Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I3-688-631/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00889-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.7.2; 55.1.3

2023 m. sausio 3 d.

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei A. A.

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. įmonės „DAR-POL“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. K. įmonė „DAR-POL“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, ir MGK) 2022 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. S-16 (7-138/2020); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 1A-89; 3) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 6(SR10)-119 dalį, kurioje skolininke pripažinta pareiškėja (toliau visi kartu – ir Sprendimai).

Pareiškėja paaiškina, jog 2022 m. vasario 11 d. Komisija savo sprendimu Nr. S-16 (7-138/2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) patvirtino Muitinės departamento 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 1A-89, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 6(SR10)-119. K. D. „DAR-POL“ buvo pripažinta solidariu skolininku kartu su UAB „Rikusta“ ir įpareigota sumokėti atsiradusią mokestinę prievolę: (duomenys neskelbtini) Eur akcizą, (duomenys neskelbtini) Eur pridėtinės vertės mokestį, (duomenys neskelbtini) Eur akcizo delspinigius, (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą.

Pareiškėja mano, kad jos atžvilgiu priimtas Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ji neturi būti pripažinta solidaria skolininke. Pažymi, kad D. K. individuali (neribotos civilinės atsakomybės) įmonė registruota ir veikia Lenkijoje. 2019 m. gruodžio 27 d. jis sužinojo, kad yra areštuota jo įmonės sąskaita ir asmeninės lėšos (areštuota suma viršija 60 000 Eur). Tai sukėlė žalą jo įmonės veiklai ir šeimai, nurodo, jog jaučiasi apgautas UAB „Rikusta”, kurios atstovas dar 2016 metais patikino, kad įmonė pati duos visus reikalingus paaiškinimus lietuvių kalba Klaipėdos teritorinei muitinei, todėl nėra reikalinga teikti kokius nors paaiškinimus. Pareiškėja objektyviai neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti UAB „Rikusta” paaiškinimais, tuo labiau, kad prekes pristatė į siuntėjo/procedūros vykdytojo nurodytą vietą (eigoje siuntėjo/procedūros vykdytojo pakeistą vietą). Vertina, jog nelogiška, kad būdama neribotos civilinės atsakomybės subjektu, pareiškėja sutiktų dalyvauti kokiose nors galimai turtinio pobūdžio sukčiavimo schemose. Taip pat pažymi, kad UAB „Rikusta“ nepareiškė jokių pretenzijų dėl nepristatytų į paskirties įstaigą prekių.

Pareiškėja nesutinka su tuo, kad ji kartu su UAB „Rikusta“ pripažinta solidaria skolininke dėl neteisėtai baigtos Bendrijos tranzito procedūros pagal T1 deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog būdama prekių vežėja, savo pareigą pristatyti prekes į paskirties vietą atliko tinkamai, todėl siuntėjas/ procedūros vykdytojas turi būti asmeniškai atsakingas už atsiradusią skolą muitinei.

Nurodo, jog aplinkybės, kad tranzito procedūros elektroninėje muitinės duomenų tvarkymo sistemoje užbaigtos nepagrįstai negali sąlygoti pareiškėjos kaip vežėjos atsakomybės. Laiko, jog institucijos, nenorėdamos gilintis į situacijos esmę, apsaugoti teisėtus tiekimo grandinės dalyvių interesus, pripažino vežėją solidariai atsakinga, kas prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Vežėjas žinojo, kad prekės gabenamos taikant tranzito procedūrą, laikėsi griežtų šios procedūros reikalavimų, į paskirties įstaigą pristatė numatytais terminais su nepažeistomis muitinės plombomis. Paskirties įstaigą procedūros vykdymo eigoje pakeitė tranzito procedūros vykdytoja, o ne vežėjas, todėl klaidinga teigti, kad prekės, kurios buvo gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, t. y. tranzito procedūros vykdytoja UAB „Rikusta“ ir prekių vežėjas neįvykdė prievolių, susijusių su tranzito procedūros taikymu.

Pažymi, kad pareiškėja, vadovaudamasi tuo, kad Tranzito procedūros vykdymo eigoje paskirties įstaiga buvo pakeista į (duomenys neskelbtini), prekes pristatė į pakeistą paskirties įstaigą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prekes atidavė ten buvusiam uniformuotam pareigūnui, kuris pasirašė ant CMR važtaraščio, o CMR su antspaudu buvo pažadėta atsiųsti vėliau. Vadovaujantis tuo, kad prekes pareiškėja pristatė į pakeistą tranzito procedūros vykdymo eigoje paskirties įstaigą, tranzito procedūros vykdytoja - UAB „Rikusta“ NTKS padarė atžymą „Gabenimas užbaigtas“, kas, pasak pareiškėjos, suponuoja, kad prekės pristatytos į paskirties įstaigą. Teigia, jog pareiškėja nieko nepadarė savavališkai, o tranzito procedūros vykdytojai pakeitus prekių vežimo eigoje paskirties įstaigą, atliko savo darbą. Pamini, kad CMR Konvencijoje nėra reikalaujama, kad būtų užpildytos visos CMR važtaraščio grafos - nebent sandorio šalys dėl to susitarė iš anksto. Muitinės antspaudas važtaraštyje (ar jo nebuvimas) nėra tiesiogiai susijęs su užsakymo įvykdymu.

Atsakovas Muitinės departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Muitinės departamento nuomone, pareiškėjos skundo argumentai yra nepagrįsti bei neatitinkantys faktinių mokestiniame ginče nustatytų aplinkybių bei aktualaus teisinio reglamentavimo.

Paaiškina, jog nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) poste Bendrijos tranzito procedūrai buvo įformintos T1 deklaracijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prekių siuntėjas ir procedūros vykdytojas - UAB „Rikusta“, vežėjas – D. K. „DAR-POL“ firma. Tranzito procedūros vykdymo eigoje paskirties įstaiga (duomenys neskelbtini) pakeista į(duomenys neskelbtini). Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 27.20.1-2/10545 informavo Muitinės departamentą, kad pirmiau nurodytos tranzito procedūros buvo neteisingai užbaigtos (duomenys neskelbtini) muitinės kontrolės punkte (duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu be muitinės kontrolės, o prekės neišvyko iš Europos Sąjungos muitų teritorijos ir jų buvimo vieta nežinoma. Atsižvelgiant į gautą informaciją, Klaipėdos teritorinė muitinė atliko tyrimą dėl Bendrijos tranzito procedūrų užbaigimo ir priėmė sprendimą Nr. 6(SR10)-146, kuriuo pripažino tranzito procedūros vykdytoją UAB „Rikusta“ skolininke muitinei bei įpareigojo sumokėti apskaičiuotus mokesčius. UAB „Rikusta“ apskundė pirmiau minėtą sprendimą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas, siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti kilusį mokestinį ginčą bei nustatyti visas šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, iniciavo užklausos Latvijos Respublikos muitinei pateikimą, kurioje prašė pateikti papildomą informaciją, susijusią su Latvijoje atliekamu (atliktu) tyrimu bei pateikti Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos rašte Nr. 27.20.1-2/10545 (2016-06-29) minimų SMGS važtaraščių, su kuriais ginčo prekės turėjo būti išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos, kopijas ir, esant galimybei, visą turimą tyrimo medžiagą. Atsakydama į Muitinės departamento 2018 m. rugsėjo 5 d. užklausą Nr. (20.4/10)3B-7440, Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba 2018 m. spalio 31 d. raštu Nr. 27.23-1/10447 pateikė papildomą informaciją, kurios Klaipėdos teritorinė muitinė skundžiamo sprendimo priėmimo metu neturėjo galimybės įvertinti, todėl Muitinės departamentas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 1A-75 panaikino Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 6(SR10)-146 ir pavedė priimti naują sprendimą. Klaipėdos teritorinė muitinė, vykdydama Muitinės departamento 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 1A-75, įvertino Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos pateiktą informaciją ir Valstybinės akcinės bendrovės „Latvijos geležinkeliai“ pateiktus dokumentus, pagal kurių duomenis nustatyta, kad geležinkelio stotyje (duomenys neskelbtini) tranzito deklaracijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodytos prekės turėjo būti pakrautos į traukinio vagonus ir išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos, tačiau tai padaryta nebuvo. Taigi, Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba nepatvirtino tranzito procedūrų užbaigimo ir prekių išgabenimo iš Europos Sąjungos fakto ir nurodė, kad tranzito procedūros elektroninėje muitinės duomenų tvarkymo sistemoje užbaigtos nepagrįstai. Atsižvelgdama į turimą informaciją ir nustačiusi kilusiam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, Klaipėdos teritorinė muitinė 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 6(SR10)-l 19 pripažino pareiškėją ir procedūros vykdytoją UAB „Rikusta“ solidariais skolininkais muitinei dėl nebaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal T1 deklaracijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) išnagrinėjęs kitos solidarios skolininkės muitinei UAB „Rikusta“ apeliacinį skundą ir įvertinęs visas faktines aplinkybes, susijusias su Bendrijos tranzito procedūromis, vykdytomis pagal T1 deklaracijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2021-10-13 nutartyje adm. byloje Nr. eA-2622- 575/2021 konstatavo, jog Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal minėtas T1 deklaracijas, yra neužbaigtos (t. y. prekės nepateiktos paskirties muitinės įstaigai), o alternatyvių tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, nurodytų 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 366 straipsnio 2 dalyje, nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau minėta LVAT nutartimi konstatuota, kad Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal T1 deklaracijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra neužbaigtos, nagrinėjamu atveju spręstina dėl Pareiškėjos pripažinimo solidaria skolininke muitinei pagrįstumo bei teisėtumo.

Teigia, jog prekių vežėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Akcentuoja, kad pareiškėja neginčija ir pripažįsta, jog jai buvo žinoma, kad prekės gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, tačiau pareiškėjos skundo argumentai, jog ji griežtai laikėsi šios procedūros reikalavimų ir pristatė prekes į pakeistą paskirties muitinės įstaigą numatytais terminais su nepažeistomis plombomis, yra paneigti kitais objektyviais šioje byloje esančiais duomenimis, t. y., Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba pateikė informaciją ir dokumentus apie neteisingą procedūrų užbaigimą, t. y. kompetentinga institucija pati paneigė prekių pateikimo paskirties įstaigai faktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus.

Nurodo, jog MGK 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. S-16 (7- 138/2020) ir Muitinės departamentas 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 1A-89 įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį patenkinti. Advokatė paaiškinimais detalizavo, jog DAR-POL firma yra tik vežėjas, ir turėjo mažai teisių, lyginant su UAB „Rikusta“, kuri ir turėtų prisiimti visą atsakomybę. Būtent šios bendrovės direktorius antspaudu patvirtino visus reikiamus duomenis, vežėjas nieko negalėjo įtakoti. Atstovė pabrėžė, kad pati tranzito procedūra buvo 2016 metų, galimai įvyko Latvijos pareigūnų neteisėti veiksmai, pareiškėjai nieko nebuvo žinoma apie kokius nors pažeidimus.

Atsakovo atstovė nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad jau yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis dėl šio ginčo ir nustatytomis aplinkybėmis turėtų būti remiamasi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. S-16 (7-138/2020), Muitinės departamento 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 1A-89 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 6(SR10)-119 dalies, kurioje pareiškėja pripažinta skolininke teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 6(SR10)-l 19, kuriuo pareiškėja pripažinta solidaria skolininke kartu su UAB „Rikusta“ ir įpareigota sumokėti atsiradusią mokestinę prievolę: (duomenys neskelbtini) Eur akcizą, (duomenys neskelbtini) Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM), (duomenys neskelbtini) Eur akcizo delspinigius, (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigius ir (duomenys neskelbtini) Eur baudą.

Mokesčių administratorius nustatė, kad (duomenys neskelbtini) poste Bendrijos tranzito procedūrai buvo įformintos T1 deklaracijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prekių siuntėjas ir procedūros vykdytojas – UAB „Rikusta“, vežėja – pareiškėja. Tranzito procedūros vykdymo eigoje paskirties įstaiga (duomenys neskelbtini) pakeista į (duomenys neskelbtini). Pagal Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos 2016-06-29 raštu Nr. 27.20.1-2/10545 ir papildomu 2018 m. spalio 31 d. raštu Nr. 27.23-1/10447 pateiktą informaciją, Klaipėdos TM nustatė, kad geležinkelio stotyje (duomenys neskelbtini) tranzito T1 deklaracijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodytos prekės turėjo būti pakrautos į traukinio vagonus ir išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos, tačiau tai padaryta nebuvo. Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba nepatvirtino tranzito procedūrų užbaigimo ir prekių išgabenimo iš Europos Sąjungos fakto ir nurodė, kad tranzito procedūros elektroninėje muitinės duomenų tvarkymo sistemoje užbaigtos nepagrįstai.

Klaipėdos TM kreipėsi į tranzito deklaracijose nurodytą prekių gavėją - TOO „Meridian Imports“ dėl prekių gavimo, kuri 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 036 informavo muitinę, kad T1 deklaracijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių nėra gavusi, o įmonės atstovė el. laiške nurodė, kad niekada nėra pirkę tualetinio vandens.

Remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 96 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 203 straipsnio, 213 straipsnio nuostatomis, skundžiamu sprendimu pareiškėja dėl nebaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal T1 deklaracijas (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini), pripažinta solidaria skolininke muitinei kartu su UAB „Rikusta“ ir įpareigota sumokėti atsiradusią mokestinę prievolę.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtais Klaipėdos TM ir Muitinės departamento Sprendimais kreipėsi į MGK. MGK patvirtino Muitinės departamento 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 1A-89.

Pareiškėja, nesutikdama su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, 2022 m. vasario 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu.

Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnyje nustatyta, kad Bendrijos/bendroji tranzito procedūra baigiama, kai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis, prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai. Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nepaisant 1 dalyje nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalį, už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas (nagrinėjamu atveju pareiškėja), t. y. jis atsako: a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nepaisant 1 dalyje nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės.

Bendrijos muitinės kodekso 366 straipsnio 1 dalyje pateikta bendroji taisyklė, pagal kurią tinkamu dokumentu (įrodymu), patvirtinančiu Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą, yra muitinės paskirties įstaigos patvirtintas dokumentas apie šios procedūros užbaigimą. Analizuojamo straipsnio 2 dalyje išvardinti dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu galėtų būti prilyginami straipsnio 1 dalyje nurodytiems dokumentams. Reglamentuota, jog Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: a) trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas; b) trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietoje 2 dalyje išvardytų dokumentų galima pateikti jų kopijas arba fotokopijas, kurių tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalimi, importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Šio straipsnio 3 dalyje yra pateiktas skolininkų ratas, į kurį kaip asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos Bendrijos tranzito procedūros taikymu, patenka ir pareiškėja (Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 4 įtrauka), o Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.

Nagrinėjamu atveju pagal Latvijos Respublikos VPT pateiktą informaciją nustatyta, kad vykdant tranzito procedūrą, prekės ir dokumentai nebuvo pristatyti į paskirties muitinės įstaigą, t. y. procedūros vykdytojo bei prekių vežėjo įsipareigojimai, numatyti Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnyje, neįvykdyti.

Vadovaudamasi nurodytojo straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako tranzito procedūros vykdytojas bei prekių vežėjas, Klaipėdos TM savo sprendime pagrįstai pripažino pareiškėją bei UAB „Rikusta“ solidariais skolininkais muitinei Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 1 - 4 įtraukų pagrindu bei įregistravo jiems mokestines prievoles.

Teismas, nagrinėdamas administracines bylas privalo vadovautis ne tik įstatymais, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei iš jos kylančiu imperatyvu, įpareigojančiu teismus vadovautis galiojančiais precedentais: konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, sudaro prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) bei neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą ir kt.).

LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2622-575/2021 konstatavo, jog UAB „Rikusta“ teisėtai laikoma solidaria skolininke pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalį (35 p.), t. y. solidaria skolininke kartu su pareiškėja K. D. „DAR-POL“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos teiginiai, jog nagrinėjamu atveju dėl tinkamo Europos Bendrijos tranzito procedūros neužbaigimo atsakingas tik procedūros vykdytojas (UAB „Rikusta“) vertintini, kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Kaip minėta, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalimi, importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Šio straipsnio 3 dalyje yra pateiktas skolininkų ratas, į kurį kaip asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos Bendrijos tranzito procedūros taikymu, patenka ir pareiškėja (Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d. 4 įtrauka).

Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.

Nagrinėjamu atveju prekės, gabentos įforminus T1 deklaracijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą, taigi, minėta situacija atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuluotą prekių paėmimo iš muitinės priežiūros sąvoką, todėl remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, konstatuotina, jog pareiškėja pagrįstai pripažinta solidaria skolininke muitinei.

Pažymėtina, jog pareiškėja nurodė, jog žinojo, kad prekės gabenamos taikant tranzito procedūrą, laikėsi šios procedūros reikalavimų, į paskirties įstaigą pristatė numatytais terminais su nepažeistomis plombomis. Taip pat pareiškėja nurodė, kad prekes pristatė į pakeistą paskirties įstaigą (duomenys neskelbtini). Papildomai pateiktame 2020 m. kovo 10 d. paaiškinime Muitinės departamentui detalizavo, jog vyko į (duomenys neskelbtini) teritoriją (duomenys neskelbtini), ir atvykus prie (duomenys neskelbtini), kelkraštyje stovėjusio (duomenys neskelbtini) vairuotojas nulydėjo transporto priemonę į iškrovimo vietą, kurios transporto priemonės vairuotojas patikslinti negalėjo, nes ir pirmąjį, ir antrąjį kartą vairuotojas į iškrovimo vietą važiavo paskui automobilį ir nekreipė dėmesio, kur tiksliai važiavo.

Sutiktina su Komisijos vertinimu, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog ji įvykdė visas prekių, gabenamų taikant Bendrijos tranzito procedūrą, vežėjo prievoles ir negali atsakyti už galimai nusikalstamus UAB „Rikusta“ veiksmus, turi būti vertinamos kritiškai, kadangi pačios pareiškėjos paaiškinimuose dėl prekių pristatymo paskirties įstaigai yra prieštaravimų, be to, šie paaiškinimai nėra pagristi jokiais įrodymais (pateikti CMR važtaraščiai Nr. 12/A/2016 ir 33/B/2016 yra be muitinės antspaudų) bei neatitinka Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos atlikto tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių.

LVAT savo praktikoje ne sykį yra pažymėjęs, jog kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme, nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių subjektai ir jie savo galimai nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčių mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą, remiantis Civilinio Kodekso normomis, arba šie asmenys galėtų atsiradusias įmonei mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę MAĮ 83 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (LVAT 2008 m. vasario 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-59/2008, 2009 m. balandžio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-521-09).

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas „administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės“. LVAT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindimas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, o motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šie reikalavimai siejami su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (LVAT 2011 m. birželio 27 d. Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 19 d. Nr. A-662-839/14, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. A822-1440/14 ir kt.). Administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, nurodyta LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje Nr. A-858-2430/2014.

Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamų sprendimų turinį, darytina išvada, kad tiek Muitinės departamento 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 1A-89, tiek Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 6(SR10)-119 yra teisėti ir pagrįsti, taip pat visoje jų priėmimo procedūroje nėra padaryta pažeidimų, kurie galėjo daryti reikšmingą įtaką jų turiniui. Be to, pareiškėja, įstatymų nustatyta tvarka realizuodama teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš skundžiamų sprendimų turinio ir nurodyto teisinio pagrindo turėjo suvokti faktines ir teisines priežastis. Tuo remdamasis, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčijami muitinės institucijų sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. S-16 (7-138/2020), yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos D. K. įmonės „DAR-POL“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.