Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. liepos 1 d., apie 19 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorolerį „Yuhanzhen“ be valstybinio numerio, kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. P., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą bei sukėlė šiam fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2025 m. gegužės 28 d., apie 13.30 val., savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,94 prom. neblaivumo laipsnis), kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine I. V., tyčia apipylė nukentėjusiąją barščiais, po ko nukentėjusioji I. V. sudavė jam maisto pjaustymo lentele per galvą, o jis tyčia lėkšte trenkė nukentėjusiajai I. V. į viršugalvį, tyčia prispaudė nukentėjusiąją I. V. prie virtuvės sienos, tyčia sudavė į dešinę veido pusę prie akies, taip pat tyčia trenkė galva nukentėjusiajai I. V. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai I. V. muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. V. sveikatą bei sukėlė šiai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įvykio dieną, po žodinio konflikto, pirmas apipylė žmoną sriuba, po ko ji jam trenkė ir pradėjo mušti, todėl jis, tyčia sudavė su po ranka pasitaikiusiu dubeniu ir prispaudė ją prie sienos, o žmonai bandant išsivaduoti, dar kartą šiai sudavė. Pripažino, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Konfliktas buvo abipusis. Blogai vertina savo elgesį, supranta alkoholio įtaką, todėl lankosi pas psichologą dėl alkoholio vartojimo.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 29 d. apklaustas įtariamasis D. P. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, jog prieš įvykį išgėrė apie 100 g raudonųjų „Trejų devynerių“. Jie su žmona I. V. susipyko, nes ši erzino jo mamą, negražiai su ja kalbėdama, todėl jis supyko, kad ši nesiskaito su jo mama. Liepė I. V. palikti jo mamą ramybėje. I. V. pradėjo ant jo rėkti, jį įžeidinėti, kelti konfliktą. Ji alkoholio nevartojo. Susierzinęs trenkė į stalą (buvo virtuvėje), kiek pamena, gal dar ir pastūmė indus. Liepė I. V. nusiraminti. Tuo metu I. V. dar labiau pradėjo šaukti. Tuomet jis, sėdėdamas prie stalo, paėmė bliūdelį su sriuba ir I. V. apipylė. Sriuba nebuvo karšta, buvo kambario temperatūros. Tada I. V. įniršo, pradėjo jį mušti – griebė medinę pjaustymo lentelę ir trenkė ja jam per galvą (kairėje pusėje). Po smūgio jam trumpam aptemo akyse. Kol bandė atsigauti, I. V. dar keletą kartų trenkė jam kumščiu per pečius – ne mažiau nei keturis kartus. Skausmą, kurį jautė, kai smūgiavo per pečius, vertintų 10 balų skalėje apie 2–3 balus, bet skausmą, kai trenkė per galvą, vertintų 9 balais. Atsipeikėjęs atsistojo, bandė I. V. apraminti, kad ši nustotų jį mušti – prispaudė ją prie sienos viena ranka, o kita ranka lengvai porą kartų sudavė delnu į veido sritį. Rankose vis dar turėjo bliūdelį, galėjo netyčia trenkti jai bliūdeliu per galvą. Pamatė, kad ir iš I. V. galvos bėga kraujas. Tuomet kaip tik atėjo jo mama ir pradėjo juos skirti. Žmona paskambino 112 numeriu ir papasakojo visą situaciją, kas ką padarė, kas įvyko tarp jų. Po šio įvykio jautė labai stiprų fizinį skausmą, norėjo jį kažkaip sumažinti, todėl išgėrė dar apie 300 g raudonųjų „Devynerių“. Po kurio laiko atvyko greitoji ir policijos pareigūnai. Pareigūnai jį nusivedė prie automobilio, pradėjo pildyti dokumentus, davė pasitikrinti blaivumą, kiek pamena, pūtė daugiau nei 1 promilę, gal ne daugiau nei 2 promiles. Dėl to, kad žmonai praskėlė galvą, labai gailisi. Atsiprašyti I. V. dar nespėjo (3 t., b. l. 128-129).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 2 d. apklaustas įtariamasis D. P. nurodė, jog 2025 m. gegužės 28 d. dienos metu, apie 13.30 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarp jo ir jo žmonos I. V. įvyko žodinis konfliktas. Tuo metu jis buvo išgėręs trauktinės apie 150 g. Jie su žmona susipyko dėl jo mamos O. P., nes mama išrovė kelias žoleles iš daržo, o tas nepatiko I. V. ir ši kažką pasakė jo mamai. Jis I. V. pasakė, kad negalima taip elgtis su senyvo amžiaus moterimi. Tada konfliktas tarp jų dar labiau įsiaudrino, I. V. pradėjo garsiai rėkti ant jo, jis labai susinervino. Jis I. V. stvėrė viena ranka ir prispaudė prie virtuvės sienos, o kita ranka sudavė į veido sritį prie akies, taip pat trenkė į burnos sritį. Nuo stalo paėmęs indą trenkė I. V. į galvos sritį. Po kiek laiko pamatė, kad I. V. iš galvos pradėjo bėgti kraujas. I. V., išsilaisvinusi nuo jo, išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Dėl visų smūgių pripažįsta ir labai gailisi. Kitą dieną jis I. V. atsiprašė, su ja susitaikė. Atlygino ligonių kasų pateiktą civilinį ieškinį pilnai, išrašą pateikė prie bylos. Kadangi nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius (3 t., b. l. 135-136).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 17 d. apklaustas įtariamasis D. P. pasiliko prie ankstesnėje apklausoje pateiktų parodymų (3 t., b. l. 144-145).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 28 d. apklausta nukentėjusioji I. V. nurodė, jog 2025 m. gegužės 28 d., apie 13 val., jai būnant namuose pamatė, kad anyta O. P. ravi jos gėlynus. Išėjusi į lauką šiai pasakė, kad gėles gali nusiravėti pati ir anyta to nedarytų. Po to grįžo į namo virtuvę ir ruošėsi valgyti. Į virtuvę atėjęs sutuoktinis pradėjo ant jos šaukti, agresyviai elgtis, supyko, kad išreiškė pastebėjimus anytai. Vyras ranka nuo virtuvėje stovėjusio stalo numetė indus su maistu, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Pakėlusi toną pareikalavo, kad vyras išeitų ir leistų jai pavalgyti. Vyras nesiliovė šaukęs ir agresyviai elgęsis. Ji išsigando, kad vyras puls ant jos, todėl paėmė ant stalo gulėjusią medinę maisto pjaustymo lentelę ir sudavė vyrui per galvą. Tuomet vyras viena ranka ją prispaudė prie virtuvės sienos (kuria ranka, nurodyti negali), kita ranka (kuria ranka, nurodyti negali) pradėjo smūgiuoti į veido sritį. Atsimena, kad sudavė prie akies, taip pat sudavė į burnos sritį. Taip pat pajuto skausmą galvos viršuje, galimai, su indu, buvusiu virtuvėje, vyras jai sudavė į galvą, dėl ko iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Pajuto stiprų skausmą galvos srityje. Netrukus į virtuvę atbėgo anyta ir atitraukė D. P. nuo jos. Tuomet ji (I. V.) išbėgo į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu (3 t., b. l. 20-22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 14 d. papildomai apklausta nukentėjusioji I. V. nurodė, kad 2025 m. gegužės 28 d. konfliktas įvyko apie 13.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje. Susipyko dėl jos vyro D. P. mamos O. P. Tą dieną pastebėjo, kad jos vyras buvo išgėręs, matė tai iš jo veido, buvo blizgios akys ir nerišli kalba. Jiems būnant virtuvėje (ji tuo metu valgė, o vyras sėdėjo prie stalo), konflikto metu vyras metė į ją plastikinį dangtelį nuo mikrobangų krosnelės, su kuriuo buvo uždengta lėkštė su sriuba. Sriubai išsipylus ant stalo, ji pradėjo rėkti: ką tu darai, ką sau leidi? Tada vyras stvėrė tą lėkštę su sriuba ir ją apipylė. Sriuba nebuvo karšta, fizinio skausmo nepatyrė. Nuo tokio jo elgesio ji labai supyko, atsistojo, priėjo prie vyro, šis irgi atsistojo, paėmė prie jos ant virtuvės stalo gulėjusią medinę maisto pjaustymo lentelę ir dešine ranka jam trenkė į kairės pusės galvos sritį prie ausies. Vyras atšoko ir atsirėmė į virtuvės kampą. Tada vyrą prispaudė prie virtuvės kampo, kaip ji tai padarė, nepamena, gal su ranka, gali būti, kad dar jam trenkė. Visą tą laiką vyras turėjo rankoje tą pačią lėkštę, iš kurios ją apipylė sriuba, ir ta lėkšte trenkė jai į kairės pusės viršugalvį. Vyras nustūmė ją į kitą virtuvės pusę, prispaudė prie sienos (kaip jis taip padarė, nepamena), delnu trenkė į dešinę veido pusę, tiksliai nepamena, su kuria ranka, prie akies, tada rankos dilbiu prispaudė jos kaklą, kuria ranka, pasakyti negali, nes nepamena. Tą akimirką jai kaklo neskaudėjo, bet ligoninėje pajautė skausmą ir jai kaklą skaudėjo apie savaitę laiko. Ji vis stengėsi išsilaisvinti nuo vyro, bet šis ją tvirtai laikė užstojęs savo kūnu. Dar pamena, kad vyras trenkė jai su savo galva į nosies ir burnos sritį, nuo smūgio ant lūpos liko mėlynė. Kiek dar buvo smūgių ir į kurią vietą, nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Visas konfliktas truko apie 5 min. Dėl mėlynės, atsiradusios dešinėje krūtinės pusėje, pakomentuoti negali, bet tikrai ji atsirado įvykio dieną. Kitos mėlynės buvo ant dešinės rankos, kurioje vietoje, jau nepamena, prie kairės rankos alkūnės, prie kairės rankos riešo, kaip jos atsirado, paaiškinti negali, bet tikrai įvykio dieną. Dar buvo sumuštas kairės kojos ketvirtas pirštas, jis buvo pamėlynavęs, stipriai jį skaudėjo apie savaitę laiko, kaip jis buvo sužalotas, negali paaiškinti, bet irgi buvo sumuštas įvykio dieną. Vyras tikrai jos nemušė į krūtinės sritį, į rankas. Tos mėlynės galėjo atsirasti nuo to, kad ji bandė išsisukti nuo vyro. Į kojas vyras jai nemušė ir nespardė. Juos išskyrė vyro mama. Po savaitės su vyru susitaikė, ji šiam atleido (3 t., b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusioji I. V. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad 2025 m. gegužės 28 d. grįžo iš darbo namo pasiruošti vaikams maisto, pavalgyti ir važiuoti atgal į darbą. Paruošė vaikams dvi lėkštes barščių, kurias uždengė plastikiniu dangčiu. Po to išėjo į lauką ir pamatė, kad jos gėlyne tvarkosi anyta. Ko garsiai pasakė anytai, kad gėlyno nereikia tvarkyti, nes susitvarkys pati ir parėjo namo. Po to į namus atėjo ir piktas D. P., kuris pradėjo ant jos šaukti, kad ji pakėlė balsą ant jo mamos. Taip prasidėjo konfliktas. Ji sėdėjo prie stalo, valgė barščius. Vyras tada paėmė dangtelį ir metė į ją, barščiai išsiliejo ir barščiais apipylė ją. Ji labai supyko, atsistojo, paėmė lentelę ir ja sudavė jam, jis žengė vieną žingsnį atgal, ji vėl jam sudavė. Jis turėjo lėkštę rankose ir tėškė lėkštę jai į viršugalvį. Skausmo nejautė, tik išgirdo, kaip lėkštutė nukrito ant žemės. Vyras ją nustūmė prie sienos, pradėjo smūgiuoti, nepamena, kiek buvo smūgių. Bandė jai suduoti savo galva, pamena, kad pataikė į žandą, vėliau pamėlo lūpa, paskui bandė ranka prispausti gerklę, bet ji pasisuko. Dar buvo mėlynės ant rankų ir krūtinės, bet neprisimena, iš kur jos, galimai dėl grumtynių. Buvo pažeistas kojos pirštas, jis buvo pamėlynavęs ir skaudėjo. Pačios muštynės vyko apie 5 min., atbėgo anyta ir atitraukė D. P. nuo jos. Ji išbėgo į lauką ir paskambino policijai. Pastebėjo, kad jai bėga kraujas, nesuprato iš kur, atvažiavo greitoji bei nuvežė ją ir D. P. į ligoninę, nes ir ji D. P. praskėlė galvą. Fizinis smurtas buvo pirmą kartą. Po šio konflikto santykiai pasikeitė, nes su jų šeima dirba specialistai, vyksta psichologo konsultacijos. D. P. pradėjo mažiau gerti (3 t., b. l. 34-36).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 28 d. apklausta liudytoja O. P. nurodė, kad 2025 m. gegužės 28 d., apie 13 val., namo kieme prie jos priėjusi marti I. V. pradėjo reikšti priekaištus dėl gėlių ravėjimo. Tuomet marti nuėjo namo. Būdama kieme, namuose išgirdo triukšmą – konflikto garsus. Parbėgus namo pamatė, kad virtuvėje sūnus ranka prispaudęs I. V. prie sienos, o marti sūnui smūgiuoja ranka per galvą. Matė, kad sūnaus galva buvo kruvina, taip pat marčios galva ir kaklas buvo kruvini. Ji šiuos išskyrė. Pasakė D. P., kad jis išeitų ir kad daugiau nekiltų konfliktų. Marti taip pat išėjo į lauką. Tuomet atvažiavo greitoji medicinos pagalba bei policija (3 t., b. l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 9 d. apklausta liudytoja policijos pareigūnė V. R. nurodė, kad 2025 m. gegužės 28 d. dirbo ekipaže šaukiniu V1105, kartu su Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK 3-iojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju Č. S. Apie 14 val. iš Vilniaus AVPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo iškvietimą, kuriame buvo nurodyta, kad pranešėja susimušė su sutuoktiniu, vyras moteriai praskėlė galvą, kraujuoja iš galvos. Jiems atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko I. V., kuri paaiškino, kad namuose su sutuoktiniu D. P. kilusio konflikto metu neblaivus vyras virtuvėje ranka prispaudęs ją prie sienos kita ranka sudavė keletą smūgių į veidą, po to nenustatytu daiktu, galimai indu, praskėlė jai galvą. Konfliktą išskirstė atbėgusi anyta O. P. Po ko moteris išėjusi iš namų išsikvietė pagalbą. Dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą ir D. P. sulaikė bei uždarė į areštinę (3 t., b. l. 76).

Iš 2025 m. gegužės 28 d. nukentėjusiosios I. V. protokolo-pareiškimo nustatyta, jog 2025 m. gegužės 28 d., apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būnant namuose, kilusio konflikto metu neblaivus sutuoktinis D. P. sudavė jai keletą smūgių į veidą ir prakirto galvą, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir D. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn (3 t., b. l. 4).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2025 m. gegužės 28 d. tarnybinio pranešimo „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nustatyta, kad nukentėjusioji I. V., smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda viršugalvyje, smurtu įtariamas asmuo – D. P., ant kurio matosi sužalojimai taip pat jis akivaizdžiai neblaivus – nustatytas 1.94 prom. girtumas. Paimti asmenų paaiškinimai apie įvykį (t. 3, b. l. 9-11).

Iš 2025 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (3 t., b. l. 92).

Iš 2025 m. liepos 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno BODY vaizdo kamerų įrašais. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (3 t., b. l. 87).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1865/2025 (01) nustatyta, kad I. V. padaryta muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, rankose ir kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai, paviršiumi, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 28 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais (3 t., b. l. 43-44)

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ parodymų nustatyta, kad 2025 m. gegužės 28 d., 14:14:29 val., D. P. patikrintas blaivumas ir nustatyta – 1,94 prom. neblaivumas (3 t., b. l. 95).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra ?...? nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) ?...?..

Kaltinamojo D. P. pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nebuvo nuosekli – jis nors ir neneigė, jog atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau teigė, jog taip gynėsi nuo taip pat smurtavusiosios sutuoktinės. Visgi tiesiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, iš tiesų, konflikto su nukentėjusiąja metu, jis tyčia lėkšte trenkė nukentėjusiajai į viršugalvį, tyčia prispaudė ją prie sienos, sudavė į dešinę veido pusę prie akies ir trenkė galva nukentėjusiajai į veidą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys, ištirti teisiamojo posėdžio metu ir teismo pripažintini įrodymais: nukentėjusiosios I. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir 2025 m. gegužės 28 d. protokolas–pareiškimas, kuriuose ji nurodė, kad po žodinio konflikto metu D. P. ja sudavė keletą smūgių į veidą ir prakirto galvą, dėl ko ji jautė skausmą; liudytojos O. P. parodymai, jog įvykio dieną, išgirdusi triukšmą ir užėjusi į namo vidų, matė D. P. virtuvėje prispaudusį I. V. prie sienos, o ši tuo metu ranka smūgiavo jam per galvą; policijos pareigūnės V. R. parodymai ir 2025 m. gegužės 28 d. tarnybinis pranešimas, kuriuose užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, nustatyta, jog po žodinio konflikto D. P., kaip pats teigė – gindamasis, naudojo smurtą prieš sutuoktinę; 2025 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad Bendrojo pagalbos centro garso įraše I. V. prašo iškviesti policiją, nurodydama, kad vyras yra neblaivus, panaudojo smurtą ir prakirto jai galvą; 2025 m. liepos 14 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame matyti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose užfiksuota nukentėjusioji su subintuota galva ir raudonomis dėmėmis ant kaklo, nurodanti, kad vyras jai trenkė į galvą, kuo – nežino, o pats D. P. aiškina, kad smurtavo gindamasis; alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ duomenys, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 28 d. 14:14:29 val. jam nustatytas 1,94 promilės neblaivumas; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1865/2025 (01), kurioje konstatuota, kad I. V. padaryta muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, rankose ir kairėje kojoje, o šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Visų šių duomenų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir leidžia daryti išvadą, kad D. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kadangi teismas šiuo nuosprendžiu konstatuoja, kad D. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, laidavimo laikotarpiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu jis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą), šiuo nuosprendžiu bausmė jam skiriama ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos). Lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, laikytina tai, kad jis šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas, nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 149-152), vykdantis individualią veiklą (3 t., b. l. 147-148).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas, nesiekiantis šios bausmės vidurkio. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą D. P. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas taip pat artimas šios bausmės rūšies, skirtinos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. ir jo gynėjas prašė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau teismas pažymi, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta laisvės apribojimo bausmė, o BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės asmeniui paskirti griežtesnę bausmę nei yra numatyta sankcijoje, nors tokios bausmės pats asmuo ir pageidauja.

Kaltinamajam paskirtos skirtingų rūšių bausmės tarpusavy bendrintinos visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. P. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas D. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. gegužės 28 d., 14 val., iki 2025 m. gegužės 29 d., 12.55 val. (3 t., b. l. 96-100), t. y. viena para, kas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, atitinka 3 laisvės apribojimo dienas.

Atsižvelgiant į tai, kad abi nusikalstamas veikas D. P. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant kaltinamąjį šį įpareigojimą įvykdyti per dešimties mėnesių laikotarpį.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį ir į tai, jog paskirta bauda bus pakankamai sunki finansinė našta kaltinamajam, nustato jam 20 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

Baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nekeistinos ir vykdytinos pagal minėtą nuosprendį.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo D. P. priteistinos 550 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato R. K. darbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kadangi kaltinamajam gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam yra paskirta baudos bausmė, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo D. P. nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, supakuotas voke, kuris yra prisegtas prie bylos trečiojo tomo galinio viršelio vidinės pusės, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika, už kurios padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu) ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3000 Eur baudą.

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir paskirti D. P. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 60 MGL, t. y. 3000 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 40 MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4-6 dalimis, kartu su laisvės apribojimo bausme D. P. įpareigoti:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, D. P. į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. gegužės 28 d., 14 val., iki 2025 m. gegužės 29 d., 12.55 val., t. y. vieną parą, kas, atitinka 3 laisvės apribojimo dienas.

Laivės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 72⁵ straipsniu, D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant kaltinamąjį šį įpareigojimą įvykdyti per dešimties mėnesių laikotarpį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ir nagrinėti – 1 vnt. CD diską, supakuotą voke, kuris yra prisegtas prie trečiojo tomo galinio viršelio vidinės pusės, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

1) Paskirta bauda turi būti sumokėta per 20 (dvidešimties) mėnesių terminą.

2) Kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčiama baudos bausmės bei laisvės apribojimo bausmės vykdymo atmintinė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.