Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui dėl prašymo užskaitymo ir termino atnaujinimo pateikti papildomus dokumentus nuosavybės teisėms atkurti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja, atstovaujama advokatės Daivos Mekšraitienės, 2019 m. balandžio 25 d. per Elektroninių paslaugų portalą padavė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimo panaikinimo. Kadangi pareiškėja praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi apeliacinį skundą atsisakė priimti.

II.

Ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas buvo priimtas 2019 m. kovo 25 d., sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas jo apskundimo terminas, todėl apeliacinį skundą pareiškėja galėjo paduoti iki 2019 m. balandžio 24 d. Pareiškėja (jos atstovė) apeliacinį skundą teismui išsiuntė (pasirašė elektroniniu parašu) 2019 m. balandžio 25 d., t. y., praleidusi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą ir teismo sprendime nurodytą terminą jam paduoti. Pareiškėja šią aplinkybę pripažįsta ir prašo praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėja nurodė, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido, nes nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. advokatė atostogavo ir apeliacinį skundą pavedė pateikti advokato padėjėjai, kuri per apsirikimą paskaičiavo, kad apeliacinio skundo paskutinė padavimo diena ne 2019 m. balandžio 24 d., bet 2019 m. balandžio 25 d.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad prie apeliacinio skundo pridėtas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas – AB Lietuvos pašto 2018 m. rugsėjo 21 d. kvitas, tačiau šis žyminis mokestis buvo įskaitytas, sprendžiant 2019 m. balandžio 25 d. apeliacinio skundo priėmimo klausimą, ir teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakius apeliacinį skundą priimti, pareiškėjai grąžintas. Šiuo atveju prie naujo apeliacinio skundo nėra pridėta dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, neprašoma faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja netinkamai pašalino 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria pareiškėjos apeliacinį skundą, netenkinus prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, atsisakyta priimti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-54-492/2017 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja apeliaciniu skundu siekia apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti. Atsižvelgiant į ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimo, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turėjo būti paduotas iki 2019 m. balandžio 24 d. įskaitytinai, tačiau apeliacinis skundas pirmą kartą buvo pateiktas 2019 m. balandžio 25 d., t. y. praleidus ABTĮ nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pateiktas 2019 m. gegužės 6 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių, todėl sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjos prašyme nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ją atstovaujanti advokatė (jos padėjėja) vieną dieną suklydo apskaičiuodama terminą paduoti apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, negali būti laikoma subjektyvia aplinkybe. Pareiškėja sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad šiuo atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus termino apeliaciniam skundui paduoti, nagrinėjamu atveju būtų pažeista asmens teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėja dėl to, jog advokatas, apskaičiuodamas terminą apeliaciniam skundui paduoti viena diena suklydo, neturi prarasti galimybės paduoti apeliacinį skundą ir pasinaudoti viena iš pagrindinių ABTĮ nustatytų teisių apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos veiksmai patvirtina siekį (tikslą) tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, t. y. įstatymų nustatyta tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja elgėsi sąžiningai, nesiekė piktnaudžiauti susidariusia situacija, o asmuo dėl atsitiktinių ne nuo jo valios priklausančių priežasčių neturi prarasti teisės paduoti apeliacinį skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino pareiškėjai termino apeliaciniams skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas tenkinamas, terminas paduoti apeliacinį skundą panaikinama pirmosios instancijos nutartis, pareiškėjai atnaujinamas terminas paduoti apeliacinį skundą.

Pareiškėjos apeliacinis skundas atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 138 str. 1 d.).

Pareiškėja, paduodama apeliacinį skundą, pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. žyminio mokesčio sumokėjimo 39 Eur sumai kvitą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjos apeliacinį skundą, M. B. grąžintas sumokėtas žyminis mokestis. Tačiau, kaip atskirajame skunde nurodo pareiškėja, žyminio mokesčio ji nesusigrąžino.

Pagal ABTĮ 35 straipsnio 2 dalį, už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 Eur žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus skundus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sumokėjo 39 Eur žyminio mokesčio, pareiškėjai grąžinama pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. kvitą permokėta ir remiantis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos nesusigrąžinta 27,75 Eur žyminio mokesčio dalis (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos M. B. prašymą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjai terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimo paduoti.

Priimti pareiškėjos M. B. apeliacinį skundą.

Grąžinti pareiškėjai M. B. 27,75 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį.

Nutartis neskundžiama.