Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2S-378-459/2016

Teisėja Genovaitė Vaizgelienė (Proceso Nr. 2-06-3-02561-2015-3)

NUTARTIS

2016 m. vasario 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolis A. S., R. K., atstovaujama įstatyminės atstovės R. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-16 nutartimi iškėlė T. K. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ ir nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

2015-10-16 teisme buvo gautas bankrutuojančio T. K. bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašymas patvirtinti bankrutuojančio T. K. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2015-10-08 šauktame antrajame bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkime pareiškėjo kreditorius AB SEB bankas nepritarė bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-21 nutartimi patvirtino teismui pateiktą mokumo atkūrimo planą. Nurodė, jog plane nustatytas trijų metų plano įgyvendinimo terminas yra protingas, racionalus, atitinkantis tiek skolininko, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą: iš mokumo atkūrimo plano matyti, kad T. K. savo skolos kreditoriams pagal planą visiškai nepadengtų nei tuo atveju, jei jis būtų vykdomas maksimalų įstatyme nustatytą penkerių metų terminą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad bankroto administravimo išlaidos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelėmis. Bankroto administravimo išlaidų suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, ji yra pagrįsta, detalizuota mokumo atkūrimo plano administravimo išlaidų sąmatoje. Pareiškėjo pajamas sudaro gaunamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris atskaičius mokesčius sudaro 275,03 Eur. Plane detaliai išdėstyti būtinieji pareiškėjo poreikiai, kuriems tenkinti reikalinga 165,11 Eur suma, todėl administravimo išlaidoms padengti ir kreditoriniams reikalavimams tenkinti lieka 109,92 Eur suma (275,03 Eur – 165,11 Eur), kuri ir numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad bankroto administratorės pateiktas bankrutuojančio T. K. mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių teisių nepažeidžia, todėl jį patvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-16 nutartimi iškėlė T. K. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ ir nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. 2015-10-16 teisme buvo gautas bankrutuojančio T. K. bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašymas patvirtinti bankrutuojančio T. K. mokumo atkūrimo planą. 2015-10-08 šauktame antrajame bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkime pareiškėjo kreditorius AB SEB bankas nepritarė bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-21 nutartimi patvirtino teismui pateiktą mokumo atkūrimo planą. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodamas per trumpa bankroto proceso trukme ir nepagrįstai didele administravimo išlaidų sąmata.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prieštarauja mokumo atkūrimo plano 3 metų terminui. Teigia, jog bankroto procedūros terminas - 3 metai - neatitinka teisingumo principo ir prieštarauja kreditorių interesams, nes per tokį trumpą laiką bus patenkinta tik maža dalis kreditorių reikalavimų. Plano patvirtinimo metu Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Taigi įstatymas numatė tik maksimalų terminą, kuris negali viršyti 5 metų, tačiau terminas planui įgyvendinti parenkamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir siekiant kreditorių bei skolininkų interesų pusiausvyros. Pareiškėjas, pagrįsdamas 3 metų terminą, nurodė, jog kredito sutartį sudarė būdamas itin jauno amžiaus, visiškai nepatyręs ne tik kaip verslininkas, bet ir kaip vartotojas, tikėjosi, kad pasiseks išvystyti verslą ir gauti pajamų. Kadangi dalis kreditorių reikalavimų jau buvo patenkinta pardavus įkeistą turtą, pareiškėjas nurodė norintis, kad bankroto procesas truktų ne maksimalų, o trejų metų terminą. Teismas sutinka su kreditoriaus argumentu, jog per 5 metus būtų patenkinta didesnė kreditorių finansinių reikalavimų dalis, tačiau atkreipia dėmesį, jog, kadangi įkeistas turtas jau yra realizuotas, o kaip vienintelė mokumo atkūrimo priemonė numatyta galimybė susirasti geriau apmokamą darbą, skirtumas tarp per trejų ar penkerių metų terminą patenkintos kreditorių reikalavimų dalies nėra itin reikšmingas. Kadangi bankrutuojantis asmuo patiria didelių finansinių suvaržymų, nes turi gyventi iš sumos, patvirtintos jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, manytina, jog siekiant užtikrinti kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą šiuo atveju nėra tikslinga nustatyti maksimalų bankroto procedūros terminą. Taip pat pažymėtina, jog ilgesnė bankroto proceso trukmė būtų nepateisinama ir neproporcinga kreditorių laukiamam rezultatui, nes padidėtų administravimo išlaidos, kurios mokamos pirmiausia, o tai būtų neproporcinga gaunamai naudai.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimams, kaip maksimalus fizinio asmens bankroto procesas terminas, numatytas 3 metų laikotarpis. Įstatymo projekto paaiškinimuose trumpesnės trukmės nustatymas buvo grindžiamas 2014-03-012 Europos Sąjungos Komisijos rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES). Rekomendacijoje nurodoma, jog nemokumą patyrusių verslininkų skolos turėtų būti panaikintos ne vėliau kaip po trejų metų nuo tada, kai teismas priėmė sprendimą dėl pareiškimo iškelti nemokumo bylą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taigi atsižvelgiant į nurodytus teisinio reglamentavimo pokyčius bei į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju mokumo plane nustatytas ir teismo patvirtintas trejų metų plano įgyvendinimo terminas yra protingas, racionalus bei atitinkantis tiek skolininko, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą.

Pareiškėjo kreditorius taip pat nesutiko su siūloma bankroto administravimo sąmata: mano, kad ji yra nepagrįstai didelė. Kaip matyti iš mokumo atkūrimo plano, jame numatytos tokios administravimo išlaidos: 2400 Eur visam bankroto procesui. Turint omenyje tą faktą, kad nustatytas 3 metų bankroto proceso terminas, administravimo išlaidos per mėnesį sudarys 66,67 Eur.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą išlaidos bankroto procedūroms ir bankroto administratoriaus atlyginimas sudarys 2400,00 Eur. Pareiškėjas turi 2 kreditorius: AB SEB banko reikalavimas sudaro 66458,50 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos – 78,20 Eur. Kreditorių reikalavimams tenkinti per visą trijų metų laikotarpį numatoma skirti 1557 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog dalis AB SEB banko reikalavimo buvo patenkinta pardavus hipoteka įkeistą turtą. Administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam, kaip verslo subjektui, turi būti mokamas atlygis už jo teikiamas paslaugas. Per plano įgyvendinimo laikotarpį bankroto administratorius vykdys pareigas, numatytas FABĮ 12 straipsnyje, t. y. disponuos fizinio asmens turtu (kuris plano vykdymo laikotarpiu gali atsirasti) ir depozitinės sąskaitos lėšomis įstatymo nustatyta tvarka, atliks plane numatytus mokėjimus kreditoriams, tvarkys visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šauks kreditorių susirinkimus, be balsavimo teisės dalyvaus kreditorių susirinkimuose ir užtikrins jų protokolavimą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, teiks duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal šios institucijos nustatytas ataskaitų formas, gins fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, atliks kitas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytas funkcijas ir pareigas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra nurodęs, jog kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Mokumo atkūrimo plane yra detalizuota, kam bus naudojamos administravimo išlaidos: bankroto administratoriaus atlyginimui, kanceliarinėms prekėms, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų teisingumui patikrinti, kreditorių susirinkimams aptarnauti, kitoms nenumatytoms išlaidoms. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog plane nurodoma suma yra skiriama atlyginti būsimoms ir planuojamoms išlaidoms. Kadangi išlaidos dar nėra patirtos, tai nėra galimybės visų jų pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau tai neatleidžia administratoriaus nuo pareigos išlaidas naudoti protingai ir atsiskaityti kreditoriams už jų panaudojimą. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, mokumo atkūrimo plane numatytą išlaidų detalizavimą, tą faktą, jog bankroto administravimo procesui ir kreditorių reikalavimams tenkinti skirtinas fizinio asmens lėšų santykis nėra neprotingai neproporcingas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bankroto administravimo išlaidų suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, ji yra pagrįsta ir atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal kompetenciją, o pagal įstatymo 10 straipsnio 2 dalį - teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Vadinasi, kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal įstatymo 8 straipsnio 12 dalies nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą, jį modifikuoti, todėl teismas turėtų netvirtinti plano ir nutraukti bankroto bylą tik tuo atveju, jei planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos. Teismo nuomone, šiuo atveju pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patvirtino.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.