Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Č. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1031-231/2017 pagal ieškovo M. Č. patikslintą ieškinį atsakovui asociacijai „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokių iš tiesų tikslų siekė šalys, priimdamos ieškovą į būrelio narius. Teismo posėdyje liudytojas N. R. parodė, jog jis 2012 m. išvyko dirbti į užsienį; užsienyje jis likti pastoviai neketino, važiavo keliems metams, ketino grįžti; po metų jam paskambino jo darbo vadovas, būrelio valdybos narys R. B. ir paklausė, ar gali, kol jis bus užsienyje, vietoje jo būrelyje medžioti ieškovas; jis sutiko, nurodė, kad 2-3 metus gal dar negrįš, todėl jei būrelis sutinka, tegul ieškovas vietoje jo moka nario mokestį ir medžioja. N. R. parodė, kad jokio prašymo dėl išstojimo iš būrelio nerašė. Tai, kad N. R. nėra parašęs prašymo išstoti iš būrelio, teismo posėdyje patvirtino tiek būrelio pirmininkas A. K., tiek liudytojas G. L.. Be to, liudytojas G. L. teismo posėdyje taip pat parodė, kad N. R. jam asmeniškai sakė, jog į užsienį išvažiuoja 2-3 metams. Teismas neturėjo pagrindo šiomis nurodomomis aplinkybėmis abejoti, nes tiek liudytojų N. R. ir G. L. parodymai bei A. K. duoti paaiškinimai buvo nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. Nors teismo posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad N. R. į užsienį išvažiavo gyventi visam laikui, tačiau parodė ir tai, kad asmeniškai N. R. jam to nesakė, jis girdėjo tai iš aplinkinių. Liudytojas M. V. taip pat parodė, kad N. R. į užsienį išvyko visam laikui, tačiau jis tai sužinojo taip pat iš pažįstamų. Liudytojas A. B. taip pat parodė, kad N. R. išvažiavo į užsienį visam laikui, tačiau jis taip pat asmeniškai su N. R. nekalbėjo, tai girdėjo tik iš kitų kalbų. Taigi, teismo vertinimu, šių liudytojų parodymai nepaneigė aplinkybės, kad N. R. (kaip jis parodė pats teismo posėdyje, ką patvirtino ir liudytojas G. L. bei paaiškino A. K.) į užsienį išvyko laikinai, kadangi nei vienas liudytojas su N. R. tiesiogiai nekalbėjo. Be to, teismo posėdyje minėti liudytojai negalėjo atsakyti, kas konkrečiai jiems tokią aplinkybę nurodė. Liudytojo D. Č. parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems jo patiems parodymams bei byloje esantiems įrodymams. Liudytojas D. Č. parodė, kad N. R. jam minėjo, kad su šeima į užsienį išvažiuoja visam laikui. Taip pat parodė, kad N. R. jam buvo parašęs įgaliojimą balsuoti susirinkime už N. R.. Vėliau teismo posėdyje liudytojas D. Č. parodė, kad neatsimena, ar N. R. jam buvo parašęs įgaliojimą. Be to, liudytojas D. Č. parodė, kad susirinkime jis balsavo tik už save, už jokį kitą medžiotoją nebalsavo. Byloje yra pateiktas 2013-01-08 N. R. pasirašytas įgaliojimas D. Č., kuriuo jis įgaliojo D. Č. atstovauti, balsuoti, priiminėti sprendimus už N. R. visoje būrelio veikloje visus 2013 metus. Nors D. Č. vėliau teismo posėdyje parodė, kad apie N. R. įgaliojimą nepamena ir už kitus medžiotojus jis nebalsavo, tačiau iš 2014-02-28 visuotinio susirinkimo narių sąrašo matyti, kad D. Č. balsavo ir už patį N. R.. Be to, pats D. Č. ir ieškovas nurodė, kad N. R. yra parašęs prašymą išstoti iš būrelio ir nėra būrelio narys, tuo tarpu D. Č. už N. R. pagal įgaliojimą balsavo pačiame 2014-02-28 visuotiniame narių susirinkime, kuomet į būrelio narius buvo priimamas ieškovas. Vadinasi, D. Č., laikydamas N. R. ne būrelio nariu, priimant jo brolį (ieškovą) į būrelio narius, balsuoja už tą patį N. R., kurį tiek pats D. Č., tiek ieškovas laiko išstojusiu iš būrelio. Nurodytos aplinkybės leido teismui D. Č. parodymus vertinti kritiškai, kaip nepatikimus, neatitinkančius kitų faktinių bylos aplinkybių. Tai, kad N. R. neišstojo iš būrelio narių ir ketino tik laikinai nedalyvauti būrelio veikloje patvirtina ir N. R. išduoto įgaliojimo D. Č. turinys, iš kurio matyti, kad D. Č. įgaliojamas atlikti veiksmus už N. R. tik 2013 metams. Taigi, pats D. Č. nepripažino, kad N. R. nebėra būrelio narys. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovui buvo žinomos N. R. išvykimo į užsienį aplinkybės ir jo ketinimas grįžti, o ieškovas, būdamas D. Č. brolis, negalėjo apie šias aplinkybes nežinoti. Tiek būrelio pirmininkas A. K., tiek liudytojas G. L. parodė, kad 2014-02-28 visuotiniame narių susirinkime buvo išaiškinta, kad ieškovas į būrelį priimamas laikinai, t. y. kol grįš N. R.. Šią aplinkybę patvirtina ir 2014-02-28 susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad laikinai N. R. pakeičiančiam ieškovui stojamojo nario mokesčio mokėti nereikia. Tuo tarpu pats ieškovas nurodė, kad stojamąjį nario mokestį dar prieš susirinkimą sumokėjo A. K.. Ieškovas stojamąjį nario mokestį niekieno neprašomas sumokėjo ir 2016-10-03, nors, kaip jis nurodo, jis A. K. jau buvo sumokėjęs grynais 2014 metais. Be to, ieškovas stojamąjį nario mokestį sumokėjo iš karto po N. R. prašymo grįžti į būrelio veiklą. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovas nario mokestį mokėjo už 2016-2017 metus. Taigi, tiek ieškovo paaiškinimus, tiek D. Č. parodymus įvertinus kritiškai, teismas laikė patvirtintomis tiek A. K., tiek liudytojų G. L. ir N. R. nurodytos aplinkybės, kad ieškovas už 2014-2015 m. nemokėjo, nes už šį laikotarpį buvo sumokėjęs N. R.. Teismui kelė abejonių ir paties ieškovo elgesys: kaip jis nurodė, sumokėjęs A. K. grynaisiais, vėliau išgirdęs kalbas apie nesumokėtą stojamąjį mokestį iš R. P., nesikreipė į A. K. spręsti klausimo dėl stojamojo mokesčio sumokėjimo, bet antrą kartą niekieno neprašomas sumokėjo šį mokestį. Taigi, visos nurodomos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad faktinė situacija buvo susiklosčiusi būtent tokia, kokią nurodė tiek A. K., tiek liudytojas G. L., o būtent, kad tiek pats ieškovas, tiek jo brolis liudytojas D. Č. suvokė ir patys to prašė, kad ieškovas būtų laikinai priimtas į būrelio narius tol, kol iš užsienio grįš N. R.. Byloje esantys duomenys teismui neleido daryti kitokios išvados, kadangi tiek paties ieškovo paaiškinimai, tiek jo brolio liudytojo D. Č. parodymai buvo nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems ir patys sau, neatitiko kitų faktinių bylos aplinkybių, kurias patvirtino nuoseklūs A. K. paaiškinimai bei liudytojų G. L. ir N. R. parodymai, kurie įvertinus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, sudarė nuoseklią, logišką susiklosčiusių įvykių seką. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovui M. Č. 2014-02-28 visuotinio narių susirinkimo metu buvo žinoma ir suprantama, kad jis į būrelio narius priimamas tik iki tol, kol grįš iš užsienio N. R..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, kodėl nevertina sekančių byloje esančių įrodymų, kad ieškovas buvo priimtas į atsakovo medžiotojų kolektyvo narius (nelaikinai): atsakovo 2014-02-24 valdybos protokolo dalis, kurioje yra nurodyta, kad ieškovas yra priimamas į atsakovo medžiotojų kolektyvo narius vietoje išstojančio N. R.; atsakovo įstatai, kuriuose nėra numatyta laikina narystė atsakovo asociacijoje; N. R. prašymas grįžus iš užsienio jį „grąžinti į medžiotojų kolektyvo narius“; liudytojų (R. S., M. V., A. B., D. Č.) parodymai, kurie dalyvavo atsakovo visuotiniame susirinkime ir kaip jo dalyviai liudijo, kad ieškovą priimant į medžiotojų kolektyvo narius visuotinio susirinkimo nariai nebuvo informuojami apie specialias (laikinas) ieškovo priėmimo į medžiotojų kolektyvo narius sąlygas, o už visų naujų narių priėmimą buvo balsuojama kartu, nenurodant jokių specialių ieškovo priėmimo į medžiotojų kolektyvo narius sąlygų. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jis kokiu nors būdu informavo ieškovą apie tai, kad jis priimamas į medžiotojų kolektyvo narius laikinai, t.y. ieškovas nebuvo supažindintas su atsiradusiu įrašu visuotiniame atsakovo medžiotojų kolektyvo narių susirinkime. Teismas taip pat nesant įrodymų konstatavo, kad tarp ieškovo ir N. R. buvo sudaryta sandoris dėl narystės asociacijoje. Be to, teismas nevertino nurodytų liudytojų parodymų, kad asociacijos vadovas A. K. priimdavo lėšas iš būrelio narių grynais pinigais, nepateikdamas jokio pinigų priėmimo dokumento. Todėl niekuo nepagrįsta ir teismo išvada, kad jam kelia abejonių paties ieškovo elgesys: „kaip jis nurodo, sumokėjęs A. K. grynaisiais, vėliau išgirdęs kalbas apie nesumokėtą stojamąjį mokestį iš R. P., nesikreipia į A. K. spręsti klausimo dėl stojamojo mokesčio sumokėjimo, bet antrą kartą niekieno neprašomas sumoka šį mokestį“. Tokius veiksmus, kaip nurodė ieškovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, jis atliko siekdamas turėti įrodymą, kad jis sumokėjimo stojamąjį mokestį, nes suprato, kad gali būti pašalintas iš atsakovo narių šiuo pagrindu;

10. Atsakovas asociacija „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ atsiliepimu teismo prašo atmesti ieškovo M. Č. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-27 sprendimą, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.2. Nei vienas teisės aktas imperatyviai nedraudžia atsakovui, kaip asociacijai, o būtent atsakovo visuotiniam narių susirinkimui, kaip asociacijos aukščiausiam organui, priimti sprendimų, kaip 2014-02-28 atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolo dalyje dėl ieškovo. Nei vienas teisės aktas imperatyviai neapriboja atsakovo visuotinio narių susirinkimo nuspręsti įgyvendinti dviejų fizinių asmenų pasiekto susitarimo, kaip pavyzdžiui, ieškovo susitarimo su N. R., kurio pasekmė yra N. R. sutikimas ir leidimas tol, kol jis nebus Lietuvos Respublikoje (dirbs ir gyvens užsienyje), ieškovui leisti per atsakovą įgyvendinti dalį N. R. teisių ir prisiimti dalį pareigų, kaip atsakovo nariui. Ieškovas niekada nebuvo priimtas į atsakovo narius. Ieškovas iki 2016-10-03 nebuvo sumokėjęs pagal įstatus imperatyviai nariams nustatyto sumokėti stojamojo mokesčio. Ieškovas 2014, 2015 metais apskritai nemokėjo kasmetinio nario mokesčio. Ieškovas nebuvo pateikęs prašymo jį priimti į atsakovo narius ir įvykdęs kitų būtinų pagal įstatus reikalavimų. N. R. niekada nebuvo pateikęs prašymo išstoti iš atsakovo narių, taip pat niekada iš atsakovo narių nebuvo pašalintas. Sprendimas dėl ieškovo priėmimo į narius (bet kokius ir bet kokia forma) apskritai niekada negaliojo, todėl ieškovas nebuvo pašalintas iš atsakovo narių, kaip tokiu niekada ir nebuvo. Ieškovas iš esmės nori tapti atsakovo, asociacijos, nariu, nors nebuvo (ir nėra) įvykdęs būtinų sąlygų. Ieškovas nori tapti atsakovo nariu vietoj kito asmens, kuris niekada nebuvo išstojęs iš atsakovo: ieškovo reikalavimai iš esmės pažeidžia teisėtas N. R. teises bei teisėtus interesus, kaip atsakovo teisėto nario;

10.3. 2014-02-28 atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolo dalimi dėl ieškovo atsakovo organas (visuotinis narių susirinkimas), įgyvendindamas tiek įstatuose, tiek Asociacijų įstatyme įtvirtintą kompetenciją, nusprendė įgyvendinti N. R. ir ieškovo sandorį, kuriuo N. R. laikinai (iki kol grįš iš užsienio) perleido savo teises ieškovui, kurias pastarasis laikinai gali įgyvendinti per atsakovą. Toks atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolas ar jo dalis nepažeidžia nei įstatų, nei CK, nei Asociacijų įstatymo, nes visuotinio narių susirinkimo kompetencijai yra priskirta spręsti ir kitus klausimus, kaip įtvirtinta Asociacijų įstatymo straipsnio 2 dalyje. Neegzistuoja jokio sandorio, kuris pažeistų atsakovo, kaip juridinio asmens veiklos tikslus, ir galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu (nors ieškovas pirmosios instancijos teisme atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolo dalinį negaliojimą grindė CK 2.82 straipsnio 4 dalimi). Atsakovas, kaip ir bet kuris tiek privatus, tiek viešasis juridinis asmuo gali laisvai veikti ir santykiuose su kitais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis prisiimti teises ar pareigas (sudaryti sandorius, sutartis ir kt.). Nei CK 2.74 straipsnis, nei Asociacijų įstatymo 12 straipsnis imperatyviai atsakovui nedraudžia įgyvendinti savo teisių ar pareigų, kaip tai buvo įgyvendinta šiuo atveju, nes tai nėra teisės ar pareigos, kurios prieštarauja atsakovo veiklos tikslams. Nei vienas teisės aktas neapriboja asociacijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijos nuspręsti, kokias teises suteikia fiziniam asmeniui ir kuriam laikui naudotis asociacijos suteikiamomis teisėmis. Ieškovas niekada nebuvo priimtas į Atsakovo narius, kaip savarankiškas subjektas, todėl nėra aktualios nei įstatų, nei Asociacijų įstatymo, nei teismų praktikos nuostatos dėl narių pašalinimo iš asociacijos;

10.4. Ieškovas tik 2016-10-03, t. y. kada jau buvo į Lietuvos Respubliką grįžęs ir atsakovo (būrelio) veikloje išreiškė norą dalyvauti N. R., suskubo sumokėti stojamąjį nario mokestį (kuris teisėtai buvo ieškovui grąžintas), kas patvirtina, kad ieškovas niekada nebuvo atsakovo narys įstatų prasme, o tik laikinai įgyvendino dalį kito atsakovo nario (N. R.) teisių ir pareigų, kol pastarojo nebuvo Lietuvos Respublikoje. Ieškovui 2016-10-03 nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsakovui mokėti stojamojo mokesčio, o atsakovui nebuvo teisės tokio mokesčio priimti, todėl 2016-11-07 atsakovo valdybos protokolu Nr. 11/07 tik buvo faktiškai nurodyta informacija, kad ieškovui grąžinamos be pagrindo sumokėtos lėšos. Tokio atsakovo valdybos protokolo teisėtumo klausimas apskritai yra neaktualus;

10.5. Teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai atskleidė bylos esmę ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo nepagrįstus reikalavimus. Remiantis iš esmės tiek rašytiniais įrodymais, tiek ir liudytojų parodymais, ypač paties ieškovo paaiškinimais, ieškovas apskritai sunkiai galėjo paaiškinti, kokiu būdu jis pradėjo pas atsakovą medžioti, t. y. dalyvauti atsakovo organizuojamose medžioklėse ir atsakovo veikloje. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog visos nurodomos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad faktinė situacija buvo susiklosčiusi būtent tokia, kokią nurodė tiek A. K., tiek liudytojas G. L., o būtent, kad tiek pats ieškovas, tiek jo brolis liudytojas D. Č. suvokė ir patys to prašė, kad ieškovas laikinai naudotųsi kito nario, t. y. N. R. teisėmis būrelyje (kol pastarasis negrįš iš užsienio). Teismas taip pagrįstai nurodė, jog byloje esantys duomenys teismui neleidžia daryti kitokios išvados, kadangi tiek paties ieškovo paaiškinimai, tiek jo brolio liudytojo D. Č. parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems ir patys sau, neatitinka kitų faktinių bylos aplinkybių, kurias patvirtina nuoseklūs A. K. paaiškinimai bei liudytojų G. L. ir N. R. parodymai, kurie ivertinus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, sudaro nuoseklią, logišką susiklosčiusių įvykių seką. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovui 2014-02-28 visuotinio narių susirinkimo metu buvo žinoma ir suprantama, kad jis laikinai naudojasi N. R. narystės būrelyje teisėmis. Teismas pavyzdingai ištyrė ir įvertino ne tik į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visetą, tačiau ir nagrinėjant bylą apklaustų liudytojų parodymus, sprendime aiškiai nurodydamas, kodėl vienų ar kitų liudytojų parodymai yra vertintini kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. Ieškovas M. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovo asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ 2014-02-28 visuotinio narių susirinkimo protokolo dalis, kurioje nurodoma, kad ieškovas priimtas į medžiotojų kolektyvo narius tik laikinai – kito nario N. R. nebuvimo Lietuvoje laikotarpiu, yra teisėta. Ieškovo teigimu, ginčijama nurodyto protokolo dalis akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 2.75 straipsnio 2 daliai, Asociacijų įstatymo 12 straipsniui ar CK 1.82 straipsniui) bei juridinio asmens steigimo dokumentams (asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ įstatams), kurie nenumato laikinosios narystės atsakovo medžiotojų kolektyvo narių gretose ar galimybės susitarimo būdu sudaryti sandorį dėl laikino nario pakeitimo. Be to, pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovas buvo priimtas į atsakovo medžiotojų kolektyvo narius nelaikinai.

14. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

15. Atsakovo asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ teisinė forma asociacija. Tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, Asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Asociacijos įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo, kad nei Asociacijų įstatyme, nei atsakovo asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ įstatuose (t. I, b.l. 28-33) nėra numatyta teisė asociacijos visuotiniam narių susirinkimui laikinai vieną medžiotojų kolektyvo narį pakeisti kitu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai savaime nereiškia, jog tokio pobūdžio atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimais yra negalimas. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad asociacijos visuotinis narių susirinkimas sprendžia ir kitus klausimus, jeigu tai nėra priskirta kitų asociacijos organų kompetencijai ir pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad asociacija gali turėti ar numatyti ir kitų veiklos nuostatų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Asociacijų įstatyme ar atsakovo įstatuose būtų nuostatų, kurios leistų atsakovui veikti ir priimti sprendimus tik tose srityse, kurios konkrečiai reglamentuotos įstatuose, ir kad asociacija neturi platesnės veiklos laisvės. Tokių nuostatų nenurodė ir ieškovas savo apeliaciniame skunde. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad atsakovas, kaip asociacija, gali savo nuožiūra įgyvendinti savo veiklą, jeigu tai neprieštarauja atsakovo veiklos tikslams ar kitu būdu nepažeidžia atsakovo interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie leistų pripažinti, jog atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimas vieną medžiotojų kolektyvo narį pakeisti kitu nurodytų reikalavimų neatitinka.

16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad asociacija yra viešasis juridinis asmuo, dar nereiškia, kad ji gali daryti tik tai, kas konkrečiai nurodyta įstatyme ar įstatuose. Atsakovo visuotiniam narių susirinkimui nutarus, medžiotojų kolektyvo narys į būrelį gali būti priimtas tam tikram apibrėžtam laikotarpiui, laikinai pakeičiant būrelio veikloje negalinti dalyvauti narį, ir tai savaime neprieštaraus imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ar sąžiningumo principams.

17. Dėl aukščiau nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo 2014-02-28 visuotinio narių susirinkimo protokolo dalis, kurioje nurodoma, kad ieškovas priimtas į medžiotojų kolektyvo narius tik laikinai – kito nario N. R. nebuvimo Lietuvoje laikotarpiu, akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 2.75 straipsnio 2 daliai, Asociacijų įstatymo 12 straipsniui ar CK 1.82 straipsniui) bei juridinio asmens steigimo dokumentams (atsakovo įstatams).

18. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas buvo priimtas į atsakovo medžiotojų kolektyvo narius nelaikinai. Priešingai, atsakovo 2014-02-28 visuotinio narių susirinkimo protokole yra aiškiai nurodyta, kad susirinkimo metu buvo siūlyta ir nutarta vietoje medžiotojų kolektyvo nario N. R. priimti ieškovą N. R. nubuvimo Lietuvoje laikotarpiu, tuo pačiu atleisti ieškovą nuo pareigos sumokėti stojamąjį 1000 Lt mokestį (t. I, b.l. 51-53). Iš atsakovo 2014-02-24 valdybos posėdžio protokolo matyti, kad valdybos posėdyje nutarta bendru sutarimu teikti susirinkimui priimti į atsakovo medžiotojų kolektyvo narius ieškovą vietoje N. R. (t. I, b.l. 49-50). Atsakovo įstatų 3.1 punkte nustatyta, kad būrelio nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų, turintys galiojantį medžiotojo bilietą bei pateikę ne mažiau kaip 5 būrelio narių, turinčių ne mažesnę kaip 5 metų narystės būrelyje stažą, rekomendacijas. Pagal įstatų 4.2. punktą, sprendimą dėl naujo būrelio nario priėmimo priima visuotinis būrelio narių susirinkimas paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma. Sprendimas dėl naujo nario priėmimo į būrelio narius įsigalioja po to, kai pastarasis sprendime nustatytu laiku sumoka stojamąjį mokestį bei vykdo kitus sprendime nustatytus reikalavimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas atsakovo 2014-02-28 visuotinio narių susirinkimo metu nurodytų reikalavimų naujam medžiotojų kolektyvo nariui neatitiko – nebuvo pateikęs kitų narių rekomendacijų, nebuvo sumokėjęs stojamojo mokesčio (nuo kurio buvo atleistas dėl laikinos narystės), taip pat nebuvo sumokėjęs nario mokesčio už 2014-2015 metus (nes šį mokestį buvo sumokėjęs N. R., kurį ieškovas laikinai pakeitė). Ieškovas stojamąjį mokestį sumokėjo tik 2016-10-03 (t. I, b.l. 22), iš karto po N. R. prašymo grįžti į būrelio veiklą (t. I, b.l. 54). Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad stojamąjį mokestį jis sumokėjo grynaisiais iki atsakovo 2014-02-28 visuotinio narių susirinkimo, prieštarauja šio susirinkimo protokolo turiniui, kuriame aiškiai nurodyta, jog ieškovas nuo šio mokesčio atleidžiamas dėl laikinos narystės. Nario mokestį ieškovas mokėjo tik už 2016-2017 metus (t. I, b.l. 19-20). Atsakovo atstovas A. K. bei liudytojai G. L. ir N. R. paaiškino, jog ieškovas už 2014-2015 metus nario mokesčio nemokėjo, nes už šį laikotarpį buvo sumokėjęs N. R.. Priešingų įrodymų byloje nėra. Šie byloje apklausti asmenys taip pat patvirtino aukščiau aptartuose bylos rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, kad ieškovui atsakovo 2014-02-28 visuotinio narių susirinkimo metu buvo žinoma ir suprantama, jog jis į atsakovo medžiotojų kolektyvo narius priimamas tik iki tol, kol grįš iš užsienio N. R., ir tik tuo metu turės teisę įgyvendinti šio nario teises ir pareigas. Tuo tarpu kitų liudytojų R. S., M. V., A. B., D. Č. parodymai prieštaravo byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl laikytini nepatikimais.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs šias įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus, aiškinosi jų prieštaravimus ir patikimumą bei šio vertinimo pagrindu padarė teisingas išvadas.

20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo medžiotojų kolektyvo nariui N. R. grįžus į Lietuvą ir išreiškus norą toliau dalyvauti atsakovo veikloje, ieškovo narytė atsakovo medžiotojų kolektyve pasibaigė automatiškai ir, priešingai nei teigia ieškovas, jis nebuvo pašalintas iš atsakovo medžiotojų kolektyvo narių. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl jo, kaip atsakovo medžiotojų kolektyvo nario, pašalinimo pagrindų nebuvimo ir atitinkamos procedūros nesilaikymo yra teisiškai nereikšmingi.

21. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

22. Kiti ginčo šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui bei bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

24. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos 1.098 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-27 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1.098 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui asociacijai „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ (j.a.k. 193104065).