Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui asociacijai „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas M. Č. prašo: 1) panaikinti atsakovo asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ 2014-02-28 visuotinio narių susirinkimo protokolo dalį, kurioje nurodoma, kad ieškovas priimtas į medžiotojų kolektyvo narius tik laikinai – N. R. nebuvimo Lietuvoje laikotarpiu, paliekant galioti protokolo dalį, pagal kurią ieškovas priimtas į atsakovo medžiotojų kolektyvo narius; 2) panaikinti atsakovo asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ 2016-11-07 valdybos susirinkimo protokolo dalį, pagal kurią nuspręsta grąžinti ieškovo sumokėtą stojamąjį nario mokestį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovas papildomai nurodė, kad su N. R. jie buvo bendradarbiai. N. R. išvažiavo į užsienį, todėl savo vietą užleido jam. N. R. parašė prašymą būrelio pirmininkui, kad savo vietą užleidžia jam, N. R. iš būrelio išstojo, prašyme jis nenurodė, kad grįš; šį prašymą D. Č. nuvežė A. K.; tai nėra tas prašymas, kuris yra bylos 48 lape. Jis pats (ieškovas) taip pat 2013 m. parašė prašymą įstoti į būrelį, tačiau priimtas nebuvo. Sumokėjo nario stojamąjį mokestį. Prašymą dėl įstojimo jis rašė vieną kartą, prašymą nuvežė būrelio pirmininkui. Nario mokestį jis susimokėjo prieš visuotinį susirinkimą, sumokėjo grynais būrelio pirmininkui, tačiau jokio tai patvirtinančio dokumento negavo. Už 2014 m. ir 2015 m. nario mokestį jis mokėjo grynais. Vėliau, pasidarius įtemptai situacijai būrelyje, jis nario mokestį už 2016 m. ir 2017 m. mokėjo pavedimais. Pavedimu mokėjo nario mokestį vieną kartą. Jis dalyvaudavo ir visuotiniuose susirinkimuose. Tai, kad jis priimtas laikinai, jis sužinojo tik tada, kuomet jam grąžino antrą kartą sumokėtą stojamąjį mokestį. Antrą kartą jis stojamąjį nario mokestį mokėjo dėl to, kad už pirmą kartą sumokėtą mokestį jis neturi jokių įrodymų. Kad jis nėra sumokėjęs stojamojo mokesčio jam pranešė R. P. telefonu po susirinkimo, taip pat informavo, kad N. R. parašė prašymą grįžti į būrelį. Jis nesiaiškino, kur dingo jo pirmą kartą sumokėtas stojamasis mokestis, nes yra bandoma susidoroti su jo draugais. Jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) pas pirmininko geriausią draugą. Kai tik jis išėjo iš darbo, tuomet valdyba iš karto jį pašalino iš būrelio. Tuomet jis suprato, kad su juo norima susidoroti. A. K. jam asmeniškai jokių pretenzijų nėra išsakęs. Kodėl visuotinio susirinkimo protokole nurodyta, kad jam nereikia mokėti stojamojo nario mokesčio, jis nežino; per visuotinį susirinkimą jokios kalbos apie atleidimą nuo šio mokesčio nebuvo. Jis nežinojo, kad į būrelį buvo priimtas laikinai. Su būrelio Įstatais jis yra susipažinęs. N. R. buvo išdavęs jo broliui D. Č. įgaliojimą, tačiau apie jokį brolio prašymą dėl jo (ieškovo) įstojimo jis nežino. Visuotiniame susirinkime už visų naujų narių priėmimą buvo balsuojama vieną kartą už visus narius, dėl kiekvieno atskirai nebuvo balsuojama.

Teismo posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad jis yra būrelio medžiotojas. Parodė, kad 2014 m. jis kartu su ieškovu ir dar keli nariai buvo priimti į būrelį, parašė prašymus įstoti bendra tvarka kaip ir kiti medžiotojai. Jis pats į būrelio narius stojo vietoje V. P., o M. Č. – vietoje N. R.. Jis su būrelio vadovu važiavo pas V. P., kuris parašė prašymą dėl išstojimo ir vietoje jo įstos jis (R. S.). Visuotiniame susirinkime buvo balsuota vienu klausimu už visų stojančių narių priėmimą, atskirai už kiekvieno narystę nebuvo balsuojama. Visuotiniame susirinkime buvo pristatyta, koks medžiotojas vietoje kokio medžiotojo įstoja. Jis pats stojamąjį nario mokestį mokėjo grynais būrelio valdybos nariui. Jam yra žinoma, kad M. Č. sumokėjo ir stojamąjį nario mokestį iš karto, tačiau kokiu būdu, nežino. Parodė, kad N. R. išvažiavo visam laikui gyventi į užsienį, todėl vietoje jo buvo priimtas M. Č.. Tai, kad N. R. išvažiuoja visam laikui, pats N. R. asmeniškai jam nesakė, jis girdėjo tai iš aplinkinių. Kada N. R. išvažiavo į užsienį, pasakyti negali. Vėliau N. R. grįžo ir M. Č. buvo pasakyta, kad jis nebe būrelio narys. Tai, kad M. Č. į būrelį priimamas laikinai, tokios kalbos nebuvo.

Teismo posėdyje liudytojas M. V. parodė, kad M. Č. yra jo draugas, jie kartu medžioja. Jis (M. V.) medžiotojas yra nuo 2011 m., dalyvavo 2014 m. susirinkime, kuomet į būrelio narius buvo priimtas M. Č.. Savo vietą M. Č. būrelyje užleido buvęs medžiotojas N. R.. Visuotiniame susirinkime pirmininkas pristatė, koks medžiotojas vietoje kokio medžiotojo įstoja, apie narystės trukmę jokios kalbos nebuvo. Parodė, kad į būrelį įstoti nėra paprasta, nes narių skaičius yra ribojamas. Pažįstami kalbėjo, kad N. R. į užsienį išvažiavo visam laikui. Vėliau N. R. grįžo. Jis pats negirdėjo, kad M. Č. būtų priimtas laikinai, nežino, ar M. Č. buvo atleistas nuo stojamojo mokesčio.

Teismo posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad M. Č. pažįsta, kartu medžioja. Parodė, kad jis (A. B.) dalyvavo 2014 m. susirinkime, kuomet į būrelio narius buvo priimtas M. Č.. Susirinkime buvo pristatyta, kad vietoje vienų būrelio narių bus priimami kiti. Už visų narių priėmimą buvo balsuota vienu balsavimu. Kaip M. Č. mokėjo stojamąjį mokestį, jis nežino. M. Č. įstojo vietoje N. R.. Buvo kalba, kad N. R. išvažiavo gyventi į užsienį. M. Č. sakė, kad N. R. grįžo, tuomet M. Č. buvo pašalintas iš būrelio. Kalbos, kad M. Č. medžios laikinai, būrelyje nebuvo.

Teismo posėdyje liudytojas D. Č. parodė, kad jis yra M. Č. brolis, jie kartu medžioja. Parodė, kad M. Č. buvo priimtas per visuotinį susirinkimą, brolis jam sakė, kad stojamąjį mokestį sumokėjo. M. Č. buvo priimtas vietoje N. R.. Jis pats su N. R. dėl brolio nieko nederino. Susirinkime buvo balsuojama už visų narių priėmimą, atskirai nebuvo balsuojama. Apie laikinai priimamus narius susirinkime kalbos nebuvo. N. R. jam (D. Č.) sakė, kad su šeima visam laikui išvažiuoja į užsienį. N. R. jam buvo parašęs įgaliojimą dėl balsavimo būrelyje. Susirinkime jis balsavo tik už save, už jokį kitą medžiotoją jis nebalsavo. Parodė, kad jokio prašymo dėl M. Č. įstojimo į būrelį jis nerašė. Parodė, kad bylos 104 lape esančio prašymo jis nerašė, parašas ant prašymo yra ne jo. Kada grįžo N. R., jis nežino. M. Č. jam sakė, kad yra pašalintas iš būrelio narių, nes buvo laikinai priimtas, kol grįš N. R.. Ar N. R. jam buvo išrašęs įgaliojimą, jis neatsimena. N. R. jam yra sakęs, kad įgalioja jį balsuoti susirinkimuose, yra parašęs įgaliojimą ir padavė A. K..

Teismo posėdyje liudytojas N. R. parodė, kad ieškovą pažįsta apie 8 metus, anksčiau kartu dirbo, santykiai normalūs. Parodė, kad jis (N. R.) yra medžiotojas nuo 2008 m. Jis 2012 m. išvyko dirbti į užsienį, vėliau į užsienį gyventi atvyko ir jo šeima. Užsienyje jis likti pastoviai neketino, važiavo keliems metams, ketino grįžti iki kol vaikas praės eiti į mokyklą. Po metų jam paskambino jo darbo vadovas, būrelio valdybos narys R. B. ir paklausė, ar gali, kol jis bus užsienyje, vietoje jo būrelyje medžioti M. Č.. Jis sutiko, nurodė, kad 2-3 metus gal dar negrįš, todėl jei būrelis sutinka, tegul M. Č. vietoje jo moka nario mokestį ir medžioja. Išvykus į užsienį jis dar sumokėjo nario mokestį už metus, tačiau D. Č. vėliau tą mokestį grąžino, nes vietoje jo medžioti pradėjo jo brolis M. Č.. Jokių prašymų dėl šio klausimo nebuvo parašyta, 2012 m. buvo parašytas tik įgaliojimas D. Č., kad jis 2013 m. galėtų balsuoti būrelyje vietoje jo paties (N. R.). Vėliau jis iš užsienio grįžo, dalyvavo būrelio visuotiniame susirinkime, kuriame pareiškė, kad iš užsienio grįžo ir medžios toliau, parašė tai raštiškai. Jis iš būrelio nebuvo išėjęs visam laikui, tokio tikslo jis neturėjo, todėl grįžęs parašė prašymą, kad pageidauja toliau tęsti savo narystę būrelyje.

Teismo posėdyje liudytojas G. L. parodė, kad jis yra būrelio valdybos pirmininkas. M. Č. yra buvęs yra būrelio narys, santykiai su juo normalūs. Parodė, kad M. Č. pats prašymo dėl įstojimo į būrelį nerašė, prašymą vietoje jo parašė jo brolis D. Č., kuris su N. R. buvo geri draugai. Būrelyje buvo nutarta dėl narių limito, kad nauji nariai į būrelį nebus priimami. Priimami nariai buvo tik į kažkokio kito nario vietą. Išstojęs narys turi parašyti prašymą, tik tada į jo vietą priimamas kitas. N. R. jokio prašymo išstoti nėra parašęs. Kadangi N. R. išvyko į užsienį dirbti, tai D. Č. sutarė, kad vietoje jo laikinai medžios jo brolis M. Č. ir parašė prašymą. Valdybos susirinkime buvo svarstoma dėl naujų narių priėmimo, t. y. kad 3 nariai įstoja naujai vietoje išstojusių narių, o M. Č. priimamas laikinai pakeičiant N. R., kol N. R. grįš iš užsienio. N. R. sakė, kad jis užsienyje bus 2-3 metus. Priėmus M. Č., N. R. už du metus nario mokestį dar mokėjo. Per visuotinį susirinkimą buvo nutarta pastoviais nariais priimti keletą medžiotojų, o laikinai – M. Č.. Stojamojo nario mokesčio M. Č. nemokėjo, nes jis laikinai pakeitė N. R.. Po kelių metų grįžo N. R. į Lietuvą ir parašė prašymą tęsti narystę būrelyje. M. Č. tuomet sumokėjo stojamąjį nario mokestį, nors mokėti jo niekas neprašė. Todėl, valdyba nusprendė, kad stojamasis mokestis sumokėtas nepagrįstai, mokestis buvo grąžintas M. Č.. Įstatuose narystės laikinumas nėra nustatytas, tokie atvejai nėra aprašyti, šiuo atveju buvo padaryta išimtis, toks atvejis buvo vienintelis, kad į laikinai išvykusio nario vietą buvo priimtas kitas narys. M. Č. nario mokesčio už 2014 m. ir 2015 m. todėl ir nemokėjo, kad nario mokestį buvo sumokėjęs N. R.. Per visuotinį susirinkimą būtent buvo pabrėžta, kad M. Č. priimamas tol, kol nėra N. R.. Parodė, kad skundžiamus dokumentus (valdybos ir visuotinio susirinkimo protokolus) paruošė jis pats, visi valdybos nariai susipažįsta ir jei neturi pastabų, pasirašo. D. Č. parašytas prašymas priimti jo brolį M. Č. į būrelio narius buvo svarstomas ir valdybos posėdyje. Valdybos posėdyje buvo svarstoma tik apie laikiną M. Č. priėmimą. N. R. parašė prašymą tęsti narystę todėl, kad pagal žodinį susitarimą jo vietą buvo užėmęs M. Č..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl ieškovo narystės statuso Elektrėnų medžiotojų būrelyje (toliau tekste – Būrelis). Ieškovo tvirtinimu, jis į būrelį įstojo kaip pilnateisis narys neapibrėžtam laikui. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, jog ieškovas į būrelį buvo priimtas laikinai, kol būrelyje nemedžioja kitas būrelio narys. Ieškovas savo reikalavimą grindžia CK 2.82 str. 4 d. pagrindu, jog laikinas ieškovo priėmimas į būrelį (atsakovo sprendimas laikinai priimti ieškovą) yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes laikino priėmimo nenumato įstatymai ir būrelio steigimo dokumentai.

Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Iš Elektrėnų medžiotojų būrelio įstatų (toliau – Įstatai) (1.3 punktas) (b. l. 28-33) matyti, kad būrelio teisinė forma yra asociacija, tai yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.). Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 3 str. 1 d.).

Juridinių asmenų, kurių teisinė forma asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymo nuostatos, tačiau šis įstatymas nenustato asociacijos narių priėmimo ir pašalinimo tvarkos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Pagal Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 5 p., 7 p., asociacijų steigimo dokumente – įstatuose - turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Taigi, teisė nustatyti asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas deleguota pačiai asociacijai, įpareigojant ją nustatyti tai įstatuose.

Byloje nustatyta, kad ieškovas M. Č. į būrelį buvo priimtas 2014-02-28 būrelio visuotinio narių susirinkimo metu. Iš Būrelio 2014-02-28 visuotinio susirinkimo protokolo 8 punkto matyti, jog visuotinio susirinkimo metu buvo svarstomas naujų narių priėmimo klausimas. Su būrelio valdybos teikimu dėl naujų narių priėmimo supažindino būrelio pirmininkas A. K.. Protokole nurodoma, jog būrelio valdybai, be kita ko, buvo siūlyta: vietoje N. R. priimti M. Č. (N. R. nubuvimo Lietuvoje laikotarpiu). Susirinkimui taip pat pasiūlyta, kad priimti medžiotojai, išskyrus laikinai N. R. pakeičiantį M. Č., privalo sumokėti stojamąjį 1000 Lt mokestį. Susirinkimas balsavo vieną kartą už siūlomų narių keitimą kartu. Susirinkimo metu nutarta į būrelį vietoj N. R. priimti M. Č. (N. R. nebuvimo Lietuvoje laikotarpiu) (b. l. 51-53). Iš būrelio valdybos 2014-02-24 valdybos posėdžio protokolo matyti, kad M. Č. narystės klausimas prieš 2014-02-28 visuotinį narių susirinkimą buvo svarstomas būrelio valdyboje. Valdybos posėdyje, be kita ko, nutarta bendru sutarimu teikti susirinkimui priimti į būrelio narius vietoje išstojančių sekančius medžiotojus: M. Č. vietoje N. R. (b. l. 49-50).

Įstatų 3.1 punkte nustatyta, kad būrelio nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų, turintys galiojantį medžiotojo bilietą bei pateikę ne mažiau kaip 5 būrelio narių, turinčių ne mažesnę kaip 5 metų narystės būrelyje stažą, rekomendacijos. Pagal Įstatų 4.2. punktą, sprendimą dėl naujo būrelio nario priėmimo priima visuotinis būrelio narių susirinkimas paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma. Sprendimas dėl naujo nario priėmimo į būrelio narius įsigalioja po to, kai pastarasis sprendime nustatytu laiku sumoka stojamąjį mokestį bei vykdo kitus sprendime nustatytus reikalavimus.

Įstatų 4.4. punkte nustatyta, kad būrelio narys gali išstoti iš būrelio pateikęs valdybai prašymą raštu. Taip pat pagal Įstatų 4.5 punktą narystė būrelyje pasibaigia: 4.5.1. išstojus iš būrelio; 4.5.2. pašalinus iš būrelio; 4.5.3. nariui mirus; 4.5.4. būrelį likvidavus.

Ieškovas savo reikalavimą argumentuoja tuo, jog jis buvo priimtas į būrelio narius, o Įstatuose nėra numatytos jokios laikinosios ar pakaitinės asociacijos narių narystės, todėl, vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, turi būti panaikinti atsakovo valdymo organų sprendimai, kurių pagrindu ieškovas buvo tik laikinai priimtas į būrelį ir grąžintas jo sumokėtas stojamasis mokestis. Tačiau teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad narystė asociacijoje apskritai negali būti laikina. Pažymėtina, kad Asociacijų įstatyme nėra nustatyta draudimo į asociaciją narį priimti laikinai. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad asociacija yra viešasis juridinis asmuo, tačiau tai nereiškia, kad ji gali daryti tik tai, kas konkrečiai nurodyta įstatyme. Teismo vertinimu, būrelio visuotiniam narių susirinkimui nutarus, narys į būrelį gali būti priimtas tam tikram apibrėžtam laikotarpiui ir tai savaime neprieštaraus imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokių iš tiesų tikslų siekė šalys, priimdamos ieškovą į būrelio narius.

Teismo posėdyje liudytojas N. R. parodė, kad jis 2012 m. išvyko dirbti į užsienį; užsienyje jis likti pastoviai neketino, važiavo keliems metams, ketino grįžti; po metų jam paskambino jo darbo vadovas, būrelio valdybos narys R. B. ir paklausė, ar gali, kol jis bus užsienyje, vietoje jo būrelyje medžioti M. Č.; jis sutiko, nurodė, kad 2-3 metus gal dar negrįš, todėl jei būrelis sutinka, tegul M. Č. vietoje jo moka nario mokestį ir medžioja. N. R. parodė, kad jokio prašymo dėl išstojimo iš būrelio nerašė. Tai, kad N. R. nėra parašęs prašymo išstoti iš būrelio, teismo posėdyje patvirtino tiek būrelio pirmininkas A. K., tiek liudytojas G. L.. Be to, liudytojas G. L. teismo posėdyje taip pat parodė, kad N. R. jam asmeniškai sakė, jog į užsienį išvažiuoja 2-3 metams. Teismas neturi pagrindo šiomis nurodomomis aplinkybėmis abejoti, nes tiek liudytojų N. R. ir G. L. parodymai bei A. K. duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys.

Nors teismo posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad N. R. į užsienį išvažiavo gyventi visam laikui, tačiau parodė ir tai, kad asmeniškai N. R. jam to nesakė, jis girdėjo tai iš aplinkinių. Liudytojas M. V. taip pat parodė, kad N. R. į užsienį išvyko visam laikui, tačiau jis tai sužinojo taip pat iš pažįstamų. Liudytojas A. B. taip pat parodė, kad N. R. išvažiavo į užsienį visam laikui, tačiau jis taip pat asmeniškai su N. R. nekalbėjo, tai girdėjo tik iš kitų kalbų. Taigi šių liudytojų parodymai nepaneigia aplinkybės, kad N. R. (kaip jis parodė pats teismo posėdyje, ką patvirtino ir liudytojas G. L. bei paaiškino A. K.) į užsienį išvyko laikinai, kadangi nei vienas liudytojas su N. R. tiesiogiai nekalbėjo. Be to, teismo posėdyje minėti liudytojai negalėjo atsakyti, kas konkrečiai jiems tokią aplinkybę nurodė.

Liudytojo D. Č. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems jo patiems parodymams bei byloje esantiems įrodymams. Liudytojas D. Č. parodė, kad N. R. jam minėjo, kad su šeima į užsienį išvažiuoja visam laikui. Taip pat parodė, kad N. R. jam buvo parašęs įgaliojimą balsuoti susirinkime už N. R.. Vėliau teismo posėdyje liudytojas D. Č. parodė, kad neatsimena, ar N. R. jam buvo parašęs įgaliojimą. Be to, liudytojas D. Č. parodė, kad susirinkime jis balsavo tik už save, už jokį kitą medžiotoją nebalsavo. Byloje yra pateiktas 2013-01-08 N. R. pasirašytas įgaliojimas D. Č., kuriuo jis įgaliojo D. Č. atstovauti, balsuoti, priiminėti sprendimus už N. R. visoje būrelio veikloje visus 2013 metus (b. l. 47). Nors D. Č. vėliau teismo posėdyje parodė, kad apie N. R. įgaliojimą nepamena ir už kitus medžiotojus jis nebalsavo, tačiau iš 2014-02-28 visuotinio susirinkimo narių sąrašo matyti, kad D. Č. balsavo ir už patį N. R. (b. l. 114-115). Be to, pats D. Č. ir M. Č. nurodė, kad N. R. yra parašęs prašymą išstoti iš būrelio ir nėra būrelio narys, tuo tarpu D. Č. už N. R. pagal įgaliojimą balsavo pačiame 2014-02-28 visuotiniame narių susirinkime, kuomet į būrelio narius buvo priimamas M. Č.. Vadinasi, D. Č., laikydamas N. R. ne būrelio nariu, priimant jo brolį M. Č. į būrelio narius, balsuoja už tą patį N. R., kurį tiek pats D. Č., tiek jo brolis M. Č. laiko išstojusiu iš būrelio. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui D. Č. parodymus vertinti kritiškai, kaip nepatikimus, neatitinkančius kitų faktinių bylos aplinkybių. Tai, kad N. R. neišstojo iš būrelio narių ir ketino tik laikinai nedalyvauti būrelio veikloje patvirtina ir N. R. išduoto įgaliojimo D. Č. turinys. Iš įgaliojimo matyti, kad D. Č. įgaliojamas atlikti veiksmus už N. R. tik 2013 metams. Taigi, darytina išvada, kad ir pats D. Č. nepripažino, kad N. R. nebėra būrelio narys. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad M. Č. buvo žinomos N. R. išvykimo į užsienį aplinkybės ir jo ketinimas grįžti, o M. Č., būdamas D. Č. brolis, negalėjo apie šias aplinkybes nežinoti.

Tiek būrelio pirmininkas A. K., tiek liudytojas G. L. parodė, kad 2014-02-28 visuotiniame narių susirinkime buvo išaiškinta, kad ieškovas M. Č. į būrelį priimamas laikinai, t. y. kol grįš N. R.. Šią aplinkybę patvirtina ir 2014-02-28 susirinkimo protokolas (b. l. 53). Pažymėtina, kad minėtame protokole nurodyta, kad laikinai N. R. pakeičiančiam M. Č., stojamojo nario mokesčio mokėti nereikia. Tuo tarpu pats M. Č. nurodė, kad stojamąjį nario mokestį dar prieš susirinkimą sumokėjo A. K.. Pažymėtina, kad ieškovas stojamąjį nario mokestį niekieno neprašomas sumokėjo ir 2016-10-03 (b. l. 22), nors, kaip jis nurodo, jis A. K. jau buvo sumokėjęs grynais 2014 metais. Be to, M. Č. stojamąjį nario mokestį sumokėjo iš karto po N. R. prašymo grįžti į būrelio veiklą (b. l. 54). Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad M. Č. nario mokestį mokėjo už 2016-2017 metus (b. l. 19-20). Taigi, tiek M. Č. paaiškinimus, tiek D. Č. parodymus įvertinus kritiškai, pasitvirtina tiek A. K., tiek liudytojų G. L. ir N. R. nurodytos aplinkybės, kad M. Č. už 2014-2015 m. nemokėjo, nes už šį laikotarpį buvo sumokėjęs N. R.. Teismui kelia abejonių ir paties M. Č. elgesys: kaip jis nurodo, sumokėjęs A. K. grynaisiais, vėliau išgirdęs kalbas apie nesumokėtą stojamąjį mokestį iš R. P., nesikreipia į A. K. spręsti klausimo dėl stojamojo mokesčio sumokėjimo, bet antrą kartą niekieno neprašomas sumoka šį mokestį.

Taigi, visos nurodomos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad faktinė situacija buvo susiklosčiusi būtent tokia, kokią nurodė tiek A. K., tiek liudytojas G. L., o būtent, kad tiek pats ieškovas M. Č., tiek jo brolis liudytojas D. Č. suvokė ir patys to prašė, kad M. Č. būtų laikinai priimtas į būrelio narius tol, kol iš užsienio grįš N. R.. Byloje esantys duomenys teismui neleidžia daryti kitokios išvados, kadangi tiek paties ieškovo M. Č. paaiškinimai, tiek jo brolio liudytojo D. Č. parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems ir patys sau, neatitinka kitų faktinių bylos aplinkybių, kurias patvirtina nuoseklūs A. K. paaiškinimai bei liudytojų G. L. ir N. R. parodymai, kurie įvertinus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, sudaro nuoseklią, logišką susiklosčiusių įvykių seką. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovui M. Č. 2014-02-28 visuotinio narių susirinkimo metu buvo žinoma ir suprantama, kad jis į būrelio narius priimamas tik iki tol, kol grįš iš užsienio N. R..

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka. (CK 1.63 str. 1, 3, 4 d.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas M. Č., žinodamas, kad į būrelio narius priimamas laikinai, sudarė vienašalį sandorį, t. y. išreiškė valią ir sutikimą į būrelį įstoti laikinai, o būreliui iš tokio sandorio atsirado pareigos leisti M. Č. medžioti nario teisėmis laikinai, kol grįš į būrelį N. R., dėl ko sutiko ir visuotinis narių susirinkimas.

Pagal CK 1.117 str. 2 d., terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Nagrinėjamu atveju ieškovas M. Č. savo narystę būrelyje apibrėžė įvykiu, t. y. N. R. grįžimu į būrelį, todėl, N. R. 2016-10-03 parašius prašymą tęsti veiklą būrelyje (b. l. 54), įvyko įvykis, kuriuo buvo apibrėžta M. Č. narystės pabaiga. Taigi, kaip pagrįstai nurodo atsakovo atstovas, ieškovas nebuvo pašalintas iš būrelio narių; įvykus terminą apibrėžiančiam įvykiui, ieškovo teisės ir pareigos būrelyje pasibaigė savaime, be atskiro sprendimo (CK 1.117 str. 5 d.).

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė jo teisių pažeidimo, atsakovo skundžiami sprendimai priimti pagrįstai, naikinti jų nėra pagrindo, ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2017 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 838,70 Eur.

Maksimalūs priteistini dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas numatyti Rekomendacijų 8 punkte. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio Rekomendacijų 5 punktas).

Rekomendacijų 8.2. punkte nustatyta, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5, t. y. 2096,75 Eur (838,70 Eur x 2,5). Atsakovas už atsiliepimą į ieškinį sumokėjo 450,00 Eur (b. l. 90-92); šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos visiškai.

Rekomendacijų 8.19. punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis – 0,1, t. y. 83,87 Eur (838,70 Eur x 0,1).

Atsakovo išlaidos advokato A. K. pagalbai apmokėti už 2,25 val. sudaro 272,25 Eur, t. y. 121 Eur už 1 val. (b. l. 85-86, 87-89). Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 188,71 Eur (2,25 val. x 83,87 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai). Teismo posėdžiuose atsakovą atstovavo advokato padėjėjas P. D.; už jo 12,25 val. paslaugas atsakovas sumokėjo 1482,25 Eur, t. y. 121 Eur už 1 val. (b. l. 135-137, teismo posėdyje pateikti įrodymai). Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 821,93 Eur (12,25 val. x 83,87 Eur x 80 procentų) (Rekomendacijų 5, 7, 8.19 punktai).

Ieškinį atmetus ir atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui iš ieškovo iš viso priteistina 1460,64 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Ieškinį atmetus, taip pat iš ieškovo priteistinos 16,32 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 83, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. Č. 1460,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui asociacijai „Elektrėnų medžiotojų būrelis“.

Priteisti iš ieškovo M. Č. 16,32 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.