Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei, atsakovės atstovui advokato padėjėjui Linui Mažoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Statega“ ieškinį atsakovei UAB „Neapolis“, tretiesiems asmenims UAB „Aklota“, UAB „ASF“, UAB „Betono dangos“, UAB „Elparnas“, UAB „Klaipėdos monolitas“, UAB „Klaipėdos statyba“, UAB „Kompiuteriai ir komunikacijos“, UAB „KRS“, BUAB „Lanksti erdvė“, UAB „Logama“, V. V. įmonė „Marsanta“, UAB „Medrievė“, UAB „Mikrovisatos servisas“, UAB „MSM Vilnius“, UAB „Nerstata“, UAB „Skaitmeninė elektronika“, E. P., UAB „Tonas“, UAB „Vavira“, UAB „Velma“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės iniciatyva 2010-11-02 parengiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi į bylą buvo įtraukti tretieji asmenys UAB „Aklota“, UAB „ASF“, UAB „Betono dangos“, UAB „Elparnas“, UAB „Klaipėdos monolitas“, UAB „Klaipėdos statyba“, UAB „Kompiuteriai ir komunikacijos“, UAB „KRS“, BUAB „Lanksti erdvė“, UAB „Logama“, V. V. įmonė „Marsanta“, UAB „Medrievė“, UAB „Mikrovisatos servisas“, UAB „MSM Vilnius“, UAB „Nerstata“, UAB „Skaitmeninė elektronika“, E. P., UAB „Tonas“, UAB „Vavira“, UAB „Velma“

Parengiamojo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Klaipėdos monolitas“ atstovas D. V., UAB „Klaipėdos statyba“ atstovas S. B., UAB „Nerstata“ atstovas N. U., trečiasis asmuo E. P. nurodė, kad UAB „Statega“ pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartis visiškai atsiskaitė su jais. Ieškovę kaip potencialų reikalavimo teisių pirkėją nurodė UAB „Neapolis“ direktorius R. G.. Į teismo posėdį tretieji asmenys neatvyko. Apie posėdį visiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-06-16 iki 2009-09-03 UAB „Statega“ sudarė 20 reikalavimo teisių perleidimo sutarčių su šios bylos trečiaisiais asmenimis, pagal jas įsigijo 4 540 281,92 Lt sumos reikalavimų atsakovei. Tarp šios bylos atsakovės ir trečiųjų asmenų buvo sudarytos rangos sutartys, pagal kurias tretieji asmenys atliko UAB „Neapolis“ verslo centro, adresu Taikos pr. 52C/Agluonos g. 1, Klaipėdoje, statybos darbus. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 414 559,31 Lt, kadangi dėl likusios sumos jau yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, iš esmės savo nesutikimą grindžia CK 6.115 str.–6.122 straipsnių nuostatomis.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ar labiau suvaržyti jo prievoles. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 str.) arba sutarties. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad 8 atvejais UAB „Neapolis“ ir tretieji asmenys (UAB „ASF“, UAB „Betono dangos“, UAB „Klaipėdos monolitas“, UAB „Kompiuteriai ir komunikacijos“, BUAB „Lanksti erdvė“, UAB „Logama“, V. V. įmonė „Marsanta“, UAB „Velma“) rangos sutartimis buvo susitarę, kad rangovas be raštiško UAB „Neapolis“ sutikimo negali perleisti sutarties ar bet kurios jos dalies. Likusiais 12 atvejų dėl tokio sutikimo rangovai ir užsakovas nebuvo susitarę.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Vadinasi, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

Byloje nustatyta, kad atsakovės vadovas R. G. pats nurodė tretiesiems asmenims (t. 2, b. l. 148, 140-141) ieškovę kaip potencialią kreditinių reikalavimų pirkėją, ieškovei raštu pateikė UAB „Neapolis“ kreditorių, su kuriais UAB „Neapolis“ nepajėgus atsiskaityti, sąrašą (t. 1, b. l. 199), prašė teikti bendrovei skolų supirkimo dokumentus, kad būtų galima teisingai parodyti buhalterinėje apskaitoje (t. 3, b. l. 22), todėl teismas daro išvadą, kad iš esmės UAB „Neapolis“ davė sutikimą rangovams parduoti savo reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2009-08-31 ir 2010-02-24 pateikė pranešimus kartu su reikalavimo teisės perleidimo sutartimis (t. 1, b. l. 196, 198), todėl konstatuotina, kad ji skolininkei tinkamai pranešė apie reikalavimo perleidimą CK 6.109 straipsnio normos prasme ir nuo tokio pranešimo gavimo atsakovei tapo žinoma apie naują kreditorių.

Teismas, vertindamas kreditorių perleistų reikalavimų pobūdį, šalis siejusias statybos rangos sutartis, atsakovės vadovo veiksmus, inicijuojant reikalavimų perleidimą, nesutinka su atsakovės argumentu, jog tretieji asmenys neturėjo ir negalėjo be atsakovės UAB „Neapolis“ sutikimo perleisti reikalavimo kitam asmeniui. Piniginio pobūdžio reikalavimo perleidimas kitam subjektui neprieštarauja ankstesnes šalis siejusioms rangos sutartims. Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o šių nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima, nebent yra įtvirtinta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 2 d.). Nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

Byloje nėra ginčo dėl trečiųjų asmenų atliktų rangos darbų kiekio, kokybės, atlikimo terminų, apmokėjimo dydžio ir pan. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad UAB „Neapolis“ nėra atsiskaitęs su trečiaisiais asmenimis už jų atliktus statybos rangos darbus, jam nežinoma, kad darbai atlikti su trūkumais ar nekokybiškai. Todėl teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, įvertinęs tai, kad darbai priimti nenurodant jų trūkumų, iki šiol nėra pareikšta pretenzijų dėl darbų kokybės ar paslėptų trūkumų, daro išvadą, kad atsakovei atsirado pareiga už šiuos darbus sumokėti. Atmestinas atsakovės atstovo argumentas, jog perleidus reikalavimo teises ieškovei, nebus kam reikšti pretenzijas dėl broko, atsiradusio garantiniu laikotarpiu, kadangi vėliau išaiškėjus darbų trūkumams, atsakovė savo teises gali ginti kitais teisių gynimo būdais (pvz., reikšti reikalavimus dėl darbų trūkumų ištaisymo, pasisamdyti kitą rangovą darbų trūkumams pašalinti, o vėliau reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir pan.).

Teismas taip pat negali sutikti su atsakovės argumentu, jog UAB „Statega“, būdama UAB „Neapolis“ akcininke, pareikšdama ieškinį teisme, elgiasi nesąžiningai. UAB „Neapolis“ akcijų pirkimas, jų vertės nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau akcijos kaip vertybiniai popieriai, patvirtina jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, bet ne pareigą kredituoti bendrovę.

Teismas, įvertinęs atsakovės paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymi, kad šios bylos ir atsakovės nurodytų kasacinio teismo nutartyse pateiktų aiškinimų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Atsakovės atstovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl UAB „Lanksti erdvė“ ir nurodė, kad ieškovė sutartimi perėmė iš šios kreditorės 436 980,30 Lt reikalavimą, o iš atsakovės prašo 454 086,28 Lt.

Ieškovės atstovė paaiškino, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ji perėmė UAB „Lanksti erdvė“ 454 086,28 Lt reikalavimą atsakovei, nes pasirašant sutartį, UAB „Lanksti erdvė“ Klaipėdos apygardos teisme buvo iškėlusi bylą atsakovei tik dėl dalies savo reikalavimų. Ieškovės UAB „Lanksti erdvė“ ieškinys atsakovei UAB „Neapolis“ dėl skolos priteisimo buvo paliktas nenagrinėtas CPK 139 str. pagrindu.

Iš 2009-07-02 reikalavimo teisės perleidimo sutarties (t. 1, b. l. 95) matyti, kad UAB „Statega“ už 420 000 Lt perėmė UAB „Lanksti erdvė“ 436 980,30 Lt reikalavimą UAB „Neapolis“. Nors pagal BUAB „Lanksti erdvė“ buhalterinės apskaitos duomenis UAB „Neapolis“ nėra nei debitorių, nei kreditorių sąraše, tačiau ieškovei nepateikus jokių kitų papildomų rašytinių susitarimų, laikytina, kad ji perėmė tik 436 980,30 Lt reikalavimą atsakovei. Kadangi dėl kitų perimtų reikalavimų dydžių ginčo nėra, todėl prašoma priteisti iš atsakovės suma mažintina iki 2 397 453,33 Lt (2 414 559,31 – (454 086,28–436 980,30).

Atsakovė UAB „Neapolis“ pažeidė prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku (CK 6.38 str. 1 d.). Todėl privalo mokėti ir ieškovės prašomo dydžio procesines palūkanas, kurių mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

Patenkinus ieškovės reikalavimą, iš atsakovės priteistinos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

Iš byloje esančių dokumentų (t. 1, b. l. 200) matyti, kad ieškovė sumokėjo 30 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokesti iš atsakovės ieškovei (27 975 Lt).

Be to, teismas patyrė 186,80 Lt pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovės UAB „Neapolis“ turtui 2010-07-08 Klaipėdos apygardos nutartimi (t. 2, b. l. 2–3), paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Neapolis“ 2 397 453,33 Lt (du milijonus tris šimtus devyniasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris Lt 33 ct) skolos, 8,28 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2010-02-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 975 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis Lt) sumokėto žyminio mokesčio ieškovės UAB „Statega“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Neapolis“ 186,80 Lt pašto išlaidų valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovės UAB „Neapolis“ turtui 2010-07-08 Klaipėdos apygardos nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.