- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-815-538/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- J. J.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-815-538/2011
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui R. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atsakovą R. K. jos dukters D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu ir priteisti jai išlaikymą po 300 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos iki D. pilnametystės. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu buvo gerai pažįstama, kurį laiką draugavo, palaikė artimus ir intymius santykius, po kurių ieškovė nuo atsakovo tapo nėščia ir (duomenys neskelbtini) ji pagimdė dukrą D.. Pažymi, kad po dukros gimimo santykiai su atsakovu nutrūko, tėvystė nenustatyta. Vėliau ieškovė susipažino su R. B., su kuriuo apie ketverius metus gyveno nesudariusi santuokos, jiems bendro gyvenimo metu gimė dukra G. R. B. žinojo, kad jis nėra D. tėvas, tačiau jo ir ieškovės 2003-04-16 pareiškimu R. B. buvo pripažintas D. tėvu. Vėliau ieškovės santykiai su R. B. nutrūko, nuo 2005 metų liepos mėnesio jis ieškovę paliko ir išėjo gyventi su kita moterimi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-12-17 sprendimu ieškinį patenkino. Nustatė, kad R. K. yra D. B. tėvas. Priteisė iš atsakovo R. K. D. B. nuo 2007-11-19 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki 2010-12-17 (sprendimo priėmimo dienos) išlaikymą konkrečia pinigų suma - 11100 Lt, ir nuo 2010-12-17 išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamą po 300 Lt per mėnesį iki D. B. pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė J. J. D. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja. Priteisė iš atsakovo R. K. 108 Lt žyminio mokesčio ir 52,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovo R. K. 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų (2000 Lt už advokato teisinę pagalbą ir 200 Lt išlaidų už kelionę į Vilnių) ieškovei J. J.. Nurodė, kad byloje buvo paskirta teismo DNR ekspertizė atsakovo biologinei tėvystei nustatyti, tačiau atsakovas teismo paskirtu laiku į ekspertizės atlikimą neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė ekspertizės, pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo atsisakymą įvertino kaip tėvystės įrodymą ir nustatė, kad atsakovas yra D. biologinis tėvas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turimą turtą, gaunamas pajamas, pripažino, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kadangi atsakovo gaunamas užmokestis yra didesnis, ieškovė augina ir išlaiko dvi nepilnametes dukras, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas taip pat turi du nepilnamečius sūnus, ir nustatė, kad ieškovės prašoma priteisti 300 Lt išlaikymo suma per mėnesį yra būtina nepilnametės dukros išlaikymui. Taip pat priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai konkrečia pinigų suma – 11 000 Lt (skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos 2007-11-19 iki sprendimo priėmimo dienos 2010-12-17), kadangi tėvai privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – J. J. ieškinį atmesti. Nurodo, kad CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, taip pat CPK 380 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Civilinės bylos Nr. N2-158-04/2006 nagrinėjimo metu R. B. priešieškinyje pripažino, kad nors D. ir nėra jo dukra, tačiau jis vis vien ją mylintis ir sesučių labui norėtų bendrauti su abiem. Taip pat civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Be to, per beveik dešimt metų atsakovas ir mergaitė vienas kito net nėra matę, nebendravo ir nepažįsta vienas kito, savo tikruoju tėvu mergaitė laikė atsakovą R. B., kurio pavardę iki šiol nešioja ir kuris yra jos jaunesnės sesers tėvas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą konstatavo, kad atsakovas R. K. apie ekspertizės atlikimo vietą bei laiką buvo informuotas tinkamai, jam neatvykimo į ekspertizės įstaigą pasekmės buvo išaiškintos, atsakovas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į ekspertinę įstaigą. Pirmosios instancijos teismas, byloje iš esmės nesant jokiems kitiems duomenims R. K. tėvystei pagrįsti, turėjo išsiaiškinti, ar atsakovo neatvykimas į ekspertizę gali būti laikomas atsisakymu ją atlikti, juo labiau, kad atsakovas beveik viso proceso metu sutiko, kad būtų atliekama ekspertizė, jei jis tik ten būtų nuvežtas, t. y. jam buvo svarbi ir finansinė šios ekspertizės atlikimo, nuvykimo ją atlikti pusė. Būtina atsižvelgti į tai, kad R. K. šiuo metu gyvena santuokoje ir augina tris nepilnamečius vaikus. Be to, atsakovas R. K. viso proceso metu tvirtino, kad dėl tėvystės nuginčijimo yra suėjęs senaties terminas, todėl visi šitie ekspertizės paskyrimo ir biologinio tėvo ieškojimo klausimai šio proceso metu, jo manymu, apskritai nebeturėjo būti svarstomi. Priteisiant išlaikymą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad be ieškovės dukros D. B. atsakovas augina dar tris nepilnamečius vaikus, atsakovo vidutinis mėnesinis atlyginimas vos siekia 1000 Lt, siekdamas užtikrinti savo šeimai bei nepilnamečiams vaikams būstą, atsakovas yra 40 metų paėmęs paskolą iš banko. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priteisdamas D. B. išlaikymą nuo ieškinio teisme padavimo momento, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, nes atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo mokėti už D. B. išlaikymą periodines išmokas, nes ieškinio padavimo momentu D. B. turėjo tėvą, kuriam ir teko pareiga išlaikyti vaiką, kol nebus užginčyta jo tėvystė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002-03-22 gimimo akto įraše Nr. 105 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė D. J., jos motina nurodyta J. J., duomenų apie tėvą nėra (bylos Nr. N2-158-04/2006, b.l. 26). R. B. ir J. J. Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui pateikė 2003-04-16 nustatytos formos notaro patvirtintą (registro Nr. NB2-1306) pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, kuriuo pareiškėjai sutiko, kad R. B. būtų pripažintas ir įrašytas ieškovės dukros D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu ir mergaitei suteikta B. pavardė (bylos Nr. N2-158-04/2006, b.l. 27). Iš 2003-04-16 civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašo Nr. 67 matyti, kad (duomenys neskelbtini)gimimo akto įrašas Nr. 105 buvo papildytas, nurodant, kad D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. B., jos pavardė pakeista iš J. į B., išduotas D. B. gimimo liudijimas (b.l. bylos Nr. N2-158-04/2006, b. l. 25, 5).
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-11-11 sprendimu tenkino ieškovės J. J. ieškinį, pripažino, kad R. B. nėra D. B. tėvas, pavardės pakeitimo klausimą paliko nenagrinėtą, pripažino negaliojančiu R. B. ir J. J. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens R. K. apeliacinį skundą, 2009-06-10 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 33-35). 2009-11-03 teismo nutartimi buvo paskirta teismo DNR ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar R. K. yra vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Teismas įpareigojo ieškovę ir atsakovą kartu su dukra D. pagal jų susitarimą bendru transportu ar atskirai 2009-11-26 nuo 11 iki 12 val. nuvykti į Mykolo Riomerio universiteto, teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratoriją (b.l. 51-52). Tačiau iš 2009-11-26 Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos pažymos Nr. 480 nustatyta, kad 2009-11-26, 11 val. į laboratoriją tėvystės nustatymui atvyko ieškovė J. J. su vaiku, ji laukė iki 13 val., o atsakovas R. K. neatvyko (b.l. 54).
Apeliantas nurodo, kad civilinėje byloje N2-158-04/2006 nepagrįstai nebuvo taikyta ieškinio senatis dėl tėvystės nuginčijimo, be to, vaikas pažįsta savo tėvą kaip R. B., todėl negalėjo būti nuginčyta jo tėvystė. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais. CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-11-11 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino, kad R. B. nėra D. B. tėvas ir nuginčijo jo tėvystę D. B. atžvilgiu. Klaipėdos apygardos teismas 2009-06-10 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimas įsiteisėjęs, atsakovas R. K. šioje civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, todėl šiame sprendime nustatyti faktai – neginčytini (prejudiciniai faktai). Dėl to atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad vaikas pripažįsta R. B. tėvu bei negalėjo būti nuginčyta R. B. tėvystė, kadangi turėjo būti taikomas ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti, nes dėl tėvystės nuginčijimo ir senaties termino taikymo pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šių aplinkybių šioje byloje nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.). Taip pat pažymėtina, kad tėvystės nustatymui ieškinio senatis nėra taikoma.
Nesutikdamas su priimti sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismo ekspertizė dėl tėvystės nustatymo nebuvo atlikta ir vien dėl to negali būti laikoma neginčijamu įrodymu tėvystei nustatyti. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad 1975 m. Europos konvencija „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“ buvo priimta siekiant pagerinti nesantuokinių vaikų teisinę padėtį. Šios konvencijos 3 str. numato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodo, kad dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 str. 1 d. kaip pagrindinį įrodymą tėvystei nustatyti įtvirtino mokslinius įrodymus (ekspertizių išvadas dėl giminystės ryšio įrodymo). Tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi įstatymas numato, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizių išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako atlikti ekspertizę arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tokį atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę teismas gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ėmėsi veiksmų bylos aplinkybėms nustatyti, rinko papildomai įrodymus, kurių pagrindinis šaltinis yra patys byloje dalyvaujantys asmenys. Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-03 nutartimi buvo paskirta teismo DNR ekspertizė, teismas įpareigojo ieškovę ir atsakovą kartu su D. pagal jų susitarimą kartu bendru transportu ar atskirai 2009-11-26 nuo 11 iki 12 val. nuvykti į Mykolo Romerio universiteto, teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratoriją, tačiau atsakovas teismo įpareigojimų nustatytais terminais nuvykti pas ekspertus ekspertizei atlikti neįvykdė, nors atsakovui buvo išaiškintos CK 3.148 str. 2 d. nuostatos. Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo elgesį, t. y. neatvykimą į ekspertizę, vertino kaip atsisakymą atlikti ekspertizę ir traktavo kaip tėvystės pripažinimą. Iš bylos duomenų matyti, jog nors atsakovas teigia, kad jis neatsisakė atlikti ekspertizės, tačiau vertinant tai, kad ekspertizė buvo paskirta, kad atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko atvykti ekspertizės atlikimui bei tai, kad atsakovui buvo išaiškinta, jog atsisakymas atlikti ekspertizę, o šiuo atveju neatvykimas prilyginamas atsisakymui, vertintinas kaip tėvystės pripažinimas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo elgesį traktavo kaip tėvystės pripažinimą. Be to, kaip jau buvo minėta, tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Lietuvos Respublikoje bylų nagrinėjimas yra paremtas šalių rungimosi ir dispozityvumo principais. CPK 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Atsakovas, neigdamas tėvystę, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus ar paneigiančių patį tėvystės faktą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai vertintini kaip tėvystės įrodymai (CPK 178 str., 185 str., CK 3.148 str. 2 d.). Taip pat atsakovas apeliacinės instancijos teismo neprašė paskirti ekspertizės, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog atsakovas R. K. yra D. B. tėvas, priėmė pagrįstą sprendimą.
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą 300 Lt bei nuo ieškinio padavimo momento, kadangi tuo metu D. B. turėjo tėvą, kuriam ir teko pareiga išlaikyti vaiką. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu.
Įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1–2 d.). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-7/2007). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog įvertinus ieškovės ir atsakovo turimą turtą, gaunamas pajamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kadangi atsakovo gaunamas užmokestis yra didesnis, ieškovė augina ir išlaiko dvi nepilnametes dukras, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Į tai, kad atsakovas turi išlaikyti dar tris vaikus, atsižvelgtina, tačiau pažymėtina, kad atsakovo vaikų išlaikymu turi rūpintis ir jų motina – atsakovo sutuoktinė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti 300 Lt išlaikymo suma per mėnesį yra būtina nepilnametės dukros išlaikymui ir tokia suma, atsižvelgiant į šioje byloje nusistovėjusią teismų praktiką, negali būti laikoma per didele.
Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą vaikui nuo ieškinio padavimo dienos, kadangi išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Tokią teisę atsakovo nepilnametė duktė D. pagal kilmę įgijo nuo savo gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis). Pagal CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaikų gimimo dienos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.