- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- II-171-504/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00048-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. L. skundą dėl jos atžvilgiu priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21131157642, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. K. 2021 m. balandžio 13 d. priėmė nutarimą Nr. ROIK: 21131157642 (toliau - nutarimas), kuriuo nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 str. 1 d.
Nutarime nurodė, kad 2021-03-23 komisariate gautas pareiškėjos A. L. pareiškimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas V. P. tinkamai neprižiūri, nesirūpina savo šunimis, šunys kelia triukšmą. A. L., dėl šunų nepriežiūros prašo nubausti jų šeimininką V. P.. V. P. paaiškino, kad minėtu adresu, sodyboje laiko du šunis, jie dienomis laksto aptvertoje sodybos teritorijoje, o nakties metu jis juos uždaro į voljerus. Tikslinant įvykio aplinkybes 2021-04-07 buvo bendrauta su aplink V. P. sodybą gyvenančiais kaimynais: I. R., gyv. (duomenys neskelbtini) ir P. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad kaimyno V. P. šunys jiems netrukdo, jie yra aptverti, pakabintos įspėjamosios lentelės, šunys prižiūrėti, vakare uždaromi į voljerus. Kartais šunys loja, tačiau tik tada, kai pro sodybą vaikšto nepažįstami asmenys ar iš miško atbėga gyvūnai. Apžiūrėjus šunis, aptvertoje sodybos teritorijoje, vizualiai jie atrodė prižiūrėti, buvo nusiteikę draugiškai. Pagal medžiagoje surinktus duomenis matyti, kad 2020-11-26 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio Departamento Rokiškio skyrius, pagal pranešimo dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą Nr. PGG-1120 (duomenys neskelbtini), išvadoje pažymi, kad gautas pranešimas, dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų nepasitvirtino. Atsižvelgiant į tai, kad konkretaus normatyvinio akto reglamentuojančio higienos normą, kuria galima vertinti gyvūno keliamo triukšmą, nėra, o tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad šunų lojimo keliamas triukšmas trikdo aplinkinių namų gyventojų poilsį ir ramybę, todėl padarė išvadą, kad V. P. veiksmuose nėra administracinių nusižengimo požymių sudėties ir vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinę bylos teiseną nutraukė.
Šalies argumentai
A. L. nesutikdama su nutarimu kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-4), prašydama panaikinti 2021 m. balandžio 13 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną; pripažinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padaryto V. P. faktą; pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir bylą išspręsti iš esmės; pripažinti V. P. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, paskirti jam administracinę nuobaudą.
Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad tyrėjas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, argumentavo, kad konkretaus normatyvinio akto, reglamentuojančio higienos normą, kuria galima vertinti gyvūno keliamą triukšmą, nėra, o tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad šunų lojimo keliamas triukšmas trikdo aplinkinių namų gyventojų poilsį ir ramybę, todėl administracinė bylos teisena yra nutrauktina. Su tyrėjo priimtu Nutarimu nesutinka, mano kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant ANK nustatytas administracinių nusižengimų teisenos bendrąsias nuostatas.
Teigia, kad pareigūnas atlikdamas tyrimą, nevykdė jam įstatymu duotų nurodymų, tyrimą atliko formaliai, aplaidžiai, neištyrė jos pareiškime nurodytų visų aplinkybių dėl V. P. priklausančių šunų keliamo triukšmo ir daromos žalos, tai yra nesiėmė visų įmanomų priemonių aplinkybėms ištirti bei administracinio nusižengimo sudėčiai atskleisti. Tyrimą atlikęs tyrėjas pažeidė, jos, kaip nukentėjusio asmens, teises bei teisėtus interesus gauti informaciją dėl nagrinėjamo pareiškimo. Jai kaip administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, nurodant, kad tokios teisės neturi, kas vertintina kaip pareigūno įgaliojimų viršijimas bei jos, kaip nukentėjusio asmens, teisių pažeidimas (tyrėjo atsakymas pridedamas). Nors nutarime tyrėjas nurodo, kad pagal ANK 346 str. 1 dalį atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimą, tačiau nagrinėdamas jos 2021 m. kovo 23 d. pareiškimą, administracinio nusižengimo aplinkybes tyrė tik formaliai, tinkamai netaikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, kurio 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai (20 str. 2 d. 3 p.) bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (20 str. 2 d. 6 punktas). Pareigūnas vykdęs tyrimą nenagrinėjo visų jos pareiškime nurodytų aplinkybių, neapklausė jos bei jos tėvų, kuriems dėl administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos daroma žala, pažeidžiamos jų teisės, trikdomas poilsis, kenkiama sveikatai. Nors šunų niekas neprovokuoja, jie loja sistemingai, lojimas nėra atsitiktinis ir trumpalaikis, pavienis. Mano, kad V. P. priklausančių šunų keliamas triukšmas nėra būdingas natūraliai šuns reakcijai į išorinius dirgiklius. Šunų lojimas, būnant voljere ant praeivių ir automobilių yra labiau išmokta elgsena, tikėtina atsiradusi dėl šunų iškrovos stokos, dėl blogų asociacijų ar nepakankamo jų šeimininko dėmesio, šunų nemokymo ir nedrausminimo. Pareiškėjos nuomone, šunys kelia triukšmą vien dėl jų laikytojo V. P. netinkamos šunų priežiūros. Šunims kiekvieną dieną ir naktimis garsiai lojant yra pažeidžiama aplinkinių asmenų teisė į poilsį. Tačiau šių aplinkybių tyrėjas netyrė, net nebandė išsiaiškinti šunų lojimo priežasčių. Tai, kad šalia gyvenantiems kaimynams P. Ž. ir I. K. netrukdo šunų lojimai, nepaneigia aplinkybės, kad šunų keliamas triukšmas trikdo pareiškėjos ir jos šeimos poilsį, miegą, kelia nuolatinį susierzinimą, kenkia sveikatai. Tyrėjas apsiribojo tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų atlikto tyrimo medžiaga dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo bei Sveikatos ministro įsakymu patvirtintomis higienos normomis dėl triukšmo, kurios nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos. Tačiau visiškai nenagrinėjo, netyrė aplinkybių Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies kontekste.
ANK 346 straipsnio pažeidimui konstatuoti nėra būtina užfiksuoti keliamą triukšmą matavimo prietaisais, jį išmatuoti, nes šiuo atveju yra pažeistas Gyvūnų gerovės įstatymo 20 str. 2 dalies 6 punktas, kuriame nurodoma, kad gyvūnų laikytojai nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tyrėjas apibendrindamas atliktą tyrimą padarė išvadą ir iš esmės vadovavosi pagrindiniu argumentu, kad nesant konkretaus normatyvinio akto, reglamentuojančio higienos normą pagal kurią galima vertinti gyvūno keliamą triukšmą, šunų laikytojo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjos nuomone, tyrėjui priėmus skundžiamą nutartį, neapklausus asmenų, kurių teisės pažeidžiamos, neįvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumos, tokiu būdu prioritetas suteikiamas šuns lojimui (triukšmo kėlimui), o ne kitų asmenų teisei į poilsį, viešąją rimtį.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 38), kuriame nurodė, kad mano, jog Panevėžio apsk. VPK Rokiškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo T. K. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių jį naikinti. Priimant nutarimą buvo atsižvelgta į Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos Panevėžio departamento Rokiškio skyriaus kompetetingų specialistų 2020 m. lapkričio 26 d. patikrinimo akto Nr. PGG-1120 išvadą, kuri patvirtina, kad V. P. laikomų gyvūnų laikymo sąlygos atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus, gyvūnai yra prižiūrėti, laikomi pagal visus galiojančius reikalavimus. Pareiškėjos A. L. teiginiai, kad tiriant administracinio nusižengimo medžiagą nebuvo taikytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 ir 6 p. reikalavimai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu konkrečiu atveju šunų atsitiktinis lojimas negali būti traktuojamas, kaip grėsmė žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, jų teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėja A. L. taip pat teigia, kad jai kaip nukentėjusiajam asmeniui nebuvo leidžiama susipažinti su bylos medžiaga. ANK 575 str. išaiškinta, kad „Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras.“ Šiuo nagrinėjamu atveju, teisenoje nebuvo priimtas sprendimas pareiškėją pripažinti nukentėjusiąja, kadangi nebuvo pateikti įrodymai dėl patirtos vienokios ar kitokios žalos, taip pat nebuvo nustatytas joks administracinis nusižengimas, dėl ko teisena ir buvo nutraukta. Pareiškėjai buvo išsiųstas motyvuotas atsakymas ir nutarimas nutraukti teiseną. Teismo prašo atsižvelgti į šį atsiliepimą, skundo netenkinti ir 2021 m. balandžio 13 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. K. nutarimą, Nr. 83-ANR_N-729-2021, administracinio nusižengimo byloje ROIK 21131157642 palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėja nesutinka su priimtu 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu, teigdama, kad pareigūnas tyrimą atliko formaliai, aplaidžiai, neištyrė jos pareiškime nurodytų visų aplinkybių dėl V. P. priklausančių šunų keliamo triukšmo ir daromos žalos, nesiėmė visų įmanomų priemonių administracinio nusižengimo sudėčiai atskleisti. Be to, Tyrėjas nurodė, kad pagal ANK 346 str. 1 dalį atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimą, tačiau nagrinėdamas jos pareiškimą, administracinio nusižengimo aplinkybes tyrė tik formaliai ir tinkamai netaikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 bei 6 punktus. Tyrėjas apsiribojo tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų atlikto tyrimo medžiaga dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo bei Sveikatos ministro įsakymu patvirtintomis higienos normomis dėl triukšmo, kurios nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. ROIK: 21131157642 priėmęs vyr. tyrėjas T. K., tirdamas pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, V. P. galimai neteisėtus veiksmus vertino pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį (straipsnio dalies redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2021-06-09), kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
V. P. 2021 m. kovo 30 d. paaiškinime (b. l. 22-23) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turi sodybą. Sodyba yra arti magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), netoliese geležinkelis, teritorija yra pakankamai atvira ir nesaugi, todėl teritorijos apsaugai sodybos teritorijoje laiko du šunis, kurie yra prižiūrėti. Dienos metu šunys laksto palaidi aptvertoje sodybos teritorijoje, naktį šunis uždaro į voljerus. Teritorija pažymėta lentele, kad teritorijos viduje yra šunys. Šalia, kaimynystėje esantis namas yra renovuotas, sudėti plastikiniai langai. Pareiškėjos motina ir tėvas patys ateidavo prie jo teritorijos tvoros, kalbindavo šunis, net kai kada atnešdavo ir įmesdavo šunims batono, kaulų, dėl šunų nieko nesakydavo, dėl jų nesiskųsdavo, kaip tik girdavo, kokie gražūs šunys. Kad jiems šunys kelia problemas, nieko nesakydavo. Aplinkui gyvena kiti kaimynai, kurie taip pat laiko šunis, šunys taip pat būna, kad loja naktimis, nes iš miško neretai ateina stirnos. Anksčiau, t. y. 2020 metų pabaigoje dėl neva keliamo jo šunų triukšmo ir jų nepriežiūros taip pat buvo sulaukęs iš šios pareiškėjos skundų. Tuo metu skundą tyrė Rokiškio kaimiškoji seniūnija, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ir jokių pažeidimų dėl netinkamo šunų laikymo nenustatė. Jis, kaip šunų savininkas, užtikrina tinkamą gyvūnų laikymą ir priežiūrą, atitinkančią gyvūnų laikymo taisykles. Iš kitų kaimynų, dėl savo laikomų šunų nusiskundimų gavęs nėra.
Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad ANK 346 straipsnio pažeidimui konstatuoti nėra būtina užfiksuoti keliamą triukšmą matavimo prietaisais, jį išmatuoti, jeigu yra pažeistas Gyvūnų gerovės įstatymo 20 str. 2 dalies 6 punktas. Tačiau norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnį dėl Gyvūnų gerovės įstatymo 20 str. 2 dalies 6 punkto pažeidimų, byloje turi būti surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes dėl sistemingo šunų lojimo, netinkamos jų priežiūros, viešosios rimties pažeidimo.
Pareiškėja nurodo, kad būtent dėl V. P. šunų lojimo nukentėjo jos ir jos tėvų sveikata, poilsis, miegas, tačiau nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje jokių tai patvirtinančių duomenų, įrodymų nepateikta. Pareiškėja nurodo, kad įvykio tyrimas nebuvo atliktas pilnai, nes nebuvo apklausta ji ir jos tėvai, kurie galėjo patvirtinti apie V. P. šunų keliamą triukšmą. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad turi nufilmavusi vaizdo medžiagą dėl šunų lojimo, tačiau pareigūnas atlikdamas tyrimą jos neapklausė, neleido susipažinti su bylos medžiaga, pateikti įrodymus.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.
Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą.
Pažymėtina, kad pareiškėjos skundą (pareiškimą) tyręs pareigūnas A. S. 2021 m. balandžio 7 d. buvo nuvykęs į vietą, kur laikomi šunys ((duomenys neskelbtini)-2), garsaus lojimo fakto nenustatė, savo tarnybiniame pranešime (b. l. 34) nurodė, kad apžiūrėjus šunis, jie vizualiai atrodė prižiūrėti, buvo nusiteikę draugiškai, aptverti sodybos teritorijoje. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šunys yra paženklinti ir vakcinuoti (b. l. 28-29; 30; 31). Iš byloje pateikto Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos Panevėžio departamento Rokiškio skyriaus kompetetingų specialistų 2020 m. lapkričio 26 d. patikrinimo akto Nr. PGG-1120 (b. l. 24-27) matyti, kad V. P. ir R. P. namų valdos teritorijoje laikomi 2 šunys yra socializuoti, reaguoja į žmones, nori bendrauti, yra sargūs. Nepastebėta sužalojimų, nepriežiūros, ligos požymių. Nurodoma, kad 2020-11-26 gautas pranešimas dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų nepasitvirtino, gyvūnų laikymo sąlygos atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus.
Tiriant pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes buvo apklausti V. P. artimiausi, aplink jo sodybą gyvenantys kaimynai - I. K., gyv. (duomenys neskelbtini) ir P. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini). Abu asmenys paaiškino, kad kaimyno V. P. šunys jiems netrukdo, jie yra aptverti, pakabintos įspėjamosios lentelės, šunys prižiūrėti, vakare uždaromi į voljerus. Kartais šunys suloje, tačiau tik tada, kai pro sodybą vaikšto nepažįstami asmenys ar iš šalia miško atbėga gyvūnai. Dėl V. P. laikomų šunų nusiskundimų negauta (b. l. 34).
Tačiau pareigūnas, atlikdamas tyrimą neapklausė pačios pareiškėjos, taip pas jos tėvų, kurie gyvena kartu ir gali duoti paaiškinimus dėl pareiškime nurodomų aplinkybių apie šunų lojimą. Be to, pareigūnas nesuteikė galimybės A. L. pateikti papildomus įrodymus (vaizdo medžiagą), jų netyrė, nevertino.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija išsamiai neištyrė ir neįvertino visų sprendimo pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus, kuriuos ji turėjo, jai nebuvo suteikta galimybė duoti papildomus paaiškinimus. Iš esmės buvo apklausti tik 2 liudytojai, kurie palaiko gerus santykius su šunų šeimininku V. P.. Teismo vertinimu, policijos pareigūnai pakankamai neatliko procesinių veiksmų, siekdami ištirti A. L. pareiškimo pagrįstumą, todėl jie visapusiškai ir objektyviai neištyrė administracinio nusižengimo bylos.
Pažymėtina, kad konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Todėl šiuo atveju tik Institucija, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, turi rinkti duomenis patvirtinančius ar paneigiančius klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir iš naujo įvertinti byloje surinktus duomenis ir ar jų pakanka surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei bylą perduoti nagrinėti teismo ar ne teismo tvarka, ar nenustačius asmens veikoje nusižengimo sudėties - administracinę teiseną nutraukti.
Šiuo atveju būtent Institucija, priimdama sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nebuvo aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodymui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, nesiėmė pakankamai priemonių surinkti duomenis pagal pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes. Teismo nuomone tokia policijos pareigūnų pozicija rodo jų sąmoningą nenorą tinkamai dirbti savo darbą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-283-365/2019).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pateiktas skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo T. K. 2021 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. ROIK: 21131157642, kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikintinas ir grąžintina byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui tinkamam įvykio aplinkybių ištyrimui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
A. L. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo T. K. 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. ROIK: 21131157642, kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui tinkamam įvykio aplinkybių ištyrimui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos įteikimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.