- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- AN2-283-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00490-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apskrites vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrites vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate (toliau – Institucija) gauta skundo dalis, persiųsta iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC prie SAM) Vilniaus departamento, dėl pareiškėjos D. D. pranešimo dėl restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad, pasak pareiškėjos, yra trikdoma viešoji rimtis ir restorano lankytojai kėsinasi į jos privačią teritoriją.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau - Vilniaus m. 3 PK 1-ojo VS) vyriausiosios tyrėjos J. B. 2018 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl pareiškėjos D. D. pranešimo dėl restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, adresu (duomenys neskelbtini), viešosios rimties trikdymo ir restorano lankytojų kėsinimosi į jos privačią teritoriją. Šiame nutarime nurodoma, kad pareigūnai apklausė liudytoją J. L.. Taip pat Vilniaus miesto 3 PK pareigūnai atliko restorano „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad kasos darbas organizuojamas tinkamai, darbo laiko apskaitos taisyklių nenustatyta, taip pat nenustatyta buhalterinės apskaitos tvarkos laikymosi pažeidimų, patikrinus prekybos alkoholiu taisyklių laikymąsi, nustatyta, kad jų laikomasi tinkamai. Taip pat nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nebuvo gauta jokių faktinių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjos skunde, kuris skirtas NVSC prie SAM, nurodytus galimus pažeidimus daro būtent restorano „(duomenys neskelbtini)“ klientai, bei kad būtent šio restorano klientai vaikšto ir šūkauja prie pareiškėjos buto. Patikrinus PRĮR nustatyta, kad kvietimų į Savičiaus g. 7, dėl triukšmo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ rezultatas – informacija nepasitvirtinusi, triukšmo nėra. Taip pat pažymima, kad nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir nesant kitų duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, ši administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (b. l. 11).
Šalies argumentai
3. D. D. (toliau – pareiškėja), nesutikdama su minėtu Institucijos nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti priimtą nutarimą ir įpareigoti policiją iš naujo objektyviai ir visapusiškai ištirti visas aplinkybes, įvertinant jos turimus įrodymus. Nurodė, jog ji apie tyrimą nieko nežinojo, kol negavo pranešimo apie šios teisenos nutraukimą. Jos skundas buvo formuluojamas abstrakčiau, nes buvo adresuotas NVSC prie SAM, neskiriant tiek dėmesio konkrečių įrodymų teikimui, o tikintis sulaukti minėtos institucijos ekspertinio vertinimo ir pagalbos jos kompetencijos srityje. Akcentavo, jog ji yra pasiruošusi pateikti turimus įrodymus, paneigiančius iš esmės kiekvieną liudytojos J. L. teiginį dėl restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vidiniame kieme, įskaitant dėl faktinio darbo laiko, lankytojų ir netgi pačių darbuotojų elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-26 nutartimi D. D. skundas tenkintas. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir byla grąžinta papildomam administracinio nusižengimo bylos aplinkybių tyrimui. Teismas darė išvadą, jog Institucija išsamiai neištyrė ir neįvertino visų tokio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių. Teismas, įvertinęs tai, jog policijos įstaiga informaciją apie galimą administracinį nusižengimą gavo ne tiesiogiai iš pranešėjos, o iš kitos institucijos bei tai, jog D. D. nebuvo apklausiama, konstatavo, jog pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus, kuriuos ji turėjo, jai nebuvo suteikta galimybė nurodyti ir apklaustinus liudytojus. Pažymėjo, jog policijos pareigūnai, iš esmės apklausdami tik restorano „(duomenys neskelbtini)“ direktorę, neatliko pakankamai procesinių veiksmų, siekdami ištirti D. D. pareiškimo pagrįstumą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Institucija pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti 2019-04-26 apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Mano, jog sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nesant administracinio nusižengimo sudėties buvo motyvuotas ir pagrįstas, priimtas pareiškėjos skundo ribose, atsižvelgiant į surinktus byloje duomenis, dėl to nebuvo pagrindo panaikinti Vilniaus m. 3 PK 1-ojo VS 2018-12-22 nutarimą. Institucija skundą grindžia tuo, kad:
Šalies argumentai
5.1. Grąžinti bylą Institucijai teismas gali tik tada, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, kad būtų galima administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti teisme (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 635 str. 1 d. 3 p). Pirmosios instancijos teismas, priėmęs administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teisme, teismo posėdyje išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų parodymų, ištyręs byloje esančius įrodymus, nesivadovavo ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui.
5.2. Pasak Institucijos, apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti atliktini veiksmai nėra esminiai ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Skunde akcentuojama, jog pats savo iniciatyva pirmosios instancijos teismas papildomų įrodymų nereikalavo, nedavė įpareigojimų administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai pateikti trūkstamus įrodymus (išskyrus tai, kad Institucijos buvo paprašyta pateikti PRĮR iškvietimo korteles, kuriomis buvo vadovautasi priimant nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną), nors tokia teisę turėjo. Akcentuoja, kad nors pareiškėja tyrimo metu ir nebuvo apklausta, tačiau ji išsamiai buvo apklausta teismo posėdžio metu, ji taip pat teikė prašymus teismui apklausti liudytojus, prijungti naujus įrodymus - jos turimus vaizdo įrašus, tačiau teismas netenkino šių pareiškėjos prašymų. Dėl to Institucija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas vengė aktyvios pozicijos nagrinėjimo metu, prašymų netenkino, tačiau vėliau, skundžiama nutartimi, įpareigojęs Instituciją šiuos pareiškėjos prašomus veiksmus atlikti, sprendimą grąžinti bylą institucijai priėmė formaliai.
5.3. Institucijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje dėstomi ir paminėti įrodymų trūkumai gali būti ištaisyti teisme, visus trūkstamus įrodymus pirmosios instancijos teismas gali išsireikalauti pats arba įpareigoti juos pateikti administracinio nusižengimo tyrimą atlikusią instituciją, taip pat teismo posėdžio metu gali apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti tyrimo metu, o taip pat siekdamas pašalinti prieštaravimus, teismas gali pakartotinai apklausti liudytojus, ar atlikti kitus būtinus veiksmus, jeigu mano, kad byloje surinktos informacijos nepakanka ir yra būtina atlikti papildomus veiksmus. Pabrėžiama, kad bylos grąžinimas institucijai, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių įrodymų trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali.
5.4. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog nėra aišku, pagal kokį ANK straipsnį, jo dalį, buvo atliekamas tyrimas. ANK straipsnis yra nurodytas Administracinių nusižengimų registre, kai registruojama teisena, šiuo konkrečiu atveju, buvo registruotas ANK 488 str. 1 d. Neįvedus į registrą straipsnio, sistema neleistų priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Taip pat straipsnis buvo akcentuotas ir bylos nagrinėjimo teisme metu, o ir pačiam teismui nagrinėjimo metu nekilo klausimo, kokį būtent pažeidimą nagrinėja. Taip pat pareiškėja nurodė, kad dėl žemės naudojimo ne pagal paskirtį restoraną „(duomenys neskelbtini)“ jau nubaudė Nacionalinė žemės tarnyba, dėl to šis klausimas skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo neaktualus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į Institucijos skundą pareiškėja D. D. nurodo nesutinkanti su skunde išdėstytais argumentais. Mano, jog pirmosios instancijos teismas byloje priėmė pagrįstą sprendimą, bylos nagrinėjimas teisme tik patvirtino, kokie yra akivaizdūs atlikto tyrimo trūkumai. Be to, atsiliepime nurodoma, jog pareiškėja D. D. taip pat neprieštarauja, jog visi nutartyje nurodyti trūkumai ir esminiai įrodymai būtų pateikiami bei vertinami ir sprendimas dėl atsakomybės taikymo būtų priimtas teisme, nes įvertinus Institucijos poziciją, pareiškėjai D. D. kyla abejonių, ar bylą grąžinus Institucijai ji gali tikėti objektyvaus ir nešališko sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrinamas priimto nutarimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo medžiagą, apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas panaikinti Institucijos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir bylą grąžinti Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Kaip matyti iš bylos, Institucija 2018-12-22 nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, tačiau apylinkės teismas skundžiama nutartimi panaikino šį nutarimą ir patenkino pareiškėjos D. D. reikalavimą – grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam administracinio nusižengimo bylos aplinkybių tyrimui. Skundžiamą nutartį apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo, nurodydamas, kodėl Institucijos atliktas tyrimas nebuvo išsamus bei kodėl reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Su šiais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, todėl jų visų nekartoja. Tuo labiau, kad apylinkės teismo nutarties nustatytų trūkumų Institucija neginčija ir nenurodo dėl jų jokių argumentų, o tik mano, jog šie trūkumai yra neesminiai, kuriuos teismas, būdamas aktyvus, galėjo ištaisyti teisme.
9. Šiuo atveju sutikti su Institucijos argumentais ir pareiškėjos atsiliepime išreikšta pozicija dėl įrodymų pateikimo, jų vertinimo bei sprendimo dėl atsakomybės taikymo priėmimo teisme nėra teisinio pagrindo, nepaisant to, jog Institucija įsitikinusi, kad nustatyti trūkumai nėra esminai ir tai netrukdė bylą nagrinėti teisme priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Toks apelianto bei pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas jau vien dėl to, kad jis nėra suderinamas nei su administracinių nusižengimų tyrimo, nei su tokių bylų nagrinėjimo taisyklėmis, numatytomis ANK. Visų pirma, pažymėtina, jog tik baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis) arba administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (ANK 610 straipsnis). Po to administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Tai galioja ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvykdo administracinio nurodymo (ANK 613 straipsnio 1 dalis). Ir tik išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, teismas ar pareigūnas, įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, gali priimti nutarimą paskirti administracinę nuobaudą ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Tai rodo, kad administracinio nusižengimo protokolui įstatymas suteikė specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę : procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos bylai (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Taigi, būtent administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos ir byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole.
10. Nagrinėjamu atveju byloje joks kaltinimas dėl pareiškėjos D. D. nurodomų aplinkybių (teiktų NVSC prie SAM apie galimus pažeidimus dėl viešosios rimties trikdymo ir restorano lankytojų kėsinimosi į jos privačią teritoriją, kuris Institucijai buvo persiųstas iš NVSC prie SAM) bei administracinio nusižengimo protokolas jokiam asmeniui nebuvo surašytas. Dėl to apylinkės teismas rinkti įrodymų dėl kaltės, kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių neturėjo teisinio pagrindo, kaip ir negalėjo priimti procesinio sprendimo dėl asmens kaltės nesilaikant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo taisyklių. ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad būtent administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Todėl šiuo atveju tik Institucija, kuri skundžiama apylinkės teismo nutartimi įpareigota atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, turi rinkti duomenys patvirtinančius ar paneigiančius klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir iš naujo įvertinti byloje surinktus duomenis ir ar jų pakanka surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei jos bylą perduoti nagrinėti teismo ar ne teismo tvarka, ar nenustačius asmens veikoje nusižengimo sudėties - administracinę teiseną nutraukti.
11. Pasisakant dėl skundo argumentų susijusių su teismo aktyvia pozicija ir pareiga rinkti įrodymus pažymėtina, jog ANK numato teisę teismui rinkti įrodymus, iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių, kuriuos gali šalinti savarankiškai, bet tik nagrinėdamas bylą teisme. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (ne) teisėtumo, kuri be kita ko, taip pat turi būti parengta kokybiškai. Be to, ˮ<...> Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą <...>ˮ (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Šiuo atveju būtent Institucija, priimdama sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nebuvo aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, nesiėmė pakankamai priemonių surinkti duomenis pagal pareiškėjos D. D. Institucijoje gautą skundo dalį, persiųsta iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Apeliacinio skundo argumentai, rekomenduojant už juos padirbėti teismui, yra labiau nei keisti; pripažįstama, kad skundas policijoje nebuvo tinkamai ištirtas ir savo aplaidumą bandoma pateisinti galimybe neva visa tai padaryti teisme. Aukštesnio teismo nuomone tokia policijos pareigūnų pozicija rodo jų sąmoningą nenorą tinkamai dirbti savo darbą ir tai galėtų būti ateityje įvertinama priimant atskirąją nutartį.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018-12-22 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ir administracinio nusižengimo byla grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti. Nustačius Institucijos sprendimo panaikinimo pagrindą ir bylą grąžinant Institucijai papildomam tyrimui atlikti, aukštesnės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrites vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.