Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei santuokoje įgyto turto padalinimo. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo jos, uždraudžiant jam gyventi ir lankytis atsakovės gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas ilgą laiką ir nuolatos naudoja fizinį bei psichologinį smurtą ne tik jos, bet ir pilnametės dukros atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-02 nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad esant tikimybei, jog ieškovas smurtaus atsakovės ir šalių dukros atžvilgiu, tai atsakovė galės kreiptis į policijos pareigūnus, kurie pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą sudrausmins smurtautoją ir imsis reikiamų procedūrų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartis buvo priimta neištyrus ir neišanalizavus visų į bylą pateiktų įrodymų. Pažymi, jog nagrinėjant šeimos bylas prioritetiškai kitų teisės aktų atžvilgiu turi būti taikomos CK trečios knygos „Šeimos teisė“ normos (LAT 2011-04-29 nutartis, c.b.3k-3-216/2011). Apeliantės teigimu, teismas, remdamasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu ir netaikęs CK 3.65 str. 2 d. 1 p. pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose tikslus bei CK 3.1 str. 2 d. įtvirtintas teisės normų konkurencijos taisykles. Apeliantė nurodo, jog teismų praktikoje sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyriumi nuo šeimos yra galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ir asmeninėms neturtinėms vieno sutuoktinio teisėms. Apeliantė nurodo, jog į bylą pateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad ieškovas kelia realų pavojų tiek apeliantei, tiek ir kitiems šeimos nariams. Anot apeliantės, teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d. numatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes ir tik tada priimti procesinį sprendimą. Apeliantės nuomone, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeisti proporcingumo bei būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones principai.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-02 nutartį; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovės prašymas uždrausti jam gyventi vieninteliame jo su atsakove turimame gyvenamajame name yra nepagrįstas. Ieškovo teigimu, apeliantė pati sau prieštarauja, kadangi prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodo, jog prieš ją naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, tuo tarpu priešieškinyje teigia, kad dėl neva naudojamo smurto nuomojasi butą iš dukros, už nuomojamą butą sumokėjusi 31 200 Lt. Nurodo, jog faktiškai nuo santuokos nutraukimo proceso pradžios ieškovas gyvena sodo namelyje, apeliantė su dukra nuolat sukelia konfliktus, kviečia policiją. Pažymi, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeista atsakovo teisė domėtis bendro šeimos verslo reikalais, nes apeliantė prašo uždrausti ieškovui gyventi jų vieninteliame gyvenamajame name, kuriame yra ir jų šeimos kavinė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyriumi, kurį grindė tuo, kad atsakovas jos atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, kelia konfliktus, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus (b.l. 87-88; 106-107). 2012-10-02 nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atmetė.

CPK 145 str. 1 d. 13 p. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str. kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 str. 1 d. nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d. 1 p. yra įpareigojimas vienam sutuoktiniui gyventi skyriumi.

Pagrindas taikyti tokią apsaugos priemonę yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisės. Pirmos instancijos teismas savo procesinį sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių motyvavo tuo, jog ieškovui smurtaujant atsakovės ir jos dukros atžvilgiu, atsakovė galės kreiptis į policijos pareigūnus, kurie pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą sudrausmins smurtautoją ir imsis reikiamų priemonių. Nors apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmos instancijos vertinimu ir motyvu, tačiau sprendžia, jog nagrinėjamu atveju keisti ginčijamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas prioritetiškai kitų įstatymų atžvilgiu turi taikyti LR CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ normas. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo tikslų bei principų kontekste turi būti sprendžiami ir nagrinėjamu atveju aktualūs laikinųjų priemonių taikymo klausimai. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pirmos instancijos teismas turėjo vertinti, ar yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovės interesų užtikrinimą remiantis CK 3.65 str. 1 d., ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje gali nukentėti atsakovės turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Tuo tarpu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas taip pat numato smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, kurių viena yra įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu, tačiau šio įstatymo nuostatos taikytinos viešosios teisės srityje kylantiems ginčams spręsti, todėl šiuo atveju, nagrinėjant šeimos bylą, turi būti taikoma speciali norma – CK 3.65 str., reglamentuojanti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą santuokos nutraukimo bylose. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 str. laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas (LAT 2011-04-29 nutartis, c.b.3k-3-216/2011).

Iš bylos medžiagos (b.l. 83-119) matyti, kad ginčo šalių buvo smurtaujama viena kitos atžvilgiu (naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad šalys po konfliktų taikėsi, savo skundus atsiimdavo, nė vienas iš sutuoktinių nėra nuteistas vienas kitam pareikštų kaltinimų pagrindu, nebuvo nagrinėjamos teisme ir jų privataus kaltinimo bylos. Bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai negerbia vienas kito, o į kylančius tarp jų konfliktus yra įtraukiamos ir pilnametės sutuoktinių dukros, jų šeimos nariai bei kavinės (vykdomo verslo) darbuotojai. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog faktiškai nuo santuokos nutraukimo proceso pradžios gyvena atskirai nuo apeliantės, nes ši su dukra nuolat sukelia konfliktus, kviečia policiją. Tuo tarpu pati apeliantė priešieškinyje teigė, jog dėl sutuoktinio patiriamo smurto nuomojosi butą iš dukros (b.l. 78). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad sutuoktiniai katu negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo apeliantės, uždraudžiant jam gyventi ir lankytis apeliantės gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl CK 3.65 str. 2 d. 1 p. numatyto įpareigojimo būtinumo ir proporcingumo taip pat atsižvelgtina į tai, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nuolatinio, sistemingo ieškovo smurtavimo prieš šeimos narius. Nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų iš esmės pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, nes apeliantė prašo uždrausti ieškovui lankytis šalių gyvenamajame name, kuriame yra šalių šeimos verslas - kavinė „Plieno paukštė“. Tokiu būdu būtų pažeista ieškovo teisė domėtis bendro šeimos verslo reikalais, vykdyti šeimos verslą, kuris yra šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą.

Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta ir skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. B. naudai 200 Lt (su šimtus litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.