Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-07-13 · Civilinė byla Nr. 2-8156-522/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-13
Bylos Nr.
2-8156-522/2018
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-01078-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
J. M. K.
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-8156-522/2018Proceso Nr. 2-44-3-01078-2017-9Procesinio sprendimo kategorija:3.2.6.6.3. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 13 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal J. M. K. ieškinį atsakovams V. V., antstolei V. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. K. ir AB Luminor Bank, dėl varžytinių akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidų Luminor Bank AB naudai ir 75 Eur žyminio mokesčio ir 19,64 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Šalies argumentai

Ieškovė J. M. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-229-522/2018 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime ieškovė nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino to, kad 2018 m. gegužės 17 d., prieš teismo posėdį, buvo gautas ieškovės atstovo advokato E. J. pranešimas dėl atstovavimo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 16 d., 20:00 val., ieškovė su juo nutraukė 2018 m. vasario 22 d. sudarytą atstovavimo sutartį dėl jos atstovavimo civilinėje byloje. Dėl šios priežasties per tokį trumpą laiką (nepilnai 1 dieną) ieškovė fiziškai negalėjo susirasti tinkamo atstovo atstovavimui teismo posėdyje. Ieškovė 2018 m. gegužės 17 d. į teismo posėdį neatvyko dėl ligos, nes tuo metu dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės pasijuto labai blogai ir lankėsi gydymo įstaigoje. Dėl to ieškovė negalėjo pateikti prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl nelauktai pablogėjusios sveikatos būklės. Įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui turėjo turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas, kuriame nustatyta turto vidutinė rinkos vertė, kuri yra didesnė, negu nustatė turto vertintojas UAB „Verslavita“. Šis aktas buvo pas ieškovę ir dėl ligos nurodyto rašytinio įrodymo ieškovė negalėjo pateikti teismo posėdžiui, įvykusiam 2018 m. gegužės 17 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė antstolė V. L. prašo ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad 2015 m. lapkričio 4 d. buvo priimtas antstolio Patvarkymas dėl turto įvertinimo, kuriuo nustatyta turto - buto su rūsiu vertė - 24000,00 Eur. Minėtas patvarkymas skolininkei J. M. K. 2015 m. lapkričio 7 d. įteiktas asmeniškai. Skolininkei pateikus skundą dėl neteisingos nekilnojamojo turto kainos, antstolė skundą tenkino ir pavedė parduodamo buto ekspertizę atlikti ekspertizės įstaigos UAB „Verslavita“ ekspertams. Ieškovė dėl ekspertizei parinkto eksperto kandidatūros neprieštaravo ir 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymo dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti atlikimo neskundė. Atlikusi ekspertizę, UAB „Verslavita“ 2017 m. sausio 27 d. išvadoje nurodė, kad įkeisto buto vertė ekspertizės surašymo dienai yra 22000,00 Eur. 2017 m. vasario 2 d. buvo surašytas patikslinantis Turto arešto aktas, kuriame nurodyta areštuoto turto vertė - 22000,00 Eur. Negavus per įstatymo nustatytą terminą jokių prieštaravimų iš šalių dėl nustatytos turto kainos, bei iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkei nesumokėjus ne mažesnės pinigų sumos, kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnės sumos, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, 2017 m. liepos 7 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas Dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo ir paskelbtos pirmosios įkeisto skolininkei priklausančio turto varžytynės. 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo priimtas antstolio Patvarkymas dėl antrųjų varžytynių paskelbimo (varžytynių Nr. 144121). Minėtas patvarkymas skolininkei įteiktas asmeniškai 2017 m. rugsėjo 23 d. 2017 m. spalio 23 d. buvo gautas VĮ Registrų centro pranešimas, jog elektroninės varžytynės Nr. 144121 baigėsi ir yra paskelbtas laimėtojas. Maksimali pasiūlyta kaina - 19650,00 Eur. Turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta, kadangi ieškovė prieštaravo antstolės atliktam buto įkainojimui. Tai patvirtina, kad buvo imtasi visų priemonių tam, kad būtų pašalintos visos dvejonės dėl turto vertės bei nebūtų pažeistos ieškovės teisės. Nėra pagrindo abejoti dėl UAB „Verslavita“ atliktos ekspertizės ir nurodytos turto vertės, kadangi ekspertizė atlikta kompetentingos įstaigos, turto vertė nustatyta įvertinant visas aplinkybes, remiantis lyginamuoju metodu, nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Ieškovės argumentas, kad priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui turi turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas, kuriame nustatyta turto vidutinė rinkos vertė, didesnė negu nustatė turto vertintojas UAB „Verslavita“, yra nepagrįstas, kadangi ieškovės pateiktame turto ekspertizės akte yra atliktas retrospektyvinis vertinimas, ieškovės pateiktame turto vertinime nėra nurodyta turto rinkos vertė, o nustatyta retrospektyvinė vertė, kuri gali iš esmės skirtis. Aplinkybė, jog skirtingų vertintojų nustatyta rinkos vertė skiriasi, savaime neįrodo, kad UAB „Verslavita“ nustatyta kaina, kuria turtas buvo parduodamas iš varžytinių, nustatyta netinkamai. Be to, parduodant iš varžytynių turtą, dėl turto suvaržymo jis būna mažiau paklausus pirkėjams, jo rinkos vertė būna kitokia, nei turto esančio laisvoje rinkoje. Taip pat pažymėtina, kad realiai turto vertei nustatyti yra reikšmingos ir vykusios varžytinės, t. y., jei kelis kartus skelbus varžytines jos laikomos neįvykusiomis, akivaizdu, kad nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos paklausos. Ieškovės butas iš varžytynių buvo parduodamas kelis kartus, vadinasi, pirkėjas nebuvo pasirengęs mokėti tokios didelės kainos, už kurią tuo metu buvo realizuojamas turtas. Kreditorius yra labiausiai suinteresuotas, jog įkeistas turtas būtų tinkamai įvertintas ir parduotas už didžiausią įmanomą kainą, kad būtų maksimaliai patenkinti jo interesai, su nustatyta turto verte sutiko ir prieštaravimų nereiškė. Vykdant vykdomąsias bylas ieškovė nesielgė rūpestingai, nebendradarbiavo su antstoliu, nebuvo aktyvi ir nesinaudojo jai įstatymų suteiktomis teisėmis, todėl ieškovei tenka visos su tuo susijusios teisinės pasekmės. Ieškovės pateiktas turto ekspertizės aktas ir siekis ginčyti realios turto kainos nustatymą, yra tik siekis toliau vilkinti vykdomosios bylos vykdymą, pažeidžiant sąžiningai nusipirkusio iš varžytynių aukščiau nurodytą turtą, pirkėjo teisę naudotis šiuo turtu. Pažymėtina, kad vien didesnės kainos nustatymas nereiškia, kad turtas bus parduotas už didesnę kainą nei jo reali kaina rinkoje.

Atsiliepimu į ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas V. V. prašo ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su savo prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė teikia naujus įrodymus – duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, aruodas.lt skelbimus, patvirtinančius didesnę nekilnojamojo turto rinkos kainą. Ieškovės pateikti įrodymai neturi jokios įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau ir savalaikiai (ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad turto vertinimo ataskaita parengta dar š.m. balandžio mėn., tačiau teismui ji nebuvo pateikta. Ieškovei nesutinkant su įkeisto turto įkainojimu ir pateikus skundą, antstolė 2016 m. kovo 30 d. patvarkymu ieškovės skundą tenkino ir 2016 m. kovo 30 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo skyrė ekspertizę įkeisto turto rinkos vertei nustatyti, pavesdama ją atlikti UAB „Verslavita“. Ieškovės prašymas (skundas) dėl neteisingos Įkeisto turto kainos buvo patenkintas, kas patvirtina, kad antstolė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Gavus ekspertizės aktą, surašytas patikslinantis Turto arešto aktas, kuriame nurodyta areštuoto turto vertė 22 000,00 Eur. Ieškovė dėl ekspertizės aktu nustatytos turto vertės jokių prieštaravimų nepateikė. Ieškovė antstolės ir įstatymo nustatytais terminais nepaneigė, jog ginčo turtas vertas daugiau nei nustatė ekspertai, todėl bet kokie su jos ieškiniu pateikti įrodymai dėl tariamai per maža kaina parduoto ginčo turto atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis, jog ginčo turtas parduotas rinkos kaina ir to paneigti negali tokių žinių neturinčios ieškovės vertinimai. Ginčo turtas buvo parduodamas iš varžytynių du kartus, antstolė po pirmųjų varžytynių mažino ginčo turto vertę, atitinkamai ir pradinę turto pardavimo kainą, remdamasi CPK 718 ir 722 straipsniais. Byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė padarė šių straipsnių pažeidimus. Dėl ginčo turto pirkimo antrosiose varžytynėse buvo varžomasi ir didžiausią kainą pasiūlė atsakovas. Atsakovo pasiūlyta kaina beveik prilygo turto įvertinimo ekspertizės aktui, kurio įvertinimo ieškovė neginčijo. Ieškovė, nesutikdama su atliktu turto įvertinimu, nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti ekspertės padarytomis išvadomis, jos pasirinktų vertinimo metodų patikimumu, atlikto tyrimo išsamumu, nenurodė jokių netikslumų ekspertizės akte. Dėl antstolio ginčo turto įkainojimo vykdymo procese skolininkė (ieškovė) prieštaravimų nereiškė, neprašė skirti turto vertės nustatymo ekspertizės, nepateikė antstoliui įrodymų, paneigiančių nustatytą ginčo turto vertę, neskundė šių antstolio veiksmų, pati nesiūlė ginčo turto (ar jo dalies) pirkėjo, nors ieškovei buvo žinoma išieškojimo iš jos turto vykdymo eiga ir nurodyto turto vertė. Antstolė, nustatydama ginčo Turto vertę, nepažeidė normų, reglamentuojančių ginčo turto įkainojimą, o turtas, jo nepavykus parduoti iš pirmųjų varžytynių, tinkama kaina buvo parduotas antrosiose varžytynėse už kainą, kuri iš esmės atitiko to meto rinkos kainas, ir tokia kaina yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovė įstatymo nustatytais terminais jokių prieštaravimų dėl ekspertize nustatytos ginčo turto kainos nepareiškė. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamais turto perdavimo išieškotojui aktais ginčo turtas buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą. Ieškovė apie 2018-05-17 teismo posėdį buvo informuota. Ieškovei žinant apie teismo posėdį ir į jį neatvykus, teismas, esant teismo posėdžio metu išreikštam atsakovo atstovo prašymui priimti sprendimą už akių, turėjo teisę ir visiškai pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Nors ieškovė deklaratyviai teigia, neva negalėjo atvykti į teismo posėdį, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, prašymą grindžia deklaratyviomis prielaidomis. Todėl toks deklaratyviais argumentais grindžiamas ieškovės prašymas, kad ieškovė negalėjo atvykti į teismo posėdį ir dėl to priimtas teismo sprendimas už akių turėtų būti panaikintas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Luminor Bank, atsiliepime prašė ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-229-522/2018 atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė apie 2018-05-17 teismo posėdį buvo informuota, byloje ginčo dėl to nėra ir ieškovė šios aplinkybės pareiškime neginčija. Ieškovei žinant apie teismo posėdį ir į jį neatvykus, teismas, esant teismo posėdžio metu išreikštam atsakovo atstovo prašymui priimti sprendimą už akių, turėjo teisę ir visiškai pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Ieškovė jokio prašymo teismui atidėti teismo posėdį dėl to, kad jai reikia susirasti naują atstovą pateikusi nebuvo, ir jokių nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių nenurodė. Savo valia nuspręsdama nutraukti atstovavimo sutartį su savo atstovu prieš pat teismo posėdį, nepateikdama prašymo teismo posėdį atidėti ir jame nenurodydama neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, taip pat neatvykdama į teismo posėdį, pati ieškovė prisiėmė visą riziką ir pasekmes, kad jos atžvilgiu gali būti priimtas sprendimas už akių. Ieškovė teigia, kad į teismo posėdį neatvyko dėl to, kad pasijuto labai blogai ir lankėsi gydymo įstaigoje, ką neva patvirtina išrašas iš ligos istorijos. Tačiau iš medicinos dokumento išrašo / siuntimo matyti, kad gydymo įstaigoje ieškovė lankėsi ne teismo posėdžio dieną, o 2018-05-22 – 2018-05-23 dienomis, t. y. praėjus 5 dienoms po teismo posėdžio. Ieškovės teiginius, kad ji galėjo jaustis labai blogai paneigia ir tas faktas, kad teismo posėdžio išvakarėse – 2018-05-16 20 val. – ieškovė buvo susitikusi su savo atstovu ir nusprendė su juo nutraukti atstovavimo sutartį. Su pareiškimu nėra pateikta jokių argumentų ir duomenų, kodėl ieškovės neatvykimo dėl buvusios savijautos atvejis galėjo būti toks išskirtinis, jog teismas būtų privalėjęs nukrypti nuo paprastai taikomų proceso taisyklių ir teismo posėdį atidėti. Be to, byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ieškovės sūnus D. K., kuris teismo posėdžio metu teismui taip pat nenurodė jokių ieškovės sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji būtų nepajėgi atvykti į teismo posėdį. Kartu su pareiškimu ieškovė pateikė 2018-04-24 dienos UAB „Lituka ir Ko“ parengtą turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. CRA-80423 (ne ekspertizės aktą) ir nurodo, kad šis įrodymas gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o jo ieškovė dėl ligos negalėjo pateikti teismo posėdžiui. Ieškovė byloje neįrodė (CPK 178 str.), kad negalėjo dėl ligos atvykti į teismo posėdį ir pateikti tokio įrodymo. Turto vertinimo ataskaita parengta 2018-04-24, t. y. daugiau negu 3 savaitės iki teismo posėdžio dienos. Pareiškime nenurodoma, kokios aplinkybės ieškovei būtų trukdžiusios turto vertinimo ataskaitą pateikti iki teismo posėdžio dienos. Pareiškime nepaaiškinama, kodėl ieškovė mano, kad pateiktas įrodymas gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovei nepateikiant jokių argumentų, kaip teikiamas dokumentas galėtų įtakoti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad jis galėtų turėti kokią nors įtaką civilinėje byloje priimtam sprendimui. Aplinkybė, kad UAB „Verslavita“ 2017-01-27 ekspertizės akte butas su rūsiu – įkainotas 22‘000 Eur, o pagal 2018-04-24 UAB „Lituka ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaitą šio Turto rinkos vertė praėjus beveik metams (2017-12-01) nuo tos dienos kai Turto vertę nustatė ekspertas nurodyta 33‘000 Eur, nereiškia, kad Turtas varžytynėse galėjo būti parduotas už neadekvačią kainą ir tai kaip nors galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įkainojimo rezultatai visuomet patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma būtent varžytynių metu, kadangi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai savaip vertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir varžytynėse vykstanti konkurencija nustato parduodamo turto realią rinkos kainą. Turtas 2017 m. liepos mėnesį paskelbtose pirmosiose varžytynėse (neskaitant 2014 metais vykusių varžytynių) už pradinę nustatytą Turto pardavimo kainą, kuri nustatyta atsižvelgiant į eksperto išvadą (CPK 718 str.), nebuvo parduotas ir jį pavyko parduoti tik iš antrųjų varžytynių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkina.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Minėtos įstatymo nuostatos lingvistinė analizė leidžia teigti, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Dėl ieškovės neatvykimo į teismo posėdį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

2018 m. gegužės 17 d. į teismo posėdį neatvyko nei ieškovė, nei jos atstovas.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino to, kad ieškovė 2018 m. gegužės 16 d. 20:00 val. nutraukė su savo atstovu sudarytą atstovavimo sutartį dėl jos atstovavimo civilinėje byloje ir per tokį trumpą laiko tarpą (nepilnai 1 dieną) fiziškai negalėjo susirasti atstovo atstovavimui teismo posėdyje.

Kaip jau buvo konstatuota 2018 m. gegužės 23 d. sprendime už akių, 2018 m. gegužės 17 d., prieš teismo posėdį, buvo gautas ieškovės atstovo advokato E. Jonušo pranešimas dėl atstovavimo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 16 d., 20:00 val., ieškovė su juo nutraukė 2018 m. vasario 22 d. sudarytą atstovavimo sutartį dėl jos atstovavimo civilinėje byloje. Pažymėtina, kad ieškovė jokio prašymo teismui atidėti teismo posėdį dėl to, kad jai reikia susirasti naują atstovą, nepateikė, jokių nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių nenurodė, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Ieškovė neginčija to, kad jai apie teismo posėdį buvo žinoma, o atstovavimo sutartį ji nutraukė savo iniciatyva. Darytina išvada, kad savo valia nuspręsdama nutraukti atstovavimo sutartį su atstovu prieš pat teismo posėdį, nepateikdama prašymo teismo posėdį atidėti, taip pat neatvykdama į teismo posėdį, ieškovė prisiėmė visą riziką ir pasėkmes, kad jos atžvilgiu gali būti priimtas sprendimas už akių.

Taip pat ieškovė nurodo, kad 2018 m. gegužės 17 d. į teismo posėdį neatvyko dėl ligos, nes tuo metu dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės pasijuto labai blogai ir lankėsi gydymo įstaigoje. Šiai aplinkybei pagrįsti ji pateikė išrašą iš ligos istorijos. Iš medicinos dokumento išrašo / siuntimo matyti, kad gydymo įstaigoje ieškovė lankėsi ne teismo posėdžio dieną, t. y. 2018 m. gegužės 17 d., o 2018 m. gegužės 22 – 23 d., t. y. praėjus 5 dienoms po teismo posėdžio. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad į teismo posėdį ji neatvyko dėl savo pablogėjusios sveikatos būklės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ieškovės sūnus D. K., kuris teismo posėdžio metu teismui taip pat nenurodė jokių ieškovės sveikatos sutrikimų, dėl kurių ieškovė nebūtų galėjusi atvykti į teismo posėdį.

Ieškovei žinant apie teismo posėdį ir į jį neatvykus, teismas, esant atsakovo atstovo prašymui priimti sprendimą už akių, turėjo teisę ir pagrindą priimti sprendimą už akių.

Dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo.

Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

Ieškovė nurodo, kad įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui turėjo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)), ekspertizės aktas, kuriame nustatyta turto vidutinė rinkos vertė, kuri yra didesnė, negu nustatė turto vertintojas UAB „Verslavita“. Šis aktas buvo pas ieškovę ir dėl ligos nurodyto rašytinio įrodymo ieškovė negalėjo pateikti teismo posėdžiui, įvykusiam 2018 m. gegužės 17 d.

Kaip jau buvo konstatuota 2018 m. gegužės 23 d. sprendime už akių, tam, kad būtų nuginčytas turto pardavimo iš varžytinių aktas ieškovė turėjo įrodyti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovės butas buvo įkainotas ne pagal rinkos kainas.

Nustatant ieškovės buto kainą buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė. Ši ekspertizė buvo atlikta, kadangi ieškovė paprieštaravo antstolės atliktam buto įkainojimui. Tai patvirtina, kad antstolė ėmėsi visų priemonių tam, kad būtų pašalintos visos dvejonės dėl turto vertės bei nebūtų pažeistos ieškovės (skolininkės) teisės. Ekspertizę buvo pavesta atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „Verslavita“. Pažymėtina, kad ieškovė dėl ekspertizei parinkto eksperto kandidatūros neprieštaravo ir 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymo dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti atlikimo neskundė. Atlikusi ekspertizę, UAB „Verslavita“ 2017 m. sausio 27 d. išvadoje nurodė, kad ieškovės buto vertė ekspertizės surašymo dienai yra 22 000 Eur. Būtent tokia kaina buvo įrašyta į 2017 m. vasario 2 d. patikslinantį Turto arešto aktą, antstolei patikslinant areštuoto Buto vertę (vykdomoji byla vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 127-128). Pažymėtina tai, kad antstolės 2017 m. vasario 2 d. sprendimo patikslinti buto kainą nurodytą Turto arešto akte, ieškovė neginčijo (CPK 681 straipsnio 3 dalis), tai yra sutiko su patikslinančiajame Turto arešto akte nurodyta buto verte.

Ekspertizę atliko kompetentinga įstaiga. Ekspertizės aktas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, todėl nėra pagrindo abejoti UAB „Verslavita“ atlikta ekspertize. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį jeigu skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Ieškovė prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nereiškė, savo teise nepasinaudojo. Be to, pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Atsižvelgiant į tai, antstolė pagrįstai vadovavosi eksperto nustatyta turto kaina, kadangi ekspertizę atliko turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys tam reikalingų specialių žinių.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės butas buvo parduodamas siekiant patenkinti išieškotojo reikalavimą iš įkeisto turto pagal jo pateiktus vykdyti vykdomuosius įrašus. Taigi būtent išieškotojas yra labiausiai suinteresuotas, kad įkeistas turtas būtų tinkamai įvertintas, o jį realizavus išieškotos sumos paskirstytos išieškotojui. Manytina, kad jeigu ieškovės įkeistas butas būtų buvęs įvertintas per maža, rinkos kainų neatitinkančia suma tam pirmiausia būtų prieštaravęs pats Bankas. Kaip matyti iš vykdomosiose bylose esančių duomenų, Bankas nei antstolės nustatytai turto kainai, nei vėliau ekspertizės akte nurodytai turto vertei neprieštaravo, skundų dėl to nereiškė.

Pažymėtina dar ir tai, kad ieškovės buto vertė buvo nustatyta 2017 m. sausio 27 d., o butas parduotas varžytynėse 2017 m. spalio 23 d. Taigi manytina, kad nuo buto vertės nustatymo iki jo pardavimo praėjo protingas laiko tarpas, per kurį buto vertė kardinaliai pasikeisti negalėjo.

Antstolė tinkamai įgyvendino CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo pareigą įkainoti areštuotą turtą rinkos kainomis, bei CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareiga nustatyti teisingą turto kainą pirmosioms ir antrosioms varžytinėms.

Vertinant ieškovės pateiktą 2018 m. balandžio 24 d. UAB „Lituka ir Ko“ parengtą turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. CRA-80423, pažymėtina, kad Turto vertės nustatymo ataskaita parengta 2018 m. balandžio 27 d., t. y. beveik prieš 3 savaites iki teismo posėdžio dienos. Ieškovė nenurodo, kokios priežastys sutrukdė jai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikti minėtą ataskaitą, kadangi, kaip jau nustatė teismas, ieškovė susirgo jau po teismo posėdžio, t. y. 2018 m. gegužės 22 – 23 d.

Be to, ataskaitoje nurodyta vertės nustatymo data 2017 m. gruodžio 1 d. Tuo tarpu UAB „Verslavita“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę nustatė 2017 m. sausio 27 d. Taigi nesutampa vertinamo turto vertės nustatymo laikotarpis. Ieškovės pateiktame turto vertinime nėra nurodyta turto rinkos vertė, o nustatyta retrospektyvinė vertė, kuri gali iš esmės skirtis. Aplinkybė, jog skirtingų vertintojų nustatyta rinkos vertė skiriasi, savaime neįrodo, kad UAB „Verslavita“ nustatyta kaina, kuria turtas buvo parduodamas iš varžytinių, nustatyta netinkamai.

Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, šalis prašanti peržiūrėti sprendimą už akių privalo įrodyti ne tik svarbias jos pasyvumą pateisinančias priežastis, bet ir pagrįsti sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Ieškovė nenurodo, kokiu būdu pateiktas įrodymas gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi kaip jau buvo minėta turtas buvo įkainotas tinkamai, ieškovė ekspertizės akto nenuginčijo, nustatytos turto vertės neskundė. Taigi net jeigu ieškovė ir būtų atvykusi į 2018 m. gegužės 17 d. vykusį teismo posėdį ir pateikusi minėtą Turto vertės nustatymo ataskaitą, tai nebūtų turėję įtakos teismui sprendimui ieškinį atmesti.

Pažymėtina ir tai, kad dar 2014 m. balandžio 28 d. skelbtos pirmosios buto varžytynės už 32900,83 Eur pradinę turto pardavimo kainą, o 2014 m. spalio 7 d. skelbtos antrosios varžytynės, už pradinę turto pardavimo kainą 24675,63 Eur, kurių kaina iš esmės artima ieškovės Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodytai kainai. Tačiau šios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir tai, kad nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. vykusių antrųjų varžytynių metu buto pradinė pardavimo kaina buvo padidinta nuo 13200 Eur iki 19600 Eur. Manytina, kad jeigu ieškovės butas būtų vertas daugiau, varžytynių dalyviai kainą būtų didinę daugiau, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti turto vertintojo UAB „Verslavita“ atlikta turto vertės nustatymo ekspertize bei sutikti su tuo, kad nustatyta turto kaina yra per maža.

Galiausiai, netgi jei ieškovės butas būtų buvęs įkainotas remiantis jos pateiktoje Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta suma ir turtas būtų parduotas už tokią kainą, tai iš esmės jos padėties nepakeistų dar ir tuo atžvilgiu, kad skola kreditoriui vis tiek yra daug didesnė (pagal Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro 2013 m. balandžio 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1139 iš viso – 44 880,57 Eur, o pagal Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro 2013 m. balandžio 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1140 iš viso – 6 509,58 Eur). Taigi bet kuriuo atveju ieškovės butas būtų parduotas ir jo jai išsaugoti nepavyktų.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas pagrįstai ieškinį atmetė ir nėra pagrindo spręsti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nenustačius CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Atsakovas V. V. teismui pateikė prašymą dėl 1100 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš ieškovės priteisimo. Ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gautas 2018 m. birželio 13 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtent po šios datos, t. y. 100 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą parengimą. Kitos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos yra patirtos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-229-522/2018 dėl varžytinių akto panaikinimo, todėl nėra susijusios su šia byla ir nepriteisiamos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovės J. M. K. pareiškimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Priteisti iš ieškovės J. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin