Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2024-09-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-184-522/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-09-11
Bylos Nr.
A6.-184-522/2024
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00021-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pažeidėjas
R. J.
Advokatai
Arūnas Kontrimavičius
Kategorijos
Bylos Nr. A6.-184-522/2024
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00021-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 7.12. (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARIMAS2024 m. rugsėjo 11 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Olgai Andrievski,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J. ir jo atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad, žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei R. J. būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, jo mokestinė nepriemoka būtų padengta. R. J. nesilaikydamas CK 6.930¹straipsnio I dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

2. VMI atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso 2024-05-02 duomenimis R. J. mokestinė nepriemoka buvo 47119,00 Eur (pridėtinės vertės mokestis). R. J. prašymas dėl skolos išdėstymo nebuvo tenkintas atsižvelgiant į tai, kad jis be sezoninės veiklos gauna pajamų ir už žemės nuomą, yra suteikęs paskolų fiziniam asmeniui. Be to, VMI sprendimą dėl skolos išdėstymo R. J. galėjo skųsti, tačiau ta teise nepasinaudojo. R. J. galutinį mokėjimą VMI atliko 2024-04-24, tačiau pareiškimo pateikimo dienai jo įsiskolinimas dar buvo (vyko daugkartiniai mokėjimai, įskaitymai). Kadangi R. J. mokestinę nepriemoką sumokėjo per pakankamai trumpą laiką, pripažino pažeidimą ir dėl jo gailisi, todėl sutinka, kad jam būtų paskirta švelnesnė nuobauda bauda negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimumas.

Atsiliepimas

3. R. J. ir jo atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Nurodė, kad neturėjo galimybės apmokėti skolos VMI, kadangi, norint tęsti veiklą, reikėjo pirkti sėklas, trąšas, kurą, mokėti tiekėjams, be kurių išsimokėtinai parduodamų prekių neįmanoma vykdyti žemės ūkio veiklos, paskolas bankams. Taip pat pažymėjo, kad dėl skolos išdėstymo kreipėsi į VMI, tačiau atsakymas buvo neigiamas. 2024-01-26 susidariusią skolą valstybės biudžetui sumokėjo trijų mėnesių laikotarpyje, t. y. 2024-04-24.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

4. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai skolininkui yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Taigi, skolininkui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

7. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju R. J. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Byloje esantys duomenys liudija, kad R. J. vykdo individualią žemės ūkio veiklą (b. l. 5), todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

8. Iš VMI pareiškimo matyti, kad R. J. 2024-05-02 duomenimis buvo VMI skolininkas (pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka sudarė 47119,00 Eur) (b. l. 6-7). Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024-01-26 pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2023-07-01 - 2023-12-31 laikotarpį. R. J. 2024-02-07 prašymas VMI išdėstyti 56470,46 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2024- 12-25 (b. l. 8-9) buvo atmestas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12), išdėstant motyvus VMI 2024-03-20 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16). Luminor Bank AS sąskaitų išrašų duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024-01-28 iki 2024-02-07 R. J. banko sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas iš ir į sąskaitą ir vyko atsiskaitymai su kreditoriais pažeidžiant CK 6.930¹straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą (b. l. 37-77).

9. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. J., turėdamas mokestinę nepriemoką ir neturėdamas pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

10. R. J. teismo posėdžio metu su pažeidimu sutiko, gailėjosi, paaiškino, kad neturėjo galimybės apmokėti skolos VMI, kadangi, norint tęsti ūkinę veiklą., reikėjo pirkti sėklas, trąšas, kurą, mokėti tiekėjams, bankams (b. l. 99-101). Be to, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dienai visa skola VMI yra padengta, ką teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjos atstovė. Administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdžio metu VMI atstovės, R. J. ir jo atstovo duotais paaiškinimais nustatyta, kad R. J. buvo žinoma apie jo ūkio finansinę padėtį ir VMI turimą įsiskolinimą. R. J. suvokė savo kaip mokesčių mokėtojo/ūkininko pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties R. J. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

11. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad R. J., neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje ir taip padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

12. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

13. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

14. R. J. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie savo, kaip ūkininko, finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgtina į tai, kokia pinigų suma buvo sumokėta kitiems kreditoriams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti R. J. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, yra jauno amžiaus, bendradarbiavo su pareiškėja (kreipėsi dėl skolos išdėstymo), susidariusią skolą padengė pilnai, kas rodo jo geranoriškumą ir sieki kuo skubiau padengti valstybei skolą. Byloje nėra duomenų, kad R. J. ankščiau būtų baustas už analogišką nusižengimą, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 114), todėl laikytina, kad R. J. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

16. Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias R. J. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu išreikštą poziciją, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad R. J. bendradarbiavo su kreditore, visiškai su ja atsiskaitė ir sumokėjo 47119,00 Eur skolą, atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, teismas daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir R. J. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę nuobaudą baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, t. y. 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam nuobaudą baudą 200 Eur.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; įmoka mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-184-522/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Irina Serafin