- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-20
- Bylos Nr.
- e2YT-2904-862/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33939-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- K. J.
- Suinteresuotas asmuo
- G. R., valstybės įmonė Turto bankas, G. J., N. R., notarė Rasa Birutienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – G. R., valstybės įmonė Turto bankas, G. J., N. R. ir notarė Rasa Birutienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2025-12-04 pareiškimu, kurį patikslino 2025-12-18, prašo atnaujinti terminą palikimui likusiam po tėvo D. J. mirties priimti.
Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas D. J., kuris mirties momentu santuoką buvo nutraukęs, turėjo tris vaikus: pareiškėją, gimusią (duomenys neskelbtini), D. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. R., gimusią (duomenys neskelbtini). Paskutinė tėvo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. D. J. testamentu jo motina A. J. paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. A. J. kitą turtą paliko kitam sūnui G. J. ir vaikaitei N. R. Daugiau vaikų A. J. neturėjo, jos sutuoktinis K. J. ir tėvai S. ir O. L. taip pat mirę. D. J. kreipėsi į notarą ir pateikė pareiškimą po motinos mirties likusiam palikimui priimti, bet paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą jam iki jo mirties išduotas nebuvo. Butas iki šiol yra registruotas pareiškėjos senelės A. J. vardu. Pareiškėjos tėvas D. J. testamento nesudarė, todėl po jo mirties likęs turtas paveldimas įpėdinių pagal įstatymą. Apie kitus tėvo giminaičius pareiškėjai nežinoma. Viena pareiškėjos seserų D. J. po tėvo mirties kreipėsi į notarą ir pateikė pareiškimą palikimui priimti, tačiau pareiškėjai nėra žinomos priežastys dėl kurių iki (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą D. J. neišduotas. Mirus tėvui, pareiškėja liko visiška našlaitė, nes motina R. J. buvo mirusi (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ji neturi dokumentų, kurie leistų spręsti, ar sesuo D. buvo susitvarkiusi jos globos dokumentus. Pareiškėjai tėvo mirties dieną tebuvo (duomenys neskelbtini) metų, ji niekada nebuvo susidūrusi su paveldėjimu, todėl ji nesuprato ir nežinojo apie palikimo procedūras, terminus. Paauglystėje suprato, kad Lietuvoje yra tėvo turtas, kuris priklauso ir jai, todėl ragino seserį D. J. važiuoti į Lietuvą, bet sesuo atsisakydavo, teigdama, kad viskas sutvarkyta. Išvykti iš šalies viena būdama nepilnamete jokių galimybių neturėjo. Po pareiškėjos sesers D. J. mirties prasidėjus teisminiams ginčams, pareiškėjos pusbrolis P. Ž. pareiškė norą tapti pareiškėjos globėju ir turto administratoriumi, tačiau pareiškėja su tuo nesutiko, todėl iki 18 metų pareiškėją globojo Linkolnšyro vaikų tarnyba. Pareiškėja gimė, užaugo ir nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, ji neturi teisinio išsilavinimo ir prieš tai nebuvo susidūrusi su paveldėjimo klausimais, tikėjo tuo, kad visa procedūra yra sutvarkyta, todėl, pareiškėjos vertinimu, ji terminą palikimui priimti praleido ne iš piktos valios ar aplaidumo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjo D. J. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl D. J. palikimo priėmimo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštaraus prašymo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.
CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Byloje esantis Gyventojų registro išrašas, sudarytas 2025-11-04, Gyventojų registro pažymos, sudarytos 2025-12-15, patvirtina, kad pareiškėja, G. R. ir D. J. yra D. J., mirusio (duomenys neskelbtini), dukros. Nurodytas išrašas, gyventojų registro pažymos, (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. J. santuoka su R. J., kuri yra pareiškėjos motina, nutraukta (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymos, pareiškėjos pateiktas (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje. Gyventojų registro pažymos, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas patvirtina, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojų registro pažymos patvirtina, kad pareiškėjos sesuo D. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje. Minėtos gyventojų registro pažymos patvirtina, kad pareiškėjos tėvo D. J. tėvais buvo A. J., mirusi (duomenys neskelbtini), ir K. J., miręs (duomenys neskelbtini). Nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra D. J. pirmosios eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Testamentų registro išrašai, sudaryti 205-11-14, 2025-12-17, A. J. (duomenys neskelbtini) testamentas patvirtina, kad A. J. po jos mirties likusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, testamentu paliko pareiškėjos tėvui D. J. D. J. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl po motinos mirties likusio palikimo priėmimo. Po D. J. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) kreipėsi pareiškėjos sesuo D. J. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, sudarytas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tebėra įregistruota A. J. vardu. Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra areštuota D. J. turtinė teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; nuo (duomenys neskelbtini) yra areštuota D. J. turtinė teisė, o nuo (duomenys neskelbtini) apribota disponavimo šiuo nekilnojamuoju turtu teisė.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) ir pareiškėja kartu su motina gyveno Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas mirė (duomenys neskelbtini), kuomet pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų nustatyti asmenį, kuris po abiejų tėvų mirties globojo pareiškėją, tačiau Lincoln FAST St Giles šeimos centro 2024-07-25 raštas, Linkolnšyro grafystės tarnybos 2023 metų spalio mėnesio planas patvirtina, kad pareiškėja gyveno kartu su seserimi D. J., nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja rūpinosi ir Linkolnšyro vaikų tarnyba, todėl tikėtina, kad po tėvų mirties pareiškėją galėjo globoti jos sesuo D. J., kuri tėvų mirties momentu jau buvo pilnametė. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nepilnametės pareiškėjos vardu dėl po tėvo mirties likusio palikimo priėmimo nesikreipė joks asmuo, todėl yra pagrindas vertinti pagrįstais pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisės kreiptis į notarą dėl po tėvo mirties likusio palikimo priėmimo, nes ji buvo mažametė, jos abu tėvai buvo mirę, o ją globoję asmenys tuo nepasirūpino.
Pareiškėja pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino kreipėsi (duomenys neskelbtini). Vertinant nurodytą laikotarpį, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad sesuo D. J. pareiškėjai buvo suteikusi klaidingą informaciją dėl po tėvo mirties likusio palikimo priėmimo; pareiškėja, po pareiškėjos sesers D. J. mirties (duomenys neskelbtini), tapusi pilnamete buvo priversta dalyvauti teisminiuose procesuose Jungtinėje Karalystėje dėl sesers palaikų laidojimo; pareiškėjai (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesį gimė kūdikis.
Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, o taip pat tai, kad pareiškėja nors ir yra sulaukusi pilnametystės, tačiau yra itin jaunas asmuo, neturi teisinių žinių, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių, svarbių priežasčių; pareiškėjos elgesio nėra pagrindo vertinti nesąžiningu ar aplaidžiu, todėl yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą dėl termino atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui likusiam po tėvo D. J. mirties priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Išaiškinti pareiškėjai, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.