- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-622-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37993-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato L. P. (toliau – L. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria advokato L. P. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria advokatui skirta 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda, atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi advokatui L. P. už neatvykimą į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties ir trukdymą nagrinėti baudžiamąją bylą paskirta 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda.
2. Nesutikdamas su šia nutartimi, advokatas L. P. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo atmestas, paliekant advokatui L. P. skirtą baudą nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui advokatas L. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir panaikinti jam skirtą 10 MGL dydžio baudą.
3.1. Advokato teigimu, 2020 m. liepos 14 d., 9.00 val. jis turėjo paskirtą teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į 2020 m. liepos 14 d. posėdį buvo kviečiami 5 liudytojai, siekiant tinkamai pasiruošti jų apklausai, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas prašymas dėl teismo posėdžio datos pakeitimo, kurio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino, nurodydamas, jog „Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra fiksuotas advokato užimtumas kitoje byloje nurodytu laiku“. Gavęs šią nutartį bei atsižvelgdamas į tai, kad iš anksto buvo suderintas ir kitas teisiamasis posėdis 2020 m. liepos 28 d., 13:30 val., pasitikėdamas teismo kompetencija ir LITEKO sistema, manė, jog teismo posėdis šioje baudžiamojoje byloje 2020 m. liepos 14 d. paskirtas 13.30 val. Tokiu būdu advokatas manė suspėsiantis dalyvauti abiejuose posėdžiuose.
3.2. Nesutinkama su skundžiamoje nutartyje dėstomais argumentais, kad iki teismo posėdžio, vykusio 2020 m. gegužės 26 d., advokatas žinojo arba turėjo žinoti apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. paskirtą posėdį 2020 m. liepos 14 d. Pasak advokato, pranešimas apie teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas po 2020 m. gegužės 26 d. posėdžio Kauno apylinkės teisme, po ko, buvo nedelsiant kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl posėdžio datos pakeitimo. Tačiau, kadangi būsimas posėdis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nebuvo tinkamai išviešintas teismų informacinėse sistemose, toks prašymas Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo tenkinamas.
3.3. Pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 9:00 val. teismo posėdis įvyko. Po įvykusio posėdžio, sužinojus, jog teisiamasis posėdis Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje paskirtas 9:30 val., advokatas dėjo visas pastangas kuo greičiau iš Vilniaus atvykti į Kauną. Tuo tikslu advokatas telefonu siekė susitarti dėl pertraukos paskelbimo iki jo atvykimo, tačiau, pasiekus Vievį, buvo gautas pranešimas, kad teismas nesutiko paskelbti pertrauką ir informavo gynėją, jog į teismo posėdį nebevyktų, nes posėdis neįvyks. Teisėjos padėjėja A. K. informavo tiek advokatą, tiek jo padėjėją, jog nei advokatui, nei kaltinamajam nebereikia vykti į teisiamąjį posėdį. Pabrėžiama, kad L. P. padėjėja net du kartus skambino teisėjos padėjėjai ir teiravosi, ar tikrai ne tik gynėjui, bet ir kaltinamajam nebeatvykti į posėdį ir teisėjos padėjėja patvirtino, kad nei gynėjui, nei kaltinamajam vykti nebereikia. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad L. P. tuo metu savo automobiliu vyko iš Vilniaus į Kauną, jo padėjėja informavo kaltinamąjį G. P., jog į teisiamąjį posėdį vykti nebereikia.
3.4. Skunde pabrėžiama, kad advokato užimtumas kitoje byloje yra laikoma svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį, net jei buvo neįvykdyta pareiga tinkamai pranešti apie užimtumą. Be to, buvo dedamos visos pastangos dalyvauti teismo posėdyje, o teismo prašoma pertrauka būtų sudariusi galimybes posėdžiui įvykti bei apklausti vienintelę iš penkių kviestų atvykusią liudytoją. Be to, teisiamasis posėdis bet kuriuo atveju nebūtų tinkamai ir produktyviai įvykęs, kadangi į jį atvyko tik viena liudytoja. Nesutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, kad į teismo posėdį atvykusiai liudytojai neįvykęs teismo posėdis sukėlė pasekmes, t. y. į kitą (2020 m. liepos 28 d.) teismo posėdį ji turėjo vykti pakartotinai, savo atostogų metu. Liudytoja gyvena Kaune, darbinga, jos pristatymu atlikti pareigą liudyti tretieji asmenys pasirūpinti neturėjo, o argumentas, kad liudytoja pareigą liudyti turėjo atlikti savo atostogų metu, t. y. savo, o ne darbdavio sąskaita, teisinės reikšmės neturi.
3.5. Skundu nesutinkama ir su paskirtos baudos dydžiu. Teigiama, kad iš teismų praktikos matyti, jog apygardos teismai skiria 5 MGL dydžio baudas už neatvykimą į teisiamuosius posėdžius, kai tuo tarpu šioje byloje paskirta 10 MGL dydžio bauda, t. y. du kartus didesnė nei apygardos teismų praktikoje. Toks skiriamų baudų dydžių skirtumas yra neproporcingas ir prieštaraujantis pagrindiniams teisės principams.
Motyvuojamoji dalis
4. Advokato L. P. skundas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.
6. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išvardytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Tai – laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo, nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos, išvykimas į tolimąjį plaukiojimą, šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis, ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė, šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau ji turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausanti nuo neatvykusiojo valios.
7. Iš bylos medžiagos ir paties advokato skundo matyti, kad advokatas buvo tinkamai informuotas apie Kauno apylinkės teisme 2020 m. liepos 14 d., 9.30 val. turėjusį vykti teisiamąjį posėdį, tačiau į jį neatvyko dėl priežasties, kuri nelaikytina BPK 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi – apsiriko dėl posėdžio laiko.
8. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, proceso dalyviams negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų, turi kontroliuoti proceso dalyvių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis). Advokatas nustatytu laiku neatvykęs į teisiamąjį posėdį, sugaišino kitų byloje dalyvaujančių asmenų laiką, sudarydamas prielaidas proceso dalyviams manyti, jog vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Dėl advokato veiksmų teisiamasis posėdis turėjo būti atidėtas. Taip buvo sutrikdytas ne tik kruopščiai suplanuotas Kauno apylinkės teismo darbas, bet ir prokuroro darbas, savo darbotvarkę turėjo pakeisti ir į teismo posėdį atvykusi liudytoja, todėl sutikti su advokato motyvais, jog net jam ir atvykus į teisiamąjį posėdį, jis nebūtų vykęs sklandžiai, teisinio pagrindo nėra.
9. Nesutinkant su advokato skundo teiginiais pažymėtina, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, apie Kauno apylinkės teisme 2020 m. liepos 14 d., 9.30 val. turėjusį įvykti teisiamąjį posėdį advokatui buvo žinoma dar 2020 m. gegužės 26 d., kai šio teisiamojo posėdžio metu buvo suderinta 2020 m. liepos 14 d., 9.30 val. teisiamojo posėdžio data tiek su advokatu, tiek ir su kitais proceso dalyviais. Apie negalėjimą dalyvauti 2020 m. liepos 14 d., 9.30 val. teisiamajame posėdyje Kauno apylinkės teismo advokatas neinformavo, nurodydamas, kad ši teisiamojo posėdžio data jam tinka. Svarbu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos teismo posėdžio data – 2020 m. liepos 14 d., 9.00 val., buvo paskirta dar iki Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. teisiamojo posėdžio, t. y. 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi. Kaip matyti iš LITEKO sistemoje esančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo šaukimas į 2020 m. liepos 14 d., 9.00 val. posėdį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis L. P. buvo išsiųsti tą pačią dieną EPP sistemos pagalba. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis numato, kad advokatams, <...> teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal to paties straipsnio 10 dalį, šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Iš aptarto seka, kad apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties priėmimą ir šia nutartimi nustatytą kitą teismo posėdžio datą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. teisiamojo posėdžio metu advokatui buvo/turėjo būti žinoma.
10. Netenkinant advokato L. P. skundo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo, kai advokato prašymas pakeisti 2020 m. liepos 14 d., 9.00 val. teismo posėdžio datą buvo atmestas, advokatas apie tai Kauno apylinkės teismo neinformavo. Nors advokatas teigia, kad jo prašymas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo atmestas dėl Kauno apylinkės teismo darbuotojų aplaidumo savalaikiai neįvedant 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdžio datos ir laiko į LITEKO sistemą, tačiau su šiais skundo motyvais nesutiktina. Sprendžiant iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties turinio akivaizdu, kad L. P. jokių duomenų apie Kauno apylinkės teisme 2020 m. liepos 14 d., 9.30 val. turėjusį vykti teisiamąjį posėdį nepateikė, o LITEKO sistemoje buvo tikrinama tik advokato užimtumo skiltis, bet ne konkrečios Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos kortelė. Esant šiems duomenims spręsti, jog Kauno apylinkės teismo darbuotojai analizuojamu atveju nesilaikė duomenų įvedimo į LITEKO sistemą tvarkos, dėl ko advokato prašymas dėl posėdžio datos pakeitimo nebuvo patenkintas, nėra pagrindo. Juo labiau, kad LITEKO sistemoje esanti užimtumo skiltis yra pildoma automatiškai, t. y. be jokios teismų darbuotojų intervencijos.
11. Nors nesutikti su advokato teiginiais, jog užimtumas kitoje byloje yra laikoma svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį pagrindo nėra, tačiau analizuojamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, atskleidžiančią galimai netinkamą advokato darbo organizavimą, ši aplinkybė nelaikytina svarbia advokato nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi. Bylos duomenimis, advokatas ne pirmą kartą neatvyksta į baudžiamosios bylos Kauno apylinkės teisme nagrinėjimą, kiek ankščiau jam jau buvo skirta bauda už analogiškų veiksmų atlikimą ir nors, išnagrinėjus advokato skundą, ji buvo panaikinta, tačiau vien faktas, jog L. P. neatvykimas į teisiamąjį posėdį nėra vienkartinis, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo atveju bauda jam buvo paskirta pagrįstai. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir advokato teiginiai dėl bendravimo su teismo darbuotojais. Nors teismo posėdžio sekretorė, advokatui vėluojant atvykti į teisiamąjį posėdį, pranešė, jog į jį nebevyktų, tačiau šie veiksmai buvo atlikti tuomet, kai advokatas į paskirtą teisiamąjį posėdį jau vėlavo ir susisiekus su juo paaiškėjo, jog jis vėluos dar mažiausiai 1 (vieną) valandą. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad teismo darbas yra planuojamas iš anksto, kruopščiai derinant kiekvieno teismo posėdžio datas, todėl vėlavimas ar neatvykimas į juos nėra toleruotinas. Juo labiau, kai į teismo posėdžius neatvykstama ne pirmą kartą, dėl ko bylos nagrinėjimas negali vykti sklandžiai ir operatyviai. Šioje vietoje vis tik akcentuotina, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes tik tokiu būdu garantuojamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Tuo tarpu advokatui, kaip profesionaliam teisininkui, keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai.
12. Ir vis tik, advokatui L. P. paskirta bauda yra neproporcinga, neatitinka vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl mažintina, advokatui skiriant 5 MGL (250 eurų) dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
advokato L. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir sumažinti advokatui L. P. skirtą baudą iki 5 MGL (250 eurų).
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.