Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Drustila“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „TOP CONSULT“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 10 d.

20. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi BUAB „Drustila“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis palikta nepakeista. Tyčinio bankroto byloje nustatyta, kad BUAB „Drustila“ nemokia tapo vėliausiai nuo 2019 m. kovo 31 d. (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

21. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Drustila“ vadovu nuo 1997 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo atsakovas D. K..

22. UAB „Drustila“, atstovaujama direktoriaus D. K., ir UAB „Metal invest“ 2019 m. gegužės 28 d. sudarė metalo laužo ir atliekų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Metal invest“ įsipareigojo nupirkti, o UAB „Drustila“ – parduoti susikaupusį įvairų metalo laužą ir atliekas, nebenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. buvo užpildytas krovinio važtaraštis Nr. 94953, o 2019 m. gegužės 29 d. – krovinio važtaraštis Nr. 94954, kuriais įformintas metalo ir kitokio laužo perdavimas UAB „Metal invest“ išvežimui į metalo laužą. Už parduotą metalo laužą ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. išrašė UAB „Metal invest“ 3 842,84 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 001982.

23. UAB „Drustila“ direktorius D. K. 2019 m. gegužės 29 d. pasirašė „Medžiagų nurašymo aktą, remiantis atsargų perdavimu pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001982“, pagal kurį nurašė kaip atliekas (nelikvidų turtą) įmonei priklausiusių medžiagų, gaminių, įrenginių ir darbų už 44 963,44 Eur ir kurį perdavė į metalo laužą supirkėjai UAB „Metal invest“.

24. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo D. K., kaip buvusio ieškovės vadovo, civilinės atsakomybės klausimas dėl bendrovei padarytos 44 963,44 Eur žalos, nepagrįstai nurašius naujas, likvidžias ir vertingas įmonei priklausiusias medžiagas.

25. Apeliantas (atsakovas) D. K., nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo bendrovei padarytą žalą, įrodinėja, kad nurašytos medžiagos buvo pažeistos ir apgadintos dėl įvykusios vandentiekio avarijos, todėl netinkamos naudoti, o ieškovė neįrodė, jog Nurašymo aktas yra fiktyvus, netikslus ar netinkamas. Be to, apelianto teigimu, ieškinys nepagrįstai buvo pareikštas tik jam, o ne abiem įmonės akcininkams.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, jog įmonės administracijos vadovas privalo ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

27. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

28. Pažymėtina, kad bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

29. Taigi, remiantis prieš tai paminėta kasacinio teismo praktika, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovui, kaip buvusiam BUAB „Drustila“ vadovui, taikymo, visų pirma turėjo įrodyti jo neteisėtus veiksmus.

30. Byloje nėra ginčo, kad Nurašymo akte nurodytas turtas (kabeliai, vamzdžiai, garsiakalbiai, televizoriai, šviestuvai ir kt.), remiantis byloje esančiomis sąskaitomis faktūromis, buvo pirktas 2019 m. kovo–gegužės mėn., taigi nurašymo metu buvo naujas, be to, neturintis greitai gendančio turto savybių. Nepaisant to, buvęs BUAB „Drustila“ vadovas D. K., kaip minėta, 2019 m. gegužės 29 d. sudarė Nurašymo aktą, kuriuo nurašė įmonei priklausiusias medžiagas, gaminius, įrenginius ir darbus už 44 963,44 Eur ir kaip atliekas (nelikvidų turtą) perdavė į metalo laužą.

31. Apelianto teigimu, Nurašymo akte nurodytas turtas buvo nurašytas dėl to, kad buvo sugadintas ir nebetinkamas naudoti dėl garaže, kuriame jis buvo laikomas, kilusios vandentiekio avarijos, tačiau šiems teiginiams pagrįsti, išskyrus deklaratyvius paties atsakovo argumentus, teismui įrodymų nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Visų pirma pažymėtina tai, kad pats užliejimo įvykis niekaip nebuvo užfiksuotas. Be to, tokiems atsakovo teiginiams paneigti, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus – vandens apskaitos prietaiso parodymus, užfiksuotus mokėjimo dokumentuose, kurie patvirtina, kad gegužės mėn., kuomet, apelianto teigimu, neva buvo užlietas garažas su ginčo turtu, vandens suvartojimas išliko nepakitęs, kaip ir prieš tai buvusius mėnesius – 2 kubiniai metrai. Taigi vandens apskaitos prietaisas neužfiksavo vandens suvartojimo išaugimo, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, esant apelianto nurodomam užliejimo faktui, neabejotinai būtų atsispindėjęs minėto prietaiso parodymuose.

32. Apelianto argumentų dėl vandentiekio avarijos metu sugadinto turto nepatvirtina ir pirmosios instancijos teismui atsakovo pateiktas 2019 m. gegužės 13 d. įsakymas dėl komisijos sudarymo medžiagų defektams nustatyti bei pats defektinis aktas. Remiantis paminėtais dokumentais, UAB „Drustila“ vadovo 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu buvo sudaryta komisija, susidedanti iš paties atsakovo – komisijos pirmininko D. K. bei komisijos narių BUAB „Drustila“ vyr. finansininkės A. S. ir elektromontuotojo R. V. medžiagų defektams nustatyti. Pačiame defektiniame akte, kurį pasirašė atsakovas, vyr. finansininkė A. S. ir elektromontuotojas R. V., nurodyta, kad medžiagos, laikytos garaže, per poilsio dienas įvykus vandentiekio avarijai buvo sulietos vandeniu, todėl netinkamos naudojimui, tačiau paminėtame dokumente nėra detalizuojama, kokios konkrečiai medžiagos buvo sulietos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad atvykusi į darbą matė garaže šlapias dėžes, tačiau nei kokie daiktai buvo laikomi garaže, nei kaip jie buvo sudėti neatsiminė, daiktų tikrinime ir apžiūroje nedalyvavo, dėžės prie jos nebuvo atidaromos, kokie daiktai buvo nurašyti nežino, nurašyme nedalyvavo. Taigi tokie liudytojos paaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo tik tai, kad atsakovo įsakymu sudaryta komisija formaliai pasirašė įsakymą ir defektinį aktą, tačiau realiai apžiūrint turtą ir nustatant sugadinimus nedalyvavo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei atsakovo 2019 m. gegužės13 d. įsakymas, nei defektinis aktas neįrodo, jog Nurašymo akte nurodytas turtas buvo sugadintas dėl įvykusios vandentiekio avarijos.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas D. K., atsikirsdamas į ieškovės argumentus, jog Nurašymo aktu buvo nurašytas likvidus ir vertingas įmonės turtas, nurodė, kad ginčo turtas buvo utilizuotas dėl gedimų ir nusidėvėjimo, tačiau apie vandentiekio avariją ir sulietas medžiagas, gaminius bei įrenginius net neužsiminė. Versiją apie neva kilusią vandentiekio avariją atsakovas pirmosios instancijos teismui nurodė tik praėjus kiek daugiau nei 8 mėnesiams nuo civilinės bylos iškėlimo, o 2019 m. gegužės 13 d. įsakymą ir defektinį aktą pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2022 m. gruodžio 23 d., t. y. nuo bylos nagrinėjimo pradžios praėjus 9 mėnesiams. Iki tol paminėti dokumentai nebuvo perduoti ir nemokumo administratorei.

34. Įvertinęs paminėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog į Nurašymo aktą įtrauktos įmonei priklausiusios medžiagos, gaminiai, įrenginiai ir darbai buvo sugadinti dėl vandentiekio avarijos ir kad dėl to ginčo turtas tapo nebetinkamas naudoti.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek bylos duomenis, tiek ir šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė ir to, jog į metalo laužą utilizavimui buvo priduotas būtent Nurašymo akte nurodytas turtas.

36. Byloje esantys 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. gegužės 29 d. krovinio važtaraščiai, UAB „Metal invest“ 2019 m. gegužės 29 d. ieškovei išrašytas metalo laužo pirkimo–pardavimo kvitas ir ieškovės 2019 m. gegužės 29 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 001982 patvirtina tik tai, kad UAB „Metal invest“ buvo parduotas vario laužas, aliuminio laužas, juodojo metalo laužas, švino akumuliatorių laužas ir EEĮ laužas. Kaip minėta, į ginčo Nurašymo aktą buvo įtraukti kabeliai, vamzdžiai, garsiakalbiai, televizoriai, šviestuvai ir kt. Įvertinęs paminėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Nurašymo akte nurodyto turto sudėtis neatitinka UAB „Metal invest“ parduoto turto sudėties. Be to, nei krovinio važtaraščiuose, nei metalo laužo pirkimo–pardavimo kvite nėra detalizuotas konkretus turtas, t. y. koks turtas buvo priduotas kaip aliuminio, juodojo metalo, švino akumuliatorių laužas ir pan. Taigi nei byloje esantys krovinio važtaraščiai, nei metalo laužo pirkimo–pardavimo kvitas ir 2019 m. gegužės 29 d. sąskaita faktūra Nr. 001982 nepatvirtina, kad UAB „Metal invest“ buvo parduotas Nurašymo akte nurodytas turtas. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad dalis Nurašymo akte nurodytų medžiagų ir įrenginių buvo sumontuoti sveikatingumo ir poilsio komplekse „Grand SPA Lietuva“ (duomenys neskelbtini). Byloje esantis ieškovės ir UAB „Audiotonas“ 2019 m. gegužės 24 d. pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad UAB „Audiotonas“ perdavė, o UAB „Drustila“ priėmė įrangos sumontavimo darbus, kuriuos UAB „Audiotonas“ atliko paminėtame sveikatingumo ir poilsio komplekse. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta sumontuota įranga sutampa su dalimi Nurašymo akte nurodytų medžiagų ir įrenginių, t. y. sutampa tiek įrenginių ir medžiagų pavadinimai, tiek kiekiai, tiek ir kainos. Įvertinusi paminėtus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog į metalo laužą utilizavimui iš tiesų buvo priduotas Nurašymo akte nurodytas turtas, taip pat neįrodė, kad Nurašymo akte nurodytos medžiagos, gaminiai ir įrenginiai iš tiesų buvo sugadinti ir nebetinkami naudoti.

37. Atsakovui D. K. nepateikus įrodymų, kad Nurašymo akte nurodytas įmonei priklausęs 44 963,44 Eur vertės turtas buvo nurašytas pagrįstai, konstatuojama, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), tokiu būdu sumažindamas tuo metu faktiškai jau nemokios įmonės turtą ir padarydamas bendrovei ir jos kreditoriams žalą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra įrodytos visos atsakovo D. K. civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

38. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad ieškinys turėjo būti reiškiamas ne tik jam, bet ir S. V. T.. Tokį argumentą apeliantas grindė tuo, kad vieninteliu UAB „Drustila“ akcininku jis tapo tik 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. po ginčo Nurašymo akto sudarymo. Iki tol bendrovės akcininkais buvo jis ir S. V. T., abu turintys po 50 proc. įmonės akcijų, todėl ieškinys, apelianto manymu, turėjo būti reiškiamas abiem įmonės akcininkams.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto skundo argumentais ir pažymi, kad ieškinys dėl bendrovei padarytos žalos atsakovui buvo reiškiamas ne kaip bendrovės akcininkui, o kaip vienasmeniam valdymo organui – vadovui. Byloje nėra sprendžiamas atsakovo, kaip įmonės akcininko, civilinės atsakomybės klausimas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo Nurašymo aktą pasirašė atsakovas. Byloje nėra įrodymų (tokių neteikė ir pats apeliantas), kad sprendimą nurašyti bendrovei priklausiusį turtą, surašant ginčo Nurašymo aktą, priėmė ne tik jis, bet ir buvęs BUAB „Drustila“ akcininkas S. V. T.. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kad ieškinys dėl bendrovei padarytos žalos turėjo būti reiškiamas abiem įmonės akcininkams.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl patenkinęs ieškovės ieškinį ir priteisęs iš atsakovo žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Atsakovo D. K. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

42. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovui D. K. buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio – 450 Eur – sumokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš atsakovo priteisiama nesumokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis – 450 Eur.

43. Ieškovė UAB „Drustila“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2024 m. liepos 26 d. sąskaita faktūra ir 2024 m. liepos 29 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 762,30 Eur advokato pagalbos išlaidų.

44. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2024 m. liepos mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 161 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 809,30 Eur (1,3 x 2 161 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 762,30 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovo D. K..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Drustila“ (juridinio asmens kodas 152113178) iš atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.