Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. T. ir nuteistojo G. Ž. bei jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtosios 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir G. Ž. skirta subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas G. Ž. suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. sausio 17 d.

Kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra, palikta iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Š. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtosios 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir Š. T. skirta subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas Š. T. suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. sausio 17 d.

Kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra, palikta iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. M. iš G. Ž. ir Š. T. priteista solidariai 10 630 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. M. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. Ž. ir Š. T. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad 2019 m. liepos 4 d., laikotarpyje nuo 06.40 val. iki 15.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, sugadindami buto, priklausančio nukentėjusiajai Z. M., durų spyną, įsibrovė į buto vidų ir iš ten pagrobė nukentėjusiajai priklausantį didelės vertės svetimą turtą – grynuosius pinigus 8 000 Eur; moterišką juodos spalvos odinę piniginę su juodos spalvos kailiuku priekyje 140 Eur vertės, rankinėje buvusius 160 Eur, taip pat aukso dirbinius: 200 Eur vertės vestuvinio stiliaus žiedą su žvaigždučių formos išraižymais, 200 Eur vertės vestuvinio stiliaus žiedą trikampio formos, 450 Eur vertės platų žiedą su stačiakampio formos juodos spalvos akute priekinėje pusėje, 300 Eur vertės platesnį žiedą rombo formos aukso lydinio su paraižymais prie rombo, 300 Eur vertės platesnį žiedą su vingiuotos formos lydinio priekine puse, 250 Eur vertės standartinio pločio žiedą su apvalios formos aukso lydiniu akutės vietoje, 150 Eur vertės nevientisą žiedą priekinėje dalyje, sukabintą atskiru apvaliu aukso lydiniu, 150 Eur vertės platesnį žiedą su vientisu išplatėjimu priekinėje pusėje, dvi po 150 Eur vertės standartinio pynimo auksines grandinėles ant rankos, bendrai 300 Eur sumai, 300 Eur vertės vieną porą apvalių auskarų, vadinamų „rinkėmis“ su išraižymais, 400 Eur vertės vieną porą standartinės formos auksinių auskarų su platinos papuošimais gėlės formos, 1000 Eur vertės rankų darbo sunkios auksinės gėlės formos sagę su kabančiais mažais burbulais, 100 Eur vertės auksinį apvalų pakabutį su „Šv. Marijos ir Jėzaus“ raižiniu, 100 Eur vertės auksinį „pasagėlės“ formos pakabuką, dvi po 150 Eur vertės auksines grandinėles ant kaklo bendrai 300 Eur sumai, dvi po 150 Eur vertės rombo formos pynimo auksines grandinėles ant rankos bendrai 300 Eur sumai, 50 Eur vertės pakuotę rankšluosčių, kurioje buvo 2 oranžinės spalvos ir 2 rudos spalvos rankšluosčiai, tokiu būdų kaltinamieji bendrai padarė nukentėjusiajai Z. M. 13 150 Eur turtinę žalą.

4. Nuteistasis G. Ž. ir jo gynėjas advokatas Remigijus Uckus apeliaciniame skunde prašo G. Ž. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant jam šioje byloje inkriminuotą ar kokią kitą nusikalstamą veiką; civilinį ieškinį atmesti.

4.7. Skunde taip pat prašoma, nustačius, kad įrodymų G. Ž. kaltinimui pagrįsti pakanka, spręsti klausimą dėl G. Ž. paskirtos bausmės, kadangi apylinkės teismas neteisingai subendrino G. Ž. šioje byloje paskirtą bausmę su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Š. T. ir nuteistojo G. Ž. bei jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus padavė abu nuteistieji, kuriuose prašoma išteisinti Š. T. ir G. Ž. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kadangi jie nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taip pat, G. Ž. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pagrobto turto vertės įvertinimu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su nuteistiesiems paskirtos bausmės subendrinimu, prašant sumažinti galutinę subendrintą bausmę. Taigi, šiais aspektais ir patikrinamas skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 21 d. nuosprendis.

7. Tiek nuteistojo Š. T., tiek G. Ž. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliaciniuose skunduose teigiama, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina nuteistiesiems pareikšto kaltinimo dėl didelės vertės svetimo turto vagystės bei prašoma iš naujo įvertinti bylos aplinkybes ir Š. T. bei G. Ž. išteisinti. Apeliantų nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šio nusikaltimo padaryme, veikdami bendrininkų grupėje, dalyvavo būtent Š. T. ir G. Ž., o ne kokie kiti asmenys, kurie laisvai galėjo įeiti į daugiabučio namo, kuriame gyvena nukentėjusioji, laiptinę ir pagrobti kaltinime nurodytus daiktus. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę grindė prielaidomis, nevertino juos teisinančių pačių nuteistųjų parodymų, kurie byloje nebuvo paneigti, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, kuriuo G. Ž. ir Š. T. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

8. Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. Ž. ir Š. T. kaltais dėl to, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 06 val. 40 min. iki 15 val., (duomenys neskelbtini), sugadindami buto durų spyną, įsibrovė į buto vidų ir iš ten pagrobė nukentėjusiajai priklausantį didelės vertės svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajai Z. M. 13 150 Eur turtinę žalą, išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės, bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis kritiškai vertina ir atmeta nuteistųjų G. Ž. ir Š. T. parodymus, jog jie nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Apylinkės teismo padarytos išvados yra aiškios bei logiškos, paremtos teisėtai surinktais ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais bei tinkamai įvertintais duomenimis ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija joms pritaria. Aptartas įrodymų vertinimo taisykles visiškai atitinkantis apylinkės teismo atliktas byloje surinktų duomenų vertinimas lėmė tai, kad apylinkės teismas padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Pagal teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, žemesnės instancijos teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl G. Ž. ir Š. T. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

10. Nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, kad į nukentėjusiajai Z. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 4 d., sugadinant durų spyną, įsibrovė asmenys, kurie iš nukentėjusiosios pagrobė kaltinime nurodytą svetimą turtą, kurio vertė prilyginamai didelei turto vertei. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek nuteistasis G. Ž., tiek nuteistasis Š. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė (3 t., b. l. 143; 4 t., b. l. 30). Apklausiamas apylinkės teisme Š. T. savo kaltę taip pat neigė, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) lankėsi kelis kartus, nes vyko ten įsigyti narkotinių medžiagų. 2019 m. liepos 4 d. taip pat atvyko įsigyti narkotinių medžiagų, buvo užfiksuotas įeinantis ir išeinantis į daugiabutį, kuriame yra ir Z. M. butas, nes minėtame name įsigijo narkotinių medžiagų. Atitinkamai G. Ž. taip pat nurodė, kad apie vagystę nieko nežino, namuose rastus juvelyrinius dirbinius, tarp kurių buvo ir Z. M. priklausantys juvelyriniai dirbiniai, įsigijo iš asmens, juvelyrinius dirbinius vėliau ketino parduoti ir taip gauti pelno. Abu nuteistieji pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu atsisakė atsakyti į proceso dalyvių pateiktus klausimus.

11. Nors sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad abu nuteistieji viso proceso metu savo kaltę neigė, tačiau, teisėjų kolegos nuomone, tokius jų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą sunkią nusikalstamą veiką, beje padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų argumentų ir motyvų, išvadą, jog G. Ž. ir Š. T., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į buto vidų ir iš ten pagrobė nukentėjusiajai priklausantį didelės vertės turtą, apylinkės teismas iš esmės grindė objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 112-116), kratos protokole (1 t., b. l. 157-163), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų specialisto išvadoje (2 t., b. l. 182-190) esančiais duomenimis ir byloje esančia filmuota medžiaga iš parduotuvės „V.“. Teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta krata G. Ž. gyvenamojoje vietoje, kurios metu buvo rasti ir paimti juvelyriniai dirbiniais, kuriuos vėliau nukentėjusioji Z. M. atpažino kaip iš jos namų pagrobtus daiktus (2 t., b. l. 120-132). Tuo tarpu specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad pateiktame vaizdo įraše iš šalia nukentėjusiosios namų esančios parduotuvės, užfiksuotame aktualiu analizuojamo įvykio metu, ir lyginamuosiuose Š. T. nuotraukose yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo. Išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, apylinkės teismas sprendė, kad kaltinimas tiek kaltinamajam G. Ž., tiek kaltinamajam Š. T. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį yra įrodytas. Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada, įvertinus kratos protokole bei specialisto išvadoje nurodytus duomenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. Ž. advokatas R. Uckus kelia 2019 m. spalio 11 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(4398)-IS1-5136 leistinumo klausimą, nurodant, kad šis tyrimas buvo daromas ekspertui pateikiant ne originalų įrašą, bet iš parduotuvės kompiuterio perrašant į IBPS, dar vėliau perkeliant į CD-R, t. y. vaizdo įrašo eksperto tyrimas buvo atliktas iš jo kopijos kopijos. Tokiam apeliacinio skundo argumentui teisėjų kolegija pritarti negali. Pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų, šiuo atveju nėra. Pažymėtina, kad minėtoje Specialisto išvadoje nurodyti vaizdo įrašus charakterizuojantys duomenys, taip pat, pateikiant išvadas atsižvelgta į tai, kad įrašui trūksta detalumo ir ryškumo, tačiau specialistas, turintis daugiau nei 17 metų patirtį, tyrimui naudojo geriausius kadrus, kuriuose matyti tyrimą dominantys asmenys, taip pat, buvo naudojama programinė įranga, atliekant atrinktų kadrų šviesumo ir kontrasto korekcijas. Nustačius, kad turimomis techninėmis priemonėmis pateikto tiriamojo vaizdo įrašo kokybės negalima pagerinti taip, kad būtų galima identifikuoti tyrimą dominantį asmenį, konstatuota, kad atsakyti į užduotyje suformuota klausimą dėl „asmens Nr. 2“ nėra galimybės. Tokiu būdu, vien tai, kad specialistui buvo pateiktas vaizdo įrašas įrašytas iš IBPS sistemos į kompaktinį diską, nepaneigia specialisto išvadoje pateiktų rezultatų, juo labiau minėta aplinkybė negalėjo turėti jokios įtakos šių rezultatų atsiradimui. Tokiu būdu, vadovaujantis specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis Š. T. kelis kartus įvykiui aktualiu laikotarpiu įėjo ir išėjo į daugiabutį, kuriame yra ir nukentėjusiosios butas.

13. Apeliantas Š. T. taip pat teigia, kad vien tai, jog specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad jis įvykio dieną buvo prie nukentėjusiosios daugiabučio (duomenys neskelbtini) mieste, dar nepatvirtina, kad būtent jis įvykdė vagystę iš nukentėjusiosios buto, kadangi į minėtą daugiabutį atėjo ir išėjo daugiau žmonių, kurie taip pat galėjo įvykdyti vagystę, todėl nesant jokių duomenų, kad būtent jis pateko į nukentėjusiosios butą, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Nuteistasis Š. T. pirmosios instancijos teisme teikdamas paaiškinimus ir nurodydamas dėl ko jis kelis kartus įėjo ir išėjo į nurodytą daugiabutį, kuriame yra ir nukentėjusiosios butas, paaiškino, kad daugiabučio namo kieme jis susitiko su narkotinių medžiagų pardavėju, kuris liepė palaukti laiptinėje, tačiau nesulaukęs jo, išėjo pažiūrėti, kuris jis yra, o pamatęs minėtą asmenį vėl sugrįžo į laiptinę. Atėjęs asmuo buvo nervingas, tuo metu atsidarė kažkieno buto durys, todėl išsigandę jie vėl išėjo iš laiptinės. Vėliau gavo žinutę nurodančią grįžti į laiptinę, kur grįžęs nusipirko narkotinę medžiagą. Vėliau dar du kartus grįžo į tą pačią laiptinę, nes neatitiko narkotinių medžiagų svoris. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pateikta Š. T. versija dėl daugkartinio įėjimo ir išėjimo į daugiabučio laiptinę, atsirado tik po visų įrodymų tyrimo teisme, todėl ji turėtų būti vertinama kritiškai. Teisėjų kolegija pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams ir papildomai pažymi, jog šiuo atveju, vertinant nuteistojo pateiktos versijos patikimumą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad tiek Š. T., tiek G. Ž. parodymus davė tik teisme, jau susipažinę su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tame tarpe ir specialistų išvadomis bei vaizdo įrašu. Taigi, pateiktas gynybines versijas jie turėjo galimybę priderinti prie byloje surinktų duomenų. Aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu Š. T. buvo nusikaltimo vietoje ir kelis kartus įėjo bei išėjo iš namo laiptinės, kurioje yra ir nukentėjusiosios butas, be abejonės, yra itin reikšmingas jo kaltės įrodymas, todėl suprantamas nuteistojo siekis įrodyti kitokias buvimo nurodytoje vietoje aplinkybes nei tos, kurios nustatytos skundžiamame nuosprendyje. Nors apeliantas Š. T. apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad minėtame vaizdo įraše jis buvo užfiksuotas besinešantis chaki spalvos rankinę, kai tuo tarpu nukentėjusioji nurodė, kad iš jos buvo pagrobta juoda rankinė su kailiu, tačiau su tuo sutinka ir aukštesnės instancijos teisėjų kolegija. Visgi, pažymėtina, kad rankinę, kurią Z. M. atpažino kaip savo juodą rankinę su kailiu, Š. T. išsinešė tik vieną kartą, t. y. 11 val. 25 min. (1 t., b. l. 99), tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma chaki spalvos rankinė priklauso Š. T., to neginčijama ir skundžiamu nuosprendžiu. Nors iš tiesų šios aplinkybės dėl rankinės atpažinimo vaizdo įraše nebuvo įformintos surašant protokolą, tačiau Z. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad peržiūrėję filmuotą medžiagą tiek ji, tiek dukra pamatė du asmenis, kurie liepos 4 d. ryte keturis kartus įėjo ir išėjo iš jų namo laiptinės, vienas iš jų, išeidamas iš laiptinės, rankose nešėsi jos juodos spalvos rankinę su kailiu.

14. Sutiktina, su G. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad kaltinamųjų atžvilgiu atlikto habitoskopinio tyrimo metu specialistas identifikavo tik vieną asmenį, tačiau antrojo asmens atvaizdas, kuris ir yra siejamas su G. Ž., identifikuotas nebuvo. Šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik tada darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjęs byloje esančią filmuotą medžiagą, įvertinęs filmuotoje medžiagoje matomų asmenų kūno sudėjimus, veidų bruožus, ūgio proporcijas, G. Ž. plaukų spalvą, jų eisenas sulyginus su gyvai teismo posėdžiuose matytais kaltinamaisiais ir spręsdamas, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuoti būtent G. Ž. ir Š. T., įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Tuo labiau, kad aplinkybę, jog G. Ž. kartu su Š. T. dalyvavo didelės vertės nukentėjusiosios turto vagystėje pavirtinta ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai.

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 17 d. atlikus kratą G. Ž. gyvenamosiose patalpose, kambaryje, už sofos – lovos buvo rastas juodos spalvos odinis maišelis su užtrauktuku, kurio viduje buvo 2 užspaudžiami plastikiniai maišeliai su 9 žiedais; 8 grandinėlėmis ant kaklo, iš kurių 1 su pakabuku, 4 grandinėlėmis ant rankos, 2 poromis auskarų (1 t., b. l. 157-163). Minėti juvelyriniai dirbiniai, kartu su kratos metu pas Š. T. rastais juvelyriniais dirbiniais, buvo pateikti atpažinti nukentėjusiajai Z. M., kuri atpažino 13 vienetų jai priklausančių juvelyrinių dirbinių, kurie buvo rasti ir paimti kratos pas G. Ž. metu (2 t., b. l. 120-132). Nors apeliaciniame skunde keliamas atlikto procesinio veiksmo – daiktų parodymų atpažinti, teisėtumas, nurodant, kad parodymų atpažinti daiktus metu nukentėjusiajai buvo pateikti aukso dirbiniai ne kartu su kitais vienarūšiais ar bent jau panašiai atrodančiais dirbiniais, bet kartu su kitais G. Ž. bute rastais dirbiniais, bet kaip sudedant visus pas G. Ž. bute rastus dirbinius, tačiau abejoti šio procesinio veiksmo rezultatais, atsižvelgiant į teismų praktiką, vis tik nėra. Pažymėtina, kad kad procesinių veiksmų – parodymų atpažinti – formalūs pažeidimai arba kad ir tokie atvejai, kai daiktai pateikiami atpažinti ne tarp daiktų, nesusijusių su byla, o tik tarp daiktų, rastų kratų pas įtariamus asmenis metu, kai daiktus atpažįstantysis asmuo jį apklausiant prieš atliekamą procesinį veiksmą – atpažinimą – negali tiksliai apibūdinti atpažįstamų daiktų individualių požymių ir tik juos pamatęs nurodo tokius požymius, kurių nepaminėjo apklausoje, nėra pakankamas pagrindas abejoti atpažinimo rezultatų patikimumu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461-788/2016, 2K-55-699/2017). Nagrinėjamu atveju, individualius juvelyrinius dirbinių požymius nukentėjusioji nurodė ir pirmųjų apklausų metu, taip pat, procesinio veiksmo atlikimo metu nurodė, iš kokių požymių atpažįsta jai priklausančius juvelyrinius dirbinius.

16. Nors nuteistasis G. Ž. teisiamojo posėdžio metu iškėlė versiją, kad šiuos juvelyrinius dirbinius įsigijo iš kito asmens ir planavo juos parduoti, taip ketindamas užsidirbti, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, G. Ž. yra nedirbantis, jokių pirkimo faktą patvirtinančių aplinkybių nenurodė, tuo labiau, kad iš bankinių operacijų išrašų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 20 d. G. Ž. jokių finansinių operacijų neatliko, taip pat, neturėjo piniginių lėšų. Pažymėtina, kad dalis kratos pas G. Ž. gyvenamojoje vietoje metu rastų juvelyrinių dirbinių buvo prijungti prie kito ikiteisminio tyrimo, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad G. Ž. pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės dėl juvelyrinių dirbinių įsigijimo iš asmens, turėtų būti vertinamos kritiškai.

17. Kartu sutiktina su nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytomis aplinkybėmis, kad jokių G. Ž. ar Š. T. pėdsakų nukentėjusiosios bute užfiksuota nebuvo, taip pat, nebuvo atliekami jokie specialieji tyrimai, siekiant rasti nukentėjusiosios ar nuteistųjų pėdsakus ant rastų juvelyrinių dirbinių. Sutinkama su apeliantų nuomone, kad suradus pirštų atspaudus ar DNR pėdsakus bei nustačius jų priklausomybę, nuteistųjų kaltė padarius nusikalstamą veiką būtų pagrįstesnė. Tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, kad Š. T. ir G. Ž. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta pirmiau minėtų ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma. Ištirtų įrodymų pakanka ir jie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Priešingos išvados neleidžia daryti ir G. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde minimas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą G. Ž. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-39291-19. Pažymėtina, kad įrodymai kiekvienoje byloje yra vertinami individualiai, todėl aplinkybės, kad G. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas kitas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį ir šioje byloje.

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, išklausiusi proceso dalyvius, taip pat nesutinka su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, jog G. Ž. ir Š. T. veika turi būti perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodyta, jog buvo pagrobtas didelės vertės turtas, o nukentėjusiosios parodymais, susiję su juvelyriniu dirbinių verte yra prieštaringi ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai, kad G. Ž. ir Š. T. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą pilna apimtimi, yra įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

19. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu esminėse detalėse sutapo ir nesivadovauti jais pagrindo nėra. Nukentėjusioji Z. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme vykusios apklausos metu analogiškai tvirtino apie namuose buvusius grynuosius pinigus ir juvelyrinius dirbinius. Pirmosios apklausos metu apklausta iš karto po įvykio nukentėjusioji iš tiesų nurodė, kad patirtą turtinį nuostolį bendrai vertina 11 300 Eur (1 t., b. l. 48-49), tačiau nukentėjusioji taip pat pažymėjo, kad šiuo metu tiksliai apibūdinti visų auksinių dirbinių negali, nes yra susijaudinusi dėl įvykdytos vagystės, juos tiksliai apibūdins vėliau. Vėlesnių apklausų metu nukentėjusioji teikė papildomus parodymus, išsamiai išvardino juvelyrinius dirbinius, nurodė jų vertę, pažymėjo, jog tie daiktai dauguma buvo daryti pagal užsakymą, ji domėjosi jų rinkos kaina, todėl žinojo jų vertę. Z. M. parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas jos sutuoktinis A. B.. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B. nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos baudžiamojoje byloje, t. y. kad buvo pagrobti platininiai auskarai, tačiau pažymėtina, kad tam tikri liudytojų parodymų neatitikimai negali būti vertinami kaip liudytojų parodymų nepatikimumas. Analizuojamu atveju iš Z. M. buvo pagrobti 19 juvelyrinių dirbinių, todėl natūralus, kad jos vyras liudytojas A. B. visų tikslių juvelyrinių dirbinių sudėties ir požymių galėjo ir neprisiminti. Nukentėjusiosios dukra liudytoja V. L. taip pat nurodė, kad buvo pavogti vertingi mamos daiktai, nurodė tam tikrus juvelyrinių dirbinių požymius, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Minėtus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos, iš kurių matyti, jog Z. M. yra pasipuošusi įvairiais juvelyriniais dirbiniais. Pažymėtina, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu dalį pagrobtų juvelyrinių dirbinių atpažino, atpažinti juvelyriniai dirbiniai taip pat atitiko jos viso proceso metu nurodytus požymius.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas taip pat pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios nurodytais duomenis dėl pagrobtų pinigų bei juvelyrinių dirbinių ir jų vertės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistųjų skundų argumentus dėl per didelės juvelyrinių dirbinių kainos nustatymo dėl ko nepagrįstai jų veika buvo kvalifikuota kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti tiek iš nukentėjusiosios pareikštų civilinių ieškinių, tiek ir iš nuoseklių parodymų pirmosios instancijos teisme turinio, taip pat byloje esančios rašytinės medžiagos, nukentėjusioji išsamiai apibūdino individualias pagrobtų daiktų savybes, išvaizdą, taip pat jų įgijimo aplinkybes ir vietas, kuriose jie buvo laikomi, bei nurodė duomenis, kuriais remdamiesi ji apskaičiavo pagrobtų daiktų vertę, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aiškiai per didelė ar nepagrįsta. Nors apeliaciniame skunde ginčijama segės vertė, nurodant, kad juvelyras D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad minėta segė galėtų kainuoti ne 1000 Eur, o 600 Eur, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais pagrindo vis tik nėra. Pažymėtina, kad juvelyras D. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad Z. M. daugelį metų yra jo klientė, yra pirkusi įvairius auksinius dirbinius. Prisimena, kad ji yra pirkusi ir segę, tačiau jos kainos neprisimena. Mano, kad ji gali sverti apie 10 gramų, todėl normalu, kad segė gali kainuoti 1000 Eur. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, D. B. taip pat nurodė, kad pas jį 10 gramų segė kainuotų apie 600 Eur, tačiau minėtos liudytojo aplinkybės kartu nepaneigia nukentėjusiosios Z. M. parodymų apie segės kainą.

22. Objektyvaus pagrindo manyti, kad nukentėjusioji, nurodžiusi pagrobtų juvelyrinių dirbinių kainą, turėtų tikslą pasipelnyti iš nuteistųjų ir abejoti jos parodymų tikrumu, nėra. Tuo tarpu apeliantų teiginiai dėl papuošalų vertės yra subjektyvūs, pagrįsti tik siekiu išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Kaip jau minėta, pagrobtų auksinių papuošalų vertė, be kita ko, gali būti nustatoma atsižvelgiant į aktualiu laikotarpiu esančią tokio paties ar panašaus juvelyrinio dirbinio kainą, kuri nebūtinai turi sutapti su šio tauriojo metalo laužo kaina. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji nurodė dalį minėtų papuošalų gaminusi pagal specialų užsakymą, todėl jų vertė nepriklauso nuo objektyvių požymių – ilgio ar svorio. Įvertinus nukentėjusiosios nurodytas juvelyrinių dirbinių sumas tiek ikiteisminio tyrimo pradžioje, tiek jos apklausos teisme metu matyti, kad jos parodymai reikšmingai nesiskiria. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, jog pavogtų daiktų vertę ji apskaičiavo atsižvelgdami į panašaus daikto kainą parduotuvėje. Įvertinus aptartus motyvus, nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiosios nurodyta juvelyrinių dirbinių kaina akivaizdžiai neatitinka vidutinės rinkoje esančių tokių pačių ar panašių daiktų vertės.

24. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose taip pat prašoma spręsti klausimą dėl G. Ž. ir Š. T. paskirtos bausmės, kadangi apylinkės teismas neteisingai subendrino nuteistiesiems šioje byloje paskirtas bausmes su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, parinkdamas per didelę pridedamos bausmės dalį. Nuteistasis Š. T. apeliaciniame skunde nurodo, jog ilgą laiką buvo probuojamas pagal ankstesnė nuosprendį, jam paskirtų įpareigojimų nepažeidė, todėl turėtų būti paskiriama mažesnė bausmė.

25. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad BK 64 straipsnio 1 dalis yra taikoma ir tuomet, kai asmuo padaro naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Terminas nuo ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki asmens išregistravimo iš Probacijos duomenų registro dienos ar naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-628/2018). Visa tai teisingai padarė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, G. Ž. ir Š. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagrįstai subendrinęs su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas taikė nuteistiesiems palankesnį bausmių bendrinimo būdą, pridėdamas tik dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.

26. Byloje nustatyta, kad G. Ž. ir Š. T. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jiems, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. G. Ž. ir Š. T. 2018 m. gruodžio 5 d. įtraukti į probacijos tarnybos registrą. Nepaisant to, nuteistieji, praėjus šiek tiek daugiau nei 6 mėnesiams nuo jiems taikomos pradžios padarė naują nusikalstamą veiką, pažeisdami taikomos probacijos sąlygas (buvo įpareigoti nebendrauti vienas su kitu). Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistuosius, kaip linkusius nusikalsti asmenis, todėl apylinkės teismas pagrįstai parinko pridedamos bausmės dalį – 1 metus 6 mėnesius.

27. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. 2019 m. liepos 4 d. Taigi, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistiesiems skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu G. Ž. ir Š. T. paskirtos bausmės pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog tiek skundžiamu nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, tiek galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežtos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistųjų bausmėms individualizuoti, vertinimo.

28. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Š. T. ir nuteistojo G. Ž. bei jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.