Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. G. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2017-10-11 nutarimo panaikinimo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja Panevėžio apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepakaltinamumas Lietuvos Respublikos teisės doktrinoje yra suprantamas kaip tokia psichinė asmens būsena, kuri uždraustos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo neleidžia asmeniui suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Ši nuostata reiškia, kad asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo nesupranta savo veiksmų esmės arba negali jų valdyti, nepadaręs nusikalstamos veikos nėra nepakaltinamas. Šis neveiksnumas neturi jokios įtakos asmens nepakaltinamumui ir atvirkščiai, nepakaltinamu pripažintas asmuo automatiškai netampa neveiksniu. Lietuvos Respublikos CPK skirsnyje, kuris reglamentuoja procesą dėl neveiksnumo, nustatyta, kad teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę <...>. Bet prieš tai turi būti kreipiamasi į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Lietuvos Respublikos CK skirsnyje, kuris reglamentuoja fizinio asmens pripažinimą neveiksniu, nurodoma, kad vienas iš pareiškėjų, pateikiančiu pareiškimą teismui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, gali būti ir prokuroras. Tačiau, prokuroras kreiptis į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu gali tik turėdamas tokį pagrindą. Jis turi būti užtikrintas savo reikalavimo pagrįstumu. Nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, atsisakoma kreiptis į teismą. 2017 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėta, kad O. N. visose srityse geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba. Tokią pagalbą ji turi, tai savo rūpintoją K. G.. 2017 m. spalio 27 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėta, kad O. N. neturi jokių nusiskundimų savo rūpintoju K. G. ir yra juo visiškai patenkinta. Seniūnijos manymu, K. G. tinkamai rūpinasi O. N., užtikrina jos poreikius ir atstovauja jos interesams. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. N. su rūpintojo pagalba gali tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, todėl dar labiau apriboti jos teises ir pareigas, pripažįstant ją neveiksnia, šiuo metu nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas K. G. 2017-07-19 kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą su prašymu nustatyti O. N. psichinės sveikatos būklę, kuri bus pateikta Biržų rajono apylinkės teismui, dėl jos neįgalumo tam tikrose srityse, kuris tęsiasi jai nuo gimimo. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras 2017-07-25 kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administraciją dėl asmens gebėjimų išvados pateikimo, prašydamas išsamiai įvertinti O. N. gebėjimą rūpintis savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Biržų rajono savivaldybės administracija pateikė 2017-08-04 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl O. N. gebėjimo pasirūpinti savimi, išreikalavo pažymą iš Gyventojų registro apie O. N. duomenis, kurioje nurodyta, kad duomenų apie jos vaikus, tėvą, brolius ir seseris nėra, motina mirusi, iš Biržų rajono psichikos sveikatos centro išreikalavo duomenis apie jos sveikatos būklę, iš Biržų rajono apylinkės teismo – 2016-07-22 nutartį byloje pagal pareiškėjos O. N. pareiškimą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, rūpintoju paskirtas pareiškėjas K. G.. Iš nutarties matyti, kad K. G. su O. N. gyvena apie dešimt metų, ja rūpinosi, sutinka rūpintis ir toliau. 2017-08-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė taikyti viešojo gynimo priemonę – kreiptis į teismą su pareiškimu pagal pareiškėjo prašymą pripažinti rūpintinę O. N. neveiksnia, nesant teisinio pagrindo. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui, sprendžiant skundo pagrįstumą iš Pasvalio rajono apylinkės teismo išreikalauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo priimta nutartis pripažinti, kad O. N. nusikalstamą veiką padarė būdama nepakaltinama ir jai skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Taip pat išreikalautas Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas K. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., nustačius, kad nusikaltimo padarymo įrankiu įvykdydamas nusikalstamą veiką jis pasinaudojo negalėjusia valdyti savo veiksmų O. N.. Įvertinusi naujai surinktus įrodymus, Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė nutarimu atmetė pareiškėjo skundą, nurodydama, kad, atsižvelgiant į ginčo teisinį reglamentavimą, nagrinėjimo metu surinktus duomenis, nenustatytas teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl O. N. pripažinimo neveiksnia ir pareiškėjo skundas atmestas.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (2006-01-16 Konstitucinio Teismo nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-555/2010). Todėl tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo 2017-07-19 prašyme kreipėsi dėl O. N. sveikatos būklės nustatymo, dėl jos nurodo bus kreipiamasi į teismą dėl O. N. neįgalumo tam tikrose srityse nustatymo, jis nereiškė prašymo, kad prokuroras kreiptųsi į teismą šiuo klausimu. Prokuratūra savo iniciatyva surinko įrodymus, įpareigodama įvairias institucijas pateikti duomenis apie O. N. sveikatos būklę ir būtinumą ginti viešąjį interesą. Nustatyta, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius turi informaciją apie savivaldybės teritorijoje gyvenančią O. N., todėl esant reikalui ir vykdydamas savo tiesiogines funkcijas gali kreiptis į teismą dėl O. N. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse ir globėjo paskyrimo.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūra tyrė ir aiškinosi, ar pareiškėjo nurodomas kaip gintinas įstatymo saugomas interesas dėl O. N. psichinės sveikatos būklės nustatymo patenka į viešojo intereso sritį, ir sprendimą, jog kreiptis į teismą su pareiškimu dėl jos pripažinimo neveiksnia, t.y. taikyti vieną iš viešojo intereso gynimo priemonių, motyvavo, kad tam nėra teisinio pagrindo. Kvestionuoti šį Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimą, kurį priimti yra išimtinai prokuroro diskrecija, teismas neturi jokio pagrindo.

Nustačius, kad Panevėžio apygardos prokuratūra išsamiai ištyrė pareiškėjo pateiktą skundą, o sprendimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvavo, pagrindė surinktais įrodymais ir taikytinomis teisės normomis, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsnio 1-4 dalimis, 291 straipsnio 1 dalimi, teisėja

nutaria:

Pareiškėjo K. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.