Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00723-2012-9

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 8 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko D. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1522-394/2012 pagal kreditoriaus AB SEB bankas prašymą dėl įkeisto turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto pradėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, areštuoti bankui įkeistą žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šiltnamį bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir įspėti D. G. ir A. G., kad negrąžinus kreditoriui 186 167,72 Lt ir 336,79 EUR skolos bei 139,00 Lt žyminio mokesčio, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Nurodė, kad pagal 2005-04-11 kredito sutartį Nr. 0650518070329-12 kreditorius skolininkui D. G. suteikė 112 000 Lt kreditą. 2005-10-21 susitarimu kredito suma buvo padidinta iki 196 965,07 Lt, į prievolę, kaip solidari skolininkė įstojo A. G.. 2010-03-04 susitarimu kredito suma buvo padidinta 3 049,06 EUR (suteikta kredito dalis, skirta visai uždelstai grąžinti kredito daliai sukauptų ir nesumokėtų palūkanų sumokėjimui). Prievolės įvykdymo užtikrinimui D. G. ir A. G. hipotekos lakštu įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,0607 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šiltnamį ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Skolininkams nevykdant sutarties sąlygų, jie buvo įspėti ir 2011-12-29 sutartis su D. G. ir A. G. buvo nutraukta. D. G. ir A. G. liko skolingi kreditoriui 176 806,99 Lt ir 3049,06 EUR negrąžinto kredito, 5785,24 Lt ir 157,71 EUR palūkanų bei 3575,49 Lt ir 130,02 EUR delspinigių, viso 186 167,72 Lt ir 3336,79 EUR.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutartis buvo nutraukta 2011-12-29, kadangi sutartis negali būti nutraukta anksčiau nei suinteresuotiems asmenims buvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Paties kreditoriaus pozicija dėl to, nuo kada ir kokia tvarka jis nutraukė sutartį, nenuosekli – 2011‑10‑25 rašte nurodyta, kad ši data yra 2011-11-15, o 2011-12-29 Probleminių aktyvo kredito komisijos sprendime Nr. 171 nurodyta, kad sutartis nutraukta, nenurodant jos nutraukimo datos. 2011-12-30 rašte nurodyta, kad 2005-04-11 sutartis nutraukta 2011-12-29. Kreditoriaus raštai įvardinti kaip įspėjimas apie kredito sutarties nutraukimą, o ne pranešimas apie jos nutraukimą. Kreditorius laiko, kad sutartį jis nutraukė 2011-12-29, tačiau pranešimas skolininkui buvo įteiktas 2012-01-02, todėl sutartis nutraukta neteisėtai.Apeliantas nesutinka su kreditoriaus atliktu kredito sutarčių nutraukimu ir artimiausiu metu ruošiasi ieškinine tvarka ginčyti neteisėtai kreditoriaus atliktą kredito sutarčių nutraukimą, nes kredito sutartys nutrauktos nesilaikant jose ir įstatymuose nustatytos tvarkos, kreditai buvo ilgalaikiai, o nesumokėtos sumos yra pakankamai nedidelės, bankas ignoravo prašymą pakeisti sutarties sąlygas, nevertino susidariusios sunkios padėties ir kad priverstinis skolos išieškojimas pažeis ne tik apelianto bei jo žmonos, bet ir dviejų nepilnamečių vaikų interesus.Teismas neįvykdė pareigos ex officio kvalifikuoti sutartį ir hipotekos sutartį kaip vartojimo bei neatliko jų sąlygų sąžiningumo kontrolės. Teismas turėjo pareigą patikrinti, ar sutarties nuostatos, kurių pagrindu kreditorius nutraukė sutartį, yra sąžiningos. Kreditorius, kreipdamasis į teismą, nepateikė nei palūkanų, nei delspinigių paskaičiavimo, todėl neaišku už kokį laikotarpį ir nuo kokios sumos buvo paskaičiuotos šios sumos. Netesyboms yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį apeliantas prašo taikyti.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Hipotekos teisėjas, nagrinėjantis pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai kredito gavėjai yra fiziniai asmenys, privalo ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir atlikti jų sąlygų sąžiningumo kontrolę. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas - patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr, 3K-3-433/2010, 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad kreditorius neteisėtai nutraukė Kreditavimo sutartį, nesilaikydamas sutarties ir įstatymo reikalavimų, pradelsta suma yra nedidelė, kreditoriaus elgesys nutraukiant sutartį buvo nesąžiningas, be to, bankas ignoravo apelianto prašymą pakeisti sutarties sąlygas. Teismas nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti sutartį ir hipotekos sutartį kaip vartojimo ir neatliko jų sąlygų kontrolės.

Nagrinėjamoje byloje skolininkas D. G. su pareiškėju AB SEB bankas 2005-04-11 sudarė kredito sutartį Nr. 0650518070329-12. 2005-10-21 susitarimu kredito suma padidinta iki 196 965,07 Lt ir į prievolę kaip solidari skolininkė įtraukta A. G.. 2010-03-04 susitarimu kredito suma buvo padidinta 3049,06 UER, kuri buvo skirta uždelstai kredito daliai ir palūkanoms sumokėti. Suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, įkeičiant D. G. ir A. G. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šiltnamį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (24–31 b. l.). Kredito sutarties specialiosios dalies 2 p. nurodyta, jog kreditas suteiktas buitinėms reikmėms ir pagal sutartį visai uždelstai grąžinti kredito daliai ir daliai sukauptų ir nesumokėtų palūkanų sumokėti (21 b. l.). Taigi iš šios kredito sutarties nuostatų matyti, kad tarp skolininkų D. G. ir A. G. bei pareiškėjo AB SEB bankas 2005-04-11 sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, todėl nagrinėjamu atveju hipotekos teisėja turėjo pareigą atlikti šios sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę.

Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2. punkte nurodyta, kad, bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Esminiais sutarties pažeidimais laikomi bendrosios dalies 4.1–4.10 punktuose nustatytų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas jųvykdymas. Šioje sutarties nuostatoje nėra numatytas tam tikras laiko tarpas, per kurį skolininkui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bankas įgytų teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Prie esminių sutarties pažeidimų bankas priskiria skolininko prievolių (kredito ir palūkanų) nevykdymą pagal grafiką (sutarties 4.1 p. bendroji dalis). Iš kreditoriaus pareiškimo matyti, kad sutartis su skolininkais nutraukta vadovaujantis sutarties 5.2 punktu, nurodžius, kad skolininkai nevykdė sutarties 4.4, 4.5 ir 4.6 punktų. Iš byloje esančio kreditoriaus įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo matyti, kad 2011-10-25 AB SEB bankas įspėjo skolininkus D. G. ir A. G., kad nesumokėjus pradelstų mokėjimų iki 2011-11-15, kreditavimo sutartis bus nutraukta ir skolos išieškojimas bus vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (32 b. l.). Šiame įspėjime kreditorius nurodė, kad skola 2011-10-24 pagal kredito sutartį AB SEB bankui yra: 3049,06 EUR negrąžintas kredito likutis (iš jų - 494,13 EUR pradelsta sumokėti kredito suma), 121,15 EUR priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 84,63 EUR nesumokėti delspinigiai. Paryškintu šriftu nurodyta, kad pradelsti mokėjimai pagal sutartį yra 699,91 EUR (32 b. l.). Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad byloje nėra pateikta duomenų apie palūkanų ir delspinigių paskaičiavimą, nėra nurodyta už kokį laikotarpį yra paskaičiuotas šis pradelstas įsiskolinimas. Pažymėtina ir tai, kad kreditorius nenurodė, nuo kada skolininkai nebevykdo prisiimtų įsipareigojimų, ar išvis jų nevykdo, ar tik iš dalies, už kokį laikotarpį yra susidaręs įsiskolinimas. Be to, į bylą nepateikti paskolos ir palūkanų mokėjimo tvarkaraščiai, todėl negalima spręsti kokia apimtimi ir kada skolininkai turėjo vykdyti savo įsipareigojimus. Nesant byloje šių duomenų, nėra galimybės nustatyti ar teisėtai kreditorius AB SEB bankas nutraukė kredito sutartį. Pažymėtina, kad teismai laikosi nuostatos, jog vienašališkas sutarties nutraukimas dėl nereikšmingos, šiuo atveju 699,91 EUR (apie 2400 Lt) pradelstų įsiskolinimų sumos, palyginus su kredito suma, paprastai laikytinas nesąžiningu skolininkų atžvilgiu ir pažeidžiančiu kreditoriaus ir skolininkų interesų pusiausvyrą (Vilniaus apygardos teismo 2012-01-12 nutartis, c. b. 2S-481-258/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012-04-02 nutartis, c. b. 2S-97-340/2012).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad hipotekos teisėja ginčijamoje nutartyje ex officio nevertino kredito sutarties vienašališko nutraukimo pagrįstumo bei sąžiningumo, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamai duomenų nustatyti šias aplinkybes, todėl bylą grąžina pirmosios instancijos teismui.

Atskirojo skundo argumento dėl sutarties nutraukimo datos, teismas nenagrinėja, kadangi vien aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.