- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-97-340/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Skolininkas
- D. B., J. B.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 20 d. nutarties, kuria pareiškimas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pareiškimą skolininkams D. B. ir J. B. (įkeisto turto savininkei) dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
D. B. ir J. B. užtikrindami iki 2018-03-17 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-03-19 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB Sampo bankas (dabar Danske Bank A/S) skolininkei J. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 169,22 kv.m ploto keturių kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų areštuojant įkeistą turtą. Nurodė, jog skolininkai nesilaikė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, nuo 2011-06-01 tinkamai nebevykdė mokėjimų. Bankas, vadovaudamasis kredito sutarties 47 p., 2011-08-04 raštu kreipėsi į skolininkus ragindamas sumokėti įsiskolinimą ir įspėdamas, kad per 30 kalendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, kredito sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto. Skolininkams neatsiskaičius, kredito sutartis laikoma nutrūkusia nuo 2011-09-05.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-10-20 nutartimi atmetė pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų (įkeisto daikto savininkų) D. B. ir J. B. įkeisto nekilnojamojo daikto. Tais atvejais, kai kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto prieš terminą nutraukus sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Teismas konstatavo, kad kredito sutartis ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2018-03-07, kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį. Teismas nustatė, jog skolininkai kreditoriui įmokas mokėjo, nors ir nepakankamo dydžio, todėl laikė, kad kreditoriui išsiuntus skolininkams pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą, buvo mokamos nepilnos įmokos, su kreditoriumi bendraujama, todėl tai nelaikytina sutarties esminiu pažeidimu. Kredito sutarties sąlygos ta apimtimi, suteikiančios kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir neištaiso pažeidimo per 30 kalendorinių dienų (Kredito sutarties Bendrosios dalies 47 p.) nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai, todėl pripažintinos negaliojančiomis. Teismas laikė, kad pareiškėjo nurodytas 1 828,94 EUR įsiskolinimas sudaro mažą dalį negrąžinto kredito sumos, todėl CK 6.203 str. 3 d. nutraukiant kreditavimo sutartį negalėjo būti taikoma. Teismas konstatavo, kad 2003-03-17 kreditavimo sutartis prieš terminą nutraukta nepagrįstai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-20 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas, konstatuodamas, jog kredito sutartis vienašališkai nutraukta nesant esminio kredito sutarties pažeidimo, nes pradelsimas sudarė mažą pagrindinės prievolės dalį, nevertino kitos esminės sąlygos kredito sutarties nutraukimui, t. y. termino, kurį skolininkai pradelsė mokėti kredito įmokas. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkai savo prievolių ėmė nebevykdyti nuo 2011-06-01, t. y. jų vėlavimai iki momento, kada pareiškėjas išsiuntė raštą dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo sudarė daugiau kaip du mėnesius, tuo tarpu CK 6.889 str. įtvirtinta kredito davėjo teisė nutraukti kredito sutartį jei mokėjimas yra uždelstas daugiau kaip 1 mėnesį. Taip pat nurodo, jog teismas nevertino skolininkų veiksmų CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų prasme, spręsdamas, ar skolininkai padarė esminį kredito sutarties pažeidimą. Pažymi, kad skolininkai nebendradarbiaudami su kreditoriumi patys nusprendė sumažinti kredito įmokas iki jiems priimtinos sumos ir mokėti jiems patogiu laiku, kas laikytina esminiais kredito sutarties pažeidimais, kadangi kreditorius negavo to, ko tikėjosi pagal kredito sutartį. Apelianto nuomone, egzistuoja ir CK 6.217 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo sąlyga. Apeliantas taip pat nurodo, jog 2011-08-04 raštu kreipėsi į skolininkus su raginimu sumokėti pradelstą mokėti sumą ir įspėjo, kad per 30 dienų nesumokėjus įsiskolinimo, kredito sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Praėjus duotam terminui skola nebuvo grąžinta sutartis laikoma nutraukta nuo 2011-09-05, o mokėjimo terminai pagal šią sutartį laikomi suėję.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010).
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditavimo sutarties (paprastai kreditas grąžinamas per ilgą laiko tarpą periodinėmis įmokomis) bei hipotekos procedūros (išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka, teisėjas neatlieka aplinkybių tyrimo reikalavimo faktinio pagrįstumo aspektu) esmė nulemia tai, kad išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str. 1 ir 2 d.). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 str. ir 6.209 str. įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str.). Įstatyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Šios įstatymo nuostatos taikomos ir kreditavimo sutartims, todėl tais atvejais, kai sutarties sąlygos, nustatančios kreditoriaus teisės nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarką, pripažįstamos nesąžiningomis, hipotekos teisėjas privalo atsižvelgti į nurodytą teisinį reguliavimą, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius ir skolininkai 2003-03-17 sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito paskirtis – buto pirkimui ir statybos darbų užbaigimui; galutinis kredito grąžinimo terminas 2018-03-07, mokėjimo dienos – kiekvieno kalendorinio mėnesio 1 (pirmoji) darbo diena (b.l. 27-28). Kreditorius nurodo, jog nuo 2011-06-01 skolininkai savo prievolių ėmė nebevykdyti, jų vėlavimai iki momento, kada pareiškėjas išsiuntė raštą dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo (2011-08-04) sudarė daugiau kaip du mėnesius. Iš kreditoriaus pateikto sąskaitos išrašo už laikotarpį 2011-06-01 – 2011-09-19 (b.l. 34), negalima daryti išvados, kad skolininkai visiškai nevykdė savo įsipareigojimo – 2011-06-01 atliktas 1,58 EUR mokėjimas, 2011-07-05 – 479,95 EUR, 2011-08-02 – 481,53 EUR. Taigi, konstatuotina, jog prievolė buvo vykdoma, tačiau netinkamai, atsižvelgiant į kreditoriaus pateiktame skolos grafike nurodytas sumas. Kaip matyti iš kreditoriaus pateikto sąskaitos išrašo už laikotarpį 2011-01-01 – 2011-10-17 (b.l. 45-46), dar iki kreditoriaus nurodomo prievolių nebevykdymo momento 2011-06-01, kredito grąžinimas nebuvo vykdomas tiksliai pagal šalių sutartį ir kreditorius tokius mokėjimus priėmė, laikė tinkamais. Atsižvelgiant į nurodytų faktinių aplinkybių visetą bei nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad hipotekos teismas nustatęs, jog skolininkai kreditoriui įmokas mokėjo, nors ir nepakankamo dydžio, pagrįstai sprendė, kad tai nelaikytina sutarties esminiu pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kad įmokos buvo mokėtos, taip atmestinas apelianto argumentas, kad nevertinta kita esminė sąlyga sutarties nutraukimui – terminas, kurį skolininkai pradelsė mokėti kredito įmokas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad egzistuoja CK 6.217 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta esminė sutarties pažeidimo sąlyga (ar pagal sutarties esmę ) dėl jau aptartų argumentų – jog kaip matyti iš kreditoriaus pateikto sąskaitos išrašo už laikotarpį 2011-01-01 – 2011-10-17 (b.l. 45-46), kredito grąžinimas nebuvo vykdomas tiksliai pagal šalių sutartį ir kreditorius tokius mokėjimus priėmė, laikė tinkamais.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos duomenų matyti, kad 2011-08-04 banko pranešimas Dėl kredito sutarties nutraukimo skolininkams nebuvo įteiktas (b.l. 33, 47).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 20 nutartį palikti nepakeistą.