- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-144-116-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Vytautas Kursevičius, Irena Ivanovienė
- Advokatai
- Zenonas Klapatauskas
Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-116/2009
2.4.; 1.2.14.1.3.; 1.1.8.13.; 2.3.6.4.5.
2009 m. birželio 1 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. areštu 20 (dvidešimčiai) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką D. D. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas – trys paros. Nustatyta nuosprendžiui įsiteisėjus D. D. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
D. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 14 d. apie 16 val. 46 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškis, pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 169 litus kainuojančią vyrišką odinę striukę, tuo padarydamas 169 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į D. D. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2009-02-14 iki 2009-02-16 išbūtą laiką, jį prilyginant 2 arešto paroms;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria po nuosprendžio įsiteisėjimo D. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;
bausmę D. D. paskirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią nustatyti skaičiuoti nuo D. D. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, D. D. laikinajame sulaikyme nuo 2009-02-14 iki 2009-02-16 išbūtą laiką prilygindamas trims arešto paroms, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 66 str. nuostatas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 4, 9 dalimis, maksimalus laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos ir šis terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje vietoje. Laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Prokuroras prašo atsižvelgti į tai, kad laikinojo sulaikymo protokole užfiksuota, jog D. D. buvo sulaikytas 2009-02-14 17 val. 30 min., o nutarime paleisti laikinai sulaikytą asmenį nurodyta, kad jis sulaikytas 2009-02-14 17 val. 10 min., o paleistas iš sulaikymo 2009-02-16 16 val. 45 min. Esant užfiksuotam skirtingam D. D. sulaikymo momentui, prokuroro nuomone, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BPK 100 str. 5 d. įtvirtinta taisykle, kad sulaikymo taikymo terminas skaičiuojamas nuo faktinio šios priemonės taikymo momento. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad parduotuvės apsaugos darbuotojas D. D. sulaikė iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, turėtų būti laikoma, jog faktiškai jis buvo sulaikytas anksčiau, nei užfiksuota laikinojo sulaikymo protokole ir nutarime paleisti laikinai sulaikytą asmenį, t.y. nuo 2009-02-14 16 val. 46 min. Tokį nusikalstamos veikos padarymo laiką nustatė apylinkės teismas, jį nurodė ir liudytojas G. D., peržiūrėjęs parduotuvėje įrengtų vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdą. Apelianto teigimu, skaičiuojant D. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-02-14 16 val. 46 min. iki 2009-02-16 16 val. 45 min., matyti, kad sulaikymas truko 47 val. 59 min., t. y. neviršijo dviejų parų.
Prokuroras prašo atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 1 d. 4 p. nuostatos įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priimti sprendimą dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Kadangi LR BPK 140 str. įtvirtintomis nuostatomis laikinasis sulaikymas prilyginamas kardomajam kalinimui (suėmimui), todėl į paskirtą bausmę turi būti įskaitomas ir nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Tai darant turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 66 str. įtvirtintomis kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į paskirtą bausmę taisyklėmis, kurios įpareigoja teismą, skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką įskaityti į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai. Anot apelianto, įvertinus tai, kad D. D. laikinajame sulaikyme išbuvo 1 parą ir 23 val. 59 min., t. y. mažiau nei 2 paras, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo D. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką prilygino 3 arešto paroms. Prašo atsižvelgti ir į tai, jog tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K-385/2008).
Apeliantas taip pat nurodo, kad suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriamas tik esant suėmimo skyrimo sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų. Skirdamas kardomąją priemonę teismas privalo nurodyti šios kardomosios priemonės skyrimo motyvus (BPK 122 str. 6 d.). Be to, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 8 d. numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. D. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą.
Prokuroras prašo atsižvelgti ir į tai, jog kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 str.). Todėl Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 1 d. 6 p. įtvirtintu apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies turinio reikalavimu nurodyti sprendimą dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis, teismui nesuteikiama galimybė taikyti bet kokias kardomąsias priemones nuosprendžiui įsiteisėjus. Įsiteisėjęs nuosprendis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 342 str. 1 d. jį priėmusio teismo turi būti pateiktas vykdyti.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręsto kito nuosprendžio klausimo, t. y. nuteistajam nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo (BPK 328 str. 1, 4 p. p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To savo apeliaciniame skunde neginčija ir prokuroras, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatų taikymo
Apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į D. D. paskirtą bausmę įskaitė ne dvi, o tris pastarojo laikinajame sulaikyme išbūtas paras, yra pagrįstas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama vienai laisvės atėmimo ar arešto parai. BPK 140 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 5 dalimi, laikino sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje vietoje, o BPK 100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinių šių priemonių taikymo momento.
Iš byloje esančio laikino sulaikymo protokolo, surašyto 2009 m. vasario 14 d. 17 val. 10 min., matyti, kad jame nurodyta, jog D. D. sulaikytas 2009 m. vasario 14 d. 17 val. 30 min. (b. l. 14-15), nutarime paleisti sulaikytąjį nurodyta, kad jis buvo sulaikytas 2009 m. vasario 14 d. 17 val. 10 min., o paleistas 2009 m. vasario 16 d. 16 val. 45 min. (b. l. 17). Kadangi iš minėtų procesinių dokumentų nėra galimybės nustatyti tikslaus D. D. sulaikymo laiko, kolegija, atsižvelgdama į tai, jog byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė 2009 m. vasario 14 d. apie 16 val. 46 min. ir netrukus po to buvo sulaikytas parduotuvės „Norfa“ apsaugos darbuotojo, konstatuoja, kad D. D. faktiškai buvo sulaikytas anksčiau nei užfiksuota laikino sulaikymo protokole, t. y. buvo sulaikytas 2009 m. vasario 14 d. 16 val. 46 min. Tokiu būdu, net ir skaičiuojant nuteistojo sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 m. vasario 14 d. 16 val. 46 min. (o ne nuo 17 val. 10 min. ar 17 val. 30 min.) iki 2009 m. vasario 16 d. 16 val. 45 min., matyti, kad D. D. sulaikymo laikas neviršijo dviejų parų (sulaikymas truko 47 val. 59 min.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką prilygino trims arešto paroms.
Dėl Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio reikalavimų laikymosi
Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnyje išvardintos aplinkybės, kurios turi būti nurodomos apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Sutinkamai su minėto straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas privalo nurodyti sprendimą dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis, o ne po nuosprendžio įsiteisėjimo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. D. kardomąją priemonę suėmimą paskyrė įsiteisėjus nuosprendžiui. Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendžio rezoliucinės dalies dalis, kuria nuteistajam nuosprendžiui įsiteisėjus paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina.
Atkreipiamas dėmesys, jog Baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismą paskyrus nuteistajam bausmę – areštą – nurodyti šios bausmės atlikimo vietą ir bausmės pradžią. Todėl skundžiamas nuosprendis šiais pagrindais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p.,
n usprendž i a:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į D. D. paskirtą bausmę - areštą 20 parų - įskaityti laikino sulaikymo nuo 2009 m. vasario 14 d. iki 2009 m. vasario 16 d. laiką, jį prilyginant 2 (dviems) arešto paroms.
Panaikinti nuosprendžio rezoliucinės dalies dalį, kuria D. D. nuosprendžiui įsiteisėjus paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.