- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- 2K-385/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Panaikintas apygardos teismo nuosprendis ir paliktas galioti apylinkės teismo nuosprendis be pakeitimų.
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Olegas Fedosiukas (pran.), Rimantas Baumilas
- Nuteistasis
- A. J.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Raseinių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalimi A. J. į paskirtą bausmę (70 MGL dydžio baudą) įskaitytas dviejų parų sulaikymo laikas, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir iš viso įskaitant 4 MGL dydžio (520 Lt) baudą. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 70 MGL (9100 Lt) bauda; į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2007 m. gegužės 12 d.; vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, viena sulaikymo diena prilyginta 2 MGL (260 Lt) baudai ir iš viso įskaityta 6 MGL (780 Lt) baudos; iš A. J. konfiskuota 1500 Lt, gauti iš nusikalstamos veikos; į valstybės biudžetą priteista 4,50 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai gamino techninį etilo alkoholį turėdamas tikslą jį realizuoti ir laikė aparatą jam gaminti. A. J., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007 m. vasario mėnesį, V. P. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenamojo namo rūsyje, sumontavo aparatą techniniam etilo alkoholiui gaminti ir šiuo aparatu ne daugiau kaip per šešis kartus pagamino apie 24 000 litrų techninio etilo alkoholio, kurį realizavo perduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. 2007 m. gegužės 10 d. kratos metu A. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, rasta ir paimta techninio etilo alkoholio gaminimo įranga, 3326,66 litrai techninio etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 96 proc., 38,11 litrai techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 94,7–95,8 proc.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendį. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo apeliacinį skundą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, įpareigojančias apeliacinės instancijos teismą išnagrinėti bylą neperžengiant apeliacinių skundų ribų ir patikrinti nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią medžiagą.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendį ir įskaitydamas dviejų parų sulaikymo laiką į paskirtą bausmę, pasunkino kasatoriaus A. J. padėtį. Teisėjų kolegija nurodė, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta, kad laikinas asmens sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 val. ir kad A. J. nebuvo sulaikytas ilgiau kaip 48 val., todėl šio straipsnio reikalavimai nepažeisti. Ši išvada motyvuojama tuo, kad pagal byloje esantį laikino sulaikymo protokolą A. J. buvo sulaikytas 2007 m. gegužės 10 d., 20 val. 15 min., o paleistas 2007 m. gegužės 12 d., 19 val. 50 min. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kurios sulaikymo dienos neįskaitė į bausmės laiką, nes A. J. buvo sulaikytas tris dienas – 2007 m. gegužės 10, 11 ir 12 dieną. Be to, teismas nesivadovavo BPK 100 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, kuriose nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais, kad dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos 24 valandą, kad sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo faktinio šios priemonės taikymo momento. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas supainiojo termino skaičiavimo taisykles, nes sulaikymo terminas skaičiuojamas valandomis, o į bausmę įskaitytinas sulaikymo laikas skaičiuojamas dienomis. BK 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai. Teismas neatkreipė dėmesio į šią baudžiamojo įstatymo formuluotę ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, įskaitomą sulaikymo terminą skaičiuodamas valandomis, o ne dienomis. Anot kasatoriaus, baudžiamajame įstatyme naudojamos dvi sąvokos – diena ir para. Kada ir kurią sąvoką naudoti, konkrečiu atveju sprendžia teismas, priimdamas nuosprendį. Esant neaiškumams, visos abejonės turi būti vertinamos teisiamojo naudai, todėl pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai ir priėmė pagrįstą nuosprendį.
Anot kasatoriaus, BPK 140 straipsnio komentaro 17 punkte nurodoma, kad „įtariamojo sulaikymo terminai turi būti skaičiuojami nuo faktinio jo sulaikymo momento, kai šis pristatomas į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras apie sulaikymą surašo protokolą. Tai reiškia, kad asmens patalpinimas į areštinę dažniausiai nesutampa su faktiniu sulaikymu, nes pareigūnai iki to momento atlieka su įtariamuoju ikiteisminio tyrimo veiksmus". Šiuo atveju taip ir buvo – 2007 m. gegužės 10 d., nuo 14 iki 18 val., A. J., jau būdamas sulaikytas, dalyvavo atliekant procesinius veiksmus (apžiūrint įrangą V. P. sodyboje) ir tik 20 val. 15 min. buvo parvežtas į Raseinių rajono PK, kur buvo surašytas sulaikymo protokolas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas, įskaitydamas dviejų parų sulaikymo laiką į paskirtąją bausmę, neteisėtai pasunkino jo padėtį. A. J. baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde prokuroras prašė į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL (260 Lt) baudai, ir iš viso įskaityti 4 MGL (520 Lt) baudos. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir A. J. į paskirtąją bausmę (70 MGL dydžio baudą) įskaitė sulaikymo laiką – dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir iš viso įskaitė 4 MGL dydžio (520 Lt) baudos.
Anot prokurorės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodyta, kad nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti tik tais pagrindais, kurie nurodyti prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde. Kai apeliantas skunde konkrečiai nurodo prašomos paskirti bausmės rūšį ir jos dydį, griežtesnės nei prašoma bausmės paskyrimas laikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu. Apeliacinės instancijos teismas, pablogindamas nuteistojo A. J. padėtį pagal prokuroro apeliacinį skundą, neskyrė griežtesnės bausmės nei prašė prokuroras, todėl apeliacinio skundo ribos nebuvo viršytos. Todėl, priešingai nei teigia kasatorius, BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai nepažeisti.
Anot prokurorės, taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas supainiojo termino skaičiavimo taisykles. BPK 140 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad laikinas asmens sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, t. y. A. J. laikino sulaikymo protokolo ir nutarimo paleisti laikinai sulaikytą asmenį, A. J. buvo sulaikytas 2007 m. gegužės 10 d., 20.15 val., o paleistas iš sulaikymo 2007 m. gegužės 12 d., 19.50 val. (T. 2, b. 1. 36, 41). Abejoti šiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų tikrumu nėra pagrindo, nes abu dokumentai patvirtinti ne tik tyrėjo, bet ir paties A. J. parašais. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. J. buvo sulaikytas ne daugiau kaip dvi paras, yra visiškai pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 140 straipsnio 9 dalyje ir 100 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų laikymosi
Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į A. J. paskirtą bausmę įskaitė sulaikymo laiką nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2007 m. gegužės 12 d. Teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną sulaikymo dieną prilygino 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai ir iš viso įskaitė 6 MGL (780 Lt) baudos. Taigi teismas į paskirtą bausmę įskaitė tris sulaikymo paras. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, nustatė, kad A. J. buvo sulaikytas dvi paras, todėl sumažino į baudą įskaitytiną sumą iki 4 MGL (520 Lt).
Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas į baudą įskaitytinos sumos dydį iki 4 MGL (520 Lt) sumažino nepagrįstai, nesilaikydamas BPK 100 straipsnio 5 dalyje laikino sulaikymo termino skaičiavimo nuostatų. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o permokėta baudos dalis (260 Lt) grąžintina nuteistajam.
BPK 140 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką, o BPK 100 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Byloje esančiuose laikino sulaikymo protokole ir nutarime paleisti laikinai sulaikytą asmenį (T. 2, b. l. 36, 41) užfiksuota, kad A. J. buvo sulaikytas nuo 2007 m. gegužės 10 d. 20 val. 15 min. iki 2007 m. gegužės 12 d. 19 val. 50 min. Taigi formaliai žiūrint, sulaikymo laikas neviršija dviejų parų (sulaikymas truko 47 val. 35 min.). Tačiau pats A. J. atsikirtimuose į apeliacinį skundą teigė, kad faktiškai buvo sulaikytas 2007 m. gegužės 10 d. 9 val. (T. 2, b. l. 96). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajame akte (T. 2, b. l. 71) nurodyta, jog A. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų kratos metu. Ši faktinė aplinkybė konstatuota ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (T. 2, b. l. 87), apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ji iš kaltinimo nepašalinta (T. 2, b. l. 109). Krata V. P. gyvenamajame name, kuriame buvo rasti pagamintas techninio etilo spiritas ir įranga jam gaminti, buvo atliekama 2007 m. gegužės 10 d. nuo 8 val. 5 min. iki 11 val. 55 min. (T. 1, b. l. 30). Kratos protokole neužfiksuota, kad A. J. dalyvavo atliekant šį procesinį veiksmą, kita vertus, tą pačią dieną nuo 14 val. 41 min. iki 18 val. 10 min. V. P. namo rūsyje buvo atliekamas kitas procesinis veiksmas – įrangos etilo alkoholiui gaminti apžiūra, kurioje dalyvavo ir A. J. (T. 1, b. l. 43). Atsižvelgdama į tai, kad kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje A. J. sulaikymui „kratos metu“ suteikta faktinės aplinkybės reikšmė, kolegija laiko pagrįstais kasatoriaus argumentus, kad jis faktiškai buvo sulaikytas anksčiau nei užfiksuota laikino sulaikymo protokole. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas įskaityti į paskirtą bausmę ne dvi, o tris sulaikymo paras šiuo atveju visiškai atitiko teisės principą, pagal kurį neaiškumai ir abejonės sprendžiant baudžiamąją bylą turi būti vertinami kaltinamojo naudai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendį be pakeitimų.