Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas (išieškotojas) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas), siekdamas nukreipti išieškojimą į skolininko V. T. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad skolininkui V. T. priklauso ½ dalis gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje kartu su R. T..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis R. B. vykdo išieškojimus iš skolininko V. T. išieškotojo Aplinkos apsaugos departamento naudai pagal: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2003 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 184 dėl 130,33 Eur skolos (skola išieškota); Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-51-02 dėl 7,34 Eur skolos (skola išieškota); Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 282 dėl 57,92 Eur skolos (skola išieškota); Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 652 dėl 202,73 Eur skolos; Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-822-408 dėl 103,56 Eur skolos; Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 188 dėl 144,81 Eur skolos (skolos likutis 13,55 Eur); Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 280 dėl 144,81 Eur (skolos likutis 105,48 Eur); Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 423 dėl 202,73 Eur; Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1258-713 dėl 275,72 Eur skolos; Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 55 dėl 202,73 Eur; Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 174 dėl 57,92 Eur (skola išieškota); Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. AM104406 dėl 202,73 Eur skolos; Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-18452-945/2014 dėl 366,53 Eur skolos; Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-18452-945/2014 dėl 1 200,00 Eur skolos išieškojimo.

Antstolis, atlikęs patikras registruose ir duomenų bazėse, nustatė, jog: skolininkas V. T. ir R. T. yra sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini); skolininkas V. T. niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi; skolininko V. T. sutuoktinė R. T. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. T. ir R. T. nėra sudarę vedybų sutarties. 2018 m. spalio 22 d. antstolis areštavo skolininko V. T. sutuoktinei R. T. priklausančius išmokėti 25,00 proc. nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesi atlyginimą, ir 15,00 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Skolininkui 2018 m. spalio 23 d. siųstas patvarkymas dėl skolininko informavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau skolininkas nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo, ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka per antstolio nustatytą terminą. 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo antstolis pasiūlė išieškotojui Aplinkos apsaugos departamentui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai V. T. ir R. T. yra nustatę kitokį turto teisinį režimą (CK 3.101–3.108 straipsniai). Skolininko V. T. ir R. T. santuoka nenutraukta. Duomenų, kad būtų pradėtas santuokos nutraukimo procesas, nėra. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog skolininko V. T. sutuoktinės R. T. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių (skolininko ir jo sutuoktinės) nuosavybė. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkui V. T. priklauso ½ jo sutuoktinės R. T. darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų dalis, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo (išieškotojo) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.