Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01257-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.4.5.; 2.1.2.7.

2013 m. lapkričio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.00 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), suduodamas kumščiu ne mažiau kaip du smūgius A. P. į veidą, padarė jam apatinio žandikaulio kairiosios šakos lūžį, viršutinio žandikaulio dešinės pusės priekinės sienelės įspaustinį lūžį, kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, ir padarytais apatinio bei viršutinio žandikaulio lūžiais sukėlė A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu S. Š. prašo iš naujo išnagrinėti jo baudžiamąją bylą ir priimti objektyvų sprendimą.

Skunde apeliantas nurodo, kad šioje byloje tyrėja netinkamai rinko įrodymus. Teigia, kad 2012 m. rugpjūčio 4 d., apie 22 val., jis buvo namuose ir nieko nesumušė, tai gali patvirtinti moteris su kuria jis gyvena – J. G.. Nors jis prašė apklausti J. G., tačiau ji taip ir liko neapklausta, ir tik jo prašymu teisme buvo įtraukta į liudytojų sąrašą. Teigia, kad teismas J. G. duotais parodymais nesirėmė motyvuodamas tuo, kad praėjus ilgam laiko tarpui J. G. gali neprisiminti visų aplinkybių. Apelianto teigimu, J. G. datos negalėjo pamiršti, nes jis pastarajai pasakė, kad buvo iškviestas į policijos nuovadą ir apkaltintas nebūtais dalykais. Be to, buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad J. G. yra šeimos narys, todėl gali duoti melagingus parodymus. Teigia, kad nėra jokio pagrindo netikėti J. G. parodymais, o tai, kad pastaroji nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, yra tyrėjos kaltė.

Skunde S. Š. taip pat nurodo, kad liudytojas A. P. ir jo žmona R. P. tikrai turėjo pagrindo duoti melagingus parodymus – taip jie siekė finansinės naudos. Teigia, kad jam 2012 m. rugpjūčio pabaigoje (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bendrabutyje atsitiktinai susitikus su A. P., pastarasis pasiūlė sumokėti jam norimą sumą, sakydamas, kad tuomet nereikės lankytis teismuose. Priešingu atveju, A. P. nurodė prisiteisiantis 10 000 Lt. Kadangi jis (S. Š.) nusikaltimo nepadarė, su A. P. tartis neturėjo dėl ko.

Apeliantas nurodo neneigiantis, kad 2012 m. rugpjūčio 4 d. jis buvo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pažymi, kad ten buvo 17.40 val., nes buvo susitaręs susitikti su pora pagal skelbimus „Naktinės pramogos“ ieškančiais trečio asmens, su kuria jis bendravo nuo 2012 m. pradžios, tačiau susitikti nepavyko, nes jam netikdavo pastarųjų siūlomas susitikimo laikas. Teigia, kad asmuo į jo SMS žinutę atsakė, kad jie, t. y. D. ir K., yra pora. Pažymi, kad jis apie skelbimą pasakė tyrėjai, tačiau pasak jos, tokio pobūdžio skelbimas nebuvo rastas. S. Š. taip pat nurodo, kad jis po kurio laiko vėl pastebėjo skelbimus, kur atitiko A. P. numeris. Jis užsirašė neva „D.“ skelbimo kodą ir telefono numerį, kurie buvo paskelbti 2012 m. spalio 21 d. vėlai vakare. Nors jis nurodė tyrėjai, kokiu būdu susipažino su A. P. ir pasakė, iš kur žino pastarojo telefono numerį, tačiau apie tokią jo pateiktą informaciją tyrėjai, ir, ar ji buvo patikrinta, teisme nebuvo pasisakyta. Teismas rėmėsi melagingais A. P. parodymais, kad jis iš tiesų buvo davęs skelbimą į (duomenys neskelbtini) naktinių pramogų liniją, tačiau tik vieną kartą, ir, kad draugės, su kuria pateikė skelbimą, nepažįsta, nežino, kur ji yra, tačiau jos vardas iš tikrųjų yra K. Apelianto teigimu, teismas A. P. parodymais patikėjo, nors juos patvirtinančių duomenų nėra.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nors A. P. teisme nurodė, jog jo, t. y. S. Š., telefono numerį gavo iš savo šeimos draugo vardu V., su kuriuo jis bendrauja apie 15 metų, kartu jis teismui teigė, kad šio draugo nei pavardės, nei telefono numerio nežino, ir teismas šiuos parodymus vertino kaip teisingus. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad A. P. ir R. P. asmenį vardu V. apibūdino visiškai skirtingai.

Apeliantas pažymi ir tai, kad R. P. teisme jo nepažino ir negalėjo pažinti, nes įvykio vietoje jo nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teigia nesuprantantis, kokiais įrodymais remdamasis teismas jį nuteisė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus. Nuteistasis jam paskirtos bausmės neginčijo, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl S. Š. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nors skunde apeliantas nurodo nepadaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir teigia nesuprantantis, kokiais įrodymais remdamasis teismas pripažino jį kaltu, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. Š. kaltės klausimą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. P. parodymais, liudytojos R. P. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, pastarasis nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 4 d. susirašinėjo su S. Š. SMS žinutėmis, klausė, ar pastarasis gali jam pasiūlyti darbo. Su S. Š. susitiko tos pačios dienos vakarą, apie 22 val. Tuo metui jis buvo nuėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš pradžių susitikus su S. Š., pastarasis jam pasiūlė vidaus apdailos darbus, o po to už pasiūlytą darbą pasiūlė homoseksualius santykius. Jis S. Š. pasakė necenzūrinį žodį ir apsisukęs norėjo nueiti, tačiau pajuto smūgius – jam buvo suduoti keli smūgiai į veidą. Dėl suduotų smūgių iš abiejų pusių lūžo žandikaulis. Tą vakarą jo susitikimą su S. Š. matė jo (A. P.) žmona, ji matė, kaip jie šnekėjosi, o po to jis (A. P.) nugriuvo (2 t. 26-28 b. l.). Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo – juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Iš esmė analogiškas įvykio aplinkybes A. P. nurodė ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis analogiškai teigė, kad 2012 m. rugpjūčio 4 d., apie 22 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), jam smūgius į veidą sudavė pažįstamas asmuo vardu S. (1 t. 9-10, 12-13, b. l.). Tai, kad 2012 m. rugpjūčio 4 d., apie 22 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas asmuo vardu S., nurodyta ir A. P. 2012 m. rugpjūčio 5 d. protokole-pareiškime (1 t. 3 b. l.). Savo parodymus nukentėjusysis A. P. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 42-44 b. l.), bei akistatos su S. Š. metu (1 t. 86-92 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. P. atpažino S. Š. kaip 2012 m. rugpjūčio 4 d., apie 22 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jį sumušusį asmenį, kurio vardas gali būti S. (1 t. 39-41 b. l.). Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados matyti, kad A. P. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: apatinio žandikaulio kairiosios šakos lūžis, viršutinio žandikaulio dešinės pusės priekinės sienelės įspaustinis lūžis, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką, t. y. 2012 m. rugpjūčio 4 d. 22 val. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių kietais bukais daiktais į veidą, kūno sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai. A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 19-20 b. l.).

Nukentėjusiojo A. P. parodymus patvirtina ir liudytojos R. P. parodymai. Ši liudytoja teisiamajame posėdyje patvirtino A. P. nurodytą aplinkybę, kad 2012 m. rugpjūčio 4 d. grįždama į namus apie 22 val., pamatė savo vyrą A. P. stovintį kartu su stambiu vyriškiu. Eidama link namų, atsisukusi ji pamatė, kad jos vyro nebėra, o po to pastebėjo, kad jis keliasi nuo žemės. Grįžęs į namus, vyras jai pasakė, kas jam sudavė į veidą, tačiau ji nieko neklausinėjo, nes jie tuo metu buvo susipykę (2 t. 29 b. l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja R. P. nurodė ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 52-53, 56-58 b. l.), todėl abejoti šios liudytojos parodymų teisingumu net ir įvertinus apelianto nurodytą aplinkybę, kad R. P. jo neatpažino, kolegija neturi pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl S. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą – nesunkiai sutrikdžius A. P. sveikatą.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad siekdamas objektyviai nustatyti bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas kaip liudytoją apklausė ir S. Š. sugyventinę J. G. (2 t. 24 b. l.). Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė minėtos liudytojos parodymais – kiti byloje surinkti ir šioje nutartyje anksčiau išvardinti įrodymai liudytojos J. G. parodymus ne patvirtina, o priešingai – juos paneigia. Tai, kad minėta liudytoja nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindas teigti, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas netinkamai. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, S. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad jo buvimą namuose įvykio metu gali patvirtinti jo sugyventinė.

Duomenų, kad nukentėjusysis A. P. ir liudytoja R. P. būtų buvę suinteresuoti dėl kažkokių priežasčių, įskaitant ir finansine naudą, apkalbėti apeliantą, byloje nėra. Kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad S. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apelianto skunde nurodytos jo susipažinimo su A. P. aplinkybės jo (S. Š.) kaltės nesunkiai sutrikdžius A. P. sveikatą nepaneigia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą.