Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje G. V., (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį areštu 30 parų, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. V. pasikėsino neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2024 m. sausio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, internetu iš (duomenys neskelbtini) nusipirko 12 vienetų kanapių sėklų, kurias 2024 m. gegužės 15 d. susodino į vazonus ir iš jų išaugusių 11 augalų augino savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, žinodamas, kad auginama kanapė yra narkotinė medžiaga, pasikėsino narkotinę medžiagą kanapes (antžeminės dalys) užauginti, išdžiovinti ir sunaudoti savo reikmėms, bet šios nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes auginamas kanapes 2024 m. liepos 17 d., 11:30 – 11:45 val., rado ir paėmė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – PK) pareigūnai. Tokiais tyčiniais, nusikalstamais veiksmas G. V. pasikėsino pasigaminti narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių 2024 m. spalio 2 d. nustatyta masė yra 403,47 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,5 proc., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2024 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-127 „Dėl laikinos bylų skirstymo tvarkos Švenčionių, Šalčininkų, Trakų rūmuose nustatymo“ baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. G. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad apie dvidešimt metų kartas nuo karto parūko kanapių. 2024 m., galimai sausio mėnesį, iš (duomenys neskelbtini) internetu nusipirko 12 sėklų kanapių, suprato, kad perka narkotinės kanapės sėklas. Kiek atsimena, kad viena sėkla kainavo 3 Eur, už 12 sėklų sumokėjo 36 Eur. Tikėjosi užsiauginti augalus, juos sudžiovinti ir naudoti sau. Nusipirktas kanapes į vazonus pasodino 2024 m. gegužės 15 d., jas augino savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vazonuose, iš 12 sėklų išaugo 11 augalų.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. V. parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus spec. liudytojo apklausos metu. Prisipažįsta, kad iš (duomenys neskelbtini) atsisiuntė kanapių sėklas, žinojo, kad perka narkotines kanapes, jas susodino į vazonus. Iš 12 vienetų sėklų užaugo 11 augalų. Tikėjosi juos sunaudoti savo reikmėms, t. y. surūkyti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

5. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

5.1. 2024 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. liepos 17 d. apie 11.30 val. lankantis adresu (duomenys neskelbtini) kieme, už namo rasti 11 vazonų, kuriuose auga 11 kanapių augalų. G. V. paaiškino, kad augino kanapes savo reikmėms. 2024 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad lankantis adresu (duomenys neskelbtini), pas G. V., kieme pastebėtos auginamos kanapės vazonuose. G. V. paaiškino, kad kanapes augino savo reikmėms, nes jau apie 20 metų rūko džiovintas kanapes. Patikrinus greituoju narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimo testu iš seilių G. V. testas buvo neigiamas. Pasak G. V., jau apie 2 mėnesius nerūkė kanapių. Patikrinus alkotesteriu blaivumą G. V. 2024 m. liepos 17 d. 12:04 val. nustatytas 1,47 promilių girtumas.

5.2. 2024 m. liepos 17 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus už namo matoma, kad vazonuose apie 3 m atstumu nuo namo sienos, auga 11 vnt. kanapių augalų, aukštis apie 80–90 cm, matosi besiformuojantys jų pumpurai.

5.3. 2024 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateikti augalai (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 403,47 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,5 proc.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

6. Pagal BK 22 straipsnį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą.

7. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais, paprastai aktyviais veiksmais – gaminant narkotines ar psichotropines medžiagas, perdirbant narkotines ar psichotropines medžiagas, įgyjant narkotines ar psichotropines medžiagas, laikant narkotines ar psichotropines medžiagas, gabenant narkotines ar psichotropines medžiagas, siunčiant narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikalstamos veikos objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bent kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai minėti veiksmai atliekami neteisėtai.

8. Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. G. V. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybes patvirtina specialisto išvada, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Nustačius, kad kaltinamasis pasikėsino neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis suprato, kad kėsinasi neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

9. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 90 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 5 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant intensyviąją priežiūrą pagal nuteistojo gyvenamąją vietą, įpareigojant neišeiti iš namų (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 06 val. išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokslu, liga, vykimu į gydymo įstaigą, taip pat 1) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, o pasibaigus registracijos terminui pradėti dirbti; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 5) neturėti, neauginti narkotinių ar psichotropinių medžiagų turinčių augalų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu.

10. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad G. V. pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančias nuobaudas, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

12. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 90 parų arešto bausmę. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

13. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

14. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam paskirtinas bausmės vykdymo atidėjimas.

15. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, siekia įsidarbinti, intensyvios priežiūros paskyrimas – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis būtų neproporcinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

16. Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 ir 11 punktais, G. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą nusprendžia atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigoja kaltinamąjį: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje; 2) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, o pasibaigus registracijos terminui pradėti dirbti; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 6) neturėti, neauginti narkotinių ar psichotropinių medžiagų turinčių augalų.

17. Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Dėl kitų klausimų

18. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, proceso išlaidų byloje nėra.

19. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kanapių augalus – sunaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. V. skirti galutinę bausmę – 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 ir 11 punktais G. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros bei paskiriant įpareigojimus – 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje; 2) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, o pasibaigus registracijos terminui pradėti dirbti; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 6) neturėti, neauginti narkotinių ar psichotropinių medžiagų turinčių augalų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kanapių augalus – sunaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.