- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-402-479/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- P. B.
- Atsakovas
- R. G., M. G.
- Trečiasis asmuo
- R. B., V. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjos Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei S. T., žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo P. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovams R. G. ir M. G., tretiesiems asmenims R. B., V. D. dėl paskolos sutarties nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2010-01-08 ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad ieškovas 2008-08-01 nesudarė paskolos sutarties su atsakove R. G.. Ieškovas nurodė, kad 2008-08-01 ieškovo brolis R. B. pasiskolino iš atsakovės R. G. 35 000 Lt, kuriuos prižadėjo grąžinti iki 2008-11-01. Surašant paskolos sutartį atsakovės nebuvo, o paskolos dokumentus surašė atsakovas M. G.. Ieškovas buvo pakviestas į M. G. advokato kabinetą tik patvirtinti paskolos suteikimą. Atsakovas M. G. nurodė ieškovui kur reikia pasirašyti paskolos sutartį, paskolos sutarties turinys ieškovui nebuvo išaiškintas. Ieškovas matė, kaip buvo perduoti pinigai, tačiau buvo perduota tik 35 000 Lt, o ne 40 250 Lt, kaip nurodyta rašytinėje paskolos sutartyje. Pagal minėtą sutartį ieškovas negavo jokių pinigų. Apie skolą atsakovei ieškovas sužinojo tik tada, kai gavo 2009-09-11 Plungės rajono apylinkės teismo įsakymą dėl skolos, delspinigių ir kitų teismo išlaidų priteisimo. Ieškovas dėl šio teismo įsakymo neprieštaravo, tačiau nesutiko su skolos priteisimu iš ieškovo ir prašė teismo patenkinti ieškovo ieškinį dėl paskolos sutarties panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-10-05 sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašė Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovas lėšų nesiskolino ir atsakovė nedalyvavo sutarties sudarymo metu. Be to, ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovei bei trečiajam asmeniui, tuo nebuvo atskleista bylos esmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovo P. B., atsakovės R. G. bei trečiojo asmens R. B. buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė paskolino paskolos gavėjams 40 250 Lt.
Apeliantas savo ieškinyje bei apeliaciniame skunde teigia, kad paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, nes atsakovės jis nepažįsta ir niekada jos nėra matęs, be to, jokių pinigų iš atsakovės niekada nėra gavęs.
LR CK 1.91 str. numato, kad dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. LR CK 1.91 straipsnio 5 dalis numato, kad apgaulė yra aplinkybių, kurios turėjo būti atskleistos kitai šaliai, nuslėpimas arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą šalį dėl esminių aplinkybių. Kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. O. N., bylos Nr. 3K-3-1125/2003). Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. UAB ,,Serneta“, bylos Nr. 3K-3-458/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje V. Č. v. H. L., bylos Nr. 3K-3-609/2008).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ant paskolos sutarties yra du ieškovo parašai: vienu parašu ieškovas patvirtino, kad jis susipažino ir sutiko su paskolos sutarties sąlygomis, kitu parašu ieškovas patvirtino pinigų gavimo faktą. Ieškovas parašų tikrumo neginčijo. Be to, ieškovas neginčijo 2009-09-11 teismo įsakymo dėl 40 250 Lt skolos priteisimo. Tai patvirtina, kad ieškovui buvo žinomas paskolos sutarties turinys, sąlygos ir ieškovo nuostatos dėl apgaulės yra nepagrįstos. Be to, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovė būtų atlikusi tyčinius nesąžiningus veiksmus, t. y. tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromos paskolos sutarties elementų, siekdama suklaidinti ieškovą, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad paskolos sutarties pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės, nėra pagrindo.
Apeliantas taip pat prašo pripažinti, kad paskolos sutartis su juo nebuvo sudaryta.
Pagal LR CK 6.870 str. 1 ir 2 d. paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-596/2005). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (LR CK 6.875 str.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-08-01 paskolos sutartis atitinka LR CK 6.871 str. 1 d. numatytą paskolos sutarties formai keliamus reikalavimus, t. y. paskolos sutartis yra rašytinės formos. Be to, iš paskolos sutarties matyti, kad paskolos gavėjai įsipareigojo per 3 mėnesių laikotarpį, iki 2008-11-01 atsakovei grąžinti pasiskolintą 40 250 Lt sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog paskolos sutartis su juo nebuvo sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą (CK 6.875 str.).
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas pažeidė teisės normas, bylą išnagrinėdamas nedalyvaujant atsakovei bei trečiajam asmeniui. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Akivaizdu tai, kad teismas nepripažino šių asmenų dalyvavimo būtinu nagrinėjant bylą. Be to, atsakovė savo nuomonę dėl ieškinio išdėstė atsiliepime į jį (b.l. 37-39). Taigi ir nedalyvaujant skunde nurodytiems asmenims teismas galėjo nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes bei priimti pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.