Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2890-328/2016 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2890-328/2016

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2890-328/2016, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo aplinkybes, kurios, pareiškėjos nuomone, sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką savo nutartyse yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. liepos 28 d. rašte Nr. 4K-5708 nurodyta, kad atitinkamos duomenų tikslinimo procedūros draudžiamųjų registre buvo atliktos 2017 m. birželio 16 d. ir pagal iki 2010 m. susidariusios bei Klaipėdos skyriaus įskaitytos valstybinio socialinio draudimo įmokų permokos duomenis N. V. Draudžiamųjų registro duomenų bazėje yra patvirtintas privalomojo sveikatos draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 12 d. Be to, remiantis 2017 m. liepos 31 d. privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Draudžiamųjų privalomuoju sveiktos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2010 m. balandžio 16 d. ir 2010 m. gegužės 11 d. – 2010 m. birželio 28 d.) atsakovė N. V. buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl turėjo teisę pateikti Europos sveikatos draudimo kortelę Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Įvertinus šią situaciją, nebegali būti paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas už akių. Šis sprendimas turėtų būti naikintinas, nes, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jis nebetenka teisinės galios ir jeigu šios aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant civilinę bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas teismo sprendimas.

Esant visoms nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms bei įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, turinčiomis esminės reikšmės bylai ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka civilinėje byloje Nr. e2-2890-328/2016, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujino tenkintinas, procesas minėtoje byloje pagal pareiškėjos prašymą atnaujintinas.

Dėl ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2-2890-328/2016 atsisakymo

Ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2-2890-328/2016 atsisakymo ir prašė panaikinti 2016 m. balandžio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą už akių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.

Ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad Lietuvos Respublikos draudžiamųjų registro duomenimis 2017 m. rugpjūčio 1 d. suformuota ataskaita apie asmens draudimo istoriją, iš kurios matyti, jog atsakovė N. V. yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., vadinasi sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu (2010 m. balandžio 16 d. ir 2010 m. gegužės 11 d. – 2010 m. birželio 28 d.) ji buvo drausta. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nebelieka teisinio pagrindo toliau tęsti civilinės bylos, nes tarp šalių nebelieka ginčo. Šis ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimų atsisakymas neprieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalies nuostatai, nes jis neperžengia ieškovės nurodyto ir teismo nustatyto proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2-2890-328/2016 pagrindo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, priiimtinas ieškovės ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei N. V., atsisakymas, panaikinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2890-328/2016 ir civilinė byla Nr. e2-2-2890-328/2016 nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad šis ieškovės ieškinio reikalavimų atsisakymas nepažeidžia nei imperatyvių teisės normų, nei viešojo intereso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis.). Kaip matyti iš ieškovės pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, ieškovei yra žinomos ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 2 dalis), t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Atsižvelgiant į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad 2016 m. birželio 27 d. išduotas vykdomasis raštas išieškotojai – Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl 125,94 Eur išieškojimo iš N. V., nutraukus civilinę bylą Nr. e2-2-2890-328/2016, nelieka pagrindo vykdyti išieškojimą, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įpareigotina grąžinti 2016 m. birželio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2-2890-328/2016.

2016 m. balandžio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2-2890-328/2016 iš atsakovės N. V. buvo priteista 15 žyminis mokestis į valstybės biudžetą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad 2016 m. birželio 27 d. išduotas vykdomasis raštas išieškotojai – valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad žyminis mokestis iš N. V. pagal minėtą vykdomąjį raštą būtų išieškotas, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji bylinėjimosi išlaidas yra sumokėjusi. Esant šioms aplinkybėms, klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo nespręstinas. Nutraukus civilinę bylą Nr. e2-2-2890-328/2016, nelieka pagrindo vykdyti išieškojimą, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigotina grąžinti 2016 m. birželio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2-2890-328/2016.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nutraukus civilinę bylą Nr. e2-2-2890-328/2016, atsakovės sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis grąžintinas atsakovei (2016 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo patvirtinimas, uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, operacijos eilės Nr. 691534).

Dėl atsakovės prašymo išsiaškinti, kur pateko jos sumokėti 264,13 Eur (912 Lt), kodėl ši suma buvo neperskirstyta ir neįskaityta privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, teismas pažymi, kad šiuo atveju tai nėra teismo kompetencija aiškintis, kur ir kaip turėjo būti perskirstyta ar įskaityta N. V. sumokėta valstybinio socialinio draudimo įmokų 264,13 (912 Lt) suma. Šiais klausimais atsakovė turėtų kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių.

Dėl atsakovės prašymo atmesti ieškovės ieškinį dėl 125,94 Eur skolos ir 15 Eur žyminio mokesčio išieškojimo, teismas pažymi, kad įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priima ieškovės ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei N. V., atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-2-2890-328/2016 nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą atmesti ieškovės pareikštą ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. 2006 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 2S-179-186/06 apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog ieškovui atsisakius nuo ieškinio ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino reikalavimą, ir byla nutraukiama, o atsakovas tokioje byloje turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas turi teisę reikalauti turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes šios išlaidos atsakovui atsirado dėl ieškovo veiksmų. Kitoks klausimo sprendimas pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6 str.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir į tai, kad atsakovės N. V. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu dėl rekomendacijų Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, priteistinas sumas, prašymas tenkintinas. Iš ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsakovei N. V. priteistinos 350 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 94, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

patenkinti pareiškėjos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-2890-328/2016 pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei N. V. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą.

Ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymą dėl ieškinio atsisakymo priimti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2890-328/2016 pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei N. V..

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-2890-328/2016.

Grąžinti atsakovei žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. 28 Eur, sumokėto 2016 m. rugpjūčio 16 d., uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, operacijos eilės Nr. 691534. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Tenkinti atsakovės N. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisti iš ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. V..

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti 2016 m. birželio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2-2890-328/2016.

Įpareigoti Klaipėdos teritorinė ligonių kasą grąžinti 2016 m. birželio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2-2890-328/2016.

Nutartį išsiųsti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, N. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.