Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. firmos ,,Tikra pagunda“ ir trečiojo asmens G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr.2-897-28/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Midoja“ ieškinį atsakovui R. S. firmai ,,Tikra pagunda“, tretieji asmenys G. S. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Kornas“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. S. firma ,,Tikra pagunda“ 2005 m. gruodžio 28 d. padavė teismui pareiškimą dėl minėto teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad teismas netinkamai išaiškino CPK 246 straipsnį, netinkamai suprato bei įvertino neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbą, neįvertino teisinės pagalbos sutarties su G. S. dėl gynimo Kretingos rajono apylinkės teisme sudarymo laiko. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas dar ir dėl to, kad teismas nesvarstė atsakovo prašymo apklausti liudytojus bei kitų prašymų.

Teismas netinkamai išaiškino bei taikė CPK 246 straipsnio nuostatas, netinkamai suprato ir įvertino neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbą, neįvertino teisinės pagalbos sutarties su G. S. dėl gynimo Kretingos rajono apylinkės teisme sudarymo laiko, todėl buvo užkirstas kelias teisingam bylos išnagrinėjimui bei pažeista apeliantų teisė pasirinkti tuo pačiu metu nagrinėjamų kelių to paties asmens bylų svarbą ir prioritetą. Susitarimas dėl trečiojo asmens G. S. gynimo baudžiamojoje byloje su advokatu A. Balčiumi buvo pasirašytas daug anksčiau, negu buvo tartasi dėl teismo posėdžio laiko šioje byloje. Advokatas yra priklausomas nuo kliento, todėl konkrečiu atveju jam buvo nurodyta dalyvauti baudžiamojoje byloje, kuri G. S. pasirodė svarbesnė. Be to, iki teismo posėdžio buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Dėl šių aplinkybių teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantai nenurodė aplinkybių, kurios gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui. Priimdamas minėtą sprendimą teismas nesvarstė prašymo apklausti liudytojus bei kitų prašymų. Būtina iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuri įrodo, jog asmuo pavarde G. T. neegzistuoja, o duomenys šia pavarde buvo išgalvoti E. S. veikiant su advokatu P. Makausku. Teismo sprendimas nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad gali būti organizuojamas nusikalstamas susivienijimas: advokatas P. Makauskas, nebūdamas G. S. atstovu ar gynėju, Kretingos rajono apylinkės teisme baudžiamojoje byloje drįsta teismui teigti žinomai melagingą informaciją, jog neva be pagrindo G. S. ir advokatas A. Balčius vyko į Kretingos rajono apylinkės teismą, bei neturėdamas tam įgaliojimų aiškina teismui apie bylos aplinkybes kitame teisme. Advokato P. Makausko teiginiai yra galimas tolimesnis oficialaus dokumento klastojimas, siekiant nusikalstamai veikti su E. S. bei jo bendrininkais, tikslu nusikalstamai užvaldyti BUAB ,,Midoja“ turtą.

Teismo nutartis pagrįsta, nes buvo nustatytos visos CPK numatytos sąlygos, kurios reikalingos sprendimo už akių priėmimui: atsakovas ir jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, neprašė bylos nagrinėti jiems nedalyvaujant bei neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Tai pat buvo ieškovo prašymas priimti teismo sprendimą už akių. Teismo nutartis pagrįsta, nes apeliantai nenurodė svarbių nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, tai yra pagal CPK 246 straipsnio antrąją dalį, neatvykimas dėl šalies atstovo užimtumo kitoje byloje nelaikomas neatvykimu dėl svarbių priežasčių. Nors apeliantai teigia, kad atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo svarbesnis, tačiau bylos medžiaga rodo priešingai: atsakovo atstovas nebuvo kviečiamas į teismo posėdį Kretingos rajono apylinkės teisme, o orderį atstovauti G. S. pateikė savo iniciatyva atvykęs į minėtą teismą posėdžio dieną. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad advokatas pažeidė Advokato profesinės etikos taisykles, kurios nustato, jog advokatas neturi priimti kliento nurodymų, jeigu atsižvelgiant į kito darbo apimtis negali jų vykdyti laiku. Be to, iš atsakovo iš viso nebuvo gauta duomenų apie neatvykimo priežastis. Svarbu ir tai, kad paskutinis parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas atsakovo prašymu ir atsakovas buvo įpareigotas pateikti pageidaujamus papildomus įrodymus, tačiau į kita posėdį atsakovas bei jo atstovas neatvyko. Tai rodo, kad atsakovas siekia vilkinti procesą, nevyko pareigos rūpintis proceso skatinimu. Nepagrįstas apeliantų skundas, nes jie nenurodo aplinkybių bei tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, dėl kurių teismo priimtas sprendimas už akių būtų neteisėtas ar nepagrįstas. Nepagrįstas prašymas apklausti liudytojus, nes analogiškas prašymas jau buvo atmestas ankstesniuose tesimo posėdžiuose. Atsakovo prašomi apklausti liudytojai bei atsakovo jiems formuluojami klausimai neturi nieko bendra su byla, nes liudytojų atsakymai negali patvirtinti ar paneigti aplinkybių, susijusių su ieškovo reikalavimais. Be to, atsakovas prašyme nenurodo jokių aplinkybių, kurias gali patvirtinti prašomi apklausti liudytojai (CPK 190 str.). Apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai negali būti priimti ir tiriami, nes apeliantai nenurodė, kokias nagrinėjamai bylai turinčias esminę reikšmę aplinkybes šie įrodymai patvirtina arba paneigia, bei pagrindų, kuriems esant nauji įrodymai yra priimami ir tiriami apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.). Be to, pateikti nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Sutinkamai su CPK 288 straipsnio ketvirtąja dalimi sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas, kai šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių ir kai jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos aplinkybes ir dėl šios priežasties teisingai pritaikė CPK 288 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas.

1. Dėl apeliantų neatvykimo į teismo posėdį.

Kaip minėta, teismas skundžiamoje nutartyje nurodytas neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažino nesvarbiomis, nes šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, posėdžio data buvo suderinta su atsakovu ir jo atstovu, apie posėdžio datą jiems tinkamai pranešta. Dėl šio teismas laikė, jog apeliantas G. S. bei jo atstovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties ir priėmė sprendimą už akių.

Atskirajame skunde apeliantai su tokia teismo išvada nesutiko ir nurodė, kad teismas netinkamai nustatė neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbą, neįvertino teisinės pagalbos sutarties su advokatu dėl G. S. gynimo Kretingos rajono apylinkės teisme sudarymo laiko, todėl buvo užkirstas kelias teisingam bylos išnagrinėjimui bei pažeista apeliantų teisė pasirinkti tuo pačiu metu nagrinėjamų kelių to paties asmens bylų svarbą ir prioritetą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei atsižvelgdama į apeliantų pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-74/2006, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas apelianto bei jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažinti svarbiomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ir jo atstovo dalyvavimo Kretingos rajono apylinkės teismo posėdyje baudžiamojoje byloje. Nors iš Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantai sutiko su posėdžio datos paskyrimu 2005 m. gruodžio 8 d., tačiau apie minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimą tą pačią dieną apeliantai sužinojo tik 2005 m. lapkričio 30 d. gavę Kretingos rajono apylinkės teismo šaukimą (t. 2, b. l. 7) ir neturėjo galimybės tartis dėl šio teismo posėdžio skyrimo datos. Apie šį teismo šaukimą apeliantai informavo teismą 2005 m. gruodžio 7 d., tai yra likus vienai dienai iki teismo posėdžio civilinėje byloje (t. 2, b. l. 6). Teisėjų kolegijos nuomone, nors šis informavimas nebuvo atliktas kiek įmanoma operatyviau, tačiau tai neduoda pagrindo apeliantų veiksmus vertinti kaip tokius, kurie leistų pripažinti neatvykimo priežastis nesvarbiomis, nes apeliantai neturėjo galimybės keisti situaciją. Aplinkybė, jog į teismo posėdį minėtu šaukimu buvo kviečiamas tik G. S. neduoda pagrindo priešingai išvadai, nes šalis turi teisę kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos ir trečiasis asmuo turėjo teisę į teismo posėdį vykti kartu su tuo advokatu, su kuriuo jau anksčiau buvo pasirašyta atstovavimo sutartis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl susidariusios situacijos apeliantas buvo priverstas rinktis, kuriame teismo posėdyje dalyvauti, negalėjo keisti situacijos, be to, iš bylos duomenų matyti, kad iki teismo posėdžio dienos teismas buvo informuotas apie apelianto apsisprendimą dalyvauti baudžiamojoje byloje: buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir pateikti įrodymai, pagrindžiantys negalimumą atvykti į teismo posėdį, tai yra pateiktas Kretingos rajono apylinkės teismo šaukimas (t. 2, b. l. 7).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų nurodomos neatvykimo į teismo posėdį priežastys laikytinos svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas nurodytą neatvykimo priežastį neturėjo pagrindo laikyti nesvarbia (CPK 185 str.).

Dėl apeliantų argumentų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Pirmoji sąlyga, reikalinga norint patenkinti prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, šioje nutartyje jau aptarta, o dėl antrosios teismas, kaip minėta, sprendė, kad pareiškime nenurodyta aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui.

Apeliantai, nesutikdami su tokia teismo išvada, nurodė, kad spendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jį priimdamas teismas nesvarstė prašymo apklausti liudytojus. Apeliantai liudytojais prašė apklausti O. K. , J. A. , A. G. , M. P. bei A. J. . Nurodė, kad šiems liudytojams turėtų būti užduoti klausimai, ar jie pažįsta G. T., E. S. , D. Š. , G. S.; kas VSDFV pateikdavo pasirašytas UAB ,,Midoja“ ataskaitas nuo 2000 m. rugpjūčio 7 d. iki 2005 m. sausio 1 d., dėl kokių trūkstamų dokumentų D. Š. VSDFV nebuvo pripažįstamas UAB ,,Midoja“ direktoriumi nuo 2003 m. sausio 7 d.; kokiu pagrindu Palangos miesto savivaldybės įmonių registre UAB ,,Midoja“ direktoriumi nuo 2003 m. sausio 7 d. buvo užregistruotas G. S. ir kodėl direktoriumi nebuvo užregistruotas D. Š.; kokiu pagrindu G. S. buvo užregistruotas minėtos bendrovės akcininku ir dėl kokių trūkstamų dokumentų G. T. nebuvo įregistruotas akcininkų knygoje; dėl kokių priežasčių buvo nutraukiama patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su R. S. firma ,,Tikra pagunda“, ar buvo sudarinėjamos sutartys dėl minėtų patalpų su G. T. ir pan. Taip pat apeliantai nurodė esant būtina iškviesti liudytoju ir G. T., kuris, jų teigimu, galėtų paaiškinti, jog niekada nerašė įgaliojimų E. S. dėl jo ir UAB ,,Midoja“ atstovavimo teismuose perkant bendrovės akcijas, o E. S. teismams pateikti įgaliojimai sudarant atstovavimo sutartį su advokatu P. Makausku yra kildinami iš suklastotų dokumentų.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais. Visų pirma, apeliantų tvirtinimas, jog teismas nesvarstė minimų prašymų, neatitinka tikrovės ir prieštarauja bylos medžiagai (CPK 178 str.). Kaip matyti iš teismo posėdžio 2005 m. gruodžio 8 d. protokolo, teismas svarstė šį prašymą, dėl jo pasisakė byloje dalyvaujantys asmenys (t. 2, b. l. 18). Teismas, remdamasis bylos medžiaga, motyvuota žodine nutartimi minėtą prašymą atmetė. Antra, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovas, nors apeliantai ir išvardino liudytojams pateiktinus klausimus, tačiau skunde nenurodoma, kokias turinčias bylai reikšmės aplinkybes gali paliudyti kiekvienas iš išvardintų liudytojų ir kokią sąsają su nagrinėjamu ginču, kaip žinia apribojamu pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, gali turėti aplinkybės, kurias siekiama nustatyti nurodytais klausimais (CPK 190 str.).

Kaip žinoma, nagrinėjant civilines bylas teismuose galioja rungtyniškumo principas ir šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Be to, civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei, kad jo nebuvo. Įrodymų pakankamumo klausimą turi spręsti teisėjas (CPK 185 str.). Kaip buvo minėta, įrodymams civiliniame procese yra keliami tam tikri reikalavimai ir vienas iš tų reikalavimų yra įrodymų sąsajumas, kuris reiškia, kad turi būti įrodymų turinio ryšys su byla – teismas pagal CPK 180 straipsnį priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir tai turi esminę reikšmę sprendžiant įrodymų priimtinumo klausimas ir apie tai buvo jau kalbėta anksčiau. Be to, apeliantų minėti prašymai apklausti liudytojus, yra aktualūs ne tik nagrinėjant sąsajumo klausimą, bet ir sprendžiant ar tokiais įrodymais patvirtintos aplinkybės leistų suabejoti priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo BUAB ,,Midoja“ ieškinį atsakovui R. S. firmai ,,Tikra pagunda“, tretieji asmenys G. S. ir UAB ,,Kornas“ (buvusi L. J. individuali įmonė), ir pripažino negaliojančiu 2003 m. vasario 1 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo grafiko sudarymo. Teismas nustatė, kad UAB ,,Midoja“ (nuomotojas) ir R. S. firma ,,Tikra pagunda“ (nuomininkas) 1996 m. rugsėjo 24 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį laikotarpiui iki 2005 m. gruodžio 31 d. Sutartyje numatyta nuomininko teisė patalpas subnuomoti. Sutarties nevykdymo atvejui šalys numatė, jog sutartį pažeidusi šalis kitai šaliai turės kompensuoti patirtą žalą, o šios kompensacijos dydis turės būti nuo 500 tūkst. Lt iki 800 tūkst. Lt. Remdamasis šia sutartimi nuomininkas R. S. firma ,,Tikra pagunda“ buvo sudaręs subnuomos sutartį su L. J. individualia įmone, pagal kurios 4.3 punktą subnuomos mokestis už pirmus 6 mėnesius nuo patalpų perdavimo subnuomininkui dienos neskaičiuojamas ir nemokamas, o pagal šios sutarties 4.2 punktą subnuomos mokestis turi būti mokamas tiesiogiai nuomotojui, tai yra UAB ,,Midoja“. Teismas nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 6 d. nuomotojas UAB ,,Midoja“ tiesiogiai sudarė nuomos sutartį su minėta L. J. individualia įmone, o 2000 m. spalio 16 d. minimų patalpų nuomos sutartį su šiuo nuomininku pasirašė G. T., kuris nuosavybės teises į patalpas įgijo 2000 m. rugsėjo 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad nuomotojas UAB ,,Midoja“ nutraukė minimą nuomos sutartį su nuomininku firma ,,Tikra pagunda“, patalpas tiesiogiai išnuomojęs patalpas L. J. individualiai įmonei.

Ginčijamas susitarimas dėl skolos grąžinimo grafiko sudarymo buvo pasirašytas 2003 m. vasario 1 d. tarp UAB ,,Midoja“, kuria atstovavo direktorius G. S., ir R. S. firmos ,,Tikra pagunda“, atstovaujamos įmonės savininkės, G. S. sutuoktinės R. S. (t. 1, b. l. 8). Šiame susitarime konstatuotas 800 tūkst. Lt UAB ,,Midoja“ įsiskolinimas, kaip nurodoma, dėl skolininko iniciatyva nutrauktos nuomos sutarties ir remiamasi nuomos sutarties 10 punktu.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių pripažino šį susitarimą dėl skolos grąžinimo grafiko sudarymo negaliojančiu remdamasis CK 1.82 straipsniu. Teismas sprendė, kad šis susitarimas neteisėtas, nes nuomos sutartyje, iš kurios susitarimą kildina apeliantai, šalys nenumatė netesybų, o tik žalos atlyginimą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė buvus kokią nors žalą. Tokią išvadą teismas grindė civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, sutarties sąlygų aiškinimu, aplinkybe, jog BUAB ,,Midoja“ buhalterijoje nėra jokių finansinių buhalterinių dokumentų apie tai, kad dėl nuomos sutarties yra atsiradęs koks nors įsiskolinimas, o taip pat tuo, kad ginčo sandorį pasirašę asmenys buvo sutuoktiniai, todėl pagal CK 6.67 straipsnį preziumuojamas jų nesąžiningumas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog apeliantų prašoma liudytojų apklausa nepaneigtų teismo sprendime padarytų išvadų. Be to, apeliantai savo skunde nepasisako praktiškai nė dėl vieno teismo sprendime nurodyto teisinio argumento. Kaip buvo minėta, civiliniame procese galiojantys rungtyniškumo, dispozityviškumo principai nustato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Tuo tarpu apeliantai, būdami verslininkais, įmonių vadovais, kaip matyti iš bylos medžiagos, ne kartą reiškę ieškinius ar buvę patraukti civilinėse bylose atsakovais arba trečiaisiais asmenimis ir žinodami ar privalėdami žinoti civilinių teisių įgyvendinimo tvarką civiliniame procese, CPK 178 straipsnyje nurodytos pareigos neįvykdė. Taigi pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog atsakymai į apeliantų liudytojams formuluojamus klausimus, atsižvelgiant į šių klausimų turinį, neturėtų reikšmės sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovo nurodytais pagrindais.

Skunde apeliantai taip pat nurodė, kad teismo sprendimo pagrįstumu leidžia abejoti vykstantys ikiteisminiai tyrimai dėl galimo parašų klastojimo bei dėl G. T. asmenybės nustatymo baudžiamosiose bylose Nr.10-2-531-03 ir Nr.06-1-02099-03. Apeliantai nurodė, kad būtina įvertinti tai, kad FNTT prie Klaipėdos apskrities ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad G. T. nėra, nes dėl šio pasitvirtino prognozės, jog advokatas P. Makauskas ir E. S. veikė nusikalstamai sudarydami teisinių paslaugų sutartis atstovauti nesantį asmenį. Apeliantų nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad gali būti organizuojamas nusikalstamas susivienijimas: advokatas P. Makauskas, nebūdamas G. S. atstovu ar gynėju, Kretingos rajono apylinkės teisme baudžiamojoje byloje teismui teigia melagingą informaciją, šio advokato teiginiai yra galimas tolimesnis oficialaus dokumento klastojimas, siekiant nusikalstamai veikti su E. S. bei jo bendrininkais, tikslu nusikalstamai užvaldyti BUAB ,,Midoja“ turtą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dalis šių apeliantų nurodytų aplinkybių yra pateikiamos kaip prielaidos dėl išvardintų nusikalstamų veikų, tačiau nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai (CPK 185, 175 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad FNTT Klaipėdos apskrities skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.06-1-02099-03 dėl G. T. parašų ant įgaliojimų suklastojimo (t. 1, b. l. 113), tačiau iš Generalinės prokuratūros 2006 m. balandžio 26 d. rašto Nr.7.2-1701 matyti, kad Generalinėje prokuratūroje turimais duomenimis šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Taip pat nors yra duomenų, kad Palangos miesto apylinkės prokuratūra vykdė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-531-03, tačiau apeliantai nepateikė jokių duomenų apie šio tyrimo eigą ir rezultatus. Be to, apeliantų argumentus apie advokato P. Makausko neteisėtą G. T. atstovavimą, paneigia ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija 2003 m. birželio 6 d. posėdyje nagrinėdama trečiojo asmens G. T. skundą dėl teismų sprendimų civilinėje byloje G. S. vs. UAB ,,Midoja“, neabejojo šio advokato teise atstovauti kasatorių ir leido jam dalyvauti šiame teismo posėdyje. Dėl šio teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju apeliantų daromos prielaidos yra nepakankamai pagrįstos ir negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant antrąją sąlyga teismo sprendimo už akių peržiūrėjimui (CPK 185 str.).

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsiliepime ieškovas BUAB ,,Midoja“ pagrįstai nurodė, jog apeliantų kartu su atskiruoju skundu 2006 m. gegužės 3 d. pateikti nauji įrodymai negali būti priimti ir tiriami, nes nenurodyta, kokias nagrinėjamai bylai turinčias esminę reikšmę aplinkybes šie įrodymai patvirtina arba paneigia, bei nenurodyti pagrindai, kuriems esant nauji įrodymai yra priimami ir tiriami apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujai pateikti dokumentai yra įvairūs apeliantų kreipimaisi į įvairias institucijas: prašymas įtraukti į UAB ,,Midoja“ kreditorių sąrašą, informacinis raštas iš Palangos apylinkės prokuratūros apie bylų sujungimą, raštai iš Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos dėl apelianto raštų persiuntimo, kreipimasis į Generalinį prokurorą dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo, skundai Seimo kontrolierių įstaigai, Lietuvos Respublikos Prezidentui bei prašymas Seimo narei. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuose dokumentuose esanti informacija neduoda pagrindo suabejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu, nes neįrodo apeliantų nurodytų teiginių (CPK 185, 175 str.).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliantų nurodomais argumentais patenkinti prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 288 str. 4 d., 329 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.