- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-26
- Bylos Nr.
- 2-74/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Donatas Šernas, Vigintas Višinskis (pran.)
- Ieškovas
- G. S., R. S.
- Advokatai
- Arvydas Balčius
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko), Donato Šerno ir Viginto Višinskio (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. 2-1980-28/2005 pagal ieškovų G. S. ir R. S. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Midoja“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio priteisimo nagrinėjimo bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai G. S. ir R. S. kreipėsi į teismą prašydami jų atleidimą iš darbo BUAB „Midoja“ pripažinti neteisėtu ir priimtus norminius aktus panaikinti, kartu panaikinant atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 5-27-1089, įpareigojant atsakovą VSDFV atstatyti duomenų bazės duomenis apie pareiškėjų darbinius santykius bei įmokų mokėjimą VSDFV biudžetui. Iš atsakovo BUAB „Midoja“ ieškovui G. S. prašė priteisti 11 318 Lt darbo už mokesčio, 831 Lt išeitinės pašalpos, ieškovei R. S. – 22 636,26 Lt darbo užmokesčio ir 1280 Lt išeitinės pašalpos. Nurodė, kad ieškovas G. S. dirbo UAB „Midoja“ direktoriumi, R. S. - buhaltere. BUAB „Midoja“ nutraukė darbo sutartis su ieškovais iš anksto nepranešus, o VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai išbraukė ieškovus iš savo duomenų bazės. Atsakovas BUAB „Midoja“, nutraukdamas darbo sutartis, pažeidė DK 130 straipsnio nuostatas dėl išankstinio šalių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą, neišmokėjo išeitinės pašalpos (DK 140 str.) ir neatsiskaitė su darbuotojais jų atleidimo iš darbo dieną (DK 140 str.), todėl prašė priteisti aukščiau minėtas sumas. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai atsisakė atstatyti duomenis savo duomenų bazėje apie ieškovų darbo vietą bei įmokų mokėjimą VSDFV biudžetui, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių atstatyti buvusius duomenų bazės duomenis.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d. posėdyje ieškovai prašė teismo leisti susipažinti su kitos šalies pateiktais teismui dokumentais ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą 2005 m. gruodžio 8 d.
Šalies argumentai
Ieškovai 2005 m. gruodžio 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškovų atleidimą iš darbo UAB „Midoja“ pripažinti neteisėtu, atsakovo BUAB „Midoja“ visus dokumentus susijusius su ieškovų atleidimu iš darbo prašė pripažinti negaliojančiais. Prašė priteisti iš BUAB „Midoja“ ieškovei R. S. 4 278,88 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, už priverstines pravaikštas – 21 721,20 Lt, išeitinę išmoką 5 000 Lt. Prašė priteisti iš UAB „Midoja“ ieškovui G. S. 2139,45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 10 860,58 Lt už priverstines pravaikštas ir išeitinę išmoką - 2500 Lt. Prašė įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių atstatyti duomenis dėl įmokų į VSDFV biudžetą mokėjimo. Taip pat prašė 2005 m. gruodžio 8 d. bylos nagrinėjimą atidėti, nes ieškovas ir jo atstovas turi dalyvauti teismo posėdyje Kretingos rajono apylinkės teisme. Taip pat nurodė sutinkantys, kad sprendimas būtų priimtas už akių dalyje dėl patikslinto ieškinio priėmimo nagrinėjimui bei liudytojo G. T. iškvietimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 8 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nutartyje nurodė, kad 2005 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje dalyvavo ieškovai ir jų atstovas. Šis teismo posėdis buvo atidėtas ieškovu prašymu, suderinus kitą posėdžio datą ir laiką - 2005 m. gruodžio 8 d., su visais dalyvaujančiais byloje asmenimis. Į 2005 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį ieškovai ir jų atstovas neatvyko, bet pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą motyvuodami tuo, jog ieškovas G. S. buvo kviečiamas į Kretingos rajono apylinkės teismą išaiškinti atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastis. Ieškovės R. S. neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Teismas įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad šalies atstovo užimtumas kitose bylose nelaikytinas svarbia priežastimi (CPK 246 str. 1 d.). Ieškovo atstovo veiksmus, kai iš anksto buvo duotas pritarimas dėl teismo posėdžio datos ir laiko, teismas vertino ne tik kaip nesvarbiomis priežastimis, bet ir kaip galimai sąmoningą bylos nagrinėjimo vilkinimą, pažeidžiant Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 ir 6.7 punktus. Kadangi prašymo nagrinėti bylą ieškovui ar jo atstovui nedalyvaujant teismas negavo, o neatvykimo priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).
Šalies argumentai
Ieškovai G. S. ir R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų:
Susitarimas su advokatu dėl ieškovo G. S. gynimo baudžiamojoje byloje Nr. 69-1-00263-05 Kretingos rajono apylinkės teisme bei privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK1-0122-321 buvo pasirašytas 2005 m. rugsėjo 8 d., t.y. žymiai anksčiau nei buvo susitarta su proceso dalyviais dėl teismo posėdžio datos. Kretingos rajono apylinkės teismo šaukime nebuvo nurodyta, jog vyks tik teismo posėdis dėl termino skundui pateikti atnaujinimo, todėl ieškovas vyko į bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovas turi teisę nuspręsti ir pasirinkti, kuris procesas jam svarbesnis ir kuriame procese dalyvauti kartu su atstovu. Baudžiamoji byla yra svarbesnė ieškovui G. S. , nes jis yra įtariamas nusikaltimo padarymu, todėl jo ir jo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra daug svarbesnis ir gynėjo pagalba reikalingesnė. Todėl neatvykimo į teismo posėdį priežastis laikytina svarbia.Teismas nepagrįstai kaltina ieškovo atstovą etikos normų pažeidimu, nes ieškovas ir jo atstovas iš anksto pranešė teismui apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje šioje byloje dėl kitos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nebuvo prašymo nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant. Ieškovai 2005 m. gruodžio 6 d. patikslintame ieškinyje prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kartu buvo prašoma priimti sprendimą už akių.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas advokatas Arvydas Balčius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantų atstovas atskirajame skunde išdėstė iš esmės analogiškus, kaip ir apeliantų atskirajame skunde, motyvus dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Midoja“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodė, jog teismo posėdžio data ir laikas buvo iš anksto suderinta su ieškovais ir jų atstovu, todėl apelianto argumentai, kad jų atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme, nes anksčiau jau buvo susitaręs atstovavimo sutartį dėl atstovavimo teismo posėdyje Kretingos rajono apylinkės teisme, nepagrįsti. Apeliantų atstovas savo orderį Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė 2005 m. gruodžio 8 d., todėl abejotina ar atstovavimo sutartis buvo sudaryta anksčiau. Klausimas dėl proceso atnaujinimo negalėjo būti sprendžiamas 2005 m. gruodžio 8 d., nes bylą nagrinėjantis teisėjas buvo išvykęs į laidotuves. Be to, apeliantai nepaneigė teismo argumentų dėl ieškovės R. S. nedalyvavimo teismo posėdyje.
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodė, kad skundas nepagrįstas, nes ieškovai savo reikalavimus ir įrodymus pateikė su 2004 m. gruodžio 6 d. ieškiniu ir atsakovai savo atsikirtimus bei įrodymus pateikė pagal minėtus ieškinio reikalavimus. Skirdami naują teismo posėdžio datą ieškovai savo reikalavimų nekeitė, naujų įrodymų nepateikė. Ieškovai 2005 m. gruodžio 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo keitė ieškinio dalyką, prašė atidėti bylos nagrinėjimą bei išreiškė sutikimą dėl sprendimo už akių priėmimo tik sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ir klausimą dėl liudytojo iškvietimo. Teismas protokoline nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, todėl atskirojo skundo motyvai, kad ieškovai prašė jiems nedalyvaujant priimti sprendimą už akių, nepagrįsti. Be to prašymą priimti sprendimą už akių turi teisę pateikti atvykusi į teismo posėdį šalis, o apeliantai neatvyko į teismo posėdį (CPK 285 str. 1 d., 246 str. 1 ir 2 d.d.). Apeliantai nenurodė ieškovės R. S. neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Abiejų ieškovų ieškinio dalykas tas pats, reikalavimai pagrįsti ta pačia faktine ir teisine medžiaga, todėl pagal CPK 44 straipsnio 2 dalį ieškovas G. S. galėjo pavesti atstovavimą ieškovei R. S. . Be to ieškovai pasisamdyti kitą atstovą atstovauti juos šiame teisme. Dėl šių aplinkybių teismas pagrįstai ieškovų neatvykimo priežastis laikė nesvarbiomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl skundžiamos teismo nutarties buvo pateikti du atskirieji skundai – ieškovų ir jų atstovo. Civilinis procesas vyksta tarp dviejų šalių: ieškovo ir atsakovo (CPK 41 str.). Asmenys savo bylas teisme gali vesti patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Atstovas teisme visus veiksmus atlieka atstovaujamojo vardu ir interesais (CPK 59 str. 1 d.). Iš atstovavimo sutarties matyti, kad atstovas turi teisę pateikti atskirąjį skundą, pateiktas atskirasis skundas neprieštarauja atstovaujamųjų pozicijai. Todėl ieškovų atstovo pateiktas atskirasis skundas nelaikomas savarankišku skundu, bet nagrinėjamas kartu, kaip ieškovų atskirojo skundo dalis.
Įstatymas nustato, jog kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dviems sąlygoms: pirma, ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios. Antra, teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Taigi, asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus bylininkas, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepavyktų pašalinti.
Iš bylos duomenų (II T., b.l. 93-95, 96) matyti, kad ieškovai ir atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą buvo pateikę iki teismo posėdžio dienos. Apeliantai teismui buvo pateikę neatvykimą patvirtinančius dokumentus – Kretingos rajono apylinkės teismo šaukimą (II T., b.l. 97). Taigi, pirmoji sąlyga, pranešti iki teismo posėdžio dienos ir pateikti įrodymus, yra išpildyta.
Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies prezumpciją šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neatvykimo priežastį nesvarbia, rėmėsi šia prezumpcija bei aplinkybėmis, kad teismo posėdžio data buvo iš anksto suderinta su apelianto atstovu ir, kad į Kretingos rajono apylinkės teismą buvo kviečiamas tik G. S. dėl atskirojo skundo pateikimo termino praleidimo.
Minėta, kad apeliantų pateiktuose prašymuose atidėti bylos nagrinėjimą nurodyta bylos atidėjimo priežastis – dėl ieškovo ir jo atstovo dalyvavimo Kretingos rajono apylinkės teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. PK 1-0122-325. Iš Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantai sutiko su teismo siūloma sekančio bylos nagrinėjimo posėdžio data – 2005 m. gruodžio 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismas skyrė posėdžio datą po 2005 m. lapkričio 4 d., neturėdamas duomenų apie galimą apeliantų užimtumą kitose bylose. Apie Kretingos rajono apylinkės teismo posėdžio datą apeliantai sužinojo gavę šaukimą į teismą, kuris buvo išsiųstas 2005 m. lapkričio 30 d. ir negalėjo įtakoti Kretingos rajono teismo sprendimo skiriant teismo posėdžio datą. Gavę šaukimą apeliantai negaišdami informavo teismą, prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir pateikė įrodymus. Dėl šių aplinkybių apeliantų pritarimas skirti bylos nagrinėjimą 2005 m. gruodžio 8 d. negali būti vertinamas kaip nesąžiningas veiksmas.
Pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybė, kad į Kretingos rajono apylinkės teismo posėdį buvo kviečiamas tik ieškovas G. S. dėl skundo padavimo termino praleidimo, nėra pakankamas pagrindas neatvykimo į Vilniaus apygardos teismą priežastį laikyti nesvarbia. Kretingos rajono apylinkės teismo šaukime nurodoma, kad šaukiama atvykti į teismo posėdį, todėl apeliantas pagrįstai nurodo, jog jam nebuvo žinomi šaukimo į teismą motyvai ir jis vyko į teisminį bylos nagrinėjimą teismo posėdyje. Aplinkybė, kad teismo šaukime į posėdį buvo kviečiamas tik G. S. be advokato, nereiškia, jog bylos šaliai neleidžiama kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos ir neleidžiama dalyvauti byloje kartu su advokatu. Todėl G. S. turėjo teisę ir galėjo vykti į teismo posėdį su advokatu su kuriuo jau anksčiau buvo pasirašyta atstovavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad Kretingos rajono apylinkės teismas teismo šaukimą išsiuntė 2005 m. lapkričio 30 d. ir šaukimą apeliantas gavo likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, todėl neturėjo pakankamai laiko susirasti kitą atstovą sugebėsiantį tinkamai pasirengti atstovaujamojo gynybai.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių laikytina, kad ieškovas ir jo atstovas dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių, turėjo rinktis, kuriame teismo posėdyje dalyvauti. Ieškovas ir jo atstovas apsisprendė dalyvauti teisme nagrinėjančiame baudžiamąją bylą ir apie savo sprendimą informavo teismą laiku. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai nesąžiningai stengtųsi vilkinti bylą. Taigi, apeliantai dėjo visas pastangas, kokias dėtų sąžiningas ir apdairus bylininkas, tačiau neatvykimo į teismo posėdį priežasčių pašalinti nepavyko, todėl jų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme 2005 m. gruodžio 8 d. ir neatvykimas negali būti vertinami kaip nesąžiningi veiksmai CPK 246 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų nurodomos neatvykimo į teismo posėdį priežastys laikytinos svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.