Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, Vitai Šimkienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovės atstovei E. D., trečiojo asmens ieškovo pusėje atstovei R. V., atsakovams H. D. ir V. D., jų atstovui advokatui R. J., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams H. D. ir V. D. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 13670,18 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2012 metus, 799,71 Lt delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovai yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,075 ha ploto dalies nuomininkai pagal 2009-01-06 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 21/2009-001, pakeistą 2009-06-08 susitarimu Nr. 21/2009-0035 ir 2011-05-24 Nr. 13SŽN-(14.13.62.)-53. Valstybinė žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2009-01-06, kaip 2008-10-13 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1ES-16616 privaloma sąlyga. UAB „Hermelita“, kaip privatizuojamo objekto pirkėja, buvo įsipareigojusi per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo t.y. Valstybinė žemės nuomos sutartis turėjo būti sudaryta dar 2008 m. Atsakovai nėra pasinaudoję teise perskaičiuoti išnuomoto žemės sklypo vertę. Kadangi valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,075 ha ploto dalies vertė nustatyta 2008-10-14, žemės sklypo vertė po 2009-01-01 nėra perskaičiuota, šiam žemės sklypui taikomas 3 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas. Atsakovai nevykdė įsipareigojimų pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl liko skolingi 13670,18 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2012 metus, paskaičiuoti 799,71 Lt delspinigiai už laikotarpį nuo 2012-11-16 iki 2013-05-29 (b.l. 3-5).

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, iš esmė paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai 2013-11-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-12-22 sprendimu Nr. T2-414 buvo nustatyti šioje byloje aktualūs mokesčio tarifai, būtent 3 procentų tarifas, nustatytas nurodyto sprendimo 1.1 punkte, kuris taikomas iki 2008-12-31 išnuomotai valstybinei žemei, jei po 2009-01-01 žemės vertė nėra perskaičiuota, nuo žemės vertės, nurodytos valstybinėse žemės nuomos sutartyse. Nuo 2009-01-01 žemės vertė yra apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Šiuo atveju vertė buvo nustatyta dar 2008 m. spalio mėnesį, t.y. sudarant objekto privatizavimo sandorį. Privatizuojant turtą visada apsprendžiamas žemės klausimas. Pagal privatizavimo programą nuspręsta, kad žemė turi būti išnuomota. Neturėjo būti skelbiamas atskiras aukcionas žemės sklypui išnuomoti, aukciono būdu nuomojami tik tušti žemės sklypai. Mokestį perskaičiuoja Nacionalinė žemės tarnyba, dėl perskaičiavimo turi kreiptis nuomininkas. Neturi duomenų, kad atsakovas kreipėsi dėl vertės perskaičiavimo. Laiko, kad vertė nustatyta dar 2008 m. spalio mėnesį ir perkelta į žemės nuomos sutartį. Diferencijuotas tarifas taikomas tik tiems žemės sklypams, kurių vertė yra nustatyta pagal žemės verčių žemėlapius po 2009-01-01, jei vertė nustatyta iki 2009-01-01 ir neperskaičiuota, tai diferencijuotas tarifas negali būti taikomas. Neturi pagrindo taikyti atsakovams kitokio tarifo, kol yra tokia vertė, paskaičiuota pagal ankstesniąją metodiką. Vertė nebuvo pakeista birželio 8 d. susitarimu, o tik buvo papildomai konstatuota, kad žemės vertė nustatyta atsižvelgiant į 2008 m. privatizavimo sandorį. Valstybinės žemės nuomos sutartis turėjo būti sudaryta dar 2008 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Iki 2010-11-19 UAB “Hermelita” buvo nuomininkas, susitarimas su atsakovais buvo pasirašytas 2011-05-24, bet turtą jie perėmė 2010-11-19 ir kartu perėmė visas teises ir pareigas susijusias su žeme ant kurios stovi nekilnojamasis turtas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens ir UAB „Hermelita“, kurios teises ir pareigas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį perėmė atsakovai ir kurios pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo, sudarymo momento ir žemės nuomos mokesčio dydžio.

Dėl žemės nuomos sutarties sudarymo momento.

Nustatytos faktinės aplinkybės. 2008-10-03 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešo aukciono komisijos sprendimu UAB „Hermelita“ buvo pripažinta privatizavimo objekto administracinio ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/3 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), viešo aukciono laimėtoju (b.l. 119). 2008-10-14 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Hermelita“ sudaryta privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Hermelita“ įsigijo administracinį ir ūkinį pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir 1/3 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad privatizavimo objektui priskirta žemės sklypo dalis 0,075 ha, esanti (duomenys neskelbtini), sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka bus išnuomojama pagal žemės nuomos sutartį (b.l. 16). 2008-12-12 trečiasis asmuo priėmė įsakymą išnuomoti 0,075 ha, esanti (duomenys neskelbtini), UAB „Hermelita“ (b.l. 145-146). 2009-01-06 pasirašyta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2009-001 dėl 0,075 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp trečiojo asmens ir UAB „Hermelita“ (b.l. 14). Atsakovams nuosavybės teise nuo 2010-11-19 priklauso administracinis ir ūkinis pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir 1/3 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-20), atsakovams perleistos žemės sklypo 0,075 ha nuomojamos dalies nuomos teisės ir pareigos atsiradusios iš 2009-01-06 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21/2009-001, 2009-06-08 susitarimo Nr. N21/2009-0035 (b.l. 18, 2010-11-19 pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktas). 2009-06-08 susitarimu Nr. N21/2009-0035 pakeistas Valstybinės žemės nuomos sutarties 9.1 punktas, kuriame nurodyta, kad nuomojamos žemės sklypo dalies vertė yra 460508,00 Lt. Žemės sklypo dalies vertė nustatyta atsižvelgiant į 2008-10-13 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-16616 (b.l. 15). Atsakovams nuosavybės teise nuo 2010-11-19 priklauso administracinis ir ūkinis pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir 1/3 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-20), atsakovams perleistos žemės sklypo 0,075 ha nuomojamos dalies nuomos teisės ir pareigos atsiradusios iš 2009-01-06 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21/2009-001, 2009-06-08 susitarimo Nr. N21/2009-0035 (b.l. 18, 2010-11-19 pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktas).

Valstybei priklausančio turto valdymą, naudojimą, disponavimą juo pirmiausia reglamentuoja viešoji teisė, todėl sandoriai dėl tokio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir kt.). Vienas iš tokio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdų yra turto privatizavimas pagal įstatymus, įskaitant ir turto pardavimą viešame aukcione (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau Privatizavimo įstatymas) 13 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį privatizavimo sandoriu laikoma šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis, pagal kurią privatizavimo objekto valdytojas įsipareigoja jį perduoti potencialiam pirkėjui, o pastarasis – sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus joje nustatytus įsipareigojimus, tarp kurių yra įsipareigojimas – jeigu privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodomas pirkėjo įsipareigojimas išsinuomoti privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą; (Vyriausybės 1997-12-31 nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 34, 35.8, 36 p. (2007-09-14 redakcija).

Žemės sklypas, teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas privatizavimo objektui, nėra savaime laikomas privatizavimo objektu Privatizavimo įstatymo prasme, o jo pardavimo tvarka yra reglamentuota ne šiuo įstatymu, bet Vyriausybės 2005-09-16 nutarimu Nr. 1023 patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurių 2.1 punkte įtvirtinta, kad privatizuojant valstybei nuosavybės teise priklausančius statinius ir įrenginius ar jų dalis pagal Privatizavimo įstatymą, kai pagal teisės aktus žemės sklypai negali būti perleidžiami privačion nuosavybėn, privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas išnuomojamas šio objekto pirkėjui. Privatizavimo objekto privatizavimo sąlyga, nustatanti, ar jam priskirtas žemės sklypas parduodamas, ar tik nuomojamas, nurodoma privatizavimo objekto privatizavimo programoje.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad sutartis dėl privatizavimo objekto ir jam priskirto, tačiau neprivatizuojamo, žemės sklypo nuomos savo esme yra vientisa, o privatizavimo objektas ir žemės sklypas dėl imperatyvaus teisinio reglamentavimo sudaro vieną sutarties dalyką, nepaisant to, kad viešoji teisė numato skirtingus tokių objektų nuosavybės (nuomos) perleidimo įgyvendinimo būdus ir tvarką.

Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip. Kadangi Privatizavimo įstatymas nereglamentuoja privatizavimo objektams priskirtų žemės sklypų nuomos sutarties sudarymo tvarkos, turi būti vadovaujamasi CK XXIII skyriaus dvyliktojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis daiktų pardavimą aukciono būdu, sprendžiant apie privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo momentą. Pagal CK 6.421 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitu įprastu veiksmu, tačiau jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas, per dešimt dienų nuo pardavimo pardavėjas ir pirkėjas turi sudaryti reikalaujamos formos sutartį (CK 6.421 straipsnio 3 dalis), tai yra, nekilnojamojo daikto pirkimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas aukciono laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas.

Todėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektui, nuomos sutartis turi būti laikoma sudaryta paskelbus aukciono laimėtoją (šiam akceptavus ofertą pagal paskelbtas privatizavimo sąlygas), o šio sandorio įforminimas bei kainos sumokėjimas Taisyklių nustatyta tvarka yra viena iš privatizavimo sąlygų (CK 6.421 straipsnis). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2011, 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2007; 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006; ir kt.).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, remiantis nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens ir UAB „Hermelita“, kurios teises ir pareigas pagal šią valstybinės žemės nuomos sutartį perėmė atsakovai ir kurios pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio, buvo sudaryta 2008-10-03 (paskelbus UAB ‚Hermelita“ viešo aukciono laimėtoju), 2009-01-06, pasirašant valstybinės žemės nuomos sutartį, įvyko tik šios 2008-10-03 sudarytos sutarties įforminimas.

Dėl žemės nuomos mokesčio dydžio.

Byloje tarp šalių ginčo dėl pareigos mokėti žemės nuomos mokestį ginčo nėra, ginčas tarp šalių iškilo dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, atsakovų nuomone, žemės nuomos mokestis atsakovams turėtų būti paskaičiuotas, taikant 0,1 procento tarifą, skaičiuojant nuo nuomojamos žemės vertės.

Valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės žemės nuomos, nuomojamos ne aukciono būdu, mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, tai yra, įstatymų ir poįstatyminių aktų. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti tarpusavio susitarimais (LAT 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009, 2011 m. balandžio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2011 ir kt.).

Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 nutarimu Nr.1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, valstybinės žemės nuomos mokestį nuomininkai sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-04 patvirtino „Valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokesčio administravimo tvarką“ (toliau – Tvarka). Tvarkos 4 punktas nustato, kad žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę išnuomotą ne aukciono būdu, metinius tarifus nustato Klaipėdos miesto savivaldybė atskirais sprendimais.

2011-12-22 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-414 nustatytas 3 procentų tarifas iki 2008-12-31 išnuomotai žemei, jei po 2009-01-01 žemės vertė nėra perskaičiuota, nuo žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, išskyrus gyvenamajai paskirčiai išnuomotą žemę, už kurią nustatytas 1,5 procento tarifas; nuo 2009-01-01 išnuomotai valstybinei žemei, iki 2008-12-31 išnuomotai žemei, kurios vertė perskaičiuota po 2009-01-01, nuo žemės vertės, nurodytos valstybinėse žemės nuomos sutartyse ar jų pakeitimuose nustatytas 0,1 procento tarifas gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijoms (b.l. 11). Atsakovų atžvilgiu taikytas 3 procentų mokesčio tarifas, ieškovė paskaičiavo 13670,18 Lt nesumokėto nuomos mokesčio už 2012 metus, 799,71 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2012-11-16 iki 2013-05-29 (b.l. 4, 12,13).

Teismas nesutinka su atsakovų argumentu, jog ginčo žemės nuomos sutartyje numatyta nuomojamo žemės sklypo vertė 460 508,00 Lt 2009-06-08 susitarimu Nr. N21/2009-0035 buvo perskaičiuota ir ji gali būti perskaičiuojama. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, o tokio sklypo nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog įstatymo leidėjas įtvirtino nuostatą, kad nuomos sutartyse gali būti šalių susitarimu numatyta nuomotojo teisė, bet ne pareiga perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tokia sutarties sąlyga ginčo valstybinės žemės nuomos sutartyje laikotarpiu, už kurį reikalaujamas priteisti žemės nuomos mokestis (2012 metai), nebuvo numatyta, ši sąlyga buvo panaikinta 2009-06-08 susitarimu Nr. N21/2009-0035, kuriuo pakeistas Valstybinės žemės nuomos sutarties 9.1 punktas, kuriame buvo numatyta ši sąlyga. Todėl šiuo atveju nuomojamo žemės sklypo vertė negali būti perskaičiuota ir nebuvo perskaičiuota.

Kadangi teismo nuomone, ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2008-10-03 ir žemės nuomos sutartyje numatyta nuomojamo žemės sklypo vertė 460 508,00 Lt negali būti perskaičiuojama ir nebuvo perskaičiuota, todėl yra pagrindas išvadai padaryti, kad apskaičiuojant žemės nuomos mokestį už 2012 metus, taikytinas 3 procentų dydžio metinis tarifas, nustatytas 2011-12-22 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-414 1.1. punktu. Todėl atsakovams žemės nuomos mokestis už 2012 metus yra paskaičiuotas teisingai ir atsakovai turi pareigą sumokėti ieškovės reikalaujamą žemės nuomos mokestį 13670, 18 Lt.

Dėl delspinigių, palūkanų.

Tvarkos 41, 41.1., 41.2. punktai nustato, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, delspinigius pradedant skaičiuoti dieną po to, kai baigiasi žemė nuomos mokėjimo terminas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 nutarimu Nr.1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatyta, kad žemės nuomos mokestis turi būti sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Ieškovė prašė priteisti 799, 71 Lt delspinigių už 195 dienas. Atsakovų atstovas pateikė prašymą taikyti ieškinio senaties terminą ir skaičiuoti delspinigius už 180 dienų (b.l. 152). Ieškovės atstovė sutiko, kad būtų taikomas ieškinio senaties terminas ir delspinigiai skaičiuojami už 180 dienų. Esant tokioms aplinkybėms, taikomas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir priteistina delspinigių suma už 180 dienų, kurią sudaro 738,18 Lt (13670,18 Lt x 0,03 procento x 180 dienų).

Kadangi atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovų priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos valstybei ir ieškovui (CPK 93, 96 straipsniai). Byloje įrodymų apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Iš atsakovų priteistina 432,00 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, mažinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovų H. D. ir V. D. solidariai ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 13670,18 Lt žemės nuomos mokesčio už 2012 metus, 738,18 Lt delspinigių, iš viso 14408, 37 Lt, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra, 2013-06-14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš H. D. ir V. D. valstybei iš kiekvieno po 216,00 Lt žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

2013-06-14 nutartimi taikytų apsaugos priemonių taikymo mastas mažinamas, nustatant, kad areštuojama atsakovams H. D. ir V. D. turto, neviršijant 14408, 37 Lt sumos, ir laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.