Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1130-115/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-17
Bylos Nr.
2A-1130-115/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
D. S., A. S.
Atsakovas
V. M., D. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
B. V., E. Š.
Civilinė byla Nr. 2A-1130-115/2012Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.10.; 30.12.1.; 30.12.2.; 121.14.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. S. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo ir 2011 m. birželio 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir A. S. ieškinį atsakovams V. M., D. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl V. M. panaikinto įėjimo į patalpą atstatymo, neteisėto žemės sklypo dalies užstatymo ir žemės sklypo atlaisvinimo, tretieji asmenys B. V., E. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė:

1. apginti ieškovų pažeistas teises ir vadovaujantis CK 4.103 str. 3 d. 2 p. reikalavimais bei Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 ir 2 punktų taisyklėmis, per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą – V. M., pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę, nugriauti koridoriaus 1-15 (3,40 kv. m.) išorinę lauko sieną ir lauko duris skiriančias terasą 3a1/ž ir koridorių 1-15 (3.40 kv. m.); bendras sienos ir durų ilgis 1,25 m. Taip pat nugriauti dalį 1.07 m ilgio vidinės sienos, kurios storis 0,10 m; ši siena skiria koridorių 1-15 (3,40) ir patalpą 18 (14,15); nugriauti lauko sieną ir duris bei dalį vidinės sienos (1,07 m ilgio) pastatytų D. S. nuosavybės teise nupirktame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“; nugriauti dalį, 3,64 kv. m. ploto (2,91 m x 1,25 m) terasos (betoninių laiptų) 3a1/ž (10,07 kv. m.), kuri pastatyta D. S. asmeninės nuosavybės teise nupirktame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“; nugriauti balkono dalį ir visas konstrukcijas savavališkai pastatytas virš D. S. asmeninės nuosavybės teise nupirktame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“. D. S. asmeninės nuosavybės teise nupirkto 37 kv. m. ploto žemės sklypo „B“, esančioje 4,98 kv. m. ploto erdvėje, t.y. 1,34 kv. m. (1.07 x 1,25 = 1,34 kv. m.) ploto virš koridoriaus 1-15 (3,40) ir 3,64 kv. m. (2,91 m ilgio ir 1,25 m) ploto virš terasos 3a1/ž (10,07 kv. m.) atstatyti į pradinę padėtį V. M. rekonstrukcijos metu savavališkai panaikintą dujų ventiliacijos vamzdį, ėjusį iš buvusios patalpos, pažymėtos indeksu 1-16 į dūmtraukį, praeinantį per V. M. priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-19 (16,90 kv. m.); iškasti (pašalinti) rekonstrukcijos metu savavališkai, vieno metro gylyje V. M. nutiestą apšildymo vamzdį, nutiestą per D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 37 kv. m. ploto žemė sklypą iš V. M. pastatytos katilinės (R1-1, 10,17 kv. m.) į V. M. rekonstruotą buvusį garažą (kūrybines dirbtuves).

2. Panaikinti V. M. 1996 m. paruoštus gyvenamojo namo, esančio adresu Blindžių g. 23, Vilniuje, sekančius planus, suderintus su atsakingomis valstybinėmis institucijomis: pirmo aukšto rekonstrukcijos planą m 1:100 dalyje, kurioje 3,72 kv. m. ploto įėjimas į B. V. priklausančias patalpas (7,61 kv. m. ploto, 1,95 kv. m. ploto ir 1,04 kv. m. ploto) suprojektuotas 1,34 kv. m. plote (1,07 m x 1.25 m), esančiame D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“; pamatų rekonstrukcijos planą m 1:100, dalyje, kurioje pamatai suprojektuoti 1.34 kv. m. plote (1,07 m x 1,25 m), esančiame D. S. nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“; perdangos rekonstrukcijos planą m 1:100 dalyje, kurioje V. M. balkonas suprojektuotas virš 4,99 kv. m. ploto (3,99 m x 1,25 m), esančio D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“; rekonstrukcijos planą m 1:100 3,64 kv. m. ploto dalyje, kurioje V. M. suprojektavo ir pastatė terasą 3a¹ž (10,07 kv. m.) ir jos dalimi visiškai užstatė įėjimą į ieškovams priklausančias patalpas 1-32 (26,68) bei neteisėtai (apgaulės būdu) užstatė 3,64 kv. m. plotą D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“; atnaujinti praleistą bendrą trijų metų ieškinio senaties terminą dėl panaikinimo V. M. 1996 m. paruoštų gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sekančių rekonstrukcijos planų, suderintų su atsakingomis valstybinėmis institucijomis: pirmo aukšto rekonstrukcijos plano m 1:100, pamatų rekonstrukcijos plano m 1:100 ir perdangos rekonstrukcijos plano m 1:100.

3. Iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)114-866, t.y. dalyse, kuriose pripažintos tinkamomis naudoti sekančios patalpos: dalyje, kurioje pripažintas tinkamu naudoti 3,40 kv. m. ploto (projekte suprojektuotas 3,72 kv. m. plotas) koridorius ir įėjimas į B. V. priklausančias patalpas, V. M. projekte pažymėtas sekančiais indeksais: 7,61 kv. m., 1,95 kv. m. ir 1,04 kv. m. ploto; dalyje, kurioje pripažinti tinkamais naudoti rekonstrukcijos plane m 1:100 suprojektuoti ir pastatyti priestato 2a1/ž (21,73 kv. m. pamatai), suprojektuoti 1,34 kv. m. plote (1,07 m x 1,25 m), esančiame D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“; dalyje, kurioje pripažintas tinkamu naudoti perdangos rekonstrukcijos plane m 1:100, suprojektuotas ir pastatytas V. M. balkonas virš 4,98 kv. m. ploto (3,99 m x 1,25 m), esančio D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“; IV. Atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą prašymui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)114-866 iš dalies panaikinimo paduoti.

4. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-370-728/2010 laikyti negaliojančiomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-05-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-3133-171/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-27 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS502-371/2008.

5. Pilnai tenkinti D. S. 2009-01-28 prašyme civilinėje byloje Nr. 2-20313-728/2008 „Dėl pasibaigusio (nuo 2007-11-12 iki 2007-12-12) vieno mėnesio termino apskųsti VAVA TPSVPD 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101) 11.4-866, atnaujinimo“ pateiktus prašymus.

6. Įpareigoti atsakovą V. M. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (arba per teismo nustatytą kitą terminą) parengti 2010-05-14 patikslinto ieškinio 1 punkte ir jo 1-1.-1.5. papunkčiuose numatytų griovimo (atstatymo į pradinę padėtį) darbų technologijos aprašymą. Ieškovai paaiškino, kad pagrindinis ginčas byloje yra dėl vienintelio D. S. įėjimo į patalpas 1-32, kurias atsakovas neteisėtai užstatė. Nors leidimas buvo rekonstruoti tik atsakovui priklausančias patalpas, jis neteisėtai užstatė D. S. vienintelį įėjimą, t.y. naujo priestato koridoriumi užstatė 1.34 kv. m. ploto įėjimo ir terasa užstatė 3.64kv. m. ploto įėjimo į ieškovės patalpas. Vindikacinis reikalavimas grindžiamas nuosavybės teise, kurią D. S. įgijo iš B. V., kuri parduodama dalinės nuosavybės teise priklausiusį turtą, perdavė ir pažeistų teisių gynybą bet kuriame Lietuvos teisme. Pagal CK 4.27 str. 3 d. V. M. naujai pastatytas koridorius negalėjo būti registruojamas viešajame registre be rašytinės sutarties pateikimo, nes plotas, ant kurio pastatytas koridorius yra registruotas D. S. teisėmis. V. M. nepateikė įrodymų, kad jis įgijo užstatymo teisę pagal B. V. ir jo abipusį susitarimą, nes pastarosios sutikimą V. M. gavo apgaulės būdu, kadangi ji patikėjo brolio pažadais, todėl B. V. parašas turi būti vertinamas kaip niekinis (1964 m. CK 57 str., CK 1.91 str. 5 d. ir 7 d.). Kadangi virtuvė 1-16 ir kambarys 1-17 nebuvo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, VAVA neturėjo teisės be D. S. pasirašyti 2007-04-17 akto. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą ir atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, pažeisdamas ABTĮ imperatyvius reikalavimus. Perduodamas bylą nagrinėti šiam bendros kompetencijos teismui pažeidė ieškovų teisę į teisingą teismą, nes nesvarbu, kaip bendrosios kompetencijos teismas ištirs įrodymus, teismą saisto taisyklė, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai taip pat jų teisių perėmėjai nebegali pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Administracinis teismas, atmesdamas D. S. prašymą, netyrė VAVA TPSVPD ir V. M. neteisėtų veiksmų. D. S. buvo priklausoma nuo VAVA veiksmų, nes pareigūnai surašinėjo administracinius dokumentus dėl D. S. iškasto rūsio. VAVA nieko D. S. nepranešė ir priėmė M. rekonstruotas patalpas, neatsižvelgę, kad namas priklauso 3 savininkams, kad nustatyta kiekvieno dalis, naudojimosi tvarka, todėl D. S. priklausančios patalpos negali būti be atskiro įėjimo. Buvo pažeista patalpų pripažinimo tinkamomis naudotis procedūra, nebuvo sušaukta priėmimo komisija, pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, D. S. nebuvo pranešta apie komisijos paskirtą priėmimo laiką. Taigi D. S. praleido 1 mėnesio terminą ir dėl aukščiau išvardintų pažeidimų. V. M. reikalavimai ieškovams yra nepagrįsti, nes panaikinus laikiną pertvarą, skiriančią D. S. naudojamą koridorių nuo V. M. gyvenamosios patalpos, D. S. beliktų laipioti į savo gyvenamąją patalpą per langą, V. M. reikalavimas neatlygintinai atsisakyti 4.98 kv.m. ploto žemės, esančios 37 kv.m. ploto sklype yra nesąžiningas. V. M. projekte nenurodyta, kad 3.72 kv.m. ploto koridorius ir koridoriaus siena, skirianti koridorių 1-15 nuo V. M. 1-18 patalpos yra laikini ir po jų pastatymo B. V. nepriklausys, nes jis buvo numatęs ją nugriauti, taip praplečiant savo patalpas. V. M. nevykdė teismo nurodymo pateikti įrodymus dėl namo rekonstrukcijos, leidimas galiojo iki 1997-10-30, paskui buvo pratęstas iki 2001-06-11. Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996-04-16 leidimas galiojo iki 1997-04-16. Darydamas rekonstrukciją V. M. panaikino įrengtas abi dujų ventiliacijos angas, savavališkai 1 metro gylyje pervedė apšildymo vamzdį iš savo katilinės į savo garažą(kūrybines dirbtuves), tuo pažeidė ieškovės teisę naudotis 37 kv.m. ploto sklypu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-20 sprendimu civilinę bylą dėl ieškovų A. S. ir D. S. reikalavimo iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-04-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)114-866:

1. dalyje, kurioje pripažintas tinkamu naudoti 3,40 kv. m. ploto (projekte suprojektuotas 3,72 kv. m. plotas) koridorius ir įėjimas į B. V. priklausančias patalpas, V. M. projekte pažymėtas sekančiais indeksais: 7,61 kv. m., 1,95 kv. m. ir 1,04 kv. m. ploto. Įėjimas suprojektuotas ir pastatytas 1,34 kv. m. plote (1,07 m x 1,25 m), esančiame D. S. asmeninės nuosavybės teise nupirktame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“ (pirmo aukšto rekonstrukcijos planą pasirašė ir B. V.)

2. dalyje, kurioje pripažinti tinkamais naudoti rekonstrukcijos plane m 1:100 suprojektuoti ir pastatyti priestato 2a1/ž (21,73 kv. m. pamatai), suprojektuoti 1,34 kv. m. plote (1,07 m x 1,25 m), esančiame D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“;

3. dalyje, kurioje pripažintas tinkamu naudoti perdangos rekonstrukcijos plane m 1:100 (t.III, b.l. 225), suprojektuotas ir pastatytas V. M. balkonas virš 4,98 kv. m. ploto (3,99 m x 1,25 m), esančio D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“ nutraukė.

Ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovo V. M. 1996 m. paruoštus gyvenamojo namo, esančio adresu Blindžių g. 23, Vilniuje, sekančius planus, suderintus su atsakingomis valstybinėmis institucijomis:

1. pirmo aukšto rekonstrukcijos planą m 1:100 (III t. b.l. 220) dalyje, kurioje 3,72 kv. m. ploto įėjimas į B. V. priklausančias patalpas (7,61 kv. m. ploto, 1,95 kv. m. ploto ir 1,04 kv. m. ploto) suprojektuotas 1,34 kv. m. plote (1,07 m x 1.25 m), esančiame D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“;

2. pamatų rekonstrukcijos planą m 1:100 (III t. b.l. 224), dalyje, kurioje pamatai suprojektuoti 1.34 kv. m. plote (1,07 m x 1,25 m), esančiame D. S. nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“;

3. perdangos rekonstrukcijos planą m 1:100 (III t., b.l. 225) dalyje, kurioje V. M. balkonas suprojektuotas virš 4,99 kv. m. ploto (3,99 m x 1,25 m), esančio D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“;

4. rekonstrukcijos planą m 1:100 (III t. b.l. 225) 3,64 kv. m. ploto dalyje, kurioje V. M. suprojektavo ir pastatė terasą 3a¹ž (10,07 kv. m.) ir jos dalimi visiškai užstatė įėjimą į ieškovams priklausančias patalpas 1-32 (26,68) bei neteisėtai (apgaulės būdu) užstatė 3,64 kv. m. plotą D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“ atmetė suėjus ieškinio senaties terminui.

Civilinę bylą ieškinio dalyje dėl reikalavimų laikyti negaliojančiomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. I-3133-171/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-27 nutartį administracinėje byloje Nr. AS 502-371/2008 nutraukė.

Atmetė ieškovų reikalavimus įpareigoti atsakovą V. M. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (arba per teismo nustatytą laiką) parengti reikalaujamų griovimo darbų (atstatymo į pradinę padėtį) technologijos aprašymą.

Dėl reikalavimo atsakovo V. M. atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją pripažinti neteisėta (savavališka).

Teismas konstatavo, kad atsakovas rekonstrukciją atliko teisėtai, laikydamasis rekonstrukcijai keliamų įstatymo reikalavimų, t.y. turėdamas bendraturčių E. Š. ir B. V. sutikimą (leidimą). Ieškovų nurodytų pažeidimų rekonstruodamas gyvenamąjį namą atsakovas nepadarė, dėl ko teismui nėra pagrindo taikyti CK 4.103 str. 3 d. 2 p. numatytas pasekmes, kadangi rekonstrukcijos metu buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų. Priestato pastatymas šiuo atveju patenka į rekonstrukcijos sąvoką, todėl darytina išvada, kad namo bendratutės E. Š. ir B. V., sutikdamos su namo dalies rekonstrukcija, kartu sutiko ir dėl priestato pastatymo. Anot teismo, byloje nepateikta pagrįstų įrodymų, jog buvusi gyvenamojo namo bendraturtė B. V. būtų reiškusi kokias nors pretenzijas, kad nežymi rekonstruojamos verandos 2a1/ž ir terasos 3a1ž dalis būtų statoma ant B. V. priskirto naudotis žemės sklypo, kuris namų valdos žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „B“ (II t. b.l. 40). Aplinkybę, kad V. M. turėjo bendraturčių sutikimą atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją patvirtina ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006. Pagal CK 4.48 str. 2 d. ieškovams tapus gyvenamojo namo bendraturčiams, atsakovas neprivalėjo vėl į juos kreiptis dėl sutikimo rekonstrukcijai gavimo.

Dėl ieškinio reikalavimų panaikinti V. M. paruoštus gyvenamojo namo, esančio adresu Blindžių g. 23, Vilniuje, planus ir senaties termino atnaujinimo.

Spręsdamas minėto reikalavimo pagrįstumo klausimą teismas vadovavosi Vyriausybės 1992-12-10 nutarimu Nr. 937 patvirtintais Statybos pagrindų laikinaisiais nuostatais, tuo metu galiojusiomis respublikinėmis statybos normomis, pagal kurių reglamentavimą rekonstrukcijos projektas, kurį sudaro atskiri projekto planai patys savaime jokių teisinių padarinių ar pasekmių nesukelia ir ieškovų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia (CPK 5 str.). Teismas konstatavo, kad išduotas ir galiojantis statybos leidimas, o ne rekonstrukcijos projektas ir suteikia teisę vykdyti statybą ir atlikti rekonstrukcijos darbus, kuris galėtų įtakoti ieškovų teises bei teisėtus interesus. Tuo tarpu ieškovai neginčija atsakovui V. M. 1996-06-11 išduoto leidimo vykdyti statybos darbus Nr. R96-215.

Buvusi 1/6 dalies bendraturtė B. V., iš kurios ieškovai įsigijo gyvenamojo namo dalį, 1996 m. balandžio-birželio mėn. derinant rekonstrukcijos projektą, pasirašė ant projekto, nepareiškė jokių prieštaravimų, vadinasi sutiko su šiuo projektu. Tuo metu galiojęs 1964 m. LR CK 84 str. nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl terminas bendraturtei B. V. ginčyti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą suėjo vėliausiai 1999 m. birželio mėn. Kadangi atsakovai V. M. ir D. M. prašė taikyti ieškinio senatį dėl pareikštų reikalavimų panaikinti 1996 m. paruoštus gyvenamojo namo, esančio adresu Blindžių g. 23, Vilniuje, planus (projektus), suderintus su atsakingomis valstybinėmis institucijomis, todėl teismas ieškovų reikalavimą tuo pagrindu atmetė.

Dėl reikalavimo VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo ir praleisto termino apskųsti šį aktą atnaujinimo.

Teismas sprendė, kad galiojantis statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas paneigia D. S. argumentus dėl V. M. savavališkos statybos. Teismas nurodęs, kad ieškovų reikalavimas dėl 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo administracinio teismo 2008-05-26 nutartimi, šioje dalyje bylą nutraukė.

Dėl įpareigojimo V. M. parengti griovimo (atstatymo į pradinę padėtį) darbų technologijos aprašymą

Atsižvelgdamas į tai, kad V. M. atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo atlikta pagal galiojantį statybos leidimą, gyvenamasis namas po rekonstrukcijos 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-866 buvo pripažintas tinkamu naudoti, ieškovų reikalavimą šioje dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl ieškovų prašymo administracinio teismo nutartis laikyti negaliojančiomis.

Teismas nurodęs, kad bendros kompetencijos teismui įstatymas nesuteikia teisės revizuoti įsiteisėjusius administracinio teismo sprendimus, todėl šioje dalyje bylą nutraukė pagal CPK 293 str. 1 d. 1 p.

Dėl prašymo atnaujinti terminą ginčyti 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Kadangi ieškovų reikalavimas atnaujinti 1 mėnesio terminą ginčyti 2007-04-17 aktą jau buvo išnagrinėtas administracinėje byloje, todėl šioje dalyje bylą teismas nutraukė pagal CPK 293 str.

Dėl ieškovų prašymo šioje byloje tiesiogiai taikyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, jos protokolą Nr. 1 ir Konstituciją.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir konstatavęs atsakovų veiksmų teisėtumą bei taikydamas tiesiogiai ieškovų prašomus taikyti aktus, konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ieškovų nuosavybės teisės pažeidimų iš atsakovų pusės, todėl nenustatyta pagrindų konstatuoti, kad atsakovai pažeidė Konvencijos 6 str., jos protokolo Nr. 1 ir Konstitucijos 23 str. reikalavimus, t.y. neteisėtai apribojo ieškovų teisę į jų nuosavybę.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas savo iniciatyva 2011-06-17 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo atmetė ieškovų reikalavimą apginti pažeistas jų teises ir, vadovaujantis CK 4.103 str. 3 d. 2 p. reikalavimais bei Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 ir 2 p. taisyklėmis, per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovą – V. M., pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti statinio dalį ir sutvarkyti statybvietę:

1. nugriauti koridoriaus 1-15 (3,40 kv. m.) išorinę lauko sieną ir lauko duris skiriančias terasą 3a1/ž ir koridorių 1-15 (3.40 kv. m.); bendras sienos ir durų ilgis 1,25 m. Taip pat nugriauti dalį, 1.07 m ilgio vidinės sienos, kurios storis 0,10 m; ši siena skiria koridorių 1-15 (3,40) ir patalpą 18 (14,15); reikalaujami nugriauti lauko siena ir durys bei dalis vidinės sienos (1,07 m ilgio) pastatyti D. S. nuosavybės teise nupirktame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“;

2. nugriauti dalį, 3,64 kv. m. ploto (2,91 m x 1,25 m) terasos (betoninių laiptų) 3a1/ž (10,07 kv. m.), kuri pastatyta D. S. asmeninės nuosavybės teise nupirktame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“ (terasa nepripažinta tinkama naudoti ir jos plotas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre);

3. nugriauti balkono dalį ir visas konstrukcijas savavališkai pastatytas virš D. S. asmeninės nuosavybės teise nupirktame 37 kv. m. ploto žemės sklype „B“. D. S. asmeninės nuosavybės teise nupirkto 37 kv. m. ploto žemės sklypo „B“, esančioje 4,98 kv. m. ploto erdvėje, t.y. 1,34 kv. m. (1.07 x 1,25 = 1,34 kv. m.) ploto virš koridoriaus 1-15 (3,40) ir 3,64 kv. m. (2,91 m ilgio ir 1,25 m) ploto virš terasos 3a1/ž (10,07 kv. m.);

4. atstatyti į pirmykštę padėtį V. M. rekonstrukcijos metu savavališkai panaikintą dujų ventiliacijos vamzdį, ėjusį iš buvusios patalpos, pažymėtos indeksu 1-16 į dūmtraukį, praeinantį per V. M. priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-19 (16,90 kv. m.);

5. iškasti (pašalinti) rekonstrukcijos metu savavališkai, vieno metro gylyje V. M. nutiestą apšildymo vamzdį nutiestą per D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 37 kv. m. ploto žemė sklypą iš V. M. pastatytos katilinės (R1-1, 10,17 kv. m.) į V. M. rekonstruotą buvusį garažą (kūrybines dirbtuves).

Nutraukė bylą dėl ieškovų pareikšto prašymo atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą prašymui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)114-866 iš dalies panaikinimo paduoti; mutraukė bylą dėl D. S. 2009-01-28 prašyme civilinėje byloje Nr. 2-20313-728/2008 „Dėl pasibaigusio (nuo 2007-11-12 iki 2007-12-12) vieno mėnesio termino apskųsti VAVA TPSVPD 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101) 11.4-866, atnaujinimo“ pateiktų prašymų:

1. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)114-866;

2. atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą prašymui dėl panaikinimo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)114-866 paduoti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai D. S. ir A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (t. 5, b. l. 146-164).

Žemesnės instancijos teismas

Skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, teismas nesilaikė CPK 7 str. ir CK 137 str. 3 d. ir 1.85 str. nustatytų civilinio proceso taisyklių. Teismas turėdamas pagrindą atsisakyti ginti atsakovo V. M. tariamas, apgaulės pagrindu įgytas daiktines teises, priešingai, jas apgynė neturėdamas tam teisinio pagrindo, tačiau negynė ieškovų pažeistų teisių. Teismas nepagrįstai netyrė, neįvertino ir sprendime nepasisakė (nutylėjo) dėl atsakovo V. M. sekančių veiksmų: neteisėtų (nesąžiningų) ketinimų, pastarajam rengiant jam priklausančios dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą; dėl V. M. apgaulės būdu išgauto B. V. parašo ant suklastoto rekonstrukcijos projekto pirmo aukšto plano ir šio suklastoto rekonstrukcijos projekto pagrindu gautų statybos (rekonstrukcijos) leidimų teisėtumo; dėl V. M. prisiimtų įsipareigojimų B. V. ir V. M. konkrečių veiksmų sąžiningumo statant atskirą 3.72 m2 ploto koridorių; dėl koridoriaus kadastrinių duomenų pateikimo į VĮ „Registrų centro” NTR duomenų bazę; dėl pastatyto koridoriaus 1-15(3.40) perdavimo B. V. naudojimuisi asmeninės nuosavybės teisėmis; dėl V. M. reikalavimo teisėtumo atlaisvinti koridorių ir perduoti V. M.; dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau ir VASA TPSVPD) pareigūnų veiksmų teisėtumo pripažįstant V. M. 2002 - 2007 m. rekonstruotas patalpas tinkamomis naudoti ir 2007-04-17 akto klastojimo požymių; dėl atsakovų V. M., VAVA ir VTPS Inspekcijos pareigūnų procesinės elgsenos teisėtumo vilkinant ir nepateikiant civilinėje byloje turimų įrodymų, susijusių su V. M. rekonstrukcijos projekto rengimu, statybos leidimų išdavimu ir V. M. rekonstruotų patalpų pripažinimu tinkamomis naudoti.

2. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti konkrečius ieškinio reikalavimus ir pagal atskirus reikalavimus bylą nutraukė dėl prejudicinio fakto galios, nes V. M. veiksmų teisėtumas nebuvo tiriamas jokiose bylose.

3. Padarydamas išvadą, kad V. M. vykdė rekonstrukciją teisėtai, teismas netyrė, kad V. M. B. V. sutikimą pakeisti pastarosios seną įėjimą nauju gavo panaudodamas apgaulę, nesąžiningai nepranešdamas B. V. svarbios apsisprendimui aplinkybės, kad sutikdama, jog V. M. jos seną įėjimą pakeistų nauju, ateityje liks be jokio įėjimo į savo gyvenamąsias patalpas.

4. Teismas sprendime nutylėjo ir nepateikė jokių vertinimų, išvadų ar motyvų dėl akivaizdaus atsakovo V. M. apgaulės fakto ir atsakovo VAVA TPSVPD pareigūnų piktnaudžiavimo savo teisėmis ir atliktų konkrečių nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų. Teismas neatsižvelgė, kad V. M. rekonstrukcijos metu viršijo Statybos įstatymo 2 str. 18 p. leistiną 10 % maksimalaus buvusio gyvenamojo namo plotą nuo 138,82 m² iki 199,23 m² ploto, o rekonstrukciją vykdė pasibaigus leidimų galiojimo terminams.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas, pripažindamas atsakovų veiksmus teisėtais, nepagrįstai netyrė bylai svarbaus fakto, kad VĮ „Registrų centrui“ 2007-06-01 sprendimu atsisakius rekonstruotas patalpas įregistruoti viešame registre dėl 2007-04-17 akte neaiškių braukymų ir užtušavimų, VAVA TPSVPD pareigūnė V. G. iš esmės pataisė 2007-04-17 akto turinį, patvirtino užtušavimų tikrumą VAVA TPSVPD spaudu. Išbraukė 2007-04-17 akte anksčiau įrašytas D. S. ir E. Š. pavardes, kad jos dalyvavo kartu su paskirta komisija peržiūrint statytojo pateiktą statinio projektą ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiūrėjo statinį. Išbraukė iš 2007-04-17 akto ir ankstesnį įrašą, kad namas yra trijų butų, išbraukto įrašo nepakeitė jokiu kitu. Tokiu būdu V. M. be D. S. parašo rekonstruotas patalpas supaprastinta tvarka įregistravo viešame registre, apie įregistravimą nieko nepranešant D. S.. Dėl šios valstybinės įstaigos pareigūnų kaltės ir akto pataisymo, D. S. praleido nustatytą 1 mėnesio terminą paduoti prašymui dėl VAVA TPSVPD 2007-04-17 akto panaikinimo.

6. Teismas netyrė ieškovų pateiktų įrodymų, kad VAVA TPSVPD vienodus faktus teisiškai vertino nevienodai ir nevienodai taikė įstatymus. Teismas priimdamas neteisingą sprendimą pažeidė ir Konstitucijos 5 str., kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kadangi VAVA TPSVPD D. S. nubaudė 6000 Lt už savavališkai rekonstruotą 18.11 m² ploto rūsį ir priešingai įteisino V. M. rekonstrukciją, nors V. M. rekonstrukciją vykdė pasibaigus statybos leidimų galiojimo terminams bei padidino galimą užstatymo plotą, nepagrįstai nefiksavo ir kitų padarytų V. M. statybos pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas neteisėtai netyrė ir nutylėjo faktą, kad VAAT 2008-05-26 administracinėje byloje Nr. 1-3133-171/2008 ir LVAT 2008-06-27 administracinėje byloje Nr. AS502-371/2008, priėmė nutartis, prieštaraujančias Konstitucijos 23 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (vienuolikto protokolo) 6 str. 1 d., Konvencijos pirmojo protokolo 1 str. ir Konvencijos (vienuolikto protokolo) 13 str. Administraciniai teismai neteisėtas nutartis priėmė suklaidinti V. M. pateiktu VAVA TPSVPD statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007-04-17 aktu, netirdami, kokie akte buvo ankstesni užtušuoti įrašai ir dėl kokių priežasčių ant užtušuotų senų įrašų užrašyti nauji (šie taisymai turi klastojimo požymių).

8. Teismas visiškai nepasisakė dėl reikalavimų išdėstytų D. S. 2010-08-20 prašyme „Dėl 2010-05-14 patikslinto ieškinio reikalavimų padidinimo (CPK 42 str. 1 d.) civilinėje byloje Nr. 2-370-728/2010”. Taip pat teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė patikslinto ieškinio 1.4. ir 1.5. p. išdėstytus reikalavimus.

9. Teismas motyvuodamas, kad B. V. sutiko ir nereiškė jokių pretenzijų, kad nežymi V. M. konstruojamos verandos dalis 2al/ž ir terasos 3al/ž dalis būtų statoma ant B. V. priskirto naudotis 37 m² ploto žemės sklypo „B“, neteisėtai nutylėjo, kad būtent ta nežymia 4.98 m² ploto žemės sklypo dalimi B. V. vaikščiojo į savo gyvenamąsias patalpas 1-16 ir 1-17. Teismas nutylėjo ir apie civilinėje byloje esančius ir įrodymų tyrimo metu ištirtus B. V. išsamius paaiškinimus : 2007-06-08 (t. 2, b.l. 61); 2008-05-10 (t. 1, b.l. 201); 2008-12-10 (t. 3, b.l. 62, 63); 2009-12-15 (t. 3, b.l. 185); 2010-08-12 (t. 4, b.l. 81-84); 2010-08-12 (t. 5, b.l. 83). Šiuose procesiniuose dokumentuose B. V. paaiškino, kad sutiko, jog V. M. panaikintų jos buvusį įėjimą į gyvenamąsias patalpas 1-16 ir 1-17, užstatydamas jai priskirtą 4.98 m² plotą 37 m² ploto žemės sklype „B" tik su aiškia sąlyga ir V. M. prisiimtais tvirtais įsipareigojimais, kad V. M. užstatomame plote pastatys B. V. naują, visiškai atskirą, daug geresnį už buvusį, 3.72 m² ploto koridorių (įėjimą) vietoje buvusi per seną verandą 1- 1(4.86 m²) ir šį koridorių bei dalį (3.64 m² ploto) terasos perduos B. V. asmeninėn nuosavybėn. Teismas šališkai nutylėjo, kad V. M. savo įsipareigojimą pilnai įvykdė, pastatė atskirą koridorių 1- 15(3.40), jį atitvėrė nuo savo patalpų medinę siena, koridorių perdavė B. V., koridorių pažymėjo gyvenamojo namo 2002-11-19 kadastrinių matavimų planuose.

10. V. M. nei B. V., nei statybą leidžiančius dokumentus išduodančiams subjektams nepranešė (nuslėpė), galima daryti išvadą, kad nepranešė ir VAVA TPSVPD komisijos nariams pasirašiusiems 2007-04-17 aktą, jog jo parengtame rekonstrukcijos projekte suprojektuotas naujas 3.72 m² ploto koridorius (įėjimas), vietoje buvusio įėjimo į B. V. priklausančias gyvenamąsias patalpas 1-16 ir 1-17, yra laikinas. Šio atskiro suprojektuoto koridoriaus jis B. V. perdavinėti neplanavo ir neplanuoja, nes po pastatymo koridorių ketina panaikinti.

11. Teismas visapusiškai neištyrė ieškovų pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumą, nes visus leidimus V. M. gavo panaudojęs apgaulę, o VAVA TPSVPD suklastojo 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurio pagrindu V. M. nuosavybės teisės į rekonstruotas patalpas buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Palikus nepakeistą teismo sprendimą atsakovui atsirastų teisinis pagrindas reikalauti D. S. nekilnojamojo daikto valdymą (4.98 m² ploto žemės) išregistruoti iš viešo registro. Tokiu būdu nepagrįstai pasikeistų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės realios dalys (jų dydis), tuo pačiu būtų pažeisti įstatymai užtikrinantys nuosavybės neliečiamumą ir jos apsaugą. Teismas įteisindamas atsakovo V. M. apgaulės būdu įgytą asmeninės nuosavybės teisę į ieškovų įėjimą į gyvenamąsias patalpas 1-32 (26.68) ir atsakovų reikalavimo teisę panaikinti ieškovų vienintelį įėjimą į gyvenamąsias patalpas 1-32(26.68) pažeidė visuotinai žinomą teisės principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas neteisingai nustatė trijų metų ieškinio senaties termino pradžią nuo 1996 m. birželio mėnesio, nesivadovavo 1964 m. CK 86 str. ir CK 1.127 str. taisyklėmis, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. D. S. apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2007-09-07, kai gavo V. M. 2007-09-07 reikalavimą atiduoti jam koridorių, o į teismą D. S. kreipėsi 2010-08-23. Teismas neatsižvelgė, kad negatoriniams reikalavimams netaikomi ieškinio senaties terminai, nes teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio.

13. Teismas sprendime neteisingai, neištyręs ir nesiremdamas jokiais konkrečiais įrodymais, neturėdamas teisinio pagrindo motyvavo, kad ieškinio nagrinėjimo metu ieškovai teismui nenurodė objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą ginčyti 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Teismas neteisėtai nepasisakė dėl ieškovų civilinėje byloje pateikto ir įrodymų tyrimo metu tirto ieškovų 2009-01-28 prašymo dėl pasibaigusio 1 mėnesio terminio apskųsti VAVA TPSVPD 2007-04-17 aktą, atnaujinimo. Šioje reikalavimų dalyje nebuvo tirta, kad D. S. apskundimo terminą praleido dėl valstybinės įstaigos pareigūnų nesąžiningų veiksmų. Ieškovė nebūtų pasirašiusi minėto akto, jeigu būtų žinojusi, kad jos ir E. Š. pavardė, kaip namo statytojų, išbrauktos iš 2007-04-17 akto ir akte palikta tik V. M. pavardė, kaip vienbučio namo vienintelio statytojo, neišsprendus su D. S. visų ginčų dėl užstatyto įėjimo į patalpas 1-32(26.68).

14. Vindikacinio reikalavimo teisė, grąžinti ieškovams iki teisės pažeidimo turėtą daiktą (įėjimą) natūra, atsirado tuomet, kai rekonstruotos patalpos VAVA TPSVPD 2007-04-17 akto pagrindu 2007-06-21 buvo įregistruotos viešame registre ir įregistruotos V. M. nuosavybės teisės į šias rekonstruotas patalpas. V. M. turi galimybę grąžinti įėjimą natūra, nes pats paaiškino, kad įėjimas ieškovei (B. V.) yra atitvertas laikinomis pertvaromis, kurios nelaiko nei šilumos, nei garso izoliacijos ir šią laikiną sieną jis ketina nugriauti. Ieškovai įvykdė savo pareigą ir įrodė savo nuosavybės teises į įėjimą ir įstatyme numatytas sąlygas, kuriomis jie prarado daiktą (įėjimą) bei paneigė įstatyme įtvirtintą įgijėjo V. M. sąžiningumą bei įrodė savo teisę išreikalauti įėjimą iš svetimo neteisėto valdymo ir atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nepagrįstai nepasisakė ir netyrė šių faktų:

- B. V. 1992-06-03 dovanojimo sutartyje Nr. 1-291 ir E. M. 1992-06-23 dovanojimo sutartyje Nr. 2-1955 įrašytų sąlygų „su atskiru įėjimu", „be atskiro įėjimo", taip pat nevertino buvusių tikrųjų šalių ketinimų, dovanojimo sutarčių tikslo, turinio, sutarčių sudarymo aplinkybių;

- kad V. M. asmeniškai pasirašė B. V. dovanojimo sutartį, priėmė ir vykdė 1992-06-03 dovanojimo sutartyje Nr. 1-291 įrašytas sąlygas, nes į jam padovanotas patalpas įsirengė naują įėjimą ir jam padovanota veranda 1-1 (4.86) niekada nesinaudojo, kaip ir buvo įrašyta sutartyje „dovanojamas kambarys 1-19 be įėjimo"; - B. V. ir E. Š. 1996-02-14 sutikime įrašytų sąlygų, kad V. M. rekonstruotų tik jam priklausančią dalį (45,49 m²) gyvenamojo namo. Minėtas sutikimas įrodo, kad V. M. pažeidė sutikime suteiktas teises, turėjo teisę suprojektuoti rekonstrukciją tik jam priklausančiose 2/6 dalyse gyvenamojo namo, tačiau rekonstrukciją suprojektavo ir B. V. nuosavybės teisėmis priklausančioje namo 1/6 dalyje;

Žemesnės instancijos teismas

- B. V. pasirašymo ant V. M. parengto ir jai 1996 m. balandžio mėn. pateikto pasirašyti V. M. nuosavybės teisėmis priklausančių 2/6 dalių gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto pirmo aukšto plano, sąlygų;

- V. M. tikrųjų ketinimų, tikslų ir prie kokių aplinkybių bei dėl kokių priežasčių V. M. rekonstrukcijos projekto pirmo aukšto plane suprojektavo du naujus atskirus įėjimus; - Teismas sprendime nepasisakė, kodėl atmesdamas visus ieškinio reikalavimus sprendimą grindė Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1996-06-11 leidimu, kurio galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2001-06-11;

- Teismas nepasisakė dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio 1996-04-16 leidimo Nr.179, kurio galiojimo terminas pasibaigė 1997-04-16, tai yra V. M. net nepradėjus rekonstrukcijos;

- Teismas nepasisakė dėl V. M. 2011-03-17 teismo posėdžio metu duoto paaiškinimo, atskleidžiančio V. M. piktavališkumą ir nesąžiningumą, jog pastatyti savo nuosavybės teisėmis laikiną atskirą įėjimą į B. V. priklausančias gyvenamąsias patalpas jis buvo suplanavęs dar 1996 metų balandžio-birželio mėn., kai derino rekonstrukcijos projektą ant kurio pirmo aukšto plano pasirašė ir B. V.;

- dėl B. V. paaiškinimų duotų Vilniaus miesto 1-ame apylinkės teisme) 2006.02.23 - 2006.03.09 teismo posėdžio metu ir B. V. (kaip trečiojo asmens nepareiškusio savarankiškų reikalavimų) paaiškinimų duotų dabar nagrinėjamojoje byloje : 2007-06-08 patvirtinime, 2008- 05-10 notarine forma patvirtinime, 2008-12-10 paaiškinime; 2009- 12-15 atsiliepime, 2010-08-12 atsiliepime;

- dėl V. M. nepagrįstų atsisakymų pasirašyti taikos sutartį,

- Kokios V. M. nuosavybės teisės 1992-06-03 dovanojimo sutarties Nr. 1-291 pagrindu galėjo būti įregistruotos viešame registre (CK 6.467, 6.468 str., 1964 m CK 280 str.2 d. ir 3 d.).

- Kokiomis patalpomis naudojosi bendrasavininkiai E. M., V. M. ir B. V. po dovanojimo sutarčių pasirašymo.

- Netyrė leidimų išdavimo sąlygų ir leidimo galiojimo terminų;

- Visapusiškai ir objektyviai neištyrė įrodymų, kokiomis statybos normomis VAVA TPSVPD vadovavosi 2007-04-17 pripažindamas statinį tinkamu naudoti, jeigu buvęs gyvenamojo namo plotas rekonstrukcijos metu padidintas 43 %, nors pagal Statybos įstatymo 2 str. turėjo teisę padidinti tik iki 10 %.

- kad VAVA TPSVPD neturėjo teisės be bendrasavininkės D. S. parašo, V. M. rekonstruotas patalpas pripažinti tinkamomis naudoti, vykstant tarp V. M. ir D. S. ginčui dėl koridoriaus rekonstrukcijos teisėtumo;

- Netyrė, kad advokatė pateikė pinigų įmokų mokėjimo kvitus už teiktas teisines paslaugas VAAT ir LVAT, kai tuo trapu šiuose tesimuose nagrinėjant bylas nedalyvavo. Administraciniai teismai turi teisę spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimą už atstovavimą šiuos teismuose, o ne bendros kompetencijos teismas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo ieškovai prašo panaikinti 2011-06-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti visus ieškovų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė, kad pateikti įrodymai nepaneigiamai įrodo, kad Valstybinė statinių statybos inspekcija 1996-06-11 leidimą, kurio galiojimo terminas buvo pasibaigęs 2001-06-11, ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinis padalinys 1996-04-16 leidimą Nr. 179, kurio galiojimo terminas pasibaigė 1997-04-16, V. M. išdavė po to, kai suderino ir patvirtino V. M. joms pateiktą rekonstrukcijos projektą, kurį V. M. apgaulės įtakoje pasirašė namo bendrasavininkės B. V. ir E. Š..

2. Teismas neatsižvelgė ir netyrė, kad B. V. pasirašė ant V. M. pateikto rekonstrukcijos projekto pirmo aukšto plano tik po to, kai V. M. B. V. įtikinamai paaiškino, kad nors jo rekonstrukcijos projekte suprojektuoti atskiras naujas priestatas ir betoniniai laiptai statybos metu bus betarpiškai pristatyti ir prijungti prie gyvenamojo namo pagal visą gyvenamojo namo išorinę rytinę sieną, tačiau nepasikeis visų bendrasavininkių bendru susitarimu nustatyta namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarka.

3. Faktą, kad V. M. veikė nesąžiningai išgaudamas B. V. parašą ant rekonstrukcijos pirmo aukšto plano patvirtina ir Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, teismo posėdžio, vykusio 20011-03-17, metu V. M. pateikti atsakymai į A. S. klausimus : „Ar neginčijate , kad Jūsų ginčijamą 1.34 m plotą priestato 2al/ž ir 3.64 m plotą terasos 3a 1/ž pastatėte B. V. asmeninės nuosavybės teise naudojamame (priklausančiame) 37 m² ploto žemės sklype „B"?, „Ar Jūs iškarto projektavote koridorių sau?", „Ar apie tai informavote B. V.?".

4. Teismas taip pat nutylėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006, 2006-03-09 sprendime išdėstytus motyvus, patvirtinančius faktines aplinkybes, turinčias nors ir ne prejudicinę, bet labai svarbia įrodomąją reikšme šioje byloje: kad B. V. 1996 m. davė V. M. sutikima užstatyti jos turėta iėjimą i virtuve 1-16 (9.99 m²) tik jai priklausančiu koridoriumi, suprojektuotu rekonstrukcijos projekto pirmo aukšto plane ir niekada nedavė V. M. jokio sutikimo užstatyti jai priklausantį įėjimą į virtuvę 1-16 (9.99 m²) V. M. priklausančiu priestatu.

5. Teismas neteisėtai netyrė Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006, 2006-02-23 – 2006-03-09 teismo posėdžių metu V. M. ir B. V. duotų paaiškinimų, kurie patvirtina faktą, jog B. V. nedavė V. M. sutikimo V. M. statiniais užstatyti buvusio įėjimo į B. V. virtuvę 1-16 (9.99 m²).

6. Teismas, papildomu sprendimu nutraukdamas bylą dėl D. S. 2009-01-28 prašymo atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą apskųsti VAVA TPSVPD 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nepagrįstai nutylėjo apie statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007-04-17 akto klastojimo faktus, išdėstytus patikslintame ieškinyje. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad V. M. 2007 m. gegužės mėn. pradžioje D. S. pateikė pasirašyti 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)1.1.4-866 su klastojimo požymiais: užtušuoti tam tikri įrašai.

7. V. M. savo nuosavybės teises į ginčijamą koridorių 1-15(3.40) 2007-06-21 įregistravo NTR kaip vienbučo namo savininkas dėl neteisėtų VAVA TPSVPD pareigūnės V. G. veiksmų pataisant 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą: akte buvusius įrašus, kad namas daugiabutis ir yra trys savininkai išbraukiant ir vietoje to įrašant, kad narnas vienbutis ir statytojas tik V. M..

8. Teismas nevertino ieškovės paaiškinimų, kad ji nebūtų praleidusi 1 mėnesio termino paduoti skundui dėl VAVA TPSVPD 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)114-866 panaikinimo, jeigu būtų žinojusi, kad D. S. ir E. Š. pavardės, kaip namo statytojų, išbrauktos iš 2007-04-17 akto ir akte palikta tik V. M. pavardė, kaip vienbučio namo vienintelio statytojo, neišsprendus su D. S. visų ginčų dėl užstatyto įėjimo į patalpas 1- 32(26.68).

9. Teismas nei sprendime, nei papildomame sprendime nevertino šių aplinkybių: (1) kad VAVA TPSVPD pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, pripažindami teisėtu V. M. užstatytą D. S. priklausantį vienintelį įėjimą į D. S. priklausančias gyvenamąsias patalpas 1- 32(26.68); (2) kad VAVA TPSVPD pareigūnai ir V. M. neteisėtai nepranešė D. S. apie paskirtą komisijos narių atvykimo laiką apžiūrėti V. M. rekonstruotas patalpas ir pripažinti statinį tinkamu naudoti ir apie pataisytą statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007-04-17 aktą, dėl ko D. S. praleido 1 mėnesio terminą paduoti skundui dėl VAVA TPSVPD 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)114-866 panaikinimo; (3) kad VAVA TPSVPD pareigūnai savo neteisėtais veiksmais sudarė V. M. palankesnes turto valdymo sąlygas D. S. sąskaita, sukūrė netoleruotiną dirbinę teisinę situaciją, kuri leidžia V. M. ignoruoti CK 4.75 str. reikalavimus ir valdant bendrą turtą neatsižvelgti į bendrasavininkių interesus; (4) kad VAVA TPSVPD pareigūnės V. G. padarytų neteisėtų pataisymų pagrindu V. M. rekonstruotas patalpas galėjo be D. S. parašo neteisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre tik savo nuosavybės teisėmis nieko apie tai nepranešęs D. S.; (5) kad Komisijos nariai neturėjo teisės pasirašyti rekonstruotų patalų pripažinimo tinkamomis naudoti 2007-04-17 akto Nr. (101)11.4-866 be D. S. dalyvavimo komisijoje ir kol nebus išspręstas klausimas dėl naujo ėjimo įrengimo į D. S. nupirktas patalpas 1-32(26.68);

10. V. M. priklausančių gyvenamojo namo 2/6 dalių rekonstrukcijos projekte ir 2007-02-28 kadastriniuose matavimuose nenurodyta, kad suprojektuota ir apmatuota koridoriaus 1- 15(3.40) siena yra laikina. Todėl komisijai priiminėjant rekonstruotas patalpas pagal projektą ir nežinant kitų aplinkybių, V. M. rekonstrukcija tik formaliai atitiko Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" V skirsnio „Trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga" 173 p. reikalavimus. Be to, buvo pažeista V. M. rekonstruotų patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti procedūra.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pripažinus tinkamais naudoti V. M. rekonstruotus priestatą 2a 7ž (21.73 m²) ir terasą 3a 'ž (10,07 m²) D. S. liko be jokio įėjimo į savo gyvenamąsias patalpas, tokiu būdu buvo grubiai pažeisti Statybos įstatymo 6 str. 4 d. nustatyti reikalavimai.

12. Teismas nutylėjo apie D. S. paaiškinimus, kad VAVA TPSVPD sudarytai komisijai apžiūrint ir 2007-04-17 aktu pripažįstant tinkamomis naudoti V. M. 2002 -2007 metais rekonstruotus : priestatą 2a 7ž (21.73 m²), terasą 3a 'ž (10,07 m²) ir pastogės patalpas, D. S. tuo metu atvirai vykdė savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, o statybinės medžiagos ir iš rekonstruojamo rūsio išmestas natūralus priemolio gruntas gulėjo priešais gyvenamąjį namą.

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinius skundus atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti nepakeistus skundžiamus sprendimus. Teigia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino visapusiškai nešališkai. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, dėl kurių ieškovų reikalavimai galėtų būti patenkinti. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimus atlikti rekonstrukcijos darbus pagal nustatyta tvarka suderintą projektą, atsakovas turėjo, o to nepaneigė ir ieškovai. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad klausimas dėl statinio pripažinimo akto ginčijimo yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-05-26 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-3133-171/2008. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas V. M., rekonstruodamas gyvenamąjį namą, nevykdė jokių savavališkos statybos ar rekonstrukcijos darbų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. M. ir D. M. prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Pateikia tokius esminius atsikirtimus:

1. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, jog V. M. 1996-02-14 iš bendraturčių E. Š. ir B. V. gavo rašytinį sutikimą rekonstruoti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį pagal patvirtintą projektą. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad B. V. atsakovas V. M. nepranešė apie tai, kad jo vykdomos rekonstrukcijos metu 4.98 m² ploto žemės sklypo dalimi B. V. taps sunkiau naudotis įėjimu į gyvenamąsias patalpas. Bylos medžiaga tvirtina, kad buvusi gyvenamojo namo bendraturtė B. V. nereiškė jokių pretenzijų, jog nežymi rekonstruojamos verandos 2al/ž ir terasos 3alž dalis būtų statoma ant jai priskirto naudotis žemės sklypo, kuris namų valdos žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „B". Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006 aiškiai pasakyta, kad atsakovas V. M. turėjo bendraturčių sutikimą atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją. 2. Apeliantė (ieškovė) tik 2007-03-01 pirkimo - pardavimo sutartimi tapo gyvenamojo namo, esančio Blindžių g. 23, Vilniuje, bendraturte. Akivaizdu, kad ji negali prieštarauti ankstesnių bendraturčių duotam sutikimui, nes pirkdama gyvenamojo namo, esančio Blindžių g. 23, Vilniuje, patalpas gerai žinojo, kokios apimties/turinio teisėmis galės naudotis.

3. Apeliantų argumentai dėl rekonstrukcijos neatitikimo teisės aktų reikalavimams visiškai nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, jog visi tuo metu galioję teisės aktų reikalavimai buvo pilnai įgyvendinti, nes atsakovui V. M. buvo 1996-06-11 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. R96-215. Leidimas ir šiuo metu yra galiojantis. Visa gyvenamojo namo, esančio Blindžių g. 23, Vilniuje pagal rekonstrukcijos projektą atlikta rekonstrukcija yra baigta, statiniai yra pripažinti tinkamais naudoti. Šį faktą patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-866.

4. Su gyvenamojo namo bendraturte B. V. atsakovas V. M. derino visus namo rekonstrukcijos projekto aspektus ir detales. Atsakovas turėjo ir Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos 1996-02-26 sutikimą bei Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos 1996-04-15 potvarkį Nr. 24. To pasėkoje B. V., nematydama jokių jos teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių atsakovo V. M. veiksmų, 1996-02-14 sutiko su šiuo projektu. Pažymėtina, jog apeliantų (ieškovų) ginčijami rekonstrukcijos planai jokių teisinių pasekmių ir padarinių nesukelia. Tuo pačiu jie negali pažeisti ir apeliantų (ieškovų) teisėtų interesų.

5. Rekonstrukcijos planų derinimo metu galiojęs 1964 m. CK 84 str. nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Apeliantųginčijamų rekonstrukcijos planų apskundimo terminas suėjo 1999 m. birželio mėnesį. Iki ieškinio pareiškimo suėjęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti. Tokios teisės normos taikymo taisyklės buvo numatytos 1964 m. CK 90 str., tokios pat išliko ir 2000 m. CK 1.131 str. 1 d. CK 4.48 str. 2 d. numato, jog naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Taigi pagal 2007-03-01 pirkimo - pardavimo sutartį ieškovams tapus gyvenamojo namo bendraturčiais, atsakovas neprivalėjo vėl į bendraturčius kreiptis dėl sutikimo rekonstrukcijai gavimo. CK 1.128 str. įtvirtinta nuostata, kuri taikoma ir daiktinių teisių perleidimo atveju, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

6. Visiškai nepagrįstas apeliantų argumentas, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistų komisijai apžiūrint atsakovo V. M. rekonstruoto namo dalį, komisija negalėjo išduoti 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866. Komisijai pasirašant 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti aktąNr. (101)11.4-866 buvo vertinama tik ta namo dalis, kurią pagal suderintą projektą rekonstravo V. M..

7. Teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės skundo dalį dėl praleisto 1 mėnesio termino atnaujinimo paduoti skundui dėl 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-05-26 nutartimi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS302- 371/2008 išsprendė ieškovės D. S. reikalavimą dėl 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo.

8. Reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus komisijos pasirašytą 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-866 yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl šiam reikalavimui turi būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtintas vieno mėnesio terminas. Pačiame apeliantės (ieškovės) 2009-01-28 prašyme atnaujinti terminą nurodytos aplinkybės patvirtina tą faktą, kad apie skundžiamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymą apeliantė (ieškovė) sužinojo dar 2007 m. gegužės mėn. Apie šio akto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sužinojo 2007-11-12, nors skundžiamas 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2007-06-21. Akivaizdu, kad apeliantai (ieškovai) nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė nė vienos svarbios priežasties, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą skųsti 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4- 866.

9. Reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 įregistravimą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banke, dalyje, dėl atsakovo V. M. neteisėtai užstatyto 4.98 m² ploto (3.98 x 1.25) B. V., o nuo 2007-03-01 D. S. nuosavybės teise nupirktame 37 m² ploto žemės sklype „B", iš jų: 1.34 m² ploto koridoriumi 1-15 (3.40), 3.64 m² ploto terasa 3alž (10.07) ir 4.98 m² ploto balkonu, esančiu virš koridoriaus 1-15 (3.40) ir terasos 3alž (10.07) ir panaikinti šioje dalyje įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atsakovo V. M. nuosavybės teises. 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-866 yra teismų sprendimais pripažintas galiojančiu, nenuginčytas, gautas atlikus visus teisės norminiuose aktuose numatytus veiksmus, gautas turint reikiamus sutikimus, todėl reikalavimas panaikinti šio akto registraciją turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

10. Reikalavimas atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą prašymui dėl aukščiau minėto akto įregistravimo panaikinimo paduoti taip pat turi būti atmestas. Apeliantai (ieškovai) nenurodė nė vienos svarbios priežasties, dėl kurios praleistas 1 mėnesio terminas turėtų būti atnaujintas. Esant visiems būtiniems bendraturčių sutikimams, 2007-04-17 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-866 yra teisėtas, todėl jį panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Motyvai dėl šio akto galiojimo jau buvo išdėstyti, todėl šioje dalyje apie juos nėra užsimenama.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo atsakovai V. M. ir D. M. prašo ieškovų skundą dėl papildomo sprendimo atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-17 papildomą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Pateikia tokius esminius atsikirtimus:

1. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo namo rekonstrukciją atsakovas V. M. atliko teisėtai, o bendraturtė B. V. laisva valia ir nesuklaidinta davė sutikimą dėl rekonstrukcijos. Pati B. V. įstatymų nustatyta tvarka niekada neginčijo/neginčija šio sutikimo, kaip išgauto išjos dėl apgaulės.

2. Apeliantė D. S. niekada neįgijo nuosavybės teise ir jai niekada nepriklausė įėjimas 1-15 (3.40 kv. m.) į patalpas. Apeliantai ignoruoją faktą, jog patalpa 1-1 (4.86 kv. m.) (pagal kadastrinių matavi atliktų 2002-11-19 duomenis patalpa, pažymėta indeksu 1-15, 3.40 kv. m.) 1992-06-03 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp V. V., V. M. ir E. M. pagrindu, nuosavybės teise priklauso atsakovui V. M.. Todėl atsakovas V. M. yra vienintelis patalpos savininkas. Be to, 2007-03-01 pirkimo – pardavimo sutartyje, pagal kurią apeliantė įgijo 1/6 gyvenamojo namo, esančio Blindžių g. 23, Vilniuje dalį, yra aiškiai nustatyta, kokiomis konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis turės teisę naudotis apeliantė. Taigi apeliantė D. S. niekada nebuvo koridoriaus 1-15 (3.40 kv. m.) bendraturtė, todėl jos sutikimas pasirašant 2007-04-17 Aktą nebuvo reikalingas.

3. Atsakovo V. M. veiksmai panaikinant dujų ventiliacijos vamzdį, einantį iš patalpos pažymėtos indeksu 1-16 (9.99 kv. m.) į dūmtraukį, praeinantį per jam priklausančią patalpą pažymėtą indeksu 1-19 (16.90 kv. m.), o patį dūmtraukį užmūrijant yra teisėti, nes jiems nebuvo būtinas statybos leidimas.

4. Surašant 2007-04-17 Aktą buvo laikytasi visų įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, tą patį patvirtina ir 2007- 04-17 Aktą surašiusi institucija. Be to, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme 2007-04-17 Akto originalas buvo apžiūrėtas ir teismas nenustatė jokių šio dokumento klastojimo faktų. Siekiant nuginčyti 2007-04-17 Aktą yra nurodoma, jog nuo 2007 m. balandžio mėn. D. S. visą laiką būdavo savo gyvenamosiose patalpose, tačiau nepastebėjo jokios komisijos. Šis argumentas taip pat yra subjektyvus, jokiu būdu neįrodantis, jog 2007-04-17 Aktas buvo neteisėtas ir priimtas pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje nustatyta, kad V. M., D. S., A. S. ir E. Š. yra žesmės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai (t. 1, b. l. 69-71) Ieškovė D. S. minėto nekilnojamojo turto bendrasavininke tapo iš B. V. 2007-03-01 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijusi jai priklausiusią dalį (t. 3, b. l. 43-50). E. Š. ir B. V. 1996-02-14 davė sutikimą V. M. vykdyti jam priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją. 1996-06-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba išdavė V. M. leidimą vykdyti statybą ir atlikti rekonstrukciją (t. 1, b. l. 88). 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu atsakovo rekonstruotas pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, b. l. 90). Statinio pripažinimo aktas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, tai reiškia, kad V. M. statybos darbus pagal 1996-06-11 statybos leidimą atliko laikydamasis pradinio projekto bei teisės aktų reikalavimų. Kadangi ginčo statybos darbai buvo atlikti turint statybą leidžiantį dokumentą, kitų bendraturčių sutikimą, laikantis projektinės medžiagos, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atmetęs ieškovų reikalavimus pripažinti V. M. atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją neteisėta (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neįrodė nei esant savavališkos statybos fakto, nei statybos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, jie nepagrindė ir savo teisių pažeidimo (CK 4.103 str.). Dėl to atskirai nepasisakytina dėl apeliacinių skundų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemonių.

Kadangi ieškovė D. S. įsigydama iš B. V. 1/6 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kartu perėmė ir buvusios turto savininkės teises bei pareigas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį reikalavimų pripažinti B. V. 1996-02-14 sutikimą leisti atsakovui V. M. atlikti ginčo rekonstrukciją atžvilgiu (CK 1.131 str.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką 1964 m. CK 87 str. buvo nustatyta, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir galiojančio CK 1.128 str., tik papildomai nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita. Ši taisyklė taikytina ir daiktinių teisių perleidimo atveju, nes ir daiktinių teisių perleidimas grindžiamas principu, jog niekas negali perleisti daugiau teisių, nei pats jų turi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2008). Ta aplinkybė, kad ieškovai apie savo tariamą teisių pažeidimą sužinojo 2007-09-07, kai gavo V. M. 2007-09-07 reikalavimą atiduoti jam koridorių, įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui neturi, kadangi D. S. įsigydama dalį gyvenamojo namo, perėmė buvusios savininkės B. V. turėtas teises ir pareigas, o ieškinio senaties terminų, susijusių su nuosavybės teisėmis į šį turtą, skaičiavimas, vadovaujantis pirmiau nurodyta taisykle, neprasidėjo iš naujo.

Atskirai išskirtina, jog D. S. 2007-03-01 pirkimo – pardavimo sutartimi negalėjo įgyti daugiau teisių į perkamą objektą nei jų turėjo B. V.. Ši aplinkybė svarbi tuo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2008 netenkino B. V. prašymo atidalinti jai asmeninėn nuosavybėn 3,40 kv. ploto patalpą, pažymėtą indeksu 1-15, nesant tam įstatyminio pagrindo, taigi D. S. minėtos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu taip pat negalėjo asmeninėn nuosavybėn įgyti šios patalpos.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su įsiteisėjusių administracinių teismų procesinių sprendimų revizija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-06-27 nutartimi (t. 2, b. l. 21-25) administracinėje byloje Nr. AS502-371/2008 pripažino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-05-26 nutartimi (t. 1, b. l. 212-214) pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą paduoti skundui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir atsisakė priimti D. S. skundo reikalavimą dėl minėto akto panaikinimo. Kadangi ieškovų reikalavimai atnaujinti terminą ginčyti 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir praleisto termino apskųsti šį aktą atnaujinimo jau buvo išspręsti minėtais administracinių teismų procesiniais sprendimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė vadovaudamasis CPK 293 str. Ieškovai manydami, kad administraciniai teismai jų reikalavimus išsprendė iš esmės pažeidžiant teisinį reguliavimą ar jų teises, gali reikšti prašymą Lietuvos administraciniam teismui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS502-371/2008 ABTĮ 158 str. nustatyta tvarka.

Kadangi ieškovai neįrodė, jog atsakovas V. M., vykdydamas jam priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, kokiu nors būdu būtų pažeidęs ieškovų teises bei įstatymų saugomus interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė (CPK 12, 178 str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Apeliantai paduodami skundus atskirai už juos nėra sumokėję žyminio mokesčio, tačiau matyti, kad jie yra priimti atsižvelgiant į buvusią šio mokesčio 786 Lt permoką, kuri negrąžinta(b.l.128, t.5), todėl laikoma, kad žyminis mokestis yra sumokėtas.

Išdėstyto pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgė į įrodymų visetą, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, todėl turėjo pagrindą ieškinį atmesti (CPK 178, 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011-05-20 sprendimą ir 2011-06-17 papildomą sprendimo apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiami sprendimai paliekami nepakeistais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Jau išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka ir apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį sprendimą ar nutartį skelbti 2012-10-17, apeliantė D. S. 2012-10-11 teismui pateikė prašymą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau priimti dar 2012-03-02 ieškovei VĮ Registrų centro siųstą atsakymą į jos prašymą bei DVD diską ir skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka prašyme nurodytais argumentais pagrindo nėra, nes jie faktiškai yra analogiški procesiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms ir kartojami nesutinkant su apeliantės atžvilgiu priimtu nepalankiu teismo sprendimu arba jais išeinama už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų, nurodomos naujos aplinkybės, kas prieštarauja procesinės teisės normoms (CPK 306str.2d., 307, 312, 314, 322str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą ir 2011 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-175-728/2011 palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovų D. S. ir A. S. lygiomis dalimis, t.y. po 10,25 Lt iš kiekvieno, valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Grąžinti ieškovei D. S. pateiktus įrodymus: 2011-04-26 VĮ Registrų centrui rašytą prašymą, 2012-03-02 atsakymą į jį ir DVD diską.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusGoda Ambrasaitė – BalynienėRūta Burdulienė