Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. RV-25-954, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

2. Nuteistajam E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. gruodžio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gegužės 8 d. Nuteistasis E. B. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. rugpjūčio 8 d.

4. 2023 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta tvirtinimui 2023 m. kovo 23 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo Nr. RV-25-954, 2023 m kovo 6 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-732 ir pateikta nuteistojo E. B. asmens byla.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. RV-25-954. Teismas sprendė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai būdingas nepastovumas – tiek mažėjimas, tiek didėjimas. Praėjus ilgesniam nei metų laikotarpiui nuo to momento, kai nuteistajam kartotinai buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šis rodiklis, nepaisant nuteistojo aktyvaus dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse, nepakito. Nurodė, kad Komisijos nutarime, nepaisant teigiamai nuteistąjį E. B. charakterizuojančių aplinkybių, konstatuota, kad dabartiniame pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape vis dar egzistuoja su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus. Teismo nuomone, nuteistojo kriminogeniniai veiksniai nepasižymi nuoseklia mažėjimo dinamika, priešingai, sugretinus paskutinę E. B. atžvilgiu priimtą Socialinio tyrimo išvadą su ankstesniais laikotarpiais priimtomis išvadomis, nustatyta, jog nuteistojo dinaminiai ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai liko nepakitę – dinaminiai pasižymi 11 skaičiumi, o apsauginiai – 8. Teismas nurodė, kad yra pastebimas nuteistojo elgesio pozityvus pokytis, tačiau jį įvertino kartu su kitais duomenimis, taip pat ir pakankamai neseniai įvykusį nuteistojo perkėlimo į lengvąją grupę faktą, pakankamai neseniai padarytų drausminių nusižengimų faktą, ir sprendė, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme yra stebima nedidelį laiko tarpą. Teismas darė išvadą, jog nuteistajam E. B. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. skundas atmestinas

8. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybę, atliktą bausmės dalį. Be to, joje itin detaliai ir išsamiai pasisakyta dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės E. B., įvertinant formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, todėl teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas, kaip nurodo nuteistasis, nėra pagrindo.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

10. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad E. B. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, tą pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas. Visgi reikia įvertinti ne tik tai, ar formaliai yra galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Atsakant į skundo argumentus pastebėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas klausimo dėl lygtinio paleidimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertino duomenų visumą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. B. atlieka subendrintą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už vagystę, veikiant bendrininkų grupe, ir prekybą žmonėmis, veikiant organizuota grupe. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, jiems būdingas finansinės naudos siekis. E. B. neigia gavęs finansinės naudos iš nusikalstamų veikų vykdymo. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau pateikė dokumentus (nenurodyta kokius), kad palaipsniui skolos yra dengiamos. Teismas detaliai įvertino ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

11. E. B. dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas trečią kartą. Lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. spalio 3 d. nutarimais nuteistajam nutarta netaikyti lygtinio paleidimo. 2022 m. spalio 3 d. nutarime rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymą. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistojo E. B. dalyvavimo programoje rezultatai vertinami kaip sėkmingi. Nurodoma, kad nuo 2022 m. spalio 3 d. nuteistasis E. B. dalyvavo ir išklausė 12 užsiėmimų programą, skirtą nuteistiesiems/baustiems už vairavimą apsvaigus; 2023 m. sausio 24 d. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Caritas vyr. socialinės darbuotojos diskusijoje apie bendravimą su vaikais, kai jų tėčiai yra kalėjime bei knygelės pristatyme „Knyga vaikams apie tėtį kalėjime“; nuo 2023 m. sausio mėnesio pradėjo lankyti užsiėmimus: grupinė psichoterapija, smurto prevencija, antstoliai; 2023 m. vasario 7 d. individualaus pokalbio metu nuteistasis buvo supažindintas su pirmuoju socialinės integracijos etapu;2023 m. vasario 15 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-25-107 perkeltas iš paprastos grupės į lengvąją grupę; 2023 m. kovo 28 d. baigė „Smurtinio elgesio prevencijos programą“. Nurodoma, kad E. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įsitraukia į resocializacijos procesą. Bausmės atlikimo metu skatintas 5 kartus, 2 kartus baustas už nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų nevykdymą. Priimant sprendimą minėtos aplinkybės vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

12. Skunde nuteistasis nepagrįstai sureikšmina Komisijos vaidmenį ir sumenkina teismo priimto sprendimo svarbą, teigia, kad apylinkės teismas privalėjo atsižvelgti į Komisijos nutarimo turinį ir jo pagrindu priimti sprendimą, t. y. taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas yra teisingumą vykdanti institucija ir teisėjas (teismas) turi diskrecijos teisę priimant sprendimą – individualų teisės taikymo aktą, kuriuo išreiškiamas teisingumo vykdymas valstybės vardu. Nuo kitų pareigūnų ir jų priimamų teisės aktų teisėjai ir teismai, kaip teisminės valdžios dalis bei jos išreiškėjai, skiriasi ir savo nepriklausomumu, vykdydami teisingumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komisijos priimtas nutarimas neturi tiesioginės įtakos teismo priimamam sprendimui, nes teismas yra laisvas vertinti bylos medžiagoje esančius duomenis savo nuožiūra ir vadovaujantis vidiniu įsitikinimu priimti atitinkamus sprendimus.

13. Be kita ko, nuteistasis E. B. akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau apygardos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino, jog nuteistojo elgesyje yra pastebimi ir teigiami pokyčiai, pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Skundžiamoje nutartyje detaliai išdėstytos ir įvertinos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, t. y. kad jis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiose diskusijose, programose, iš paprastosios grupės buvo perkeltas į lengvąją grupę. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo skatintas, mokėsi, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais. Taigi, į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė, nutartyje konstatavo teigiamus E. B. elgesio pokyčius, tačiau įvertinęs duomenų visumą sprendė, kad jis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Priimdamas sprendimą apylinkės teismas pagrįstai įvertino ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau analizavo aplinkybių visumą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam jau gali būti taikomas sąlyginis išankstinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis E. B. dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, pakankamai motyvuota. Priimto procesinio sprendimo neatitikimas nuteistojo lūkesčių nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

15. Apylinkės teismas teisingai sprendė, kad E. B. nustatytos probleminės sritys yra vis dar aktualios ir reikalauja korekcijos. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti tokie kriminogeniniai veiksniai: dinaminiai, statiniai, apsauginiai. Dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir teisingai įvertino Socialinio tyrimo išvados duomenis, joje išskirtus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šie veiksniai dar gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų keisti mąstymą, požiūrį. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti ir aštuoni apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. gyvenamoji vieta, galimybė dirbti laisvėje, įsiskolinimų mokėjimas, palaikomi santykiai su artimaisiais, motyvacija siekti asmeninių pokyčių, išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui, neigiamas savo nusikalstamo elgesio vertinimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai svarbūs, tačiau jie kol kas neatsveria penkių statinių ir vienuolikos dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie, kaip impulsyvumas, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, lėšų valdymo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo stoka, tikslų siekimas nusikalstant, tam tikru laipsniu išreikštos nuostatos, palaikančios neteisėtą elgesį, negatyvios nuostatos priežiūros bei visuomenės narių atžvilgiu. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis turi socialinius ryšius su artimaisiais, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, turėtų gyvenamąją vietą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų. Iki įkalinimo nuteistasis turėjo darbą, šeimą, tačiau tai jo nesulaikė nuo įsitraukimo į nusikalstamą veiklą

16. Skunde gausiai aptariama teismų praktika, dėstomi teismų išaiškinimai sprendžiant asmenų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų klausimus ir teigiama, kad skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekvienu atveju konkretaus asmens lygtinio paleidimo taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos duomenis ir atitinkamas Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, todėl aukštesnysis teismas nevertina kitose, skunde nurodomose byloje, nustatytų aplinkybių ir nelaiko priimtos nutarties prieštaraujančia teismų praktikai. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-489/2022).

17. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima.

18. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2023 m. kovo 6 d. išvados Nr. RV-25-732, atsižvelgiant į nuteistojo elgesio, išsilavinimo, lėšų tvarkymo ir pajamų, mąstymo ir kitus ypatumus, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skundžiamoje nutartyje teisingai įvertinta, kad 2019 m. gegužės 9 d. atlikto nuteistojo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 51 balas, kas atitiko vidutinį pakartotinio nusikalstamo elgesio kriterijų. 2020 m. gruodžio 30 d., kartotinai įvertinus E. B. polinkį į pakartotinį nusikalstamumą, buvo nustatyta vidutinė rizika, siekianti 43 balus (asmens byla, b. l. 48-53). Nuteistojo E. B. 2021 m. gegužės 6 d. bei 2021 m. birželio 28 d. atliktų kartotinių vertinimų metu, pastarajam jau buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tuo tarpu, 2022 m. kovo 2 d. E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybė kartotinai pasiekė vidutinės rizikos rodiklį. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, šis rizikos kriterijus liko nepakitęs iki paskutiniojo E. B. atlikto vertinimo – 2023 m. kovo 3 d. (asmens byla, b. l. 130-143). BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Šiuo atveju jau kurį laiką nuteistojo E. B. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o elgesio dinamika nenuosekli, todėl išlieka svarbus jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas.

19. Akivaizdu, kad nuteistojo elgesys nesustiprina skunde dėstomų argumentų ir nekeičia teismo išvadų. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nors šiuo metu pastebimas nuteistojo elgesio pozityvus pokytis, tačiau jį įvertinus anksčiau aptartų duomenų visumoje, įskaitant ir pakankamai neseniai įvykusį nuteistojo perkėlimo į lengvąją grupę faktą, taip pat pakankamai neseniai padarytų drausminių nusižengimų faktą, pripažintina, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme yra stebima vis dar nedidelį laiko tarpą. Nors nuteistasis padarė pažangą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka ta pati (vidutinė), t. y. nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir kitos aplinkybės nesudarė pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

20. Pastebėtina, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą buvo priimtas ne vienbalsiai, o 4 iš 5 narių balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą. Buvo pateikta atskiroji nuomonė, kurioje buvo siūloma netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo, nes nuteistasis nesimoko iš savo klaidų, jau yra tris kartus teistas, jo nusikaltimams būdinga sunkėjanti dinamika, finansinės naudos siekimas, taip pat jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Minėtosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju turintys kontaktą asmenys vienbalsiai nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti dar švelnesnėmis sąlygomis.

21. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-954, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 364 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.