Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko V. M. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo T. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 2 d., 124¹ str. 8 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 300 eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 2 d., 124¹ str. 8 d. už tai, kad 2015-09-28 apie 14 val. 35 min. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas 1,46 prom. girtumas, be valstybinio numerio ženklo, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros talono. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14, 16, 225 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-10-30 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-1425-239/2015 ir priimti naują sprendimą, T. J. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. d., 123 str. 2 d., 124¹ str. 8 d., vadovaujantis LR ATPK 33 str., paskirti 289 eurų baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatęs atsakomybę lengvinančią T. J. atsakomybę aplinkybę, nenustatęs sunkinančių, atsižvelgęs, kad pastarasis galiojančių nuobaudų neturi ir administracine tvarka baustas vos du kartus, taip pat pagrindinė veikla yra ūkininkavimas, skundžiamame nutarime nenurodė, kuo vadovaujantis paskyrė nubaustajam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t.y. neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Institucijos teigimu, teismas nesilaikė LR ATPK 30¹ str. nuostatų.

Skunde nurodoma, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Taip pat Institucija nurodo, kad teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskiriama administracinė nuobauda, siejami su išskirtinių aplinkybių byloje konstatavimu, t.y. būtina nustatyti visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos konkrečiam pažeidėjui taikymas būtų aiškiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninat. Nurodo ir tai, kad pagal vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, kadangi netekęs šios teisės pažeidėjas praras darbą, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nesilaikymą, kadangi asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 eurų iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė tokias aplinkybes: pažeidėjas labai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, suvokė padaryto pažeidimo pavojingumą ir pažadėjo ateityje nenusižengti, T. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad asmuo gailėjosi dėl pažeidimo padarymo, taip pat teismas nustatė, kad galiojančių administracinių nuobaudų pažeidėjas neturi, baustas vos du kartus – 2006 metais ir 2014 metais. Reikšminga aplinkybe pirmosios instancijos teismas laikė tai, kad T. J. pagrindinė veikla – ūkininkavimas – yra neatsiejama nuo teisės vairuoti. Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, t.y. neskiriant kartu su pagrindine administracine nuobauda papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas, neskirdamas T. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tinkamai neįvertino nubaustojo padaryto teisės pažeidimo pobūdžio. Byloje nustatyta, kad T. J., vairuodamas neblaivus transporto priemonę, kaip didesnio pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl pastarojo elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Tą pripažįsta ir pats T. J.. Tokiu elgesiu pažeidėjas kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, kadangi transporto priemonę vairavo dienos metu, kelyje (duomenys neskelbtini) ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Šios aplinkybės tik padidina neatsakingo elgesio pavojingumą.

Pažymėtina, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. kelių transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtrauks baudžiamąją atsakomybę. Tai parodo griežtėjantį valstybės požiūrį į tokio pobūdžio teisės pažeidimus. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, T. J. nustatytas neblaivumo laipsnis artimas vidutiniam (b.l. 12).

Įvertinus aptariamo teisės pažeidimo pobūdį, nepritartina teismų praktikai, kai asmeniui visiškai neatimama teisė vairuoti transporto priemones už šį teisės pažeidimą, nes tai paprastai neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos taikymo tikslų, t. y. kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas taip pat nustatė reikšmingą aplinkybę, kad pažeidėjo pagrindinė veikla yra ūkininkavimas, kuris yra neatsiejamas nuo teisės vairuoti. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). T. J., sėsdamas už vairo neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir darbiniai interesai, kas teismo manymu, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai nagrinėjamu atveju negali būti pasiekti vien tik paliekant galioti piniginę baudą. Atsižvelgus į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, tai, kad buvo padarytas šiurkštus teisės pažeidimas, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, taip pat atsižvelgiant į nubaustojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, spręstina, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo T. J. dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Pagal LR ATPK 126 str. 1 d. paskirta 300 eurų bauda paliekama galioti, tačiau kartu skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), tačiau paskyrė teisingumo principo neatitinkančią administracinę nuobaudą T. J., dėl ko Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimą pakeisti T. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. paskiriant nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. šią nuobaudą ir administracines nuobaudas, paskirtas Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimu už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 2 d. ir 124¹ str. 8 d., subendrinti ir T. J. skirti 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Likusią Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.