Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-23 · Administracinė byla Nr. I-10517-473/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
I-10517-473/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04055-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė (pran.), Raimondas Blauzdžius, Iveta Pelienė
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybos
Pareiškėjas
Kauno rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-10517-473/2015Proceso Nr. 3-61-3-04055-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.38 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Ivetos Pelienės dalyvaujant atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei Laurai Zapolskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra), dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-07-08 sprendimą Nr. 4S-2268. Skunde (I t., b. l. 1-11) nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba skundžiamu aktu įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administraciją nutraukti „Magistralinių lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcija ir statyba Kauno LEZ I etapo (Gamybos ir logistikos) teritorijoje ir Kauno rajono savivaldybės Karmėlavos kadastrinėje vietovėje” (toliau – Pirkimas) pirkimo procedūras, motyvuodama, jog vykdant minėtą pirkimą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Siekiant įgyvendinti investicinį projektą „Inžinerinės infrastruktūros įrengimas Kauno LEZ” pagal 2007-2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programos II prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas” priemonę „Invest LT“ ir šio investicinio projekto bendro finansavimo” (toliau – Projektas), 2014-11-26 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją dėl trūkstamų lėšų skyrimo Projekto įgyvendinimui bei į VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą (toliau – LVPA) dėl papildomo finansavimo suteikimo. Atsakovo sprendimas yra grindžiamas tik prielaidomis, o ne turimomis ekspertizėmis ar specialistų skaičiavimais, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų. Jame nurodyta, kad perkančioji organizacija pripažino laimėjusiu pasiūlymą, kurio kaina daugiau kaip dvigubai viršija Pirkimui numatytas lėšas, neturėdama motyvuoto pagrindimo dėl pasiūlytų kainų priimtinumo ir papildomo finansavimo gavimo; perkančioji organizacija netinkamai pasirengė Pirkimo organizavimui, neatliko naujos skaičiuojamosios kainos ekspertizės, dėl ko objekto skaičiuojamoji kaina neatitinka rinkos kainų ir faktiškai atliktinų darbų. Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nėra nustatyta prievolė perkančiajai organizacijai turėti įrodančius dokumentus trūkstamų lėšų paieškai. Pasiūlymų priimtinumas turi būti vertinamas ne pagal suplanuotą biudžetą, o pagal tai, ar perkančioji organizacija, gavusi didesnes pasiūlymų kainas, nei tikėtasi, turi galimybę tokį pirkimo objektą įsigyti už pasiūlytą kainą. Jeigu perkančioji organizacija tokią galimybę turi, pagrindo atmesti tiekėjų pasiūlymus nėra. Šis pasiūlymų atmetimo pagrindas naudotinas išimtinai tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija neturi galimybės įsigyti pirkimo objekto už didesnę, nei planuota, kainą. Šiuo atveju perkančioji organizacija tokią galimybę turėjo. Tarnyba skundžiamą sprendimą priėmė neįsitikinusi apie galimybės gauti papildomas lėšas visapusišką ir baigtinį išnaudojimą, nepasidomėjusi, ar LVPA atsakymas į pareiškėjos paraišką jau gautas, priėmė nepagrįstą sprendimą, kad Kauno rajono savivaldybė lėšų negaus. LVPA iš pareiškėjos reikalavo rangos sutarties, kuri nebuvo sudaryta neturint finansavimo, o Viešųjų pirkimų tarnyba – raštiško pagrindimo, kad pareiškėja turės lėšų pirkimui. LVPA pranešė, kad lėšos bus tuomet, jei bus teigiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvada ir pateikta rangos sutartis. Atsakovui priėmus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas negali nei gauti papildomo finansavimo, nei sudaryti rangos sutarties, nei tęsti ir įgyvendinti valstybinės reikšmės Projekto. Pagal finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.4-ŪM-01-V-01-005, Projektui įgyvendinti yra skiriama iki 96,98 proc. įskaitant PVM, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1. punkte nurodytoms Projekto išlaidoms finansuoti. Pagal Kauno rajono savivaldybės ir Kauno LEZ 2010-07-23 projektų lėšų dalies finansavimo užtikrinimo sutartį Nr. S-704 ir 2014-03-04 papildomą susitarimą Nr. S-308, Kauno LEZ yra įsipareigojusi skirti ne mažiau nei 3,02 proc. projekto bendro finansavimo dalį ir padengti kitas nenumatytas projekto išlaidas. Perkančioji organizacija preliminarią planuojamos sudaryti sutarties vertę nustatė pagal skaičiuojamąją kainą, atsižvelgiant į UAB „Ekspertika” 2013-01-25 techninio projekto dalinės ekspertizės išvadą Nr. 11-11/17-01, todėl Pirkimui pasirengė tinkamai. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino pasikeitusių darbų apimčių (Pirkimo eigoje buvo patikslintos orientaciniame techniniame projekte numatytos darbų apimtys, reikalavimai medžiagoms), dėl ko techniniame projekte nurodyta skaičiuojamoji kaina, kuri buvo įvertinta 2012 m. spalio mėn. kainomis, nebegalėjo atitikti šio Pirkimo objekto skaičiuojamosios kainos, o rangovo pasiūlyta kaina yra proporcinga. Pirkimo kaina apskaičiuota remiantis 2012 m. spalio mėn. skaičiuojamosiomis kainomis, ši preliminari vertė ir buvo nurodyta Pirkimo komisijos protokole. Joks teisės aktas nenumato imperatyvo perkančiajai organizacijai kiekvieną kartą atliekant pirkimą, ar atliekant pirkimą praėjus keliems metams po jo skaičiuojamosios kainos nustatymo, perskaičiuoti pirkimo vertę, juo labiau, kad tai pareikalautų papildomų lėšų. Be to, pats atsakovas išvadoje pažymi, jog atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamus duomenis statybos kainos taip ženkliai nekilo. Pagal VPĮ 37 str. 2 d. 4 p., pasiūlymas dėl per didelės kainos turi būti atmetamas, jeigu pasiūlytos kainos yra per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos. Pasiūlytos kainos negali būti traktuojamos per didelėmis, nes atliktos ekspertizės patvirtino pasiūlytos laimėtojo kainos realumą, pagrįstumą ir atitikimą rinkos kainoms. Atsakovė nenustatė, kad vykdant viešąjį pirkimą būtų pažeisti VPĮ principai, savo sprendimą priėmė nesivadovaudama faktiniais duomenimis, o remdamasi tik prielaidomis. neišsiaiškino, ar tiekėjo pasiūlyta kaina yra pagrįsta, ir nepaneigė pareiškėjo turimų įrodymų, kad pasiūlyta kaina atitinka rinkos kainas, neįvertino, jog dėl naujai vykdomo pirkimo perkančioji organizacija ne tik kad nespės laiku įgyvendinti Projekto, bet ir naujai vykdomo pirkimo metu greičiausiai būtų pateikti pasiūlymai su analogiškomis kainomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir VPĮ 3 str. 2 d. pažeidimo, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti atsakovo 2015-07-08 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsiliepimas

Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 177-182) nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Atsakovės direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. 1S-26 „Dėl Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo” (toliau – Metodika) 30 punkto reikalavimus bei neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos laikymosi, kadangi netinkamai pasirengė Pirkimo organizavimui, Pirkimo objekto skaičiuojamoji kaina neatitiko rinkos kainų ir faktiškai atliktinų darbų, be to, pareiškėja pripažino laimėjusiu pasiūlymą, kurio kaina daugiau kaip dvigubai viršija Pirkimui numatytas lėšas, neturėdama motyvuoto pagrindimo dėl pasiūlytų kainų priimtinumo ir papildomo finansavimo gavimo. Atsižvelgiant į nustatytus VPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimus ir vadovaudamasi VPĮ 8² straipsnio 2 dalies 6 punktu, skundžiamu sprendimu pareiškėja pagrįstai įpareigota nutraukti Pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Numatoma Pirkimo vertė buvo 4 263 337 Eur (14 720 451,00 Lt) ir būtent tiek lėšų pareiškėja buvo numačiusi skirti reikalingų darbų įsigijimui prieš pradėdama Pirkimo procedūras. Numatomos viešojo pirkimo vertės keitimas viešojo pirkimo vykdymo metu ar viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas su tiekėju, kurio pasiūlymas viršija numatomą viešojo pirkimo vertę, pažeidžia VPĮ nuostatas dėl viešojo pirkimo procedūrų vykdymo. Pareiškėja šiuo atveju neturi Pirkimui pakankamai lėšų ir nežino, ar jų turės – iš LVPA teiktų išaiškinimų nėra aišku, ar Pareiškėja gautų finansavimą. Pareiškėja, pripažinusi laimėjusiu pasiūlymą, kurio kaina daugiau kaip dvigubai viršija Pirkimui numatytas lėšas, neturėdama motyvuoto pagrindimo dėl pasiūlytų kainų priimtinumo ir papildomo finansavimo gavimo, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus ir neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslo siekimo, todėl pareiškėjos skundas yra nepagristas, nemotyvuotas, paremtas tik teorinėmis prielaidomis ir prieštarauja teismu formuojamai praktikai. Taip pat, pagal VPĮ 9 str. 1 d., numatomo pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atliekant Pirkimą ji neturėjo pareigos po jo skaičiuojamosios kainos nustatymo, perskaičiuoti pirkimo vertę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime (t. I, b. l. 169-171) nurodė, kad pareiškėja 2015-04-17 kreipėsi į LVPA dėl papildomo Projekto finansavimo. Atsakydama į kreipimąsi LVPA nurodė, kad didžiausias skiriamo finansavimo dydis Projektui įgyvendinti yra 40 000 000 Lt, o skiriant visą papildomą finansavimą (28 744 433,77 Lt), bendras Projekto finansavimas būtų siekęs 59 181 041,68 Lt. Skiriamą maksimalų finansavimą viršijanti išlaidų dalis (19 181,041,68 Lt) turėtų būti dengiama iš pareiškėjos nuosavų lėšų. Taip pat LVPA nustatė, kad visos projekto veiklos nebus spėtos baigti iki nustatyto termino, todėl projektas papildomam finansavimui netinkamas ir pareiškėjos prašymas dėl papildomo finansavimo atmestinas. Apie tai LVPA pareiškėją informavo 2015-07-15 raštu.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-07-08 viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje (I t., b. l. 13-15) pareiškėjai suformuluoto įpareigojimo nutraukti 2014-06-03 paskelbto riboto konkurso „Magistralinių lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcija ir statyba Kauno LEZ I etapo (Gamybos ir logistikos) teritorijoje ir Kauno rajono savivaldybės Karmėlavos kadastrinėje vietovėje“ viešojo pirkimo Nr. 152235 procedūras.

Pareiškėja Pirkimą vykdė įgyvendindama projektą „Kauno laisvoji ekonominė zona“ (kodas Nr. VP2-2.4-ŪM-01-V-01-005) (toliau – Projektas), pagal 2007-2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programos II prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas” priemonę „Invest LT“. Numatomą Pirkimo 4 263 337,00 Eur (14 720 451,00 Lt) kainą pareiškėja apskaičiavo 2012 m. kainų lygiu (I t., b. l. 26-32).

Paskelbusi 2014-06-03 Pirkimą, pareiškėja gavo penkių tiekėjų pasiūlymus, kuriuose nurodyta vidutinė kaina buvo 9 161 460,40 Eur (I t., b. l. 98-100). Pirkimui sudaryta viešojo pirkimo komisija 2015-03-03 posėdyje pripažino laimėjusiu pigiausią gautą UAB „Irdaiva“, AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „KRS“ pasiūlymą, kurio kaina – 8 584 206,47 Eur (I t., b. l. 101-102).

Kauno rajono savivaldybės administracija 2015-06-05 raštu Nr. SD-1286 (I t., b. l. 189-190) informavo Viešųjų pirkimą tarnybą, kad vykdant Pirkimą buvo numatyta 4 263 337,00 Eur rangos darbų kaina. Taip pat nurodė, jog gautuose tiekėjų pasiūlymuose nurodoma vidutinė šių darbų kaina buvo didesnė, todėl neturi reikiamo finansavimo ir, jeigu jo negaus, kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo nutraukti Pirkimo procedūras.

2015-04-17 pareiškėja kreipėsi į LVPA su prašymu gauti papildomą 8 324 963,44 Eur (30 436 607,91 Lt) finansavimą (I t., b. l. 109-114). Išnagrinėjusi šį prašymą, LVPA 2015-06-15 raštu Nr. R4-3865(13.3.20-9) (I t., b. l. 143-144) pranešė pareiškėjai, kad, pagal priemonės „Invest LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 26.2 punktą, didžiausias skiriamo finansavimo dydis Projektui įgyvendinti yra 11 584 800,74 Eur (40 000 000 Lt). Projektui iki tol skirtas finansavimas siekė 8 815 050,95 Eur (30 436 607,91 Lt), skyrus visą prašomą papildomą finansavimą, bendras finansavimas viršytų leistiną dydį, nes siektų 17 140 014,39 Eur (59 181 041,68 Lt). LVPA 2015-07-15 rašte Nr. R4-4528(13.3.20-9) (I t., b. l. 172-173) taip pat nurodė, kad nebus spėta baigti Projektą iki nustatyto termino (2015-10-01), todėl jis yra netinkamas papildomam finansavimui.

Skundžiamoje Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-07-08 išvadoje nurodyta, kad pareiškėja netinkamai pasirengė Pirkimo organizavimui, Pirkimo objekto skaičiuojamoji kaina neatitinka rinkos kainų ir faktiškai atliktinų darbų, laimėjusio pasiūlymo kainos ekspertizė atlikta ne prieš planuojant ir pradedant Pirkimą, o tik gavus tiekėjų pasiūlymus, ir tuo pareiškėja pažeidė Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. 1S-26 „Dėl numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo”, 30 punkto nuostatas. Taip pat skundžiama išvada grindžiama VPĮ 3 str., 2 d. 39 str. 2 d. 3 p. nuostatomis, numatančiomis perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei pasiūloma per didelė, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina.

VPĮ 8² str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę, įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. Taigi, vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar atsakovė pagrįstai nustatė viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pažeidimus.

Pagal VPĮ 39 str. 2 d. 3 p., perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Šiuo atveju pareiškėja lėšų šaltinį Pirkimui siejo išimtinai su galimybe gauti papildomą finansavimą Projektui, nenurodė turinti kitų būdų apmokėti Pirkimo objekto kainą, pateikė duomenis, kad jos skolinimosi limitas yra viršytas (I t., b. l. 104), todėl sprendžiant, ar Pirkime pasiūlytos kainos buvo per didelės VPĮ 39 str. 2 d. 3 p. prasme, atsižvelgtina į tai, ar pareiškėja turėjo galimybę gauti papildomą Projekto finansavimą.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-10-12 įsakymu Nr. 4-768 patvirtinto Papildomo finansavimo skyrimo įgyvendinamiems projektams, kurie bendrai finansuojami iš Europos Sąjungos fondų lėšų ir dėl kurių yra pasirašytos projektų finansavimo ir administravimo sutartys, tvarkos aprašo 4.1.4 p. nustatyta, kad papildomas finansavimas projektams gali būti skiriamas, jeigu, inter alia, skyrus papildomą finansavimą nebus viršytas didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis, nustatytas atitinkamame finansavimo sąlygų apraše. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-08-21 įsakymu Nr. 4-368 patvirtinto Priemonės „Invest LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 26.2 p. nustatyta, kad didžiausias pagal Aprašą skiriamo finansavimo dydis projektui įgyvendinti yra 40 000 000 Lt (11 584 800,74 Eur), bet ne daugiau kaip 500 000 Lt (144 810,01 Eur) vienam hektarui suformuotų investicinių sklypų (be komunikacinių koridorių, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, ploto.

Dėl tinkamo pasirengimo Pirkimui yra reikšminga VPĮ 9 str. 1 d. nurodyta, kad numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes; numatomo pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Metodikos 30 p. nustatyta, kad, siekdama nustatyti pirkimo vertę perkančioji organizacija turi parengti perkamų prekių ar paslaugų technines specifikacijas ir nustatyti kiekius ar apimtis, numatyti perkamų darbų apimtis; numatyti numatomos (numatomų) sudaryti sutarties (sutarčių) sąlygas (sutarties terminas, kainodara, pratęsimo galimybė ir t. t.); remdamasi skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomos (numatomų) sudaryti pirkimo sutarties (sutarčių) preliminarią vertę; vadovaudamasi šios metodikos nuostatomis nustatyti kitų, į pirkimo vertės skaičiavimą įtrauktinų sutarčių vertę; vadovaudamasi šios metodikos nuostatomis apskaičiuoti pirkimo vertę.

Iš pareiškėjos 2015-04-17 prašymo suteikti papildomą finansavimą (I t., b. l. 109-114) ir LVPA pateiktų duomenų (I t., b. l. 170) matyti, kad iki prašymo pateikimo Projektui buvo skirtas 8 815 050,95 Eur (30 436 607,91 Lt) finansavimas. Patenkinus pareiškėjos prašymą suteikti papildomą finansavimą, bendras Projekto finansavimas siektų 17 140 014,39 Eur (59 181 041,68 Lt) ir viršytų didžiausią leistiną dydį. Tai reiškia, kad pareiškėja galėjo numatyti, jog papildomas finansavimas prašomai sumai nebus skirtas. Pareiškėja nepagrindė turinti savų lėšų Pirkimui įgyvendinti, finansavimo nėra gavusi, todėl konstatuotina, kad Pirkime tiekėjų pasiūlytos kainos jai buvo nepriimtinai didelės ir gavusi pasiūlymus pareiškėja turėjo juos atmesti. Dėl tinkamo pasirengimo Pirkimui šiuo atveju reikšminga, kad pareiškėja, numatydama preliminarią Pirkimo vertę rėmėsi 2012 m. kainų lygiu, nors pirkimas buvo paskelbtas 2014-06-03. Pareiškėjos nustatyta preliminari vertė buvo apie du kartus mažesnė už tiekėjų pasiūlytas kainas. Taip pat, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, įgyvendindama projektą „Kauno laisvoji ekonominė zona”, pareiškėja atliko projekto I ir II etapų pirkimus ir 2013-05-08 skelbtas atviras konkursas „Inžinerinių tinklų įrengimas Kauno LEZ gamybos ir logistikos teritorijoje (I etapas)” neįvyko atmetus visus pasiūlymus dėl per didelių, pareiškėjai nepriimtinų kainų. Pakartotinai atlikus šį pirkimą ir įvykdžius 2013-08-22 skelbto atviro konkurso „Inžinerinių tinklų įrengimas Kauno LEZ oro parko teritorijoje (II etapas)” procedūras, pareiškėjai pritrūko lėšų ir ji buvo priversta prašyti papildomo finansavimo. Atsižvelgdama į šią patirtį pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo Pirkime pasiūlytos kainos taip pat gali viršyti numatytą kainą ir turėjo iš naujo atlikti Pirkimo vertės detalią nepriklausomą ekspertizę, kad būtų nustatytas lėšų poreikis Pirkimui. To neatlikusi, pareiškėja nesilaikė Metodikos 30 p. reikalavimų.

Atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 39 str. 2 d. 3 p. ir Metodikos 30 p. nuostatas, todėl skundžiamu 2015-07-08 sprendimu Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimą ir pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRaimondas BlauzdžiusIveta Pelienė