Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-664-1113/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-05-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-29Šiaulių apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2026-01-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-29
Bylos Nr.
1-664-1113/2025
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00131-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
G. B., D. M.
Nukentėjusysis
E. K.
Advokatai
Zoja Kastėnienė, Sofija Kručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-664-1113/2025Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00131-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.5; 1.2.4.6.1; 2.1.14.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Laurai Jasiulienei,dalyvaujant prokurorėms Aldonai Jaugelienei, Dainai Songailienei,kaltinamajam G. B., jo gynėjai advokatei Zojai Kastėnienei,kaltinamajam D. M., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,nukentėjusiajam E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, teistas:

1) 2011 m. gruodžio 28 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 str. 2 d. 1 m. laisvės apribojimo bausme;

2) 2012 m. balandžio 11 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dvi veikos), 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dvi veikos) subendrinta bausme - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gruodžio 28 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

3) 2012 m. rugsėjo 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (dvi veikos) subendrinta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme; paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 11 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.;

4) 2013 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m.; paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. rugsėjo 27 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 m.;

5) 2018 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 181 str. 1 d., 138 str. 2 d. 6 p., 140 str. 1 d. (dvi veikos) subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausme; paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir 2018 m. birželio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2021 m. spalio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. 45 parų areštu;

7) 2021 m. gruodžio 10 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2023 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi perkvalifikuota į BK 178 str. 1 d. ir paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

8) 2022 m. kovo 7 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir 286 str. subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausme; 2023 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi veika iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 178 str. 1 d. ir paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

9) 2022 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. kovo 7 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu, 2021 m. gruodžio 10 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2021 m. spalio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 2023 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi galutinė subendrinta bausmė pakeista - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

10) 2022 m. liepos 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2023 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi perkvalifikuota į BK 178 str. 5 d. ir paskirta 30 parų arešto bausmė;

11) 2022 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (dvi veikos) 1 m. laisvės atėmimo bausme; paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu ir 2022 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė - 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 2023 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

12) 2023 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 str. 4 d. 28 parų arešto bausme; paskirtą bausmę subendrinus su 2022 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 9 mėn. 13 d. laisvės atėmimo; bausmė atlikta 2024 m. rugsėjo 9 d.;

13) 2024 m. gruodžio 30 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., bausmes subendrinus tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., pritaikius BK 64¹ str., subendrinta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs; ir

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime, teistas:

1) 2010 m. gegužės 7 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2010 m. liepos 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 45 p. arešto bausme;

3) 2010 m. lapkričio 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. (3 veikos), 187 str. 1 d., 178 str. 1 d. galutine subendrinta bausme - 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2011 m. balandžio 21 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (4 veikos), 302 str. 1 d. subendrinta bausme - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; paskirtą bausmę subendrinus su 2010 m. lapkričio 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) 2011 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (6 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. subendrinta bausme -1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2015 m. balandžio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos) 8 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2016 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d. paskirta galutinė bausmė 16 MGL dydžio bauda;

8) 2016 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 str. 3 d. areštu 60 p.;

9) 2016 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. areštu 60 p.;

10) 2017 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (2 veikos), 300 str. 1 d. galutine subendrinta bausme - 2 m. laisvės atėmimo;

11) 2017 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (2 veikos), 300 str. 1 d. (2 veikos), 302 str. 1 d. galutine subendrinta bausme - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

12) 2017 m. gegužės 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. subendrinta bausme - 10 mėn. laisvės atėmimo; paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m.;

13) 2017 m. gegužės 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2 veikos) subendrinta bausme - 1 m. laisvės atėmimo;

14) 2017 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2 veikos) galutine subendrinta bausme - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

15) 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 302 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 11 mėn. laisvės atėmimo;

16) 2018 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d. (dvi veikos), paskirta subendrinta bausmė - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

17) 2019 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., paskirtą bausmę subendrinus su anksčiau priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirtas laisvės atėmimas 3 m. 4 mėn. 18 d.; 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais, 2017 m. gegužės 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 m. 1 mėn. 18 d. laisvės atėmimo;

18) 2021 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 259 str. 1 d., 2 m. 1 mėn. 8 d. laisvės atėmimo;

19) 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme; bausmę subendrinus su 2021 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. 2 mėn. 12 d. laisvės atėmimo;

20) 2023 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 4 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 198 str. 1 d., veikas perkvalifikavus 2025 m. balandžio 30 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi, ir bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 ir 9 d., subendrinus tarpusavyje bei su 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 6 m. 6 mėn.;

21) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu 2025 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 182 str. 4 d., 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 289 str., bausmes subendrinus tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 4 d., 5 d. 1, 2 p., laisvės atėmimu 4 m., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

22) 2025 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu pagal BK 25 str. 4 d. ir 214 str. 1 d., 25 str. 4 d. ir 198 ¹str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., bausmes subendrinus tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1, 2 p., laisvės atėmimu 3 m., nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. ir D. M. 2024 m. spalio mėnesį, tyrime tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau nei 2024 m. spalio 24 d., Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, esančio Trakų g. 10, Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) kameroje, kartu sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei kojomis nukentėjusiajam E. K. į įvairias kūno vietas, o D. M. prailgintuvo laidu sudavė E. K. nenustatytą kiekį kartų į kojų sritį, kairę ranką, taip bendrais tyčiniais veiksmais mušdami sukėlė nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nubrozdinimus ir kraujosruvas kairės akies srityje, kairiame žaste ir dilbyje, dešiniame dilbyje, kairės blauzdos išoriniame paviršiuje.

2. Kaltinamasis G. B. teisme kaltės nepripažino. Parodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) jis gyveno beveik 2 mėnesius. Šioje kameroje sėdėjo keturiese: jis, D. M., J. L. ir E. K.. Kadangi E. K. yra nesavarankiškas, neturėjo socialinių įgūdžių, jie suteikė pagalbą: tiek su auklėtojomis, tiek dėl bausmės, tiek dėl bendravimo su kitais, maisto darymo, cigarečių, viskuo padėjo, kartu filmus žiūrėjo. Nežino, kodėl E. K. juos kaltina, šis pats nuo pareigūnų patirdavo spaudimą, o jie šį gindavo. Jei būtų E. K. kažkas blogai buvę, Šiaulių kalėjime kiekvieną rytą, kiekvieną vakarą yra patikrinimai, kiekvieno žmogaus klausiama, ar viskas gerai. Dieną prieš buvo vakare patikrinimas, E. K. atsistojęs sakė, kad viskas gerai. E. K. jie niekada neskriaudė, niekada nebuvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam, jie elgdavosi draugiškai. E. K. vakarais vartodavo psichiatro paskirtus vaistus, nuo kurių jis nepaeidavo, tapdavo nerangus, iškrisdavo pats iš lovos. E. K. iš lovos iškritęs buvo ne vieną kartą, kada buvo paskutinį kartą, negali pasakyti. Tie sužalojimai, galva nubrozdinta buvo jau žymiai seniau. 2024 m. spalio 24 d. rytą juos išvedė iš kameros, sakė, patikrinti nori. E. K. tada gulėjo lovoje, klausėsi muzikos, jie trise stovėjo prie durų. E. K. avo su pareigūnais, todėl pareigūnai pradėjo šį tąsyti, nuvedė iki budėtojo kabineto, jie pasikalbėjo kažką, po kurio laiko atėjo daiktų susirinkti. Jie dar klausė, kas blogai, atsakė - nieko, iškeliam. Šiaulių kalėjimo pareigūnai yra prieš juos nusistatę, kadangi jie rašo skundus, mano, kad E. K. buvo pasakyta apkaltinti juos. Sužalojimų ant E. K. jis nematė. Visi turėjo prailgintuvus, kadangi jungiasi televizoriai, nėra rozetės prie lovos, jie visą laiką yra prijungti, jie yra naudojami. E. turėjo savo tokią virtuvę, kur nešiodavosi, šis visą laiką žaidžia, gal šis žaisdamas su kažkokiu daiktu sau įsibrėžė.

2.1. G. B. , kai jam 2025 m. vasario 17 d. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., kaltu neprisipažino, nurodė, kad parodymus duos teisme (3 t., b. l. 149–151).

3. Kaltinamasis D. M. teisme kaltės nepripažino. Parodė, kad praėjusiais metais jis buvo laikomas Šiaulių kalėjime, Trakų g. 10, pradžioje jis gyveno (duomenys neskelbtini) kameroje, nukentėjusysis gyveno (duomenys neskelbtini) kameroje. Vėliau jį, G. B., E. K. ir J. L. pareigūnai perkėlė į (duomenys neskelbtini) kamerą, ten kartu pragyveno daugiau nei du mėnesius. To aukšto pareigūnai sakė, kad E. K. yra problematiškas žmogus, klausė, ar jūs priimsite, ar būsite ramiai? Jie sutiko, sakė, kad priims ir bus ramiai. Priėmė E. K., gyveno draugiškai, nesipykdavo, padėdavo šiam gyventi. Jis pildydavo E. K. kredito korteles, kiekvieną dieną šis iš jo mobilaus ryšio telefono skambindavo mamai. E. K. iš kitos kameros gaudavo vaistų „(duomenys neskelbtini)“, po 10 tablečių išgerdavo. Nuo jų atpalaiduoja visus raumenis, E. K. kraičiodavo kameroje, iš lovos ne kartą buvo iškritęs. Pareigūnai buvo pradarę duris, klausė, kas įvyko, jis kėlė nuo žemės E. K., pats E. K. atsakė, kad iškrito iš lovos. E. K. dieną prieš iškėlimą iš kameros buvo iškritęs iš lovos. Negali pasakyti dėl ko E. K. juos apkalba, šmeižia. Nukentėjusiojo lova buvo įėjus į kamerą po dešine, pirmoji, antras aukštas. Šis ne vieną kartą yra iš tos lovos iškritęs, nes lipdavo per lovos galą, ten kaip ir slidu yra, uždažyta dažais aliejiniais, ir jie slidūs tokie gaunasi, lipdavo basom kojomis, ne vieną kartą yra paslydęs, nukritęs, susitrenkęs. Iš lovos iškritimas būdavo be kitų asmenų įsikišimo. Nei karto nebuvo išmestas kitų nuteistųjų. Šis krisdavo belipant. Miegant šis neiškrisdavo, E. K. privartodavo tų vaistų, būdavo kaip girtas, nevaldydavo nieko, labai sunki koordinacija. Kai išvakarėse iškrito iš lovos, nukentėjusiajam buvo paraudusi oda, nepamena, kurioje vietoje, matė bendrą vaizdą, nes miegojo be marškinėlių, tik su apatiniais. Lovos yra aštrus kampas, jis irgi yra miegojęs antram aukšte, lipant, slystant iš tos lovos, pasidaro labai gilios kraujosruvos ant sėdmenų, vien spaudžiant savo svorį. Apie E. K. kaltinimus sumušimu sužinojo tą pačią dieną, kai išvedė. Atėjo pareigūnas, klausė, kodėl mušėt nuteistąjį. Jis pasakė, kad nemušė. Jiems liepė parašyti pasiaiškinimus. Jis prieš E. K. nesmurtavo, kiti nuteistieji taip pat nesmurtavo. Dėl prailgintuvo paaiškino, kad tyrėja pasikvietė jį prieš šventes, gal gruodžio mėnesį, ir pasakė duoti prailgintuvą arba surinks visus. Kadangi taip grasino, nenorėdamas likti be prailgintuvo, jis atidavė vieną iš turėtų trijų baltos spalvos prailgintuvų. Išvakarėse, 2024 m. spalio 24 d., visą laiką kompiuteris veikė kuo puikiausiai, niekada gyvenime nėra buvę problemų, tai gali patvirtinti G. B., J. L.. Su laidu E. K. jis nemušė.

3.1. D. M., kai jam 2025 m. vasario 19 d. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 sr. 1 d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis atliko bausmę Šiaulių kalėjime su E. K., laikotarpio, kada tai buvo, tiksliai neatsimena, bet praėjusių metų rudenį. Pasak D. M., kameroje buvo jis, G. B., J. L. ir E. K.; E. K. tuo metu niekas iš kameroje buvusių suimtųjų nepalietė net pirštu, jie E. K. susukdavo suktinių, padarydavo valgyti, filmus žiūrėdavo kartu, muzikos klausydavo kartu. D. M. teigimu, E. K. tris kartus dienoje gerdavo labai stiprius vaistus, jis miegojo lovos antrame aukšte; kalėjimų administracija nėra prisukusi kopėtėlių įlipti į antrą aukštą; E. K., lipdamas per lovos galą, ne kartą yra paslydęs ir nukritęs, tai matė kiti kameroje buvę suimtieji. Kaip nurodė D. M., šias aplinkybes pats E. K. patvirtino apklausiamas teisme; sužalojimai E. K. atsirado jam nukritus; ant jo jau 10 metų nuteistieji sako kažką, bet nieko neįrodo. Kodėl E. K. pasakė, jog jis su G. B. jį sumušė, D. M. nežino, jie sutarė gerai; prailgintuvą jis atidavė tyrėjai todėl, kad buvo pagrasinta, jog bus surinkta visa aparatūra ir visi laidai. E. K. sakė ant jo, nes galimai tai buvo Šiaulių administracijos suorganizuota, nes jis yra pastoviai persekiojamas pareigūnų. Susipažinęs su apklausos protokolu, D. M. papildė, kad, kaip K. iškrito iš lovos, tai matė visi kameroje buvę suimtieji (3 t., b. l. 19–22).

4. Nukentėjusysis E. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad žino, dėl ko vyksta teismo posėdis. Atsimena, kaip buvo nuvedę pas sesutę apžiūrėti dėl sužalojimų ir paskui iškėlė iš kameros. Nelabai prisimena, kas buvo nustatyta. Buvo ant jo sužalojimai, turbūt, nepamena, kokie. Nieko jis nesakė, kas įvyko kameroje, apžiūrėjo, davė nuo skausmo tabletę ir viskas. Patys pareigūnai atėjo į kamerą, jis per ausines muzikos klausė, pareigūnai liepė nusirengti. Nežino, iš kur atsirado sužalojimai, pats susižalojo, iš lovos krisdamas. Neatsimena, ką skaudėjo. Sesutė jam atnešdavo „(duomenys neskelbtini)“, nebeprisimena, ar „(duomenys neskelbtini)“ atnešdavo, jie skirti, miegui, raminamieji vaistai. Šiaulių kalėjime jis buvo nuo 2024 m. kovo 6 d., nuo kada buvo (duomenys neskelbtini) kameroje, nežino. Bausmę atlikinėjo kameroje su J. L., G. B. ir D. M.. Kartu sėdėjo du mėnesius, nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos. Neprisimena, ar kuris iš kaltinamųjų smurtavo. Turi atminties sutrikimų, būna, kad užmiršta. Atsimena, kai pas KŽS buvo apklaustas, neprisimena ką sakė. Ko klausė, tą užsirašė į kompiuterį. Jis pasiaiškinimus pareigūnams rašė du kartus. Neprisimena, ką nurodė tuose pasiaiškinimuose. Pasiaiškinimus pats rašė, rašė teisybę tuo metu, taip, kaip buvo. Pareigūnas nenurodė ką rašyti. (duomenys neskelbtini) kameroje sekėsi normaliai gyventi, daugiausiai lovoje pragulėdavo, tai miegodavo, tai paskaitydavo, tai muzikos paklausydavo, padėdavo jam cigaretę susisukti. Neatiminėdavo vaistų iš jo. Jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šie nustatyti sutrikimai lemia jo atminties sutrikimus. Sunkiai prisimena buvusius įvykius. Pagarsinus po parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 40–43), nurodė, kad tada sakė tiesą. Pagarsinus jo 2024 m. lapkričio 26 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (1 t., b. l. 60–63), nukentėjusysis E. K. nurodė, jog kažkiek pamena šią apklausą, tada sakė tiesą, bet jis daugiausiai laiko lovoje pragulėdavo. Neprisimena, ar buvo naudojamas smurtas prieš jį. Nepamena apklausos nuotoliniu būdu 2025 m. sausio 28 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kaltinamiesiems jokių pretenzijų nereiškia. Jis kaltinamųjų neapkalbinėja, sako tiesą. Pareigūnai nedarė jam jokio įtakos. Pareigūnai jam nesakė ką rašyti, šito tikrai nebuvo, pas sesutę buvo nuvedę ir jis du kartus pasiaiškinimus rašė, pats rašė, nebuvo pasakyta, ką rašyti, nebuvo patarta, jis pats. Nepatarinėjo niekas, pareigūnai nesakė rašyti ant jų (kaltinamųjų) pareiškimą. Pareiškimo jis nerašė. Pareigūnai neįkalbinėjo jo rašyti pareiškimą. Civilinio ieškinio nereiškia. Su kaltinamųjų parodymais nesutinka. Jam nėra skirtumo, ar kaltinamieji gautų bausmę, palieka spręsti teismui, jis pretenzijų neturi, pareiškimo jis nerašė. Šiuo metu jis atlieka bausmę Marijampolės kalėjime. Marijampolėje buvo vieną kartą konfliktas, mušė jį, kad paskundė policininkui, kad jam grasino, sumušė, nuobaudas uždėjo abiem, bet bylos nebuvo. Buvo galvą praskėlę, siuvo Marijampolės ligoninėje, jį bėgant link tualeto pastūmė ir jis trenkėsi į vamzdį. Ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas. Dabar jis perkeltas į kitą būrį, dabar kaip ir gerai, šešiese gyvena, jo neskriaudžia. Neprisimena, ar G. B. buvo jam sutrenkęs. Neprisimena, ar darė pritūpimus, senai jau buvo. Kaltinamieji buvo draugiški, neprisimena, ar skriausdavo, nelinkėdavo blogo. D. M. duodavo iš mobilaus telefono pasiskambinti mamai, vieną kartą per dieną kalbėdavo. Mama klausdavo, kaip sekasi. Jis atsakydavo, kad gerai, būdavo, kad paverkdavo, dėl to, kad sunku kalėjime, ne jam tas kalėjimas. Sunku, kai skriaudžia, Marijampolėje, Šiauliuose skriausdavo kiti kaliniai, neįvardins kas skriausdavo. Kai buvo Šiaulių kalėjime (duomenys neskelbtini) kameroje, jo niekas neskriaudė. Nepamena, ar buvo iš lovos iškritęs. Lipdamas gal ir buvo iškritęs, be niekeno pagalbos. Prisimena, kad D. M. padėdavo cigaretę susukti, valgyti padėdavo, duodavo radiją su ausinėmis pasiklausyti, buvo filmą atsiuntęs. Vaistai trukdo prisiminti. Į kaltinamojo D. M. klausimą, kodėl nurodo, kad vienas aplinkybes prisimena, o kitų nurodo neprisimenantis, nukentėjusysis E. K. atsakė, jog nenori sakyti tos tiesos, nes jie (kaltinamieji) jį mušė, skriaudė.

4.1. Nukentėjusysis E. K., apklaustas tyrėjo liudytoju 2024 m. lapkričio 4 d., parodė, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime, adresu Sporto g. 7, Marijampolė; prieš tai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Šiaulių Kalėjime, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Trakų g. 10, Šiauliai. Kai jis atlikinėjo bausmę Šiaulių kalėjime, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), prieš jį 2024 m. spalio 24 d. smurtavo nuteistieji D. M. ir B. G.; jis nenori labai detalizuoti, bet nori pasakyti, kad šie du asmenys jį mušė tiek kojomis, tiek rankomis į įvairias kūno vietas; kiek smūgių ir kuris jam sudavė, jis neprisimena. Dėl jų smurto jis patyrė nubrozdinimus ant kairės kojos ir ant kairės rankos; kodėl šie asmenys prieš jį smurtavo, jis nežino, jų neklausė; daugiau nieko nenori papasakoti, nes šiems asmenims jis pretenzijų neturi. Jis patyrė mažareikšmius sužalojimus, nubrozdinimus, todėl atsisako rašyti pareiškimą; jam yra išaiškinta teisė parašyti pareiškimą, bet jis ja nepasinaudos; taip pat nenori baudžiamosios bylos, nes jis jokių pretenzijų neturi, yra pervežtas į kitą kalėjimą, minėti asmenys jam jokius įtakos daryti negali, tiesiog nori, kad minėti asmenys būtų nubausti drausmine tvarka (1 t., b. l. 40–43).

4.2. Apklaustas tyrėjo papildomai 2024 m. lapkričio 26 d., E. K. parodė, kad jis nuo 2024 m. lapkričio mėn. pradžios atlieka bausmę Marijampolės kalėjime, prieš tai Šiaulių kalėjime gyveno (duomenys neskelbtini) kameroje kartu su D. M. ir G. B., kurie 2024 m. spalio 24 d. jį sumušė, bet, kaip jau minėjo pirmoje apklausoje, jis jiems pretenzijų neturi. Jis turi (duomenys neskelbtini), yra darbingas (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų, todėl yra lėtesnis, o susiginčijus jie jį apdaužė; tiksliai įvardinti, kiek ir kur pataikė, negali, kodėl suginčijo ir sukonfliktavo, jau neprisimena. Konflikto metu jis gulėjo savo lovoje, todėl pataikė ir į galvą, ir į kitas kūno vietas, seniau buvo išmetę ant grindų iš lovos, taip pat su elektros prailgintuvu D. M. keletą kartų sudavė į kojų sritį, kairę ranką, tuo metu jis (E. K.) gulėjo lovoje, dengėsi kaldra, kurią nuplėšė nuo jo. Mušamas jis jautė skausmą, tačiau sužalojimai buvo nežymūs, jis jiems atleido; civilinio ieškinio nereiškia. Po konflikto administracija jį perkėlė į kitą kamerą. Prailgintuvas buvo nuo D. M. naudojamo „laptopo“, baltas, kiek skylių, neprisimena. Ir anksčiau su jais E. K. konfliktuodavo, taip pat apsistumdydavo, nors į kalėjimo administraciją jis nesikreipė; kaip sakė, yra lėtas, todėl jis jiems nesipriešindavo, suduodavo kokį smūgį ir viskas. E. K. mano, kad jie jį apstumdydavo, kad jis yra lėtesnis, tačiau tikslesnių aplinkybių neprisimena, kada, kiek suduodavo, kaip dažnai; gali tik patvirtinti, kad taip buvo atsitikę (1 t., b. l. 60–63).

4.3. Apklaustas 2025 m. sausio 28 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, E. K. parodė, kad šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime; 2024 m. atliko bausmę Šiaulių kalėjime, nuo kada iki kada, nepamena; nelabai atsimena, kokioje kameroje buvo, nebeprisimena, su kuo buvo kameroje, galėjo būti (duomenys neskelbtini) kamera. Kameroje buvo be jo dar trys asmenys. Jų vardų negali paminėti. Galėjo kameroje būti su G. ir D.. Nežino, dėl ko jį pakvietė. Nelabai prisimena įvykio aplinkybių. Šiaulių kalėjime „biški“ buvo sužalotas, bet, kokie sužalojimai buvo, neprisimena; gal koja ir ranka buvo sužalota, o kokiomis aplinkybėmis, nelabai prisimena. Su G. B. ir D. M. nebuvo susipykęs. Praėjusių metų spalio 24 d. kameroje buvo trise, be jo; kameroje buvo D. ir G., o trečio asmens vardo nepamena. Pamena, kad buvo nuvestas pas Šiaulių kalėjimo medikus; medikai apžiūrėjo jo sužalojimus; kiek medikų buvo, nelabai prisimena; kažkiek atsimena medikų apžiūrą; gal ryte jį atvedė pas medikus, o kada patyrė sužalojimus, nelabai prisimena; jam buvo gal žaizdos, sužalojimus jis patyrė; prieš jį smurtavo, nepamena, kiek žmonių; kai po įvykio davė parodymus, tai jie buvo teisingi; sutinka, kad teismas pagarsintų jo parodymus; neprisimena, kada buvo apklaustas; būdamas Marijampolėje, buvo apklaustas apie įvykius Šiauliuose, ką tada papasakojo, nelabai pamena. Į įtariamojo D. M. klausimą E. K. nurodė, kad nesutinka atsakyti, kokiomis psichikos ligomis serga, vaistų Šiaulių kalėjimo kameroje negerdavo, atnešdavo seselė vaistus „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu. Į įtariamojo G. B. klausimus E. K. atsakė, kad įtariamieji G. ir D. Šiaulių kalėjimo kameroje kažkiek jam padėdavo, nelabai prisimena, ką padėdavo. Į teisėjo klausimus E. K. atsakė, kad būdavo kartais pykčių su jais; nežino, kuo pykčiai baigdavosi, gal pereidavo prie veiksmų, gal mušdavo; jie jį mušdavo; nelabai atsimena, kiek tokių atvejų buvo; pas medikus buvo tik vieną kartą; pareigūnai iškvietė medikus; patys pareigūnai atėjo, niekas jų nekvietė; nelabai atsimena, kokie sužalojimai jam buvo nustatyti; nepamena, ar mušant buvo naudojami kokie daiktai ar įrankiai. Į gynėjos S. Kručienės klausimus E. K. atsakė, kad jis miegojo viršutiniame gulte, būdavo, kad nukrisdavo ant gulto; tą naktį, kai buvo sužalotas, buvo nukritęs nuo gulto; kelinta buvo valanda, nepamena, kaip nukrito, neprisimena. Teismui pagarsinus E. K. parodymus 2024 m. lapkričio 4 d. apklausoje ir 2024 m. lapkričio 26 d. apklausose, į prokurorės klausimą atsakė, kad tada, kai jį apklausinėjo lapkričio mėn., tai šie parodymai yra teisingi; į įtariamojo D. M. klausimą atsakė, kad Šiaulių kalėjimo administracija jam nesiūlė, kad specialiai „keltų“ bylą (1 t., b. l. 80–81, 89–90).

Žemesnės instancijos teismas

5. Liudytojas J. L. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra iškviestas į teismą liudyti. E. K. sako, kad šį sumušė. Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Šiauliuose, nelabai atsimena, kokius parodymus davė. E. K. sako, kad šį sumušė, bet jis mano, kad tie sužalojimai yra pas šį krentant jam iš lovos, kadangi šis miegojo antrame aukšte, o pirmo aukšto čiužinys yra 15 cm išlindęs iš lovos ir šis būdavo nukrisdavo, kai lipdavo iš antro aukšto naktį, ar į tualetą, ar taip. Vizualiai atrodo, kad yra kampas, bet dedi koją ir jis nulinksta, tai šis ne kartą buvo nukritęs. Dažnai šis nukrisdavo, būdavo susibraižymai pas šį, kur konkrečiai tiksliai nepasakys, nefiksuoja tokių dalykų. Buvo gal 4-5 kartai, kai buvo nukritęs, kai sėdėjo vienoje kameroje. Kartu sėdėjo gal mėnesį, gal daugiau, kada tai buvo, tiksliai nepasakys. Prieš E. nebuvo naudotas smurtas. Jis gal ir rašė kažkokį pasiaiškinimą, neprisimena. Su E. jis gal mėnesį buvo vienoje kameroje. Juos visus išskirstė po skirtingas kameras, niekas nenurodė dėl kokių priežasčių. Pats nesmurtavo, nematė, kad buvo smurtauta prieš E..

5.1. Liudytojas J. L. parodė, kad Šiaulių kalėjime buvo suėmime 6 mėnesius, 2024 m. lapkričio 22 d. jis išėjo; kokią dieną ir su kuo atliko bausmę, jis tiksliai nurodyti negali. G. B. ir D. M. jis pažįsta; su jais buvo kameroje apie 2-3 savaites, kada tiksliai, negali nurodyti; E. K. irgi žino tik dėl to, kad buvo vienoje kameroje, taip pat 2-3 savaites, vienu metu, kaip ir su G. bei D.. J. L. teigimu, jis su visais asmenimis sutardavo draugiškai, jokių konfliktų tarp jo ir tų asmenų nebuvo; jis nematė, kad G. B. ar D. M. būtų mušę E. K., neprisimena tokio atvejo, kad E. K. būtų sumuštas. Jis atsimena, kad pareigūnai buvo išsivedę E. K., tačiau, dėl ko ir kas, jis nesuprato. Ant E. K. sužalojimų irgi nėra matęs; nėra girdėjęs ar matęs, kad B., M. ir K. pyktųsi; dėl ko galėjo įvykti konfliktas, jis nežino, konfliktų tarp jų nėra girdėjęs; jam E. K. nėra sakęs, kad jį kažkas skriaudžia; kas vyko 2024 m. spalio 25 d., jis neatsimena; dabar nei su vienu asmeniu iš kalėjimo nebendrauja (1 t., b. l. 93–96).

6. 2024 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pagal BK 140 str. 1 d. (1 t., b. l. 1–4).

7. Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausiojo specialisto T. S. 2024 m. spalio 25 d. surašytame tarnybiniame pranešime apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog sužalotą E. K., gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo specialistas A. M.. Sužalojimai – paraudimo žymės, įdrėskimai (kairė ranka, kairė koja, kairė akis). Suimtasis nurodo, kad buvo sumuštas kitų suimtųjų (1 t., b. l. 23–24).

8. 2024 m. spalio 25 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suimtasis E. K. apžiūrėtas 2024 m. spalio 25 d., 09:50 val., jam užfiksuoti šie kūno sužalojimai: kairės rankos, kairės kojos ir kairės akies paraudimo žymės, įdrėskimas, hematoma (1 t., b. l. 25–26).

9. 2024 m. spalio 25 d. E. K. paaiškinime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad jis buvo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kameroje esantys suimtieji jį mušė, skriaudė, mušė kumščiais, prailgintuvu (1 t., b. l. 27).

10. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto A. M. 2024 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2024 m. spalio 25 d., 09:45 val., suimtasis E. K., esantis gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas su kūno sužalojimais. E. K. buvo nuvestas pas bendrosios praktikos slaugytoją bei surašyta sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) suimtasis E. K. buvo laikomas su kitais suimtaisiais - J. L., D. M. ir G. B.. Pasiteiravus E. K., iš kur atsirado sumušimai, šis teigė, kad jį sumušė kameroje esantys suimtieji. Įvykis fiksuotas vaizdo registratoriais Nr. 53, 51 (1 t., b. l. 28).

Žemesnės instancijos teismas

11. 2024 m. spalio 25 d. G. B. paaiškinime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad, iš kur pas asmenį, buvusį kameroje, nieko negali pasakyti; kameroje niekas žmogaus nemušė (1 t., b. l. 29).

12. 2024 m. spalio 25 d. D. M. paaiškinime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog, iš kur pas suimtąjį ant kūno, nieko pasakyti negali, nes nežino, kameroje jo niekas nemušė (1 t., b. l. 30).

13. 2024 m. spalio 25 d. J. L. paaiškinime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad pasakyti, iš kur pas E. K. yra sužalojimai, negali, nes apie tai neturi jokio supratimo, niekas jo nemušė (1 t., b. l. 31).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. E. K. nubrozdinimai ir kraujosruva kairės akies srityje, kairiame žaste ir dilbyje, dešiniame dilbyje, kairės blauzdos išoriniame paviršiuje padaryti bukais kietais daiktais keleto parų bėgyje iki 2024 m. spalio 25 d., 9 val. 50 min., jį apžiūrint bendrosios praktikos slaugytojai procedūriniame kabinete, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; 2. Iš gautų medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, ar E. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti vienu metu, ar skirtingu laiku. 3. E. K. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai; 4. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti keliais smūgiais buvo padaryti sužalojimai E. K. kūne, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas kūno sužalojimų (kraujosruvų ir nubrozdinimų) skaičius; 5. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti kokioje padėtyje buvo E. K. jam daromų sužalojimų metu, ir kokia buvo nuketėjusiojo bei jį užpuolusių asmenų tarpusavio padėtis darant sužalojimus (1 t., b. l. 103–104).

15. 2024 m. spalio 31 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas L. V. pateikė tyrimui kompaktinį diską su jame įrašytais tarnybinių vaizdo registratorių Nr. 51 ir 53 užfiksuotais vaizdo įrašais Nr. 000051_00005120241025102426_0006-Trim, Nr. 000053_00005320241025101204_0008-Trim, Nr. 000053_00005320241025102008_0009, Nr. 000053_00005320241025102326_0010 (1 t., b. l. 108–111).

16. 2024 m. lapkričio 6 d. apžiūros protokole fiksuota 2024 m. spalio 31 d. Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. V. pateiktų vaizdo registratorių Nr. 51 ir 53 vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašas „000051_00005120241025102426_0006-Trim“ yra 2 minučių 4 sekundžių trukmės. Vaizdo įrašo apačioje, šiek tiek į dešinę pusę, matosi baltos spalvos užrašas „DMT300-000051-000051 2024/10/25 10:24:27“. Vaizdo įraše matyti, kaip medicinos darbuotojos apžiūri nuteistąjį E. K.. Medikės parodo ranka į E. K. pusę ir pasako, kam jam sužalota kairė ranka ir kairė koja, viena iš medikių užrašo tai. Vaizdo įraše matyti ant E. K. kairio peties nedidelė hematoma. Medikės pasiūlo jam vaistų nuo skausmo ir jis juos paima. Taip pat paprašo, kad nevestų jo atgal į kamerą, nes iš jo D. atima vaistus nuo skausmo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitus vaistus, kuriuos jis gauna. Pareigūnas E. K. patikina, kad jis nebus grąžintas atgal į kamerą. Vaizdo įrašas „000053_00005320241025101204_0008-Trim“ yra 2 minučių 13 sekundžių trukmės. Vaizdo įrašo apačioje, ties viduriu, šiek tiek dešiniau, matosi baltos spalvos užrašas „DMT300-000053-000053 2024/10/25 10:12:07“. Vaizdo įraše matyti, kaip koridoriuje kalbasi nuteistasis E. K., prieš jį stovi SVS jaunesnysis specialistas M. M., arčiau lango stovi SVS viršininko pavaduotojas A. R.. E. K. pasakoja M. M., kad prieš jį kameroje smurtavo, jį daužė, mušė jį su prailgintuvo laidu per kojas dėl to, kad kompiuteris neįsijungė. Įrašo pradžioje E. K. pamini D., tolimesniame įraše nenurodo, kuris nuteistasis prieš jį smurtavo. Tuomet pareigūnai pasako, kad E. K. palydės į kamerą ir užtikrins, kad jis susirinktų visus daiktus. Taip pat E. K. pasakoja, kad nuteistasis D. paimdavo ir jo vaistus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis žodžiu pasako, kad pareiškimo nerašys, bet paaiškinimą parašys. Vaizdo įrašas „000053_00005320241025102008_0009“ yra 26 sekundžių trukmės. Vaizdo įrašo apačioje, ties viduriu, šiek tiek dešiniau, matosi baltos spalvos užrašas „DMT300-000053-000053 2024/10/25 10:20:08“. Vaizdo įraše matyti, kaip atidaromos kameros Nr. (duomenys neskelbtini), į kamerą įeina nuteistasis E. K. ir pradeda vyniotis čiužinį, kurį susivynioja ir išeina iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas „000053_00005320241025102326_0010“ yra 1 minutės 45 sekundžių trukmės. Vaizdo įrašo apačioje, ties viduriu, šiek tiek dešiniau, matosi baltos spalvos užrašas „DMT300-000053-000053 2024/10/25 10:23:28“. Vaizdo įraše matyti, kaip prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) atvirų durų stovi dvi pareigūnės, kairiau stovi pareigūnė E. A., o dešiniau pareigūnė K. S.. Vaizdo įraše matyti, kaip nuteistasis E. K. išsineša savo asmeninius daiktus iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnė E. A. jo paklausia, ar jis pasiėmė savo visą maistą, šis atsako, kad taip. Matyti taip pat pareigūnas D. S.. Matyti, kaip pareigūnai užtikrina, kad E. K. susirinktų visus savo daiktus, tuomet uždaro duris ir vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 112–114).

17. 2025 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuota papildoma 2024 m. spalio 31 d. Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. V. pateiktų vaizdo registratorių Nr. 53 ir Nr. 51 vaizdo įrašų apžiūra. Iš vaizdo įrašo „1_000051_00005120241025102426_0006-Trim“ padaryta ekrano foto nuotrauka, kuri išsaugoma pavadinimu „Foto 1“. Fiksuojamas sužalojimas ant kairės nukentėjusiojo E. K. rankos. Iš vaizdo įrašo „2_000053_00005320241025101204_0008-Trim“ padaryta ekrano foto nuotrauka, kuri išsaugoma pavadinimu „Foto2“. Įraše girdima, kaip 2024-10-25, 10:12:12 laiku, nukentėjusysis E. K. pareigūnams pasakoja, kad „vakar daužė“, „kojas daužė, dėl to, kad kompiuteris neveikė“, rodydamas į pilvo sritį sako „čia daužydavo“. Po apžiūros, formuota foto lentelė (1 t., b. l. 115–119).

18. 2024 m. gruodžio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokole užfiksuota, kad D. M. tyrimui pateikė prailgintuvą (3 rozečių, max 2500 W, laido dalis suklijuota lipnia juostele (1 t., b. l. 120–127).

19. 2024 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokole fiksuota D. M. pateikto prailgintuvo apžiūra (1 t., b. l. 128–133).

20. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės D. P. 2025 m. vasario 11 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog E. K. Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) kalėjo 2024 m. rugsėjo 24 d. – 2024 m. spalio 25 d., D. M. kalėjo 2024 m. rugsėjo 24 d. – 2024 m. spalio 1 d. ir 2024 m. spalio 3 d. - 2024 m. spalio 31 d., G. B. 2024 m. spalio 3 d. - 2024 m. spalio 25 d. (1 t., b. l. 156–157).

21. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukelti minėtoje normoje nurodyti padariniai. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

22. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. B. ir D. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti.

23. Kaltinamieji G. B. ir D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu tiek G. B., tiek ir D. M. teigė prieš nukentėjusįjį E. K. nesmurtavę, parodė, jog kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. niekas nemušė, ant jo kūno rasti sužalojimai galėjo atsirasti E. K., pavartojus vaistų, būnant nerangiam ir savaime iškritus iš lovos, susižalojus pačiam įlipant į antro aukšto lovą ar išlipant iš jos, sportuojant, žaidžiant su kažkokiu daiktu įsibrėžus. Kaltinamieji nurodė, jog mano, kad E. K. kaltinimai jų atžvilgiu yra įtakoti Šiaulių kalėjimo administracijos, pareigūnai yra nusistatę prieš juos (Nuosprendžio 2 – 3 p.). Pažymėtina, jog kaltinamųjų G. B. ir D. M. parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs – nors kaltinamieji nurodė visą eilę galimybių kaip nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, tačiau tiksliau negalėjo nurodyti tariamo paties susižalojimo laiko, G. B. teisme teigė jokių sužalojimų ant E. K. kūno nematęs, o galva nubrozdinta nukentėjusiajam buvo jau žymiai seniau. Pastebėtina ir tai, jog kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir neišsamūs ne tik tarpusavyje, tačiau neatitinka ir kitų byloje surinktų objektyvių duomenų – E. K. nustatytų sužalojimų faktą patvirtina asmens medicininės apžiūros pažyma bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuoti vaizdo įrašai (Nuosprendžio 8, 15–17 p.), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pastebėjus E. K. kūno sužalojimus, pastarasis teigė, kad jį sumušė kameroje esantys suimtieji (Nuosprendžio 10 p.). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti vaizdo registratorių vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip E. K. nurodo, kad prieš jį kameroje smurtavo, jį vakar daužė, mušė su prailgintuvo laidu per kojas, įvardina tai atlikus D. (Nuosprendžio 16 p.). Tą pačią dieną, kai buvo nustatyti E. K. sužalojimai, rašytame paaiškinime nukentėjusysis nurodo, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys suimtieji jį mušė, skriaudė, mušė kumščiais, prailgintuvu (Nuosprendžio 9 p.). Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės D. P. 2025 m. vasario 11 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog E. K. Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) artimu jo sužalojimų nustatymo laiku kalėjo su D. M., G. B. ir J. L. (Nuosprendžio 20 p.). Apklaustas 2024 m. lapkričio 4 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno liudytoju, E. K. parodė, jog, kai jis atlikinėjo bausmę Šiaulių kalėjime, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), prieš jį 2024 m. spalio 24 d. smurtavo nuteistieji D. M. ir B. G., šie du asmenys jį mušė tiek kojomis, tiek rankomis į įvairias kūno vietas; kiek smūgių ir kuris jam sudavė, jis neatsimena; dėl jų smurto jis patyrė nubrozdinimus ant kairės kojos ir ant kairės rankos (Nuosprendžio 4.1 p.). Papildomai apklaustas 2024 m. lapkričio 26 d., E. K. nurodė, kad 2024 m. spalio 24 d., susiginčijus, D. M. ir G. B. jį sumušė, apdaužė; tiksliai įvardinti, kiek ir kur pataikė, negali, kodėl susiginčijo ir sukonfliktavo, jau neprisimena; konflikto metu jis gulėjo savo lovoje, todėl pataikė ir į galvą, ir į kitas kūno vietas, seniau buvo išmetę ant grindų iš lovos, taip pat su elektros prailgintuvu D. M. keletą kartų sudavė į kojų sritį, kairę ranką; mušamas jis jautė skausmą, tačiau sužalojimai buvo nežymūs (Nuosprendžio 4.2 p.). Vėlesnių apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisiamojo posėdžio metu pradžioje nukentėjusysis E. K. teigė jo sužalojimų atsiradimo aplinkybių neprisimenantis, tačiau abiejų apklausų pabaigoje galiausiai nurodė, kad G. B. ir D. M. jį mušdavo, o teismui, atsakydamas į vieno iš kaltinamųjų klausimą, kodėl jis nurodo, kad vienas aplinkybes prisimena, o kitų nurodo neprisimenantis, nukentėjusysis E. K. atsakė, jog nenori sakyti tiesos, nes jie (kaltinamieji) jį mušė, skriaudė (Nuosprendžio 4, 4.3 p.). Teismas, vertindamas aptartus nukentėjusiojo parodymus, jog įvykio ir daug gyvenimo (duomenys neskelbtini) kameroje aplinkybių jis neprisimena, atsižvelgia tiek į nukentėjusiojo E. K. psichikos sveikatos būklę (1 t., b. l. 143), tiek ir į bendrą situacijos kontekstą – ne paslaptis, kad įkalinimo įstaigose egzistuoja neformalios suimtųjų/nuteistųjų taisyklės, pagal kurias nepalankiai yra vertinamas asmens pranešimas apie nusikalstamus veiksmus. Pastarasis (situacijos kontekstas) yra svarbus ir vertinant liudytojo J. L., kalėjusio vienoje kameroje su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju, parodymus šioje byloje. Atsižvelgus į tai, teismas, spręsdamas dėl G. B. ir D. M. kaltės dėl jiems šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos, nesiremia šio liudytojo paaiškinimais. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais, nors ir ne itin išsamiais, nukentėjusiojo E. K. parodymais, kai jis ikiteisminio tyrimo metu įvardino prieš jį smurtavusius asmenis – G. B. ir D. M., vėliau šiuos parodymus patvirtino ir teisme, sakydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu jis apklausiamas sakė tiesą, bei pakartojo, kad kaltinamieji jį mušė, skriaudė. Nors kaltinamieji argumentavo, kad nukentėjusysis Šiaulių kalėjimo administracijos ar pareigūnų paveiktas juos nepagrįstai kaltina, šie kaltinamųjų argumentai laikytini tik jų pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kadangi jų nepatvirtina jokia bylos medžiaga, be to, pats nukentėjusysis teisme šią versiją paneigė, nurodydamas, jog pasiaiškinimą jis rašė pats, rašė teisybę tuo metu, taip, kaip buvo, pareigūnas nenurodė ką rašyti, pareigūnai nedarė jam jokios įtakos, pareigūnai nesakė rašyti ant jų (kaltinamųjų) pareiškimą, jis pareiškimo ir nerašė (Nuosprendžio 4 p.).

24. Ištirtų duomenų pagrindu, išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, jog G. B. ir D. M. 2024 m. spalio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau nei 2024 m. spalio 24 d., Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, esančio Trakų g. 10, Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) kameroje, kartu sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei kojomis nukentėjusiajam E. K. į įvairias kūno vietas, o D. M. prailgintuvo laidu sudavė E. K. nenustatytą kiekį kartų į kojų sritį, kairę ranką, taip bendrais tyčiniais veiksmais mušdami sukėlė nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nubrozdinimus ir kraujosruvas kairės akies srityje, kairiame žaste ir dilbyje, dešiniame dilbyje, kairės blauzdos išoriniame paviršiuje. Šie kaltinamųjų G. B. ir D. M. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

25. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

26. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

27. Kaltinamųjų G. B. ir D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis G. B. anksčiau teistas 13 kartų, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. D. M. anksčiau teistas 21 kartą. Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė teistumui neišnykus. Todėl, teismo vertinimu jie pripažintini recidyvistais (BK 27 str. 1 d.) ir tai laikytina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

28. Kaltinamieji G. B. ir D. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia.

29. Kaltinamasis G. B. veikos padarymo metu buvo teistas 12 kartų, taip pat ir už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, praėjus itin trumpam laiko tarpui po 2023 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (2024 m. rugsėjo 9 d.), kardomosios priemonės – suėmimo jam taikymo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime metu (3 t., b. l. 23–50), daug kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 51–99), net ir būdamas laisvėje nedirbo (3 t., b. l. 100), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus charakterizuojamas neigiamai. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą.

30. Kaltinamasis D. M. veikos padarymo metu buvo teistas 21 kartą, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, praėjus trumpam laiko tarpui po 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (2024 m. vasario 26 d.), kardomosios priemonės – suėmimo jam taikymo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime metu (2 t., b. l. 1–167), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 168–171), net ir būdamas laisvėje nedirbo (2 t., b. l. 172–173), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą.

31. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamuosius G. B. ir D. M., rodo, kad jie iš anksčiau paskirtų bausmių tinkamų išvadų nepadarė ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, kaltinamiesiems G. B. ir D. M. gali būti pasiekti tik paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant didesnį nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis, nesiekiant BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkio – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

32. Kaltinamasis G. B. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė iki 2024 m. gruodžio 30 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2024 m. gruodžio 30 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pagal 2024 m. gruodžio 30 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį paskirtos bausmės pridedant dalį pagal šį nuosprendį paskirtos bausmės, ir jam skirtina galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, G. B. įskaitytinas pagal 2024 m. gruodžio 30 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

33. Kaltinamasis D. M. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs pagal 2023 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo ir pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžius paskirtų bausmių. Kaltinamojo D. M. atžvilgiu priimtas 2025 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie pagal 2023 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu D. M. paskirtos bausmės neatliktą dalį. Atsižvelgiant į tai šiuo nuosprendžiu D. M. skirtina bausmė nebedrintina su paskutiniais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, bausmes subendrinti bus galimybė vykdymo procese, ką numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 347 ir 362 straipsniai.

34. Įvertinus tai, kad kaltinamieji G. B. ir D. M. anksčiau teisti labai daug kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes, kaltės šioje byloje nepripažino, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti kaltinamiesiems atidėjus bausmės vykdymą, t. y. sprendžia, jog nėra pagrindo G. B. ir D. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

35. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

36. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. APD-2025-06106 matyti, kad kaltinamajam D. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 577,09 Eur (5 t., b. l. 113–118). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. APD-2025-06396 matyti, kad kaltinamajam G. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 539,58 Eur (5 t., b. l. 140–146). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamiesiems gynėjai šioje byloje buvo paskirti teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šio sprendimo kaltinamieji paveikti negalėjo, bylos duomenimis kaltinamieji legalaus pajamų šaltinio neturi, šiuo metu atlieka ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, šiuo nuosprendžiu jie nuteisiami realia laisvės atėmimo bausme, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamųjų nepriteistinos.

37. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinės plokštelės, 2 vnt., esančios voke prie bylos trečio tomo galinio viršelio – paliktinos saugoti byloje;

- prailgintuvas, saugomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, G. B. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. gruodžio 30 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į G. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktus ir įskaitytus laikus pagal 2024 m. gruodžio 30 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, G. B. pripažinti recidyvistu.

Bausmės pradžią G. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. gegužės 29 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. B. skirti kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, D. M. pripažinti recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. M. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Proceso išlaidų už kaltinamiesiems G. B. ir D. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokačių dalyvavimo byloje iš kaltinamųjų nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktines plokšteles, 2 vnt., esančias voke prie bylos trečio tomo galinio viršelio - palikti saugoti byloje;

- prailgintuvą, saugomą Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Renata Maziliauskienė