- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- e2YT-3440-1248/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00621-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Rolandas Raudonius
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 1990 metų nuosavybės teise valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas).
2. Pareiškime nurodo, kad pareiškėja maždaug iki 1993 metų dirbo tuometiniame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žuvininkystės ūkis). Šalia jos gyvenamosios vietos buvo Pastatas, priklausęs Žuvininkystės ūkiui, kuris buvo naudojamas kaip miltų sandėlis, vėliau – kaip trąšų sandėlis. Šis pastatas buvo statytas maždaug 1965 m. Maždaug 1990-1992 m., pradedant byrėti Žuvininkystės ūkiui, pradėjus dalintis jo turtą, Pastatą Žuvininkystės ūkis atidavė pareiškėjai kaip už neužmokėtą atlyginimą, nes Žuvininkystės ūkis jai buvo skolingas už atliktus darbus. Šis perdavimas buvo kažkaip forminamas, to pareiškėja jau neatsimena, tačiau pačių perdavimo dokumentų ji neišsaugojo. Vėliau, dar 1993 metais, Žuvininkystės ūkis pasidalino į atskirus vienetus, o vėliau buvo privatizuotas, tačiau pareiškėjos valdomas Pastatas į privatizuojamą turtą nebuvo įtrauktas, nes jo jau nebuvo Žuvininkystės ūkio balanse, o tai patvirtina, kad šis turtas buvo perduotas pareiškėjai, kuriuo ji naudojasi iki pat šiol, atvirai, nepertraukiamai, daugiau nei trisdešimt metų. Pareiškėja bandė ieškoti pastato perdavimo dokumentų, tačiau archyvuose šie dokumentai neišliko, o pateikiama (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad pareiškėja valdo šį pastatą, bet nesant pagrindo (ūkio knygos įrašo), pareiškėja negali įregistruoti pastato supaprastinta tvarka, kreipdamasi į VĮ Registrų centrą, nes tam nepakanka duomenų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad neprieštaraus jei teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis suformuota teismų praktika nustatys, kad Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą. Pažymėjo, kad Pastatas stovi valstybinės žemės plote, kuriame nėra kitų statinių, žemės sklypai nesuformuoti, taip pat nepateikta jokių duomenų, kad valstybinėje žemėje esantis Pastatas yra pastatytas teisėtai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus spręstina, jog viena iš būtinų sąlygų sprendžiant klausimą dėl Pastato valdymo fakto patvirtinimo – statinio teisėtumas.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, juo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. VĮ Turto bankas pažymėjo, jog VĮ Turto bankas duomenų apie pareiškėjos nurodytą žuvininkystės ūkio likvidavimą ir jo turėtą turtą neturi. Tokių likviduotų juridinių asmenų dokumentai turėjo būti perduoti saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į pareiškime nurodyto pastato sukūrimo metus (1965 m.), turėtų būti nustatyta, iš kokių lėšų šis pastatas buvo pastatytas. Be to, pareiškėjos pareiškime nurodyti teiginiai dėl žuvininkystės ūkio įsiskolinimo jai dėl neužmokėto atlyginimo nėra pagrįsti jokiais papildomais rašytiniais įrodymais. Taigi pareiškėja turėtų pateikti teismui paaiškinimus, taip pat papildomus dokumentus, kurių pagrindu galima būtų pagrįsti jos pareiškime nurodytus teiginius. Pagal pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes Pastato perdavimas jai buvo vykdomas 1990 metais, todėl pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso normos, toks perdavimas turėjo būti įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Tinkamai neįforminus minėto pastato perleidimo ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą jo neįregistravus registro įstaigoje, Pastato sąžiningo valdymo aplinkybės yra abejotinos. Be to, nėra pateikta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, jog Pastatas priklausė žuvininkystės ūkiui, ar jis buvo įregistruotas vykdomojo komiteto organų vedamosiose ūkinėse knygose, taip pat, ar pareiškėjai pradėjus jį valdyti buvo atlikta jo inventorizacija. Nesant byloje tokių rašytinių įrodymų pareiškėjos prašymas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neturėtų būti patenkintas.
5. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, juo prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybė nevaldo nei nuosavybės teise, nei patikėjimo teise ir neapskaito savo balanse pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto. Šilutės rajono savivaldybės administracija neprieštarauja pateiktam pareiškimui.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai nurodė, kad šį pastatą valdo nuo 1990 metų, kai bendrovės Žuvininkystės ūkio valdyba nusprendė, kad jis tenka jai už pajus. Išlikusių įsigijimo dokumentų neturi, nepamena ar neišsaugojo ar jai ūkio valdyba jų neišrašė. Kreipėsi dėl šių dokumentų į archyvą. Daug metų Pastatą tvarko, juo naudojasi, remontuoja, valdo. Norėtų įteisinti šį pastatą jos vardu, nes pastatui reikia daugiau remonto.
7. Liudytojas P. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėja yra netolimi kaimynai, jokie giminystės ryšiai su pareiškėja nesieja. Gyvena tame kaime apie 45 metus. Tas pastatas, į kurį pretenduoja pareiškėja, visą laiką priklausė žuvininkystės ūkiui, jis ten dirbo daug metų iki bendrovės pabaigos. Bendrovės taryba techniką ir pastatus išdalino žmonėms. Jam davė techniką. Pareiškėja šiame pastate laikė gyvulius, tvarkėsi. Dėl to, kad pareiškėja valdė Pastatą pretenzijų nieks nereiškė.
8. Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynė. Pastatas labai senas ir priklausė tarybiniam ūkiui. Pastatas buvo naudojamas pašarams, jame trąšas laikydavo. Po to kai ūkis nustojo veikti, susikūrė bendrovė ir naudojosi juo, laikė trąšas, o paskui, kai bendrovė buvo likviduojama turtą išdalino žmonėms už pajus, už išdirbtus metus. Dokumentų niekas nedavė, jai bendrovė davė traktorių be jokių dokumentų. Šis padalinimas vyko 1990-1993 metais. Tiek seniūnija, tiek savivaldybė, tiek archyvas jokių duomenų apie padalintą turtą neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
9. Bylos medžiaga nustatyta, kad pastatas daržinė, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1965 m., 233,67 kv. m. bendrojo ploto, stovi nesuformuotame valstybinės žemės plote, kuriame nėra kitų statinių. Nekilnojamojo turto registro išrašais nustatyta, kad pareiškėja ir jos sūnus M. V. valdo žemės sklypus esančius netoli Pastato.
10. Pareiškėja nurodo, kad šis Pastatas anksčiau priklausė Žuvininkystės ūkiui, o Žuvininkystės ūkis jį jai perdavė kaip neužmokėtą atlyginimą.
11. Iš byloje pateikto Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2025 m. kovo 28 d. pranešimo Nr. 6R-341 nustatyta, kad Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) valstybinio (buvusio J. Č.) žuvininkystės ūkio, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus Saugų agrarinės reformos tarnybos archyviniuose fonduose saugomuose dokumentuose duomenų apie pastato (miltų, trąšų sandėlio), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimą pareiškėjai 1990-1992 metais nerasta.
12. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. kovo 12 d. pažyma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), valstybiniame žemės sklype (žemės sklypas nesuformuotas) esančiu pagalbiniu ūkio pastatu – daržine nuo 1990 m. naudojasi ir valdo pareiškėja. (duomenys neskelbtini) seniūnija į šį pastatą nepretenduoja.
13. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
14. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
15. Pareiškėja, prašydama pripažinti valdymo nuosavybės faktą, siekia įrodyti, kad pastatas daržinė, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos nuosavybė, kai nėra tai patvirtinančių dokumentų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
16. Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjos nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.
17. Pagal CK 95¹ straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., nuosavybės teisės subjektais galėjo būti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės Pagal CK 96 straipsnį savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.
19. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytas turtas būtų perduotas valstybei ar kitiems tretiesiems asmenims, o pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų ir pareiškėjos parodymai duoti teismo posėdžio metu patvirtina, kad pareiškėja minėtą turtą įgijo už pajus likviduojant žuvininkystės ūkį, be to jokie kiti asmenys ar savivaldybės bei valstybės institucijos į šį turtą nepretenduoja, todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad pareiškėja nuo 1990 m. įgijo ir nuosavybės teise valdo pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1990 m. įgijo ir nuosavybės teise valdo pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.