- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 2-25-733/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilutės šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės (toliau - VĮ) Turto bankas, dėl įstatymo numatyto termino atnaujinimo bei skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti ieškinį E. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiam įpėdiniui - Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl 286,50 Eur skolos - nesumokėtų mokesčių už šilumos energiją, karštą vandenį, 6,23 Eur delspinigių. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ naudai 286,50 Eur skolos, 6,23 Eur delspinigių, 5 proc. procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodo, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šilutėje, ieškovė tiekia šilumos energiją. Šis butas nuosavybės teise priklausė E. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po E. S. mirties 2015-06-11 turtas paveldėjimo teise perėjo Lietuvos valstybei. Pagal 2015-07-03 priėmimo - perdavimo aktą Nr. TP 1-47/488055 turto patikėjimo teise minėtą butą valdo VĮ Turto bankas. Nurodo, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t.y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą.
Ieškovė 2014-06-09 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo E. S.. Kad E. S. mirė ar, kad E. S. mokėjimo pranešimai nebuvo įteikti, ieškovė neturėjo jokių duomenų. Apie skolininko E. S. mirtį ieškovė sužinojo tik 2014-10-03, gavusi iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-02 raštą Nr. 11C-619-733. Teismas išviešino šią informaciją, kreipiantis į notarų kontorą dėl E. S. mirties, informuojant apie užvestą civilinę bylą dėl skolos priteisimo. Informaciją pateikė ir ieškovė – 2015-03-23 raštu Nr. 2R-(1.16)-189 UAB „Šilutės šilumos tinklai“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI), informuodama apie palikėjo esamus įsiskolinimus bei pasiūlė priimti palikimą, atsiradusį po skolininko E. S. mirties. Palikimą Lietuvos valstybė priėmė 2015-06-11. Taip pat nuo 2014-08-04 pagal anstolio K. K. patvarkymą yra apribota buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė mirusiajam E. S., disponavimo teisė. Ieškovė mano, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti nelaikomas praleistu, nes kreditorius informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją - VMI apie savo reikalavimą, nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.
Atsižvelgiant į naujai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-14 nutartis, bylos Nr. 3K-7-18/2014) ir į tai, kad ieškovė apie E. S. mirtį sužinojo, praėjus daugiau nei trims mėnesiams, todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui praleido dėl svarbios priežasties.
Šalies argumentai
Taip pat ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad rašytine forma energijos tiekimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir buitinio vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Ieškovė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus - nenutrūkstamai tiekė šiluminę energiją butui, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nevykdo įsipareigojimų, reglamentuojamų CK 6.384 - 6.388 straipsniuose, nemoka už suteiktas paslaugas. Už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2015-06-30 skola už suteiktas paslaugas ieškovei yra 286,50 Eur už patiektą šilumos energiją, karštą vandenį. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2015-06-30 apskaičiuota 6,23 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, atsiliepime nurodo, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, prašo ieškinio reikalavimus priteisti UAB „Šilutės šilumos tinklai“ naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skolą už suvartotą šilumos energiją, karštą vandenį, taip pat palūkanas ir delspinigius paskaičiuotas nuo skolos už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki (duomenys neskelbtini), taip pat 5 proc. metinių palūkanų už šią sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat reikalavimus nuo nesumokėtos skolos už suvartotą šilumos energiją, karštą vandenį paskaičiuotas palūkanas ir delspinigius už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-06-30, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už šią sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo atmesti kaip nepagrįstus, o ieškinio reikalavimą priteisti skolą už suvartotą šilumos energiją, karštą vandenį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-06-30 tenkinti, nurodant, kad ši suma priteisiama neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Atsiliepime nurodo, kad ieškovė skaičiuoja bendrą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2015-06-30, nors iki (duomenys neskelbtini)minėto buto savininku buvo E. S.. Valstybei nuosavybės teisė į šį butą po E. S. mirties perėjo tik nuo (duomenys neskelbtini). Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Ieškovė kreditinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniams privalėjo pareikšti per tris mėnesius po skolininko mirties, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai buvo padaryta iki 2014-02-27, kada suėjo terminas kreditiniams reikalavimams dėl palikėjo skolų pareikšti. Ieškovė nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas šis terminas. Tai, kad ieškovė nurodo neturėjusi jokių duomenų apie E. S. mirtį, nėra svarbi priežastis, kurios pagrindu galima būtų atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti. Įsiskolinimas kaupėsi nuo 2013-05-01, tačiau ieškovė dėl šios skolos išieškojimo iš E. S. į teismą kreipėsi tik 2014-06-09, t.y. daugiau nei po metų. Toks ieškovės elgesys rodo, kad ji elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, daugiau nei metus nesidomėjo, kodėl susidaro skolos, netinkamai organizavo savo darbą, dėl ko laiku nesužinojo apie skolininko mirtį ir nesugebėjo laiku išviešinti (informuoti galimus įpėdinius) apie mirusiojo E. S. skolas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki (duomenys neskelbtini)yra atmestinas. Skola už suvartotą šilumos energiją priteistina iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, neviršijant valstybei perėjusio turto tikrosios vertės, o ne tiesiogiai iš VĮ Turto bankas, nes įmonė iš E. S. paveldėtą turtą valdo tik nuo 2015-07-03.
Taip pat atsiliepime nurodo, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas ir atmestinas. Delspinigiai, kaip sutartinės atsakomybės forma, gali būti nustatomi sutartimi arba įstatymu (CK 6.258 str. 1 d.). Tarp šalių nėra sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. (1996-08-13 įstatymo Nr. 1-1493 redakcija) nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,04 procento delspinigius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija), 3.1 punktas nustato nurodyto įstatymo taikymo tvarką, t.y. kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų - 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos - po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Nei Lietuvos Respublika, nei VĮ Turto bankas nėra fiziniai asmenys, ir jiems negali būti taikomas 1995-01-26 įstatymas Nr. 1-775. To paties Vyriausybės nutarimo 3.4 punktas nustato, kad įsiskolinimai ir delspinigiai už laiku neapmokėtas komunalines paslaugas, dėl kurių išieškojimo iš gyventojų įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar bendrijos, negali būti išieškomi anksčiau, negu jos gauna šias sumas iš gyventojų pagal įstatymus. Aiškinant minėtą teisės normą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad „įstatymas - CK 6.38 straipsnis - įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Siekdamos išieškoti iš tiesioginių vartotojų skolas už sunaudotą elektros energiją, šalys turi bendradarbiauti ir veikti išvien. Remiantis nurodytomis nuostatomis ir elektros energijos tiekimo (pirkimo - pardavimo) sutartimi, ieškovas turi teisę žinoti, kaip vyksta skolų išieškojimas ir gauti apie tai visą informaciją. Elektros energijos tiekėjas (ieškovas) atsiskaitymo dokumentų priežiūros metu ar kitu būdu nustatęs, kad atsakovas gavo iš gyventojų delspinigius ir jų neperveda tiekėjui, turi teisę derybų ar teisminiu būdu išreikalauti delspinigius kreipdamasis į teismą nauju pagrindu. Kadangi aptartas Vyriausybės nutarimas numato, jog komunalinių paslaugų įmonės gali išieškoti įsiskolinimus ir delspinigius tik tada, kai gyventojai yra atsiskaitę su gyvenamąsias patalpas eksploatuojančiomis įmonėmis, todėl tik nustačius, kad gyvenamąsias patalpas eksploatuojanti įmonė yra gavusi ar išieškojusi teismo keliu mokestį už elektros energiją ir delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą, gali šias sumas išieškoti iš gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2004). Atsižvelgiant į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra valstybės paveldėtas ir buvo perimtas be gyventojų, šiuo metu taip pat yra neišnuomotas ir bus rengiamas pardavimui, nėra pagrindo priteisti delspinigius iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, nes nėra net galimybės išsiieškoti šias sumas iš gyventojų. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nenurodo, už kokį laikotarpį apskaičiuoti prašomi priteisti 6,23 Eur delspinigiai.
Atsakovė nurodo, kad nepagrįstas ir reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas. Mirusiojo E. S. teisių perėmimas įvyko dar iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą - palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o civilinė byla iškelta tik 2015 metais. Valstybė, paveldėjusi E. S. turtą, neperėmė prievolės mokėti 5 proc. procesinių metinių palūkanų, nes palikėjo mirties momentu tokia prievolė E. S. neegzistavo. Tuo atveju, jei palikėjo pareiga mokėti procesines palūkanas būtų atsiradusi dar iki jo mirties, ji būtų paveldima tokia pačia tvarka, kaip ir kitas palikėjo turtas ar pareigos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Atsakovė daro išvadą, jog ieškovė netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl E. S. mirties momentu buvusios prievolės ieškovei apimties ir nepagrįstai mano, jog turi teisę reikalauti procesinių palūkanų.
Į teismo posėdį neatvyko ieškovės bei atsakovės atstovai. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims tinkamai pranešta, procesiniai dokumentai tinkamai įteikti. Gauti prašymai bylą nagrinėti šalių atstovams nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovė tiekia šilumos energiją. Šis butas nuosavybės teise priklausė E. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 4, 5, 8). Po E. S. mirties (duomenys neskelbtini)turtas paveldėjimo teise perėjo Lietuvos Respublikos valstybei. Pagal 2015-07-03 priėmimo - perdavimo aktą Nr. TP 1-47/488055 turto patikėjimo teise minėtą butą valdo VĮ Turto bankas (b.l. 19, 24, 25, 33-38).
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš E. S. 2014-06-09, nurodydama, kad nežinojo apie skolininko E. S. mirtį, neturėjo duomenų, jog E. S. kas mėnesį siunčiami mokėjimo pranešimai nebuvo įteikti. Apie jo mirtį ieškovė sužinojo tik 2014-10-03, gavusi iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-02 raštą Nr. 11C-619-733.
CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Ieškovė teisingai pažymi, kad teismas išviešino informaciją dėl E. S. mirties, kreipiantis į notarų kontorą, informuojant apie užvestą civilinę bylą dėl skolos priteisimo. Ieškovė 2015-03-23 raštu Nr. 2R-(1.16)-189 kreipėsi į VMI, informuodama apie palikėjo esamus įsiskolinimus bei pasiūlė priimti palikimą, atsiradusį po skolininko E. S. mirties (b.l. 49). Į šį raštą VMI atsakė, kad surinkusi reikiamus dokumentus ir nustačiusi, jog E. S. palikimas gali pereiti valstybei, kreipsis į notarą dėl palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (b.l. 50). Kaip minėta, E. S. palikimą Lietuvos valstybė priėmė (duomenys neskelbtini), jai palikimo perėjimo liudijimą notarė išdavė 2015-06-11.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576 – 578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką, tai, kad ji neturi galimybės operatyviai gauti informacijos apie visus vartotojus, įskaitant ir mirusius, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo ir neturėjo žinoti, kada butų savininkai numirė ir kad niekas nepriėmė palikimo, taip pat į duomenų apie skolininko E. S. mirtį neturėjimą, jos veiksmus, sužinojus apie skolininko mirtį, siekiant informuoti apie savo kreditinius reikalavimus, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas atnaujintinas, konstatuojant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 578 str.).
Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 286,50 Eur skolos, susidariusios už 2013-05-01 iki 2015-06-30 laikotarpį, 6,23 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių metinių palūkanų. Atsakovė sutinka su reikalavimais tik dėl skolos, susidariusios po E. S. mirties, t.y. nuo (duomenys neskelbtini).
Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taip pat, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).
CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartyje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t.y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad prievolė mokėti ieškovei už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsirado tik nuo E. S. mirties.
Su E. S. buvo sudaryta rašytinė energijos tiekimo sutartis (b.l. 4). Su atsakove rašytine forma energijos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija, laikytina, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir buitinio vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Ieškovė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus - nenutrūkstamai tiekė šiluminę energiją ir karštą vandenį butui, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nevykdo įsipareigojimų, reglamentuojamų CK 6.384 - 6.388 straipsniuose, nemoka už suteiktas paslaugas. Už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2015-06-30 skola už suteiktas paslaugas ieškovei yra 286,50 Eur už patiektą šilumos energiją, karštą vandenį.
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 str., 6.200 str.1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Atsakovė sutartinę prievolę mokėti už paslaugas pažeidė, todėl iš atsakovės priteistina 286,50 Eur skola, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, ieškovei (CK 5.62 str. 3 d., 6.63 str. 1 d. 1 ir 2 p.).
Taip pat ieškovė reikalauja priteisti 6,23 Eur delspinigius. Atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu. Pažymėtina, kad atsakovė neteisingai nurodo, jog ieškovė nenurodė delspinigių skaičiavimo laikotarpio. Nors patikslintame ieškinyje jis nenurodytas, tačiau pridėta pažyma – skaičiuoklė, kurioje pateikti skolos ir delspinigių susidarymo laikotarpiai bei skaičiavimai (b.l. 23).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams (CK 5.1 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011). Taigi, valstybė paveldėto turto verte atsako palikėjo kreditoriui tokia pat apimtimi, kaip ir atsakytų pastarasis, įskaitant ir delspinigius bei palūkanas. Įpėdinių pareiga atsakyti palikėjo kreditoriams atsiranda iš paveldėjimo teisinių santykių ir universalaus palikėjo teisių perėmimu įgytų prievolių dydžio pagrįstumui nėra reikšminga, kad įpėdiniai nėra išreiškę valios dėl prievolių, įskaitant sutartines netesybas, atsiradimo ir dydžio.
Tačiau įvertinus atsakovės prašymą taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio dėl delspinigių senaties terminą, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, 2,70 Eur delspinigiai (CK 6.258 str. 1 d., 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.126 str. 2 d.) ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 str. 1 d.), neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai - 15 Eur žyminio mokesčio ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti ieškinį E. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiai įpėdinei - Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės:
- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 289,20 Eur sumą nuo 2014-06-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos,
- 15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Šilutės šilumos tinklai“, įmonės kodas 177217875.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo prėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.