- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- eII-564-1217/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00424-2026-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- G. N.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai G. N. (nuotoliniu būdu per programą Zoom),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3996-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26294834531).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3996-2026 (toliau – nutarimas) G. N. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai jai paskirta 180 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėn. Ši nuobauda pareiškėjai buvo skirta už tai, kad ji 2026 m. sausio 22 d., 08.55 val., Vilniuje, Sluškų g. 9, vairuodama automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dviračių gatvėje, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, aplenkė dviratininką.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. kovo 18 d. gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos G. N. (toliau – pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma: 1) perkvalifikuoti veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 ir skirti tik baudą; 2) taikyti ANK 37 straipsnį; 3) net ir paliekant kvalifikaciją pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, neskirti teisės vairuoti atėmimo, o apsiriboti bauda arba 4) sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki minimalaus. Nurodo, jog neginčija to, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. lenkė dviračių gatvėje išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Tačiau ginčija veikos kvalifikavimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra nustatyti faktai, patvirtinantys realų pareiškėjos atlikto manevro pavojingumą, kurį būtina įrodyti. Teigia, kad situacija turi būti reali ir objektyviai pagrįsta, o ne hipotetinė. Nurodo, jog aplenkė dviratininką sekdama policijos automobilį iš paskos, kuris lenkė dviratininką, siekdamas sustabdyti priešais policijos automobilį važiavusį kitą automobilį, kurio pareiškėja nematė. Jos veiksmai buvo automatiniai, pakartojantys policijos automobilio atliktą manevrą. Iš katro po dviratininko aplenkimo ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Manevro atlikimo metu priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo kitų automobilių ar dviratininkų. Jeigu situacija būtų buvusi objektyviai pavojinga, pareigūnai patys nebūtų atlikę tokio manevro be papildomų saugumo priemonių (pvz., garsinio signalo). Manydama, kad pareigūnai saugiai atlieka manevrą, turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog tokia situacija yra saugi ir leidžiama. Vairuotojas turi teisę pagrįstai pasitikėti kitų eismo dalyvių, ypač pareigūnų veiksmais. Pareiškėjos veiksmai nebuvo atlikti su sąmoningu ketinimu ar tikslu sukelti pavojingą situaciją, kurią apibrėžia ANK 420 straipsnio 1 dalis. ANK 34 straipsnis nurodo, jog administracinio poveikio priemonės rūšys turi būti parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nutarime tik formaliai nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant itin griežtą administracinio poveikio priemonę nebuvo vertinta pareiškėjos administracinių nusižengimų istorija (kad per 5 m. laikotarpį bausta tik už parkavimo pažeidimus), pažeidimas vienkartinis ir nesukėlė žalos ar neigiamų pasekmių, yra vieniša mama, išlaikanti nepilnametį vaiką, automobilis yra būtina darbo priemonė. Teisės vairuoti atėmimas reikštų realų pajamų praradimą ir neigiamą poveikį nepilnamečio vaiko interesams. Buvo pateikusi skundą dėl administracinio nusižengimo protokolo, tačiau jis nebuvo užregistruotas ir neatsižvelgta į jame nurodyta aplinkybes skiriant administracinio poveikio priemonę. Neturėjo galimybės susipažinti su visa administracinio nusižengimo medžiaga, t. y. peržiūrėti byloje esančių vaizdo įrašų, todėl buvo apribota jos teisė į gynybą.
Atsiliepimas į pareiškėjos skundą nepateiktas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja G. N. nurodė, jog kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta ir labai gailisi. Važiavo paskui policijos automobilį, o prieš jį esančios kelio situacijos nematė, sekė policijos pavyzdžiu – jie aplenkė tą patį dviratininką, siekdami sustabdyti priešais save važiavusį automobilį, kuris atliko tą patį pažeidimą – tačiau ji tos situacijos nematė ir klaidingai pasikliovė prielaida, kad jai šį manevrą atlikti irgi yra galima. Nesusimąstydama atliko šį manevrą ir, pamačiusi, kad policija susistabdė kitą automobilį, suprato, kad padarė klaidą, ir po akimirkos irgi buvo sustabdyta. Suprato, kad važiuoja dviračiams skirta gatve. Tačiau nežinojo, kad šioje gatvėje taikomas išskirtinis draudimas lenkti dviratininkus. Matė ženklą su greičio ribojimu – jo tikrai neviršijo. Tačiau pačio fakto, kad dviratininkus lenkti ten draudžiama, nežinojo. Tik vėliau straipsnyje rado informaciją, kad ši gatvė atidaryta kelis metus atgal ir yra tokia vienintelė Vilniuje. Tai buvo nežinojimo klaida. Policijos automobilis sumirksėjo švyturėliais, bet ji nesuprato situacijos konteksto, nes buvo labai trumpas laiko tarpas nuo jos sprendimo atlikti tą patį manevrą. Pripažįsta, kad nežinojo ir suklydo atlikdama šį manevrą. Garsinio signalo, kuris duotų suprasti, kad yra ypatinga situacija, nebuvo. Šiai dienai savo padaryto nusižengimo tikrai nekartotų. Gailisi dėl to, kas atsitiko, nes dabar turi grėsmę prarasti vairuotojo teises, kas reiškia, kad negalės dirbti ir išlaikyti savo vaiko, nes išlaiko jį viena. Skundą paragino pateikti darbdaviai, nes žinojo jos gyvenimo aplinkybes ir kad ji praras galimybę dirbti ir užsidirbti. Ji pasiruošusi sumokėti baudą ir pripažinti kaltę. Kai buvo gautas pablogintas, nei pirminis pareigūnų sprendimas, tada ji labai nustebo, kadangi nežinojo, jog mano pirminis skundas nebuvo gautas ir užregistruotas. Ji nieko nepasakė per pirmąjį nagrinėjimą, nes darė prielaidą, kad jos skundas gautas ir informacija tyrėjai žinoma. Taip, pradžioje skundė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), kuri atvyksta į darbo vietą – pas klientus į namus – vežasi įrangą ir kitas priemones. Be to, vežioja vaiką į darželį, būrelius. Aišku, tuo momentu, kai įvyko pažeidimas, tai išvis buvo tragedija, nes buvo žiema, šalta, ir galvojo, kaip reikės rasti kažkokį sprendimą. Kadangi su taksi neprivažinės, nes pajamos nėra tokios didelės ir pakankamos tuo apsirūpinti. Vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, augina viena. Prieš lenkiant dviratininką – prieš ją buvo, atrodo, tik dviratininkas. Prašo atsižvelgti į paaiškinimus ir kaip įmanoma labiau sušvelninti tą nutarimą, jei įmanoma, neatimti teisės vairuoti. Atrodo, kad už tokį pažeidimą tokioje gatvėje yra taikoma neproporcingai didelė nuobauda, kadangi tai tokia vienintelė gatvė Vilniuje, o taip griežtai baudžiama. Supranta, kad tai gali sukelti pavojingas aplinkybes, bet tai vis tik nėra toks rimtas pažeidimas kaip vairavimas girtam ir panašiai.
Po teismo posėdžio pareiškėja pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalyje
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: (1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; (2) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; (3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; (4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; (5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, yra numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nutarimu G. N. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, nutarime nurodant, kad padarytas Kelių eismo taisyklių 140.8 punkto pažeidimas.
Bendrosios eismo dalyvių pareigos numatytos KET III skyriuje. Šio skyriaus 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. To paties skyriaus 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
KET 140.8 punktas numato, jog lenkti draudžiama gyvenamosiose zonose, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir dviračių gatvėse.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad pareiškėja važiuodama paskui policijos automobilį dviračių gatve aplenkia priešai ją važiuojantį baltos spalvos automobilį bei dviratininką ir sustoja už policijos automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo, kad pareiškėja važiavo dviračių gatve, byloje nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino teismui, kad žinojo, jog važiuoja dviračių gatve, matė ženklą dėl greičio ribojimo. Pareiškėja neginčija, kad važiuodama dviračių gatve aplenkė dviratininką. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą pareiškėja sutiko, kad aplenkė ne tik dviratininką, bet ir prieš ją už dviratininko buvusį automobilį. Tačiau pareiškėja nurodė, jog manevrą atliko tik sekdama policijos automobilį ir pasitikėdama policijos pareigūnų veiksmais, matydama, kad policijos pareigūnai atlieka manevrą, turėjo pagrįstą manymą, kad tokia situacija yra saugi ir leidžiama. Neabejotina, kad pareiškėjai subjektyviai galėjo susidaryti įspūdis, jog lenkimo manevras, kokį atliko ir policijos pareigūnai, galimas, tačiau šie pareiškėjos argumentais vertintini kritiškai. Kaip nurodė pati pareiškėja ir tas akivaizdu iš byloje esančio vaizdo įrašo, prieš atlikdami manevrą, policijos pareigūnai įsijungė švyturėlius. Policijos pareigūnų įjungti automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai ir garsinis signalas, jeigu toks būna įjungtas, akivaizdžiai įspėja kitus eismo dalyvius apie galimus netipinius policijos pareigūnų veiksmus. Šiuo atveju nustatyta, kad prieš aplenkdami dviratininką, policijos pareigūnai įsijungė švyturėlius, kad įspėtų kitus eismo dalyvius apie atliekamą manevrą bei siekdami sustabdyti prieš juos važiavusį transporto priemonės vairuotoją, kuris pažeidė KET. Tai, kad policijos pareigūnai, įsijungę švyturėlius, atliko draudžiamą manevrą, t. y. lenkė dviračių gatvėje, jokiu būdu objektyviai neturėjo sudaryti įspūdžio pareiškėjai ir kitiems eismo dalyviams, kad jie gali atlikti analogiškus veiksmus.
Prievolę žinoti KET turi kiekvienas vairuotojas. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog nežinojo, kad dviračių gatvėje draudžiama lenkti. Tik po Administracinio nusižengimo protokolo surašymo pasidomėjo ir sužinojo, jog Vilniuje yra vienintelė dviračių gatvė, kurioje ji buvo sustabdyta, ir lenkimas šioje gatvėje yra draudžiamas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Aplinkybės, kad pareiškėja nežinojo, jog dviračių gatvėje lenkimas yra draudžiamas, nešalina pareiškėjos atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Juo labiau skunde nurodyti pareiškėjo argumentai jokiu būdu nesudaro pagrindo teismui perkvalifikuoti pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą į ANK 417 straipsnį.
Skunde, be kita ko, pareiškėja prašo taikyti ANK 37 straipsnį (mažareikšmiškumas). ANK 37 straipsnis numato baudos ar jos dalies keitimo į viešuosius darbus sąlygas. ANK nėra įtvirtinta mažareikšmiškumo sąvoka, tačiau ANK 12 straipsnis apibrėžia mažai pavojingą veiką. Nurodytame ANK straipsnyje yra nurodyta, kokia veika yra laikytina mažai pavojinga ir kokiu atveju šios straipsnio nuostatos gali būti taikomos. Padarius ANK 420 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą nėra galimybės taikyti ANK 12 straipsnio nuostatų. Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad administracinis nusižengimas nesukėlė realaus pavojaus ar žalos. Tai, kad nekilo jokių pasekmių, nedaro padaryto administracinio nusižengimo mažiau pavojingu, negu jį yra įvertinęs įstatymų leidėjas. Kaip jau minėta, ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas yra priskyręs prie sunkių administracinių nusižengimų, už kurių padarymą yra privalomas teisės vairuoti atėmimas.
Administracinės nuobaudos ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Įvertinęs pareiškėjos skunde bei teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėn. - buvo paskirta pagrįstai, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).
Įvertinęs G. N. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas pažymi, kad asmens padarytas administracinis nusižengimas – draudžiamas lenkimas dviračių gatvėje – yra pagrįstai laikomas vienu šiurkščiausių su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Nors šiuo atveju pareiškėjos veiksmais žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta, ji, jos teigimu, sekdama policijos pareigūnų veiksmus saugiai aplenkė dviratininką, visgi teismas pažymi, kad G. N. tai atliko draudžiamoje vietoje, toks lenkimas gatvėje, kurioje draudžiama tai daryti, be svarbios priežasties nelaikytinas saugiu ir nepavojingu. Vien tai, kad šiuo atveju neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kilimo fakto ir nesumenkina pažeidimo pavojingumo. Sekimas policijos pareigūnų atliekamų veiksmų, kurie buvo įsijungę švyturėlius, ir manymas, kad tokį veiksmą galima atlikti bet kuriam eismo dalyviui, toks savo veiksmų vertinimas laikytinas pareiškėjos siekiu išvengti administracinės atsakomybės ir sumenkinti padarytą nusižengimą, nurodant jį kaip mažareikšmį.
Pareiškėja, atlikdama lenkimo manevrą dviračių gatvėje, turėjo įvertinti savo veiksmų poveikį kitiems eismo dalyviams, tačiau to nepadarė ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą. Pareiškėja turėjo įvertinti galimas kilti pasekmes ir itin atidžiai įvertinti savo atliekamus veiksmus, juo labiau, kad žinojo važiuojanti dviračių gatvėje, gatvė yra labai siaura ir kaip matyti iš vaizdo įrašo, intensyvi. Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog atlieka pavojingus veiksmus, keliančius grėsmę eismo saugumui, tiek ir tuo atveju, kai tinkamai neįvertino savo veiksmų galimų pasekmių. Taigi priešingai G. N. argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jos padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmis. Įvertinus pareiškėjos veiksmus šiuo aspektu, nėra pagrindo G. N. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Būtinybę vairuoti G. N. argumentuoja tuo, kad teisė vairuoti jai reikalinga dėl darbo pobūdžio bei būtinybės pasirūpinti nepilnamete dukra. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad jos iš esmės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, nors teisė vairuoti transporto priemones G. N. yra svarbi dėl asmeninių poreikių, tačiau šiuo atveju tokie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir administracinės atsakomybės tikslų. Poreikis patogiai nuvykti į darbo vietą ir nusivežti reikiamą įrangą egzistavo jau nusižengimo padarymo metu, tačiau, nesilaikydama KET reikalavimų, G. N. šių poreikių tinkamai neįvertino. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtos administracinio poveikio priemonės sukelia G. N. neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jos kasdienis gyvenimas, darbinė veikla, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo, kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo paties poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti administracinio poveikio priemonių taikymą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.
Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį G. N. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones ypatingai yra reikalinga dėl darbo pobūdžio bei būtinybės pasirūpinti kasdiene veikla, pats turėjo būti savikritiškas savo elgesiui ir suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat jis privalėjo ir turėjo numatyti, ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam ar net kitiems eismo dalyviams. Ir nors šiuo atveju pasekmių neatsirado, pats pažeidimas kelia didelį pavojų eismo saugumui. Šiuo konkrečiu atveju lenkimas vietoje, kurioje yra draudžiama tą daryti, yra potencialiai labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Taigi, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą.
Pareiškėja nenurodė jokių svarbių aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti švelnindamas bausmę. Kita vertus, nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau iš skundo motyvų ir pareiškėjos teismo posėdžio metu pateiktų argumentų matyti, jog pareiškėja pripažino padariusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atitinkamai, yra pagrindas šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas keistinas dalyje dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo: nutarime nurodytina pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vertinant pareiškėjos asmenybę, nustatyta, kad pareiškėja per paskutinius 5 metus administracine tvarka bausta 9 kartus už nešiukščius administracinius nusižengimus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nenustatyta, kad pareiškėja būtų bausta už nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, padarymą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir rodo asmens nusiteikimą laikytis KET.
Pripažinus egzistuojant pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsižvelgiant į teigiamą pareiškėjos asmenybę, yra pagrindas pakeisti nutarimą dalyje, pareiškėjai už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskiriant minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 170 Eur dydžio baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą sumažinti iki 1 mėnesio.
Įvertinus aptartus duomenis, teismas daro išvadą, jog pareiškėjai paskirta minimali sankcijoje numatyta piniginė bauda ir sumažintas administracinio poveikio priemonės terminas yra adekvati ir proporcinga administracinė nuobauda, kuri atspindi ne siekį asmenį itin griežtai nubausti, o paveikti jį taip, kad būtų laikomasi įstatymų imperatyvų ir daugiau nebedaromi administraciniai nusižengimai. Šiuo atveju G. N. paskyrus dar švelnesnę nuobaudos rūšį ar iš viso jos neskiriant, nebūtų užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas dalyje.
Pareiškėja po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-48288). Kadangi G. N. paaiškinimai pateikti teismui po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, todėl juos atsisakytina priimti ir jie grąžintini juos padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamos G. N. skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3996-2026 - pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir G. N. paskirtą piniginę baudą sumažinti iki 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų), o administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti pateiktus G. N. rašytinius paaiškinimus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.