- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2-536-192/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14587-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Ieškovas
- UADB „ERGO Lietuva“
- Atsakovas
- D. J.
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ atstovui Juliui Sakalauskui, atsakovės D. J. atstovui advokato padėjėjui Simonui Baltrušaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovei D. J. dėl žalos regreso tvarka priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ ieškiniu ir ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė teismo priteisti iš atsakovės D. J. 9111,54 Lt žalos atlyginimo (draudimo išmoką), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykio Ukmergės r. metu, P. Č. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), trenkėsi į Rusijos Federacijos piliečio S. R. vairuojamo vilkiko Iveco Magirus, v/n (duomenys neskelbtini) priekabos Kogel SN 24, v/n (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Ukmergės rajono apylinkės prokuratūra nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo P. Č. kaltės. Kadangi transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovo UADB „ERGO Lietuva“, į ieškovą kreipėsi nuostolius dėl priekabos Kogel SN 24, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo patyręs asmuo - OOO „Victoria. S“ (Rusijos Federacija). Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, atlygino dėl eismo įvykio patirtą žalą, išmokėdamas 9111,54 Lt draudimo išmoką. 2010 m. kovo 12 d. atsakovė su ieškovu UADB „ERGO Lietuva“ sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-1279719, kurioje buvo nustatyta, kad už sutartimi suteikiamą draudimo apsaugą atsakovė mokės pusmetines draudimo įmokas, tuo pačiu, jai kas šešis mėnesius bus išduodami draudimo liudijimai (sutarties 1.5 punktas). Atsakovė sumokėjo tik pirmąją draudimo įmoką už suteikiamos draudimo apsaugos periodą nuo 2010 m. kovo 12 d. iki 2010 m. rugsėjo 11 d. (sutarties 1.5.2 punktas), tačiau antroji įmoka už sutartimi suteikiamą draudimo apsaugą nuo 2010 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. kovo 11 d. nebuvo sumokėta. Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę pagal LR TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 p. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p.: „jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala [...], išmokėjęs išmoką atsakingas draudikas turi teisę susigrąžinti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas“, kreipėsi į atsakovę D. J., reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką - 9111,54 Lt, tačiau iki ieškinio teismui pateikimo momento atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Ieškovo atstovas taip pat nurodė, jog tik gavusi ieškinį iš teismo atsakovė sumokėjo ieškovui įsiskolinimą už draudimo laikotarpį – 26,90 Lt. Ši įmoka turėjo būti sumokėta 2010-09-12. Jei draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos ir tuo laikotarpiu buvo padaryta žala, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtas sumas, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką po eismo įvykio. Draudimo įmoka sumokėta pavėluotai, todėl ieškovas mano, jog ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas ieškinį grindė: 2010-03-12 įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 02-1279719, 2010-10-18 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, Kauno rajono PK Garliavos PN 2011-01-27 raštu Nr. 20-65-8-S-208, Ukmergės rajono PK 2010-09-20 raštu, ieškovo 2010-11-18 pranešimu apie nuostolių atlyginimą, ieškovo 2011-01-18 raginimu atsakovei, 2011-09-09 vietinio mokėjimo nurodymu, 2010-09-21 PVM sąskaita – faktūra IVE Nr. 0042475, 2010-09-23 PVM sąskaita – faktūra IVE Nr. 0042498, 2010-09-24 PVM sąskaita – faktūra IVE Nr. 0042512, transporto priemonės apžiūros – defektų aktu Nr. TPA-246881, OOO „Viktorija S.“ raštu ir prašymu, ieškovo 2010-10-04 raštu atsakovei dėl nesumokėtos draudimo įmokos, ieškovo 2010-10-21 pranešimu atsakovei dėl draudimo sutarties nutraukimo, 2011-11-09 kasos pajamų orderio kvitu EL Nr. 0097594.
Atsiliepimas
Atsakovė D. J. atsiliepime ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog atsakovė yra sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarti Nr. 1279719, pagal kurią apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo priteisti 9111,54 Lt žalos, kurią draudikas išmokėjo autoįvykio meta nukentėjusiam asmeniui OOO „Vicioria. S“ (Rusijos federacijos juridinis asmuo). Autoįvykis buvo sukeltas trečiajam asmeniui P. Č. neteisėtai vairuojant ieškovei priklausantį automobilį. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai, tiek sutartinei, tiek deliktinei, taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Ieškovo reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo galėtų būti tenkinami tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala bei nustatytas konkretus jos dydis ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų bei ieškovo patirtos žalos (nuostolio). Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jos veiksmuose nėra ir negali būti nustatoma neteisėtumo. Sutartimi apdraustą automobilį 2010-09-19, t.y. eismo įvykio dieną, savavališkai pasisavino neteisėtas jo valdytojas P. Č.. 2010-09-19 apie 20.25 val. Ukmergės r. kelyje Kaunas - Zarasai - Daugpilis, P. Č., neteisėtai vairuodamas atsakovės automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu pats žuvo. Vien ta aplinkybė, kad eismo įvykis buvo sukeltas atsakovei priklausančiu automobiliu (neteisėtai savavališkai užvaldytu), nereiškia atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas turėjo pareigą pateikti įrodymus dėl konkretaus atsakovės neteisėto veikimo ar neveikimo. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Ieškovo pateikti dokumentai, kuriais yra grindžiamas žalos dydis, t.y. 3 PVM sąskaitos faktūros, yra vertintini kritiškai, nes kai kurie sąskaitose - faktūrose nurodyti darbai ir/ar sumontuotos naujos detalės prieštarauja vieni kitiems: 2010-09-23 PVM sąskaitose faktūrose 6 punktu yra nurodytas „Bamperis“ kaip naujai įsigyta ir sumontuota detalė, tačiau 5 ir 15 punktuose jau nurodoma, kad bamperis buvo nuimtas ir suremontuotas, t.y. nebuvo įsigytas naujas bamperis; toje pačioje sąskaitoje faktūroje 7 punkte nurodytas naujo gabaritinio žibinto įsigijimas, tačiau jau 8 punkte - to paties gabarito remontas; 2010-09-21 PVM sąskaitoje faktūroje 6 ir 7 punktu antrą kartą nurodomas gabaritinio žibinto pardavimas. Kai kurie darbai (detalės) nesusiję su eismo įvykio padarytais transporto priemonės apgadinimais: 2010-09-21 PVM sąskaitoje faktūroje 5 punktu nurodomas energoakumuliatorius kaip naujai įmontuota detalė, o 2010-09-24 PVM sąskaitoje faktūroje - jungiklis, tačiau šių detalių apgadinimas nenustatytas nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei ieškovui pačiam nustatant apgadinimų mastą. Dėl to kyla pagrįstų abejonių ar PVM sąskaitose faktūrose nurodyti atlikti darbai ir pakeistos detalės buvo sąlygoti automobiliu sukeltos avarijos. Kyla pagrįstų abejonių, dėl to, jog dalis transporto priemonės trūkumų jau buvo iki minėto eismo įvykio, o dalis darbų (detalių) realiai nebuvo atlikta (parduota), arba buvo atlikta (parduota) remontuojant jau seniau egzistavusius transporto priemonės apgadinimus. Atlyginami tik tiek nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Atsakovės veiksmuose nenustačius neteisėtumo, negali būti pripažinta įrodyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga - priežastinis ryšys. Pats eismo įvykis ir jo metu transporto priemonių apgadinimas įvyko ne dėl kažkokių atsakovės veiksmų ar neveikimo. Atsakovės veiksmai šiuo atveju pasireiškė tiesiog automobilio turėjimu, jo valdymu iki eismo įvykio dienos. Autoįvykio padariniai yra atsiradę išimtinai dėl eismo įvykio metu žuvusio P. Č. kaltės ir jo neteisėtų veiksmų (savavališkas automobilio užvaldymas, vairavimas esant neblaiviam, eismo įvykio sukėlimas). Akivaizdu, kad šiuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (automobilio nuosavybės teisės turėjimo) ir eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad kiti asmenys, neteisėtai užvaldę jai priklausantį automobilį, ieškovui tokiu būdu galimai padarė žalos. Po P. Č. mirties atsiradę įpėdiniai turėtų prisiimti atsakomybę už šio asmens sukeltas pasekmes. Egzistuoja pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, kadangi ieškovo galimai patirti nuostoliai buvo sąlygoti išimtinai trečiojo asmens P. Č. neteisėtų veiksmų. P. Č. savavališkai neteisėtai užvaldė automobilį, bei vairuodamas jį neblaivus sukėlė eismo įvykio, kurio metu atsiradusius nuostolius ieškovas ir prašo priteisti. Atsakovės materialinė padėtis yra labai sunki, 2010-08-27 - 2011-08-28 laikotarpiu, t.y. eismo įvykio dieną ir metus laiko po to buvo bedarbė, nuo 2011-02-01 iki 2011-10-01 buvo socialinės pašalpos gavėja, o šiuo metu yra neseniai pradėjusi dirbti, gauna minimalų darbo užmokestį, todėl ieškovo reikalaujamos sumos priteisimas būtų atsakovei nepakeliama finansinė našta. Pats galimos žalos atsiradimas (kad jį akivaizdžiai sukėlė tretysis asmuo P. Č.), vertintinas kaip vienas iš pagrindų sumažinti galimai priteisiamų nuostolių dydį. Atkreipia dėmenį, jog atsakovei, kaip draudėjui, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, pretenzijos dėl to nebuvo reiškiamos, įspėjimas apie įsiskolinimą, nurodant pasekmes, nebuvo įteiktas. Tai reiškia, kad ieškovas nesilaikė LR Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygų 27 p. nustatytų imperatyvių nuostatų - pranešti raštu apie draudimo įmokos nesumokėjimą laiku ir to galimas pasekmes. Atsakovė mano, kad dėl šių priežasčių ieškovas negali remtis atsakovės netinkamu sutarties vykdymu. Ieškinio patenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), t.y. atsakovė būtų įpareigota atlyginti ieškovo išmokėtą draudiminę išmoką vien dėl to, kad nežinodama apie galimas pasekmes praleido draudimo įmokos mokėjimo terminą, kas būtų aiškiai neadekvačia sankcija padarytam pažeidimui. Teisės aktuose yra įvardintos trys pasekmių vėluojant mokėti draudimo įmokas rūšys, t.y. trys draudiko teisės: teisė reikalauti mokėti delspinigius (TPVCAPDĮ 11 str. 5 d.), teisė nutraukti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 7 str. 2 d. ir Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 29 p.) bei regreso teisė į išmokėtas išmokas (TPVCAPDĮ 11 str. 7 d.). Pastaroji draudiko teisė vertintina kaip pati nepalankiausia apdraustajam, todėl taikytina tik konstatavus esminio pažeidimo faktą. Mano, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į visas atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja esminis sutarties pažeidimo faktas. Todėl nėra pagrindo taikyti kraštutinę (nepalankiausią apdraustajam vartotojui) priemonę. Ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti ir dėl to atmestini. Teismui nusprendus ieškovo reikalavimus pripažinti pagrįstais, atsakovė prašo jos atžvilgiu netaikyti civilinės atsakomybės CK 6.253 str. 4 d. pagrindu arba taikyti nuostolių sumažinimo institutą (CK 6.251 str. 2 d.).
Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad ieškovas negali remtis netinkamu sutarties vykdymu, nes pavėluotai sumokėta įmoka buvo priimta. Draudikas ir gavo draudimo įmoką, ir nori susigrąžinti išmoką. Pretenzijos dėl įmokos vėlavimo atsakovei nebuvo reiškiamos, įspėjimą ieškovas siuntė tik po eismo įvykio, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog pranešimai atsakovei buvo įteikti. Draudikas turi pareigą informuoti draudėją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl to, ar draudikas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ ) 11 str. 7 d. pagrindu turi teisę išsiieškoti iš draudėjo išmokėtą trečiajam asmeniui draudimo išmoką, kai draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, o draudikas nesilaikė jam nustatytos pareigos informuoti draudėją apie praleistą draudimo įmokos sumokėjimo terminą ir jo praleidimo pasekmes.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ ir atsakovė 2010 m. kovo 12 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-1279719 (toliau - Sutartis) (b.l. 6), pagal kurią susitarta apdrausti transporto priemonės BMW, 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę. Draudimo sutartyje nurodyta jos įsigaliojimo data ir terminas nuo 2010 m. kovo 12 d. 09.20 val. iki 2011 m. kovo 11 d. 24:00 val. (b.l. 6). Sutarties 1.5.2 punkte numatyta du draudimo įmokų mokėjimo terminai kas šešis mėnesius, atitinkamai po 193,50 Lt įmoką sumokant iki 2010-03-12 ir 2010-09-12. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad pirmoji draudimo įmoka sumokėta 2010-03-12. Gavusi ieškinį iš teismo atsakovė sumokėjo ieškovui likusį įsiskolinimą už draudimo laikotarpį.
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos PN 2011-01-27 raštas Nr. 20-65-8-S-208 patvirtina, jog P. Č. atsakovei nuosavybės teise priklausantį automobilį paėmė savavališkai ir atsakovė apie tai pranešė policijai 2010 m. rugsėjo 19 d. apie 14.10 val. (b.l. 9).
2010 m. rugsėjo 19 d. apie 20.25 val. Ukmergės rajone, kelyje Kaunas - Zarasai – Daugpilis, įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. Č., kuris mirė nuo sužalojimų (b.l. 7-8, 10). Dėl eismo įvykio ieškovas, atlikęs žalos sureguliavimą, išmokėjo 9111,54 Lt draudimo išmoką, nors tuo metu atsakovė eilinės draudimo įmokos dar nebuvo sumokėjusi (b.l. 12-21).
Draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei. Šia sutartimi draudikas prisiima atsakomybę už draudiminio įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą. Draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką - premiją); kai draudimo įmoka mokama periodiškai, draudimo sutartyje gali būti numatytos teisinės pasekmės, jeigu per nustatytą terminą nesumokama eilinė įmoka (CK 6.1004 str. 1 d., 2 d.). TPVCAPDĮ 11 str. 5 d. numatyta, kad jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala [...] draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p. numatyta, jog, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala [...] išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas turi teisę susigrąžinti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos 2004-06-23 nutarimu patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygų (toliau - Draudimo sąlygos) 27 p. numatyta, jog draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei nurodyti TPVCAPDĮ 11 str. 5 ir 7 dalyse numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Draudimo sąlygų 29 p. (2007 07 17 nutarimu Nr. N-66 patvirtinta redakcija, galiojanti nuo 2007-07-25, Žin., 2007, Nr. 82-3396) numatyta, jog, draudėjui draudimo įmokos nesumokėjus ilgiau negu 1 mėnesį nuo šių sąlygų 27 punkte nustatyto pranešimo gavimo, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
Šalių 2010 m. kovo 12 d. sudarytos sutarties 1.7 p. nurodyta, kad šiai sutarčiai taikomos LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir LR Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų Standartinių draudimo sutarties sąlygų bei kitų teisės aktų nuostatos, t.y. LR Draudimo priežiūros komisijos 2004-06-23 nutarimu patvirtintos Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygos yra sudėtinė ginčo šalių sudarytos draudimo sutarties dalis. Šių Draudimo sąlygų 27 p. numatyta, jog draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei nurodyti TPVCAPDĮ 11 str. 5 ir 7 dalyse numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes.
Įstatymas ieškovui numato teisę reikalauti grąžinti draudimo išmokas, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, tačiau tokia įstatyme nustatyta teisė nėra absoliuti ir ją ieškovas turi įgyvendinti ne bet kaip, o laikydamasis teisės aktų ir sutartyje prisiimtų įsipareigojimų reikalavimų. Šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad eilinės draudimo įmokos eismo įvykio metu 2010-09-19 atsakovė dar nebuvo sumokėjusi. Ieškovo atstovas pateikė 2010-10-04 pranešimo apie vėluojamą sumokėti draudimo įmoką kopiją, tačiau nepateikė įrodymų, jog šis pranešimas buvo įteiktas atsakovei, o atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog tokio pranešimo atsakovė nėra gavusi. Atsakovė (draudėjas) įmoką sumokėjo pavėluotai 2011-11-09, pažeisdama savo prievolę mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyje nustatytu terminu. Ieškovo atstovo argumentai, kad atsakovė vėlavo mokėti draudimo įmoką, yra pagrįsti, to neneigia ir atsakovės atstovas, šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiaga (kasos pajamų orderio kvitu EL Nr. 0097594). Kita vertus, atsakovės pavėluotai sumokėtą draudimo įmoką ieškovas priėmė, jos negrąžino. Nustačius šią aplinkybę, teismo vertinimu, TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatytos teisinės pasekmės atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos, tuo labiau nagrinėjamoje byloje susiklosčius tokiai situacijai, kai atsakovė (draudėjas), įvykus eismo įvykiui, jau buvo sumokėjusi pusę visos draudimo įmokos sumos. Atsakovės įsipareigojimai pagal ginčo draudimo sutartį yra visiškai įvykdyti, todėl draudimo sutartis galiojo ir užtikrino draudėjui draudimo apsaugą per visą jos galiojimo laikotarpį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, teisingumo principui prieštarautų ir draudimo įmokos priėmimas, ir visos 100 proc. dydžio draudimo išmokos susigrąžinimas, kadangi ieškovas gavo draudimo sumą, kurią ir tikėjosi gauti pagal draudimo sutartį, o eilinę draudimo įmoką, nors ir pavėluotai sumokėtą, priėmė. Tokiu atveju, teismo manymu, atsakovė faktiškai nebūtų turėjusi draudiminės apsaugos, nes visa ieškovo tretiesiems asmenims atlyginta žala būtų priteista iš atsakovės (CK 1.5 str.).
Apeliacinės instancijos teismai formuoja praktiką, kad TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. nuostata, jog draudėjui draudimo sutartyje laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 2A-311-115/2010; Nr. 2A-1011-115/2008). Teismas pritaria šiai nuomonei, kadangi priešingu atveju būtų paneigta draudimo sutarties, kuria draudėjas perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, esmė.
Pažymėtina ir tai, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta prisijungimo būdu, ieškovui pasiūlius, o atsakovei priėmus ieškovo pasiūlytas sąlygas, todėl visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006).
Kadangi draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t.y. sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 str.), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 str.3 d.). Bendradarbiavimo principas labai svarbus ir draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į draudiko veiklos specifiką ir draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobūdį, draudimo kompanija prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jei neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-797/2003, 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei į anksčiau išdėstytą draudimo teisinių santykių specifiką, sprendžia, jog pats ieškovas, į individualiai su atsakove sudarytą draudimo sutartį įtraukdamas 1.7 p. nurodytus teisės aktus, savo elgesiu leido atsakovei pagrįstai tikėtis, kad jai apie eilinių draudimo įmokų mokėjimą bus pranešta, o laiku neatsiskaičius pagal draudimo sutartį, draudimo apsauga galioja, todėl ginčo draudiminio įvykio rizika tenka draudimo verslo profesionalui ieškovui (CPK 185 str.). Darytina išvada, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti išmokėtą pinigų sumą kitam asmeniui, faktiškai negali remtis kitos šalies netinkamu sutarties įvykdymu (CK 6.206 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, kuris yra pareikštas vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d.
Pažymėtina ir tai, kad ieškinio patenkinimas šioje byloje faktiškai prieštarautų ir pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi sumokėjęs draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytą žalą (CK 1.5 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą – 1400,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 7,63 Lt (CPK 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UADB „ERGO Lietuva“, į.k. 110012799, buveinės adresas Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, 1400,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.