- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-280-300/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19869-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- E. D.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti Pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. birželio 3 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios E. D. nuspręsta palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą. Pradėjus vykdyti nuosprendį, nuspręsta panaikinti kardomąją priemonę.
Iš E. D. priteista 337,86 (trys šimtai trisdešimt septyni eurai ir 86 ct) eurų valstybės patirtų išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą – automobilį, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. birželio 2 d., apie 20.00 val., pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. R. priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme stovėjusį lengvąjį automobilį „Mazda 5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 4 000 (keturių tūkstančių) eurų vertės.
2. Be to, E. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 0,079 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 4,5 proc., bei kanapes (antžemines dalis), kurių masė 1,267 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 8,8 proc. ir nuo įgijimo momento, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno, bei laikė jas automobilio „Mazda 5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės daiktadėžėje iki 2022 m. birželio 3 d. 22.30 val., kai įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), narkotines medžiagas rado ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo poskyrio pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. (sistemiškai aiškinant skundą) prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir atsižvelgti į tai, kad jis su nukentėjusiuoju K. R. labai gerai sutaria, bei, kad nukentėjusysis jam buvo atsiuntęs pinigų į Šiaulių tardymo izoliatorių.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu iš ryto daug vartojo alkoholio, t. y. buvo neblaivus bei vartojo narkotines medžiagas. Svečiuose pas K. R. vartojo alkoholį. Teigia, kad jam gėda, prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Pažymi, kad jei ne alkoholis, jis nusikalstamų veikų nebūtų padaręs. Prižada, kad ateityje daugiau nebedarys nusikalstamų veikų ir gydysis nuo alkoholizmo. Aukštesnės instancijos teismo prašo atsižvelgti į tai, kad jis gerai sutaria su nukentėjusiuoju K. R., kuris jam į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo atsiuntęs pinigų (prideda kvitą).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo E. D. apeliacinį skundą nukentėjusysis K. R. prašo griežtai nebausti nuteistojo E. D. ir jam neskirti įkalinimo pataisos įstaigoje.
4.1. Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, jog nukentėjo nuo eilinio „pijokėlio“, kuriam norėjo padėti, o jis (nuteistasis) paėmė jo mašiną ir padarė avariją. Paaiškina, kad jam pamačius svirduliuojantį žmogų, nereikėjo sustoti ir būti geradariu. Nukentėjusysis patikėjo, jog nuteistasis norėjo aplankyti savo tėvo kapą, esantį Nemakščiuose. Jie abu iš kapinių prisisėmė vandens, o nuteistasis jam padėjo. Nuteistajam papasakojus apie save, nukentėjusysis pasiūlė jį pavežti, nes pats važiavo į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad priešingai nei nustatyta byloje, nuteistasis, būdamas silpnos valios ir paliktas vienas bute (nukentėjusiajam nuėjus į dušą maudytis), pamatęs butelį ir pasiilgęs draugų susigundė be jo žinios išvažiuoti į Nemakščius, kur ir buvo sulaikytas.
4.2. Pažymi, kad nuteistasis labai gailisi ir žada atlikęs bausmę bandyti tapti doru žmogumi. Nukentėjusysis nori tuo tikėti, todėl prisiima atsakomybę bei stengsis nuteistajam padėti kiek tik gali, t. y. jį įdarbinti, dėl gyvenimo sąlygų, kad pasitikrintų sveikatą, nes nuteistasis šiuo metu yra visų atstumtas.
5. Teismo posėdyje nuteistojo E. D. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras Aivaras Povilaitis – nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmetamas
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. D. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą.
7. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).
8. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalies sankciją, asmuo, padaręs šį nusikaltimą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. O pagal BK 259 straipsnio 2 dalies sankciją, asmuo, padaręs šį baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
9. Nagrinėjamu atveju, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. D., įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. E. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis), kita – apysunkių tyčinių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms, iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 10 kartų, iš jų du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, būdamas nepilnamečiu (2 t., b. l. 136–146), naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus tik 3 dienoms po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, neišnykus teistumui. E. D. nusikalstamų veikų padarymo metu administracine tvarka baustas nebuvo (1 t., b. l. 159), niekur nedirbo (1 t., b. l. 160), Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas (1 t., b. l. 162). Kadangi E. D. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai liko neįvertinta skiriant bausmę nuteistajam. Tačiau nesant proceso dalyvių skundų dėl netinkamai nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas sunkinti nuteistojo teisinės padėties, savo iniciatyva šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisyti negali ir šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nevertina.
10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. D. už jo padarytą nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – arešto bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ne tik su laisvės atėmimu (įskaitant trumpalaikį) susijusios bausmės, bet ir viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, tačiau akivaizdu, kad jos nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad E. D. paskyrus švelnesnes nei terminuoto laisvės atėmimo ir arešto bausmes, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nenusikals.
11. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams – dydžiu yra mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – areštas 30 parų – taip pat dydžiu yra mažesnė už šios bausmės vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą skiriamos arešto bausmės vidurkis yra 52,5 paros). Už abi nusikalstamas veikas E. D. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taip pat į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Todėl daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta ir ją mažinti, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
12. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo skunde ir nukentėjusiojo atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti E. D. paskirtą bausmę, nebėra pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad nevartojęs alkoholio, jis inkriminuotų nusikalstamų veikų nebūtų padaręs, nuteistojo atsakomybės nešvelnina, priešingai, laikoma jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Nors nuteistasis E. D. skunde akcentuoja, kad gerai sutaria su nukentėjusiuoju ir nukentėjusysis atsiliepime tvirtino pasistengsiantis padėti nuteistajam socializuotis, tačiau nurodytos aplinkybės savaime nėra pakankamos pagrįstam manymui, kad nuteistajam turėtų būti suteikta galimybė koreguoti savo elgesį švelnesnėmis bausmėmis, kadangi iš nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių matyti, jog išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, nuteistojo teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti ir gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, laikytini deklaratyviais, kadangi naujas nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus tik 3 dienoms po paleidimo iš pataisos įstaigos ir dauguma jo teistumų susiję su alkoholio vartojimu. Todėl apelianto skunde ir nukentėjusiojo atsiliepime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.
13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu E. D. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
14. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.
15. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Apeliantas nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau atsižvelgus į visumą paminėtų aplinkybių, į tai, kad nuteistasis teisiamas jau 11 kartą, iš jų – du kartus už vengimą vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą nėra tikslinga.
16. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
17. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. spalio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. APD-2022-10893, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam E. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 95 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad E. D. yra jauno, darbingo amžiaus, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už E. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo E. D. valstybės naudai 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.