Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2251-XX/2024

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

3. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje nurodytų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų matyti, kad G. K. Vilniaus apygardos teismui padavė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o žalos atsiradimą, be kita ko, kildina iš teismų priimtų procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje Nr. 1-241-655/2015. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1A-27-166/2016 pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-241-655/2015. Iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje nurodytų aplinkybių vertintina, kad šiame teisme nėra teisėjų, galinčių nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-2251-XX/2024, nes nagrinėjant bylą galimai bus vertinami Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmai.

4. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

5. Kadangi civilinėje byloje pagal G. K. ieškinį galėtų būti vertinami Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) veiksmai, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias apygardos teisme nesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-2251-XX/2024, ji turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla Nr. 2-2251-XX/2024 pagal G. K. ieškinį perduotina nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. 2-2251-XX/2024 iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėti Kauno apygardos teismui.