Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 253 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą bei didelį kiekį šaudmenų, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2020 m. birželio 29 dienos, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamojo pastato esančioje komposto dėžėje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 9 mm kalibro pramoninės gamybos graižtvinį, trumpavamzdį, pusiau automatinį pistoletą (duomenys neskelbtini) nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), skirtą šaudyti 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniais, kuris, pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, priskiriamas „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir didelį kiekį šaudmenų – 209 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinius, 422 vnt. .22LR (5,6 mm) kalibro pramoninės gamybos šovinius, kuriuos 2020 m. birželio 29 d., 09.50 val., kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) AVPK policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo brolis A. M. ir šio sugyventinė I. J. jau daugiau kaip 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi beveik nuo tada, kai šie išvyko iš Lietuvos, su jais nebendravo, jokių tikslesnių duomenų apie šių gyvenamąją vietą nežino. Jie į Lietuvą, kiek atsimena, buvo grįžę vieną kartą, gal prieš 7-9 metus, nuo to laiko jų niekada nėra matęs, su jais visiškai nebendrauja ir nesusisiekia. Pradžioje, kai tik šie išvyko į (duomenys neskelbtini), jis siuntėsi iš šių vieną jūrinį konteinerį sendaikčių, ar ten buvo sudėti jų seni daiktai, ar jie iš kažkur juos supirko, nežino. Tarp jų buvo rūbai, pianinas ir automobilis, kurį jie jam ten nupirko. Pianinas stovėjo jo namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Maždaug prieš pusantrų metų - 2019 metų žiemos pabaigoje, jis sugalvojo pianiną parduoti, pardavė nepažįstamiems žmonėms pagal skelbimą. Prieš parduodant pianiną, jį atnaujino: išardė, išvalė, nupoliravo. Atidaręs galinėje dalyje esantį dangtį, kad išvalyti dugną, rado krepšyje sudėtus ginklą ir šovinius, kuriuos kratos metu atidavė policijos pareigūnams. Gali būti, kad ten buvo kažkokie čekiai, bet jis jų neapžiūrinėjo, nes jam tai nerūpėjo, su ginklais nieko bendro neturi. Su broliu susisiekęs nebuvo, nes jokių jo kontaktų neturi ir nebendrauja, todėl nežino, ar ginklas priklauso broliui. Kadangi nežinojo ką jam su jais daryti, su krepšiu užkasė į komposto dėžę. Žinojo, kad pagal įstatymą draudžiama laikyti juos namuose neturint leidimo, tačiau po to jis praktiškai iš karto išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), kur dirbo apie 9 mėn., į Lietuvą grįžo tik prasidėjus Covid bangai, todėl jų niekur nepridavė. Jis nei ginklu, nei šoviniais nesinaudojo niekada, leidimo jiems laikyti neturi. Kam priklauso ginklas ir šaudmenys, nežino, pats jais niekada nesinaudojo, tik tiek, kad juos laikė paslėptus pažeidžiant įstatymus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamjo kaltė be visiško jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga.

2020-06-25 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra duomenys, kad 2020‑06-23 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate gauta informacija, kad R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), galimai neturėdamas leidimo yra įgijęs bei laiko šaunamąjį ginklą bei šaudmenis savo gyvenamosios vietos adresu (b. l. 6-7).

2020-06-16 tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie nelegalų ginklą yra duomenys, kad gauta žvalgybinė informacija, kad R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), galimai neturėdamas leidimo, savo name, laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenis (b. l. 8-9).

Iš 2020-06-26 Policijos licenzijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos matyti, kad R. M. nėra įgijęs leidimo disponuoti ginklais (b. l. 10).

Kratos protokole yra duomenys, kad atlikus kratą R. M.gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. M. savanoriškai parodė bei pateikė žalios spalvos lagaminą su jame esančiais ginklo valymo reikmenimis; dėklą su viduje esančiu šaunamuoju ginklu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); dėklą; 7 vnt. čekių anglų kalba; etiketę; maišelį su viduje esančia ginklo dalimi "(duomenys neskelbtini)"; dėtuvę su viduje esančiais 8 vnt. 9 mm (duomenys neskelbtini) šoviniais; 5 vnt. dėžučių su viduje esančiais 226 vnt. (4 po 50 vnt. bei 1 po 26 vnt.) 9 mm (duomenys neskelbtini) šoviniais; dėtuvę be šovinių; 422 vnt. mažo kalibro šovinių. R. M., pareikalavus atiduoti ginklus bei šaudmenis, pareiškė, kad turi draudžiamų nelegaliai laikomą ginklą ir šaudmenis (b. l. 18-31).

Kratos metu paimtuose kvituose anglų kalba yra duomenys, kad 2010-04-22 I. J. gyvenanti (duomenys neskelbtini) sumokėjo 542 už (duomenys neskelbtini) 9 m.. Serija Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal kitą 2010-04-22 kvitą A. M. gyvenantis (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) 700 BDL 7 mm (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 578. Šiems pirkiniams išrašytos ir sąskaitos faktūros (b. l. 40-49).

2020-09-08 tarnybiniame pranešime dėl kratos yra duomenys, kad 2020-06-29 kratos metu šalia paimtų daiktų, toje pačioje vietoje taip pat buvo rasti keli (2-3) taikiniai atspausdinti ant popieriaus lapo, kurie vizualiai apžiūrėjus buvo pasenę ir dėl to galėjo lengvai deformuotis. Juos apžiūrėjus vizualiai buvo nustatyta, kad naudoti pagal savo paskirtį jie nebuvo, paimti nebuvo (b. l. 38-39).

1. Tirti pateikti 234 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniai.

Tirti pateikti 422 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos .22LR (5,6 mm) kalibro šoviniai.

2. Visi tirti pateikti šoviniai yra pramoninės gamybos.

3. Tirti pateikti 209 pramoninės gamybos 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniai šaudymui tinkami. 25 pramoninės gamybos 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniai šaudymui netinkami. Tirti pateiktais pramoninės gamybos 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniais galima šaudyti iš tirti pateikto pramoninės gamybos, graižtvinio, trumpavamzdžio, pusiau automatinio 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija).

Tirti pateikti 422 pramoninės gamybos .22LR (5,6 mm) kalibro šoviniai šaudymui tinkami.

4. Tirti pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas, o būtent pramoninės gamybos, graižtvinis, trumpavamzdis, pusiau automatinis 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), skirtas šaudyti 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas revolveris priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams.

5. Tirti pateiktas 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos ir tinkamas šaudymui.

6. Tirti pateiktas 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamas šaudyti. (b. l. 53‑60).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. M. padarė jam inkrimnuotą nusikaltimą.

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Bet kurių iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susiję su ginklais ar medžiagomis, kurių civilinė apyvarta yra visiška uždrausta. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų, kuris turi būti įrodytas. Pagal suformuotą teismų praktiką įgijimu laikoma, kai neturint reikiamo leidimo asmuo perka, neatlygintinai gauna, įsigyja už skolas, maino ir pan. neteisėtą šaunamąjį ginklą, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos. Laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Gabenimas – tai jų perkėlimas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone arba pernešimas, kai nešama krepšyje, kišenėje ar pan. Taip pat labai svarbu tinkamai nustatyti šio straipsnio vertinamuosius požymius. Pagal suformuotą teismų praktiką didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalyko kiekį ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, Nr. 2K-7-178/2012 ir kt.). Komentuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdingas tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos, ir nori taip veikti. Kiti subjektyviosios pusės požymiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. M., neteisėtai, neturėdamas leidimo, sodyboje, esančioje(duomenys neskelbtini), šalia gyvenamojo pastato esančioje komposto dėžėje laikė šaunamąjį ginklą bei didelį kiekį šaudmenų, tai yra, 9 mm kalibro pramoninės gamybos graižtvinį, trumpavamzdį, pusiau automatinį pistoletą (duomenys neskelbtini) nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), skirtą šaudyti 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniais, kuris, pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, priskiriamas „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir didelį kiekį šaudmenų – 209 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinius, 422 vnt. .22LR (5,6 mm) kalibro pramoninės gamybos šovinius, kuriuos 2020 m. birželio 29 d., 09.50 val., kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) AVPK policijos pareigūnai.

Kaltinamasis savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir parodė, kad šaunamasis ginklas ir šoviniai priklausė jam. Leidimo juos laikyti jis neturėjo. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys. Iš 2020-06-26 Policijos licenzijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos matyti, kad R. M. nėra įgijęs leidimo disponuoti ginklais.

Atlikus kratą R. M.gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. M. savanoriškai parodė bei pateikė

nelegaliai laikomą ginklą ir šaudmenis bei kitus daiktus.

Specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateikti 234 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniai. Tirti pateikti 209 pramoninės gamybos 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniai šaudymui tinkami. 25 pramoninės gamybos 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniai šaudymui netinkami. Tirti pateikti 422 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos 22LR (5,6 mm) kalibro šoviniai. Visi tirti pateikti šoviniai yra pramoninės gamybos.Tirti pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas, o būtent pramoninės gamybos, graižtvinis, trumpavamzdis, pusiau automatinis 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) pistoletas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas revolveris priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Jis yra pramoninės gamybos ir tinkamai šaudyti.

Kaltinime nurodytas 234 vnt. šovinių skaičius turėtų būti mažintinas 25 vienetais, kadangi specialistas nurodė, kad 25 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinių buvo netinkami šaudymui, inkriminuojamas skaičius turėtų būti mažintinas iki 209 vnt., tačiau ši aplinkybė nusikaltimo kvalifikacijai įtakos neturi.

Taigi byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių R. M. kaltę. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

R. M. padarė vieną tyčinį, sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas.Sunkių pasekmių nėra.

Anksčiau neteistas. Nedirba. Administracine tvarka nebaustas.

Psichiatrinis gydymas, įskaita: duomenų, kad įrašytas, nėra.

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita: duomenų, kad įrašytas, nėra.

Lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad teisinga bausmė paskiriama, kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį, o ne būtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles, o laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė (BK 61 straipsnio 2 dalis) yra tik viena iš jų. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat bendrą jų visumą. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, bet kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-870/2020).

Analizuojant kaltinamojo asmenybę parenkant jam bausmės rūšį už padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad R. M. po šio nusikaltimo padarymo yra padaręs ir kitų nusikaltimų ar baustas administracine tvarka. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šaunamasis ginklas ir šoviniai būtų panaudoti ir tai sukeltų pavojų visuomenei. Bylos medžiaga nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams, R. M. iš karto prisipažino, kad turi šaunamąjį ginklą ir šovinius. Tai palengvino ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui išaiškinti nusikaltimą. Atliekant kratą pas R. M., jis savanoriškai parodė kur laiko paslėptą ginklą ir šovinius, tai atžymėta kratos protokole. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu R. M. savo kaltės neginčijo, neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, jo parodymai yra nuoseklūs.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nors R. M. įsigijo ir laikė didelį kiekį šovinių, tačiau jie buvo paslėpti ir tai nesukėlė sunkių pasekmių bei pavojaus visuomenei. Tiek ginklas, tiek šoviniai buvo paslėpti, užkasant juos komposto dėžeje ilgą laiką. Teismas išanalizavęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį reikėtų izoliuoti nuo jos, paskiriant nors ir trumpalaikę realią laisvės atėmimo bausmę.

Nuo 2020-07-01 įsigaliojus 2019-06-27 įstatymo Nr. XIII – 2263 redakcijai, BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Taigi iš to seka, kad R. M., pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, vis dėlto turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nors ir trumpalaikė. Teismo nuomone, kad ir trumpalaikis laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šioje byloje prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijams.

Esant šių aplinkybių visumai yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis sugebės pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgiant į tai, kad R. M. nors ir trumpalaikis izoliavimas nuo visuomenės darytų neigiamą įtaką jo socialiniams ryšiams. Teismas sprendžia, jog aptartų aplinkybių visuma, apibūdinanti padarytas nusikalstamas veikas ir teigiamą kaltinamojo asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tai yra jo atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, jam už padarytą nusikaltimą skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra laisvės apribojimas.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑432/2014; Nr. 2K-186-942/2015; Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.). Akivaizdu, kad laisvės atėmimo bausmė, kaip griežčiausia bausmė už šių nusikaltimų padarymą gali būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu kaltininkui negalima skirti įstatymo sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės. Be to, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas tiek bausmei individualizuoti, tiek įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismo vertinimu, nors šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. M. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, tačiau atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybės pavojingumo visumą, akivaizdu, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeista teisinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, į bylos duomenis apie kaltinamojo R. M. asmenybę, teigiamus socialinius ryšius, taip pat įvertinęs bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. M. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ( BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), neatlygintinai išdirbti 120 valandų per teismo nustatytą laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Kaltinamojo atžvilgiu taikoma BK 48 straipsnio 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1d. redakcija, kadangi šį nusikaltimą jis padarė iki 2020 m. birželio 29 d. 2019- 06 - 27 įstatymu Nr. XIII-2263 pakeista redakcija galioja nuo 2020-07-01. BK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad baudžiamasis įstatymas nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas kaltinamajam R. M. užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-319-387/2019).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio nuostatas, paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais, įpareigoti nuteistąjį R. M. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti įšspręsti taip:

1. 7 vnt. čekių ir etiketę (anglų k.), saugomus voke prie ikiteisminio tyrimo bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

2. Po tyrimo: pistoletą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2 šovinių dėtuves, 2 pistoleto dėtuves, 209 vnt. 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinių tūtelių, 70 vnt. 22LR (5,6 mm) kalibro šovinių tūtelių, 25 vnt. 9 mm kalibro (duomenys neskelbtini) šovinių, 352 vnt. 22LR (5,6 mm) kalibro šovinius, 5 šovinių dėžutes, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos BK 72 straipsnio 2 dalies, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

3. Žalios spalvos lagaminą su ginklo valymo reikmenimis, maišelį su ginklo dalimi „(duomenys neskelbtini)“, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.