Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Nukentėjusiojo V. L. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo V. M. priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo V. M. priteista 2 311,73 Eur nukentėjusiųjų V. L. ir R. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą, šiomis aplinkybėmis: 2018 m. birželio 3 d. apie 22 val., viešoje vietoje – ant kelio, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas išankstinį tikslą naudoti smurtą prieš kitus asmenis, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties, tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius pliauska nukentėjusiajam R. S., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, muštinės žaizdas pakaušio dešinėje, odos nubrozdinimų juosmens kairėje, kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, I ir II dantų iš kairės viršutiniame žandikaulyje nuskėlimus; tyčia vieną kartą sudavė pliauska nukentėjusiajam V. L. į galvą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kirstinės kairės pusės kaktos – viršugalvio žaizdos, atviro įspaustinio kairio kaktikaulio lūžimo, ūmaus periodo vidutinio sunkumo formos galvos smegenų trauminės ligos, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniojo galvos smegenų pusrutulio srityje, kairės kaktinės skilties sumušimo, kraujo išsiliejimo į galvos smegenų skilvelius.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog įvykio vieta – kelias, šalia gyvenama sodyba aptverta medine tvora (t. 1, b. l. 22–28). Akivaizdu, kad kaimo kelias yra vieša vieta, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei jiems netrukdyti. Tuo tarpu, nuteistojo V. M. veiksmai – fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje yra laikytini įžūliu elgesiu, nes dėl tokių jo veiksmų kilo padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, kilusius padarinius patvirtina šios byloje nustatytos aplinkybės: nuteistajam V. M. sužalojus nukentėjusiuosius R. S. ir V. L., kilo triukšmas ir sumaištis, nes G. ir S. B. įvykio vietoje būdami kartu su nukentėjusiais ir pamatę juos gulinčius ant žemės sužalotomis galvomis, susijaudino ir šaukėsi pagalbos. Šalia įvykio vietos gyvenančios liudytojos R. J. ir J. Ž. išgirdusios pagalbos šauksmą, išėjo į kiemą ir pamačiusios gulinčius vyrus, o šalia juos bandančius gaivinti ir prašančius padėti G. ir S. B., ėmėsi pagalbos, t. y. iš namų nešė rankšluosčius bei kvietė greitosios medicinos pagalbą. Pagalbos šauksmą išgirdęs liudytojas A. V., kuris buvo išėjęs pasivaikščioti, taip pat atėjo padėti į įvykio vietą. Akivaizdu, kad šie asmenys neabejotinai patyrė nepatogumų, nes buvo sutrikdytas jų poilsis ir ramybė. Pažymėtina ir tai, kad specialiųjų tarnybų iškvietimas yra vertintinas kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Todėl nagrinėjamoje byloje policijos ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimas į įvykio vietą taip pat patvirtina, kad liudytojai G. ir S. B., R. J., J. Ž., A. V. buvo išsigandę ir sutrikę dėl nuteistojo V. M. atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius, todėl kvietėsi pagalbą, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. M. viešoje vietoje spręsdamas asmeninius santykius įžūliu elgesiu, t. y. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, akivaizdžiai suvokė, jog tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl ši nuteistojo padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 straipsnis). Nors liudytojai A. V., J. Ž. bei R. J. tiesiogiai įvykio nematė ir pasirodė tik pasibaigus konfliktui, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nuteistojo V. M. atliktų įžūlių veiksmų viešoje vietoje ir dėl jų kilusių padarinių atitikimą viešosios tvarkos pažeidimo požymiams. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

22. Apelianto skunde išdėstyti argumentai, kad pas liudytojus G. ir S. B. vyko tik asmeniškai pasikalbėti dėl dieną įvykusio konflikto prie ežero ir neturėjo jokio tikslo kerštauti bei smurtauti viešoje vietoje, nepaneigia nuteistojo V. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, privataus konflikto faktą, pirmiausia paneigia įvykio vieta ir tai, kad dėl šio įvykusio konflikto buvo atkreiptas pašalinių asmenų, t. y. liudytojų A. V., J. Ž. bei R. J. dėmesys, kurie dėl šio įvykio buvo sutrikę ir išsigandę. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir nuteistojo V. M. skundo argumentai, kad viešosios tvarkos sutrikdymo pasekmes lėmė būtent pačių nukentėjusiųjų ir liudytojų veiksmai, t. y. kai iš sodybos į kelią išėjo rankose laikydami įrankius (kūjį, kirvį, pliauską, pagalį), skirtus žaloti žmonėms, nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ne šie nukentėjusiųjų veiksmai, kurie skundžiamame nuosprendyje pripažinti kaip provokuojantys, o būtent vėlesni nuteistojo V. M. smurtiniai veiksmai, panaudoti prieš nukentėjusiuosius, kaip reakcija į šią aplinkybę, nulėmė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.

24. Pažymėtina, kad kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), tačiau jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 straipsnio ar BK 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367-511/2018 ir kt.). Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad chuliganiškos paskatos, kaip sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Be to, chuliganiškiems motyvams konstatuoti neturi reikšmės nusikaltimo padarymo vieta, nes šios veikos kvalifikacijai svarbu ne objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – viešosios tvarkos pažeidimas, o subjektyvusis – veikos motyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-696/2015 ir kt.).

25. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pirmiau aptarto įvykio metu, V. M. panaudodamas fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiajam R. S. suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius pliauska į galvą, veidą bei kairio peties sąnarį, nežymiai sutrikdė jo sveikatą (t. 3, b. l. 51–52), o nukentėjusiajam V. L. suduodamas vieną kartą pliauska į galvą, sunkiai sutrikdė jo sveikatą (t. 3, b. l. 56–57). Šias aplinkybes pripažino ir pats nuteistasis V. M. parodymų metu, t. y. kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje kvalifikuodamas šiuos V. M. nusikalstamus veiksmus, konstatavo, kad nuteistasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeisdamas visuomenės rimtį ir tvarką, smurtavo prieš nukentėjusiuosius dėl chuliganiškų paskatų.

26. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes, taip pat į nuteistojo V. M. skundo argumentą, kad nukentėjusiuosius sužalojo ne dėl chuliganiškų paskatų, konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. M. inkriminavo chuliganiškas paskatas ir dėl to nuteistojo nusikalstamą veiką be pagrindo kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

27. Iš nuteistojo V. M. (t. 3, b. l. 118–120; t. 4, b. l. 62–64), nukentėjusiųjų R. S. (t. 1, b. l. 43–45; t. 4, b. l. 20–21), V. L. (t. 1, b . l. 52–55; t. 4, b. l. 21), liudytojų S. B. (t. 1, b. l. 106–109, 110–113; t. 4, b. l. 59–61), G. B. (t. 1, b. l. 95–99; t. 4, b. l. 61–62), J. M. (t. 1, b. l. 143–147; t. 4, b. l. 42–43) parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, kurie skundžiamame nuosprendyje nuosekliai aptarti ir įvertinti, nustatyta, kad įvykio dieną, t. y. 2018 m. birželio 3 d. buvo visi susirinkę kartu pabūti gamtoje prie I. ežero, kurio metu įvykus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų, nukentėjusieji R. S., V. L. bei liudytojai S. ir G. B. išvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, o nuteistasis V. M. su sutuoktine J. M. ir mažamete dukra, išėjo pėsčiomis, kuriuos vėliau į D. parvežė J. B. (t. 1, b. l. 150–153; t. 4, b. l. 40–41). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad prie ežero įvykęs konfliktas labai piktino nuteistąjį V. M., todėl pasikvietęs liudytojus M. R., K. B. bei L. B., nuvyko į S. ir G. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Iš nuteistojo V. M. bei liudytojų M. R. (t. 1, b. l. 116–120; t. 4, b. l. 31–32), K. B. (t. 1, b. l. 129–133; t. 4, b. l. 52–53), L. B. (t. 1, b. l. 136–140; t. 4, b. l. 41–42) parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme matyti, kad nuteistasis V. M. pas nukentėjusiuosius ir liudytojus S. ir G. B. važiavo pasikalbėti turėdamas realią priežastį, t. y. dėl įvykusio konflikto prie ežero, kurio metu įvykus grumtynėms jis (nuteistasis) nukentėjo. Tai, kad tarp nuteistojo V. M. ir nukentėjusiųjų bei liudytojų S. ir G. B. buvo įvykęs konfliktas, patvirtina ir pačių nukentėjusiųjų bei liudytojų veiksmai, t. y. kai į sodybą atvyko nuteistasis V. M., nukentėjusieji R. S., V. L. bei liudytojai S. ir G. B. iš sodybos išėjo ir pasitiko rankose laikydami kirvį, kūjį, pagalį bei kulbę, kas dar labiau išprovokavo susidariusią įtampą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tada, kaip besitęsiančio konflikto padarinys, buvo padaryti nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiuosius. Akivaizdu ir tai, kad nuteistojo V. M. smurtinio elgesio paskatos prieš nukentėjusiuosius buvo ne chuliganiškos, o asmeninės. Nuteistasis susidariusią situaciją įvertino kaip konflikto prie ežero tęsinį. Pastarojo konflikto metu V. M. nukentėjusiųjų buvo sužalotas, todėl norėjo jiems atkeršyti.

28. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo V. M. veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 135 straipsnio 1 dalį.

29. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

30. Atkreiptinas nuteistojo V. M. dėmesys į tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nustatytas BPK, neišskiriant kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir paties kaltinamojo, liudytojų parodymais bei kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. M. apsvaigimą nuo alkoholio nustatė paties nuteistojo, nukentėjusiųjų R. S., V. L. bei liudytojų S. B., G. B., K. B., L. B., J. B., J. M. parodymais, kurie nuosekliai tvirtino, jog įvykio dieną nuteistasis vartojo alkoholį ir buvo nuo jo apsvaigęs, taip pat atsižvelgdamas ir į nusikalstamų veikų aplinkybes bei nuteistojo elgesį. Akivaizdu ir tai, kad V. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio prieš tyčios nusikalsti susiformavimo momentą, o tai slopino jo savikontrolę, todėl apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

Dėl bausmių paskyrimo

31. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

33. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas skirdamas bausmę vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

34. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą nustatė, kad nuteistasis V. M. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, esant šių veikų idealiajai sutapčiai, kurių viena, nustatyta BK 284 straipsnyje (taikoma redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) priskiriama nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita nustatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje – sunkiems (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimams.

35. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis V. M. turi šeimą, kurioje augina mažametę dukrą (t. 4, b. l. 82, 83), dirba UAB „D“ apdailininku-betonuotoju, charakterizuojamas kaip gerai savo darbines pareigas atliekantis darbuotojas (t. 3, b. l. 99; t. 4, b. l. 81), praeityje teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau teistumas išnykęs (t. 3, b. l. 81–82), nusikalstamų veikų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 3, b. l. 90–92), priklausomybės ligų sąrašuose neįrašytas (t. 3, b. l. 96), nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam V. L. (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bei tai, jog jo veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

36. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Akivaizdu, kad laisvės atėmimo bausmė, kaip griežčiausia bausmė už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu kaltininkui negalima skirti įstatymo sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės. Be to, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas tiek bausmei individualizuoti, tiek įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam V. M. už BK 284 straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai įvertino bausmei skirti svarbias aplinkybes bei tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumo, neindividualizavo bausmės rūšies, todėl nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, kuri akivaizdžiai nėra tinkamiausia priemonė realizuoti kriminalinės bausmės paskirtį.

38. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, į bylos duomenis apie nuteistojo V. M. asmenybę, charakterizuojančią medžiagą, teigiamus socialinius ryšius, taip pat įvertinęs bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. M. pagal BK 284 straipsnį paskyrus švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios bausmės paskyrimas nuteistajam V. M. užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

39. Tuo tarpu, už BK 135 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, kurios ilgiausia trukmė iki dešimties metų. Pagal bendruosius bausmių skyrimo principus nuteistajam V. M. turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu, galimybė skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje yra numatyta tik išimtinais atvejais, kurie yra įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad išskirtinių aplinkybių, susijusių su šio padaryto nusikaltimo pavojingumu ar nuteistojo V. M. asmenybe, kurios leistų tvirtinti, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo, bausmės proporcingumo principams – pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatų netaikė.

40. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka tik iš dalies. Pripažintina, kad nuteistajam V. M. nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes nagrinėjamoje byloje nėra šiame straipsnyje numatytų pagrindų, be to tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats nuteistasis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas V. M. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tik formaliai taikė bendruosius bausmės skyrimo pradmenis, tinkamai neindividualizavo bausmės remiantis BK 41 straipsniu ir BK 54 straipsnio 2, 3 dalimis, akcentuodamas tik vieną iš bausmės paskirties elementų – nubaudimą.

41. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014; Nr. 2K-186-942/2015; Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. M. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. L. sveikata, tačiau atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybių ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visumą, akivaizdu, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeista teisinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio.

43. Pagal nustatytas aplinkybes matyti, kad V. M. nusikalstami veiksmai buvo atlikti spontaniškai, kaip išprovokuoto neblaivaus asmens neadekvati reakcija į kilusius asmeninius nesutarimus su nukentėjusiaisiais. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis V. M. viso proceso metu kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, o savo veiksmus ir elgesį vertina kritiškai, nukentėjusiajam V. L. iš esmės atlygino turtinę žalą, taip pat deda pastangas atlyginti tiek gydymo išlaidas, tiek neturtinę žalą. Akivaizdu, kad V. M. izoliavimas nuo visuomenės turėtų neigiamos įtakos ne tik jo tvirtiems socialiniams ryšiams, bet pažeistų tiek nukentėjusiojo, tiek valstybės interesus, nes nuteistasis prarastų galimybę dirbti bei artimiausiu metu negalėtų atlyginti nukentėjusiam priteistos neturtinės žalos, o valstybei – už nukentėjusiųjų gydymą.

44. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visetą bei skirdamas pirmenybę bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybės resocializacijos poreikį, sprendžia, kad V. M. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir jam skiriama laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), ir per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

45. Pažymėtina, kad nuteistajam V. M. paskyrus naujas bausmes pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 straipsnio 1 dalį, atitinkamai turi būti iš naujo subendrintos paskirtos bausmės ir paskirta nauja subendrinta galutinė bausmė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 66 straipsnio nuostatas, teismas, skirdamas asmeniui bausmę, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam V. M. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. (t. 3, b. l. 142–144, 152–153, 155, 157–159), todėl šis suėmime išbūtas laikas įskaitomas į nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę – laisvės apribojimą, pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytą bausmių keitimo taisyklę: vieną laisvės atėmimo dieną priliginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

V. M. pagal BK 284 straipsnį (taikoma redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), paskirti laisvės apribojimo bausmę keturiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

V. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per vienerių metų laikotarpį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 6 punktais, įpareigoti nuteistąjį V. M. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per vienerių metų laikotarpį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.