Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-113-317/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-10Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-11-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-10
Bylos Nr.
1-113-317/2019
Teisminio proceso Nr.
01-1-1-28227-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
V. L., R. S.
Advokatai
Vincas Pacevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-113-317/2019Teisminio proceso Nr. 01-1-1-28227-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui,kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,nukentėjusiems V. L., R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" apdailininku, teistas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-12-12, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis numatytomis Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą, o būtent: 2018-06-03, apie 22.00 val. viešoje vietoje - ant kelio, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas išankstinį tikslą naudoti smurtą kitų asmenų atžvilgiu, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties tyčia ne mažiau kaip keturis kartus sudavė smūgius pliauska nukentėjusiajam R. S., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, muštinės žaizdos pakaušio dešinėje, odos nubrozdinimų juosmens kairėje, kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, I ir II dantų iš kairės viršutiniame žandikaulyje nuskėlimus; tyčia vieną kartą sudavė smūgį pliauska nukentėjusiajam V. L. į galvą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kirstinės kairės pusės kaktos - viršugalvio žaizdos, atviro įspaustinio kairio kaktikaulio lūžimo, ūmaus periodo vidutinio sunkumo formos galvos smegenų trauminės ligos, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniojo galvos smegenų pusrutulio srityje, kairės kaktinės skilties sumušimo, kraujo išsiliejimo į galvos smegenų skilvelius.

Kaltinamasis V. M. iš dalies savo kaltę pripažino ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018-06-03 jis bei jo žmona J. M. susitiko su draugais – G. ir S. B. pas juos namuose, ir nutarė važiuoti su vaikais praleisti laiką gamtoje, prie ežero. Susirinkę daiktus, jie keturiese išvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Važiuojant į gamtą, B. priklausantį automobilį vairavo jo žmona, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo, be to, su B. prieš tai trise buvo vartoję alkoholio. Prie ežero susikūrė laužą, kepė mėsą, gėrė alkoholį. Iškylaujant, jo žmonai paskambino draugė - J. B., kuriai žmona pasiūlė su vaikais taip pat atvažiuoti prie ežero.. Ši neužilgo atvažiavo su trimis dukromis ir drauge. Po kiek laiko prie ežero atvažiavo ir G. B. draugai - R. S. ir V. L.. Juos kažkas atvežė automobiliu ir paliko. Jiedu atsivežė butelį degtinės, prisijungė prie iškylaujančios jų kompanijos, ir visi kartu toliau baliavojo. Kai tas butelis degtinės buvo išgertas, visi susimetė pinigus, R. ar V. kažkam paskambino ir paprašė atvežti dar degtinės. Neužilgo kažkoks vyras motoroleriu atvežė dar du po 0,5 1 talpos butelius degtinės. Toliau visi sėdėjo ir gėrė degtinę, žaidė kortomis, maudėsi. Kažkuriuo metu J. B. su vaikais ir drauge išvažiavo į namus, o jie dar liko pramogauti. Dar po kiek laiko ir jie susiruošė važiuoti namo. G. B. jau įsėdus į automobilį, o V. L. su R. S. stovint šalia jo, jis išgirdo, kaip S. B. ėmė rėkti jo žmonai - „atiduok raktus“. Triukšmas kilo dėl to, jog S. norėjo, kad jos automobilį vairuosianti J. M. parvežtų nuo ežero ir R. S. su V. L., tačiau žmona atsisakė vežti R. ir V., paaiškino, kad automobilyje jie nebetilps, nes per mažai vietos. Išgirdęs moterų ginčą, V. M. išlipo iš mašinos ir paklausė S., ko ši rėkauja. Ši kalbėjo pakeltu tonu, jie apsižodžiavo, ėmė ginčytis ir galutinai susipyko. Ginčo metu G., S., V. ir R. puolė muštis, parvertė jį ant žemės. Grumtynių metu jie vartaliojosi ant žemės, jam buvo suduota į veidą ir kitas kūno vietas. V. M. žmona bandė juos visus keturis nuo V. M. atstumti, atplėšti vieną po kito, kad jis galėtų atsikelti nuo žemės. Išsilaisvinęs, jis atsistojo ir visi nurimo. Tuomet jo žmona J. M. atsisakė vairuoti B. automobilį, susirinko daiktus ir jiedu su vaiku išėjo pėsti nuo ežero. Žmona eidama paskambino J. B. ir paprašė atvažiuoti juos paimti ir parvežti į namus (duomenys neskelbtini). J. B. neužilgo atvažiavo, jie sėdo į jos automašiną ir J. parvežė juos į (duomenys neskelbtini). Dar laukiant pakelėj atvažiuojančios J. B., pro šalį savo automobiliu pravažiavo G. B. su žmona, R. S. ir V. L.. Pravažiuodami, buvo sustoję, G. ėmė kažką ėmė aiškinti, buvo išlipęs iš automobilio ir ėjo artyn, tačiau jis liepė G. važiuoti nuo jų tolyn ir negąsdinti vaiko, kadangi jų vaikas po muštynių jau buvo labai išsigandęs. B. išvažiavus, neužilgo atvažiavo J. B., kuri juodu parvežė į namus (duomenys neskelbtini). Jiems jau sugrįžus, žmonai ėmė skambinėti telefonu G. ir S., tačiau ji nekėlė ragelio. Kadangi jie ir toliau skambinėjo, jis atsiliepė žmonos telefonu į jų skambutį ir paklausė, ko jie nori ir kur randasi. Kažkuris jam pasakė, kad atvažiavo į savo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. V. M. jiems pasakęs, kad neužilgo pas juos atvažiuos pasikalbėti. Kadangi neturėjo kuo nuvažiuoti, paskambino K. B. ir paprašė nuvežti jį savo automobiliu iki (duomenys neskelbtini) kaimo. K. B. sutiko ir po kiek laiko atvažiavo nuosavu automobiliu. Kartu su K. B. buvo ir dar vienas jo draugas, kurio jis anksčiau nepažinojo, nebuvo niekad jo matęs. Bevažiuodamas jis susiskambino dar ir su M. R., paklausė jo, ar šis negėręs. Kadangi šis sakė, kad blaivus, jis pasiūlė kartu važiuoti pas B. į sodybą ir M. R.. Šis sutiko. Iki (duomenys neskelbtini) kaime esančios G. sodybos jie važiavo keturiese, K. B. priklausančiu automobiliu. Atvažiavę prie sodybos, jie pamatė, kad jos kieme stovi B. automobilis, tačiau sodybos vartai buvo uždaryti. Pavažiavę kiek toliau, kelis šimtus metrų už šios sodybos, jie apsisuko ir vėl važiavo prie G. B. sodybos. Pravažiuodami pro ją, pamatė, kad iš sodybos kiemo išeina G. B., su kūju rankose, S. B. – nešina kirviu, V. L. su skaldyta medžio pliauska – kulbe rankoje, ir R. S. su pagaliu nuo tvoros. Jie visi ėjo link jų automobilio. Išsigandę, kad taip apsiginklavę, jie gali sudaužyti K. B. automobilį, pravažiavo B. sodybą apie 100-200 metrų atstumu, ir sustojo. B. bei R. S. su V. L. ėjo keliu link jų automobilio. Tuomet jie visi keturi išlipo, jis iš K. B. automobilio bagažinės pasiėmė didelį raktą ratams atsukinėti ir ėjo link ateinančiųjų. Priėjus artyn, pirmas ėjęs G. B. rankoje laikytu kūju trenkė jam į krūtinę. Jis nesipriešino. Tuomet G. su S. apsikeitė įrankiais – G. perdavė jai kūjį, o pats pasiėmė iš jos kirvį. Jiedu sustojo prie kartu su V. M. atėjusių M. ir G., o V. M. priėjo prie sustojusių R. ir V.. Priėjusi artyn S., atėmė iš jo raktą, kurį buvo pasiėmęs iš B. automobilio, tačiau jis tam nesipriešino. Matė, kad M. ir G., pakalbėję su G. B., ateina link jų. Tada V. L. ėmė mojuoti jam prieš veidą rankoje laikyta pliauska, šaukdamas – „ko čia atvažiavai“. Jis bandė paaiškinti, jie garsiai kalbėjosi ir įtampa augo. Taip besiginčijant, prasidėjo stumdymasis tarp jo ir S. su L.. Tuomet, V. M. ištraukė iš V. L. rankos jo turėtą pliauską – kulbę. R. S. bandė jį pulti, todėl jis trenkė ta pliauska jam į galvą ir R. S. nukrito. Tuomet V. L. ėmė į jį kabintis rankomis, jiedu susikibo ir abu parkrito. Gulėdamas ant V. L., jis ta pačia pliauska trenkė per galvą ir V.. Tai pamačiusi S. puolė V. M., tempė jį už kaklo, o jis bandė jai per rankas daužyti. M. R. pačiupo jį ir ėmė stumti link mašinos. Jie skubiai atėjo prie mašinos, sėdo į ją ir išvažiavo į namus. Pas B. jis važiavo ne muštis, o tik gražiai pasikalbėti, susitaikyti, manė, gal reikės jų mašiną parvairuoti į (duomenys neskelbtini), todėl pasikvietė važiuoti kartu ir M. R.. Kai pamatė nukentėjusius ir B. išeinant iš sodybos su įrankiais – kūju, kirviu, pliauska bei pagaliu, išlipo iš automobilio tik pasikalbėti su jais bei viską ramiai išsiaiškinti – muštis nesirengė. Ratų montavimo raktą paėmė iš automobilio tik dėl to, kad matė, jog B. ir nukentėjusieji ateina apsiginklavę tais žalojančiais įrankiais. Prie ežero, kuomet susigrūmė su B., R. ir V., jis buvo sužalotas - jam buvo apdraskytas kaklas, paakyje buvo mėlynė, nugaron jam įkando S. B., o drabužiai buvo sudraskyti. Tai patvirtina teisme jo pateiktos nuotraukos, nes iš karto po įvykio žmona jį nufotografavo.

Motyvuojamoji dalis

Tokius parodymus kaltinamasis patvirtino ir 2018-07-03 parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b.l. 137-138) bei 2018-07-17 akistatų tarp jo ir liudytojo G. B. (3 t., b.l. 123-126) bei liudytojos S. B. (3 t., b.l. 127-129) metu.

Be kaltinamojo parodymų teisme duotų parodymų, jo kaltę patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis R. S. teisme patvirtino tyrimo metu duotus parodymus(1 t., b.l. 36-45), kad 2018-06-03 su V. L. sugalvojo švęsti Tėvo dieną, abu gėrė alų jo namuose. Po to telefonu susisiekė su G. B., kuris paaiškino, jog yra su šeima ir draugais prie (duomenys neskelbtini) ežero, baliavoja ir pakvietė ten atvažiuoti. Jiedu nusipirko butelį degtinės ir apie 17 val. pėsti atėjo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Ten pamatė, kad ant G. B. tėvui priklausančio ežero kranto buvo pastatytos dvi palapinės, stovėjo du automobiliai, juodos arba tamsiai mėlynos spalvos. Ten buvo G. B., V. M., kelios moterys ir jų vaikai. G. B. su žmona S. B. sėdėjo ant patiesalo, kur per vidurį buvo sudėtas maistas, alkoholis, gaivieji gėrimai. Atėję jiedu prisėdo prie G. ir S. B. ir jų draugų, kartu su jais gėrė degtinę. Jų atėjimas akivaizdžiai nepatiko jau neblaiviam V. M., kuris iš karto pradėjo prie jų dviejų kabinėtis, priekaištauti - ko jie čia atėjo, liepė dingti. Jis atsakė, kad ežeras yra visų ir su V. L. nuėjo maudytis. Kai išsimaudė, G. B. jam su V. pasakė: "važiuojam iš čia, nes bus negerai". Suprato, kad G. B. nori išvengti konflikto ar net muštynių su V. M., todėl jie visi sėdo į S. ir G. B. vairuojamą automobilį, kurį kažkuris tai iš jų parvairavo į G. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Automobilį G. B. pastatė kieme. Jis, V., S. ir G. atsisėdo lauke, namo pavėsinėje ir visi keturi gurkšnojo alų, kalbėjosi, tarėsi nušienauti G. B. kiemą sodyboje ir ežero pakrantę. Per tą laiką V. buvo nuėjęs iki savo namų, palaistė daržus ir sugrįžo pas G. B.. Pasibaigus alui, jau vėlų vakarą apie 21-22 val. jis su V. iš G. ir S. B. sodybos išėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą. S. ir G. B. liko savo sodyboje, sakė liks nakvoti, kadangi abu buvo išgėrę ir nė vienas nenorėjo į (duomenys neskelbtini) vairuoti automobilio. Jiems su V. L. tik išėjus iš B. sodybos, nutolus nuo jos apie kokius 100 m ir einant (duomenys neskelbtini) gatve netoli V. J. sodybos vartų, pamatė keliu nuo A. V. pusės atvažiuojantį sidabrinės spalvos lengvąjį automobilį. Pamena, kad pravažiavęs pro juodu, automobilis apsisuko ant kelio, netoli B. sodybos, o kas vyko toliau jis visiškai nepamena. Lyg per miglas prisimena, kad kažkuriuo metu, galimai prieš prarandant sąmonę, matė du vyriškius, vieno rankoje matė kirvį, o kito rankoje metalinio kūjo galvą. Tų vyriškių nespėjo įsidėmėti, todėl negali apibūdinti. Jam atrodo, kad jie tikriausiai prie jų prisėlino iš už nugaros ir be jokios priežasties sumušė. Sąmonę jis atgavo, kai jau gulėjo prie V. J. sodybos tvoros, prisimena tik netoliese stovintį pažįstamą A. V., o šalia pamatė gulintį V. L.. Neprisimena, ar prie jų buvo S. ir G. B.. Jį sužalojęs asmuo išmušė jam du priekinius viršutinius dantis, sužalojo dešinės pusės žandikaulį, jam iki šio laiko skauda kairės pusės petį, negali į viršų pakelti kairės rankos. Taip pat buvo perskelta galva žemiau viršugalvio. Po apžiūrios ir pirmosios pagalbos suteikimo, jį iš ligoninės išleido ir iš karto į komisariatą nuvežė policijos pareigūnai, kur jis buvo apklaustas dėl įvykio. Papasakojo tą, ką tuo metu prisiminė, nes labai blogai jautėsi ir norėjo kuo greičiau namo. Neprisimena gerai kokius parodymus davė 2018-06-04, po vidurnakčio. Neatsimena, ar apsisukęs automobilis pro juos pravažiavo, kur sustojo, nematė kiek asmenų iš jo išlipo. Išleistas iš ligoninės daugiau pas medikus nesikreipė.

Nukentėjusysis R. S. teisme taip pat nurodė, jog kiek pamena, tai 2018-06-03 išėjus iš G. B. sodybos, jam su V. L. einant keliu, nei vienas jų neturėjo jokių įrankių, ėjo tik dviese, o G. B. ir S. B. buvo likę savo sodyboje. Pamena tik pravažiavusį automobilį, kažkokius du vyriškius, vienas jų rankoje laikė kuvaldą, o automobilis, iš kurio išlipo juos sumušę asmenys, sustojo gal už 100 metrų nuo G. B. sodybos. Jiems būnant prie ežero, jokių muštynių ar pasistumdymo tarp jų ir V. M. nebuvo, V. tik žodžiais prie jų abiejų kabinėjosi - kažkuo jie abu jam nepatiko. Nors ir nukentėjo, civilinio ieškinio jis niekam nereiškia.

Nukentėjusysis V. L. teisme taip pat patvirtino tyrimo metu 2018-07-23 duotus parodymus(1 t., b.l. 52-53), kad Kauno klinikose ir (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo gydomas dėl sunkios galvos traumos, kad neprisimena kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, ir tik iš R. S. ir A. V. pasakojimo žino, kad jį ir R. S. rado gulinčius vieną šalia kito prie kaimyno V. J. sodybos tvoros, o juos kažkas užpuolė ir sumušė. Lyg per miglą prisimena tik tai, kad tą dieną, kai buvo sužalotas, su R. S. buvo prie ežero, o ten atvykti juos pakvietė G. B.. Prie ežero juodu su R. S. nuėjo pėsčiomis, su savimi nusinešė du butelius po 0,5 l talpos degtinės. Ją baigus gerti, paskambino savo kaimynui ir paprašė, kad šis dar atvežtų butelį degtinės. Kaimynas degtinės atvežė motoroleriu, o pinigų davė S. B.. Degtinę gėrė visi, išskyrus vieną iš ten buvusių moterų. G. B. prie ežero buvo su draugais, tačiau neprisimena kiek be paties G. B. ir be jo su R. S. dar buvo žmonių. Prisimena, kad vienas G. B. draugas labai nepalankiai žiūrėjo į jį ir R. S., žodžiais kabinėjosi. Iš pradžių viskas buvo gerai, kol visi gėrė jų atsineštą degtinę, o kai ją išgėrė, tada tas G. B. draugas pradėjo jiems kažką piktai aiškinti. Supratęs, kad yra nepageidaujami, pasiūlė R. S. eiti namo. Neprisimena ar pėsčiomis nuo ežero grįžo, ar kažkas parvežė. Dar prisimena, kad grįžęs nuo ežero, darže laistė agurkus ir pomidorus. Belaistant daržą, atėjo R. S. ir kartu turėjo eiti į (duomenys neskelbtini) kaimą nusipirkti alaus. Nuo to, kai su R. S. išėjo iš daržo, toliau nieko neatsimena. Prisimena save jau Kauno klinikose, bet nežino ar tas prisiminimas tos dienos kai jį atvežė, ar sekančių dienų. Vėliau, iš Kauno klinikų dar nevaikštantį ir savarankiškai nevalgantį, visiškai nesugebantį savimi pasirūpinti, jį perkėlė į (duomenys neskelbtini) ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, iš kurio išleido 2018-07-05. Šiuo metu jau geba savarankiškai pavalgyti, bet vaikšto sunkiai, labai sutriko atmintis. Dėl padarytos sunkios galvos traumos pablogėjo jo gyvenimo kokybė, padaryta neigiama įtaka darbiniams įgūdžiams. Iki dabar sveikatos būklė bloga, dažnai svaigsta galva, pykina, negali pasilenkęs atlikti kasdienių darbų, pasidarė jautrus, nervingas, susilpnėjo bendras fizinis pajėgumas. Iki galvos traumos buvo žvalus ir darbingas, neturėjo jokių nusiskundimų dėl sveikatos. Nežino kas ir dėl kokių priežasčių jį sužalojo, neprisimena kam nors bloga padaręs. Neprisimena, kad prie ežero būtų vykę muštynės ar kažkoks susistumdymas, ir netiki, kad galėjo kam nors tyčia suduoti smūgius, nes yra nekonfliktuojantis žmogus. Neprisimena, kaip policijos pareigūnams davė parodymus (duomenys neskelbtini) ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Jei taip ir buvo, tai neprisimena kokius parodymus davė. Kad jį sužalojo L. B., yra netiesa, tiesiog matyt tuo metu, kai jis buvo apklausiamas policijos darbuotojų, jo galva taip veikė, nors ir neprisimena, ką tada papasakojo. Šiuo metu jo sveikata nėra gera, stringa jo kalba, kai kas nors ko nors paklausia, jis turi pagalvoti prieš atsakydamas, nes iš karto nesuvokia ko klausiama. Smegenų būklei gerinti geria vaistus ir vitaminus, paskirtus gydytojų, galva neveikia taip, kaip veikė iki traumos. Dabar jam vykstant kur nors, tai visur jį lydi mama - be jos priežiūros ir pagalbos nesugeba būti savarankiškas. Jis reiškia dėl sužalojimų 7000 eurų civilinį ieškinį, kadangi po sunkios traumos sveikata neatsistato, vis dar labai bloga, dėl jos išsivystė epilepsija, todėl vienas negali net vaikščioti, dėl ko visur jį lydėti turi motina.

Teisme apklausta liudytoja S. B. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 106-113), kad 2018 m. birželio 3 d., kartu su savo vyru G. B., kaimynais - V. M. ir jo žmona J. M. bei mažamete dukra, M. iš (duomenys neskelbtini) automobiliu "Ford Focus" nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini) rajone. Automobilį iš vairavo J. M., nes ji su vyru bei V. M. prieš tai išgėrė ir buvo neblaivūs. Atvažiavę prie ežero, ant žolės pasitiesė pledus, ant kurių sudėjo maistą ir gėrimus, išgėrinėjo, maudėsi. Gal po valandos prie ežero sidabrinės spalvos "Audi" automobiliu atvažiavo dvi jos draugės - J. B. ir R. K., kurios atsivežė ir tris mažametes savo dukras. G. B. ir V. M. gėrė alų. Netrukus prie ežero atėjo (duomenys neskelbtini) kaime gyvenantys V. L. ir R. S., kuriuos pasikvietė jos vyras. Jiedu atsinešė 0,5 l talpos butelį degtinės, kurią visi kartu, išskyrus J. M. ir J. B. gėrė. Nepamena, ar išgėrė tik tą butelį degtinės, ar pirko jos dar. Išgertuvių prie ežero metu, kai J. B. su R. jau buvo išvažiavusios į namus, įvyko konfliktas tarp V. M. ir atvykusių V. L. bei R. S.. Dėl ko jis kilo, ji nežino, tačiau visi trys šie vyrai ėmė muštis. Tai pamatę, ji ir jos vyras ėmė skirti susimušusius V., V. ir R.. Tų muštynių metu niekas nenukentėjo, bent jau ji nematė nei vieno iš jų sužaloto. Po šio konflikto V. M. su žmona ir dukra išėjo namo pėsčiomis, o ji su savo vyru, V. ir R. išvažiavo į G. B. tėvo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Ten jie keturiese sėdėjo lauke, namo terasoje ir rūkė, nes išgerti neturėjo ką. Maždaug po valandos, jiems besėdint terasoje, pamatė kaip keliu pro jų namą dideliu greičiu pravažiavo sidabrinės spalvos "Audi" markės automobilis. Kiek pavažiavęs už namo, ant kelio, automobilis apsisuko ir grįžo atgal, bet jų sodybą pravažiavo link ant sankryžos stovinčio kryžiaus. Jie nematė, kur sustojo tas automobilis. Kadangi pravažiuojant matė, jog automobilyje sėdi keli vyrai, tarp kurių buvo ir V. M., ji suprato, kad V. M. atvažiavo turėdamas negerų tikslų. Automobiliui apsisukus ir pravažiavus jų sodybą, ji, V. L., R. S. ir G. B. visi keturi išėjo į kelią pažiūrėti, kur sustojo automobilis. Ji ėjo pirma, o kiek atsilikę, paskui ją ėjo V. L., R. S. ir G. B.. Priėjus netoli gyvenančio kaimyno sodybą, nuo kryžiaus pusės jie pamatė atbėgančius penkis vyriškius: priekyje bėgo V. M. ir jai iš matymo pažįstamas M., o paskui juos dar trys vaikinai - automobilį vairavęs vaikinas vadinamas "(duomenys neskelbtini)" ir dar du, kurių prieš tai ji nebuvo mačiusi. V. M. su M. prabėgo pro ją link už jos ėjusių V., R. ir G., o "(duomenys neskelbtini)" su dviem nepažįstamais vaikinais sustojo priešais ją. Tas "(duomenys neskelbtini)" jai tik pasakė, kad jo paprašė vyrai atvežti, tai jis juos ir atvežė. "(duomenys neskelbtini)" su tais kitais dviem vaikinais liko stovėti prie jos ir jie kalbėjosi. Bekalbant ji Išgirdo už savęs riksmą, atsisuko ir pamatė ant žemės gulinčius V. ir krentantį R.. Nespėjo pamatyti kuris – M. ar V. ir kuo sudavė jiems abiems smūgius, nes jie bei V. su R. tuo metu buvo vienas šalia kito, krūvoje. Tik jos vyras G. stovėjo kiek toliau nuo jų visų. Kai V. M. su M. pro ją prabėgo link R. su V.,, ji nematė, kad šie rankose turėtų kokį nors daiktą. Jei būtų tokius įrankius turėję, tai būtų juos mačiusi, nes dar buvo šviesu. Nukritusių V. ir R. niekas nespardė, gulinčių nemušė. Ji bėgo link jų ir V. M., pribėgęs prie jos, užsimojo ranka trenkti jai, bet kažkuris iš vaikinų jį sulaikė, sušuko "ką tu, durniau, darai". Tada visi atvažiavę automobiliu vyrai iš karto pasišalino - nubėgo link kryžiaus pusės, kur stovėjo jų automobilis. Priėjusi prie gulinčių ant žemės R. ir V., ji pamatė, kad abiems iš galvų stipriai bėga kraujas. Labai išsigandusi pradėjo rėkti, prašyti kviesti greitąją pagalbą, atnešti rankšluosčius kraujui nuvalyti. Rėkė, kad kaimynai išgirstų, kad kas nors padėtų. Atėjo vyras iš gretimos sodybos, iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Pati ji irgi skambino į BPC iš savo ar vyro naudojamo telefono.

S. B. paneigė kaltinamojo teiginius teisme, kad ji ir jos vyras, po konflikto prie ežero, skambinėjo ir rašė žinutes M.. To tikrai nebuvo ir jie nežinojo, jog V. M. rengiasi atvažiuoti pas juos į sodybą. Tuo metu, kai atvažiavo V. M. su draugais, tiek ji, tiek su ja kartu buvę sutuoktinis, R. S. ir V. L., iš sodybos kiemo į kelią išėjo visi keturi, vienu metu, rankose nei vienas nieko nesinešė t. y. nei kirvio, nei kokio tai kūjo ar pagalių, medžio pliauskų nesinešė. Nepastebėjo, kad atbėgdami V. su M. turėtų kokius nors įrankius. Ji nestovėjo prie R. ir V. tuo metu, kai jiems buvo suduoti smūgiai, todėl nematė kokiu daiktu smūgiai jiems buvo suduoti. Iš V. M. rankų ji neatėmė jokio įrankio ar pagalio, kaip ir iš jos rankų niekas nieko neatėmė. Ji kategoriškai neigianti, kad tą vakarą ką nors turėjo rankose. Įvykio metu buvo neblaivi, tačiau nebuvo tiek girta, kad neprisimintų, ar ką nors nešėsi rankoje. Prie V. ji arti nebuvo priėjusi, tik pats buvo pribėgęs prie jos ir ranka užsimojęs jai trenkti. Kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, šviesdami prožektoriais prie kaimynų tvoros rado kažkokį pagalį, tačiau kas ir kuriuo metu jį ten numetė, ji nematė. Taip pat ji neigė prie ežero kilusio konflikto metu įkandusi V. M. ar padariusi jam kokius tai kitus sužalojimus, nematė, kad kas kitas jam būtų padaręs sužalojimus kūne ar veide.

Apklaustas liudytoju teisme G. B. iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir apklausiamas tyrimo metu (1 t., b. l. 95-103) t. y. patvirtino, kad 2018 m. birželio 3 d., apie pietus, su žmona S. B., kaimynu V. M., jo žmona J. M. bei jų mažamete dukra važiavo pailsėti prie (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini). Prie ežero važiavo jam priklausančiu juodos spalvos automobiliu "Ford Focus", kurį vairavo J. M., nes jis su žmona ir V. M. buvo vartoję alkoholio. Apsistojo privačioje ežero pakrantėje, kuri priklauso jo pusseserei. Šiek tiek vėliau automobiliu "Audi A6" prie ežero atvažiavo ir jo žmonos draugės - J. B. su savo trimis mažametėmis dukromis ir R. K.. Jie ant patiesto pledo susidėjo maistą, gėrimus, alų ir išgėrinėjo. Pakviesti prisijungė jam labai geri pažįstami sodybos kaimynai V. L. ir R. S., kurie atvažiavo prie ežero ir atsivežė 0,5 l talpos butelį degtinės. Jis, V. M., S. B., R. S. ir V. L. kartu gėrė tą degtinę, o kitos trys moterys alkoholio nevartojo. Visi bendravo, žaidė kortomis, maudėsi. Pirmos į namus išvažiavo J. B. su vaikais ir R., o jie dar liko. Kažkuriuo tai momentu jis pamatė, kad už automobilio ant žolės voliojasi ir grumiasi V. M., R. S. ir V. L.. Jis nubėgo juos skirti, nes nesuprato, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Išskyrus besigrumiančius, nebuvo matyti, kad kuris jų būtų sužalotas. Nežino, dėl kokios priežasties jie susigrūmė, nes negirdėjo konflikto pradžios. V. ir R. yra ramaus būdo, o V. ūmus, karštakošis. Po kilusio konflikto, visi išsiskirstė, t. y. V. M. su žmona ir dukra išėjo pėsčiomis, o jis su S. B., V. L. ir R. S. savo automobiliu nuvažiavo į jo tėvui priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Visi keturi sėdėjo terasoje, rūkė ir kalbėjosi. Jiems besėdint terasoje, jo žmona S. pamatė, kad keliu pro sodybą link R. S. namų pravažiavo jai jau anksčiau matytas sidabrinės spalvos automobilis "Audi". Automobilis apsisuko, pravažiavo atgal pro jų sodybą ir nuvažiavo prie sankryžos, ties kuria pastatytas kryžius. Automobiliui grįžtant atgal, jis buvo priėjęs arčiau kelio ir girdėjo, kad iš nuvažiuojančio automobilio kažkas šūktelėjo "degs šitas namelis". Atpažino, kad "Audi" automobilis priklauso jam pažįstamam iš matymo vaikinui, pravarde "(duomenys neskelbtini)“. Automobiliui pravažiavus pro sodybą ir sustojus, jie visi keturi išėjo į kelią pažiūrėti, kas juo važinėja. Į kelią jie visi išėjo tuščiomis rankomis, neturėdami nei kūjo, nei kirvio, nei kokių tai kitų įrankių. Jis su žmona ėjo pirmi link kaimyno V. J. sodybos, o paskui juos ėjo V. su R.. Prie įvažiavimo į V. J. sodybą vartų susitiko nuo kryžiaus pusės link jų atėjusius 5 vaikinus, V. M. ir jo draugą M., pravarde "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)" ir dar du 20-25 metų vaikinus, kurių nepažinojo, nebuvo jų matęs. S. pradėjo kalbėtis su "(duomenys neskelbtini)" ir tais dviem nepažįstamais vaikinais, o jis, besikalbėdamas su M., ėjo link savo sodybos, todėl nematė ką darė V. M.. Jam su M. nutolus apie 30 metrų nuo V. J. sodybos, V. L. ir R. S. liko stovėti tarp jo ir žmonos S., kuri kalbėjosi su "(duomenys neskelbtini)" ir nepažįstamais dviem asmenimis. Jam besikalbant su M., šis kažką pasakė ir nubėgo prie V. ir R.. Kai jis atsisuko į jų pusę, tai pamatė ant žemės gulintį V. L., dar krentantį R. S. ir nuo jų nubėgančius V. M. su M.. Jis nematė, kuris jų ir kuo jiems sudavė, nei M., nei V. M. rankose nepastebėjo jokio daikto ar įrankio. Matė kaip V. M. buvo užsimojęs trenkti ir jo žmonai, bet jį sustabdė jo paties draugai. V. ir R. gulėjo vienas greta kito. S. pirma prie jų pribėgo ir pradėjo šaukti. Priėjęs arčiau, pamatė, kad V. iš galvos stipriai bėga kraujas. S. buvo labai išsigandusi, rėkė, šaukė kaimynus, kad šie atneštų rankšluosčių. Išgirdęs riksmą, atėjo kaimynas A. V.. Dar prieš atvykstant Greitosios medicinos pagalbos ekipažui, nukentėjusieji atgavo sąmonę. Į namus, esančius (duomenys neskelbtini), jį ir jo žmoną parvežė brolis L. B.. Būnant namuose, jam paskambino R. S. ir pasakė, kad jam susiuvo žaizdą galvoje, o V. išvežė į Kauno klinikas. Praėjus maždaug savaitei po įvykio, jis nuvažiavo į Kauno klinikas aplankyti V.. Gydytojai leido šį pamatyti, bet nežino ar šis jį atpažino, susikalbėti su juo nebuvo įmanoma. Grįžus iš klinikų, tą ar sekančią dieną jam paskambino ar SMS parašė V. M. ir paprašė susitikti, kvietė į laiptinę pasikalbėti ir prieš išeinant, kambaryje palikti telefoną, bet jis pasiūlė šiam pačiam ateiti. Atėjęs V. M. liepė jam ir žmonai telefonus padėti atokiau, toliau nuo jų pokalbio vietos. V. M. jis pasakė, kad buvo nuvykęs į klinikas, kad V. stipriai sužalotas, liks invalidas. V. M. sakė, kad apmokės jam išlaidas už gydymą, kad tik neturėtų pretenzijų. Jis davė V. M. R. S. telefono numerį, bet nežino ar šis jam skambino, ar tarėsi. Po to įvykio jų kaimyniški ir draugiški santykiai nutrūko, tarpusavyje jie nesikalba ir net nesisveikina.

Liudytojas patvirtino, kad nei jis, nei jo žmona bei V. L. su R. S. rankose įvykio metu neturėjo jokio kūjo, kirvio, pliauskų ar akmenų, tokiais daiktais prieš nieką nemosikavo, nieko iš atvykusių nepuolė. Jo tėvui priklausančioje sodyboje yra kirvių, bet jis net nežino kiek ir kur jie yra. Kūjį turėjo garaže, bet maždaug prieš metus iki įvykio, kada tiksliai neatsimena, V. M. užsiminė, kad jam reikėtų kūjo. Jis jam paskolino kūjį, tačiau iki šio laiko V. M. kūjo negrąžino. Tas kūjis buvo didelis, ilgu mediniu kotu, nuo viršaus į apačią dažytu raudonos spalvos dažais. Kur pasiskolintą kūjį laikė V. M., jis nežino. Jis tikrai nematė, kokiu įrankiu buvo sužaloti R. S. ir V. L.. Įvykio vieton atvykę policijos pareigūnai klausė, kieno yra pliauska, kuria jie rado gulinčią arčiau V. J. sodybos vartų. Jis pareigūnams atsakė, kad nežino, nes tik tada ir pamatė tą pliauską - suskaldytos kulbės pagalį. Matė kaip pareigūnai, apšviesdami įvykio vietą, apšvietė ir tą pliauską prožektoriaus šviesa. Kas, kuriuo metu tą pliauską paėmė ir kur padėjo, jis nematė. Taip pat jis nei pas V. M., nei pas kartu su juo atvažiavusius kitus asmenis nematė rankose rakto, skirto ratams atsukti. Dar būdami prie ežero, jie gėrė alų, R. L. su R. S. atsivežtą 0,5 l talpos butelį degtinės. Ją baigus gerti, kažkoks žmogus atvežė dar vieną 0,5 l talpos butelį degtinės. Kiek atsimena, tą dieną jie išgėrė tik du butelius po 0,5 l talpos degtinės ir alaus.

Liudytojas M. R. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t. 1 b.l. 116-121), kad yra susijęs giminystės ryšiais su V. M., kuris yra jo mamos brolis, ir, kad 2018-06-03 vakare jam į namus paskambinęs V. M. pasakė, kad jį prie ežero kažkas sumušė. Minėjo, jog laukia, kol atvažiuos kažkokia draugė paimti jo su šeima. Klausė, ar nenori kartu pasivažinėti, nes nori su jį sumušusiais asmenimis pasikalbėti. Tuo metu V. nepasakė, kas ir už ką jį sumušė. M. R. pagalvojo, jog V. nori važiuoti pas tuos žmones pasikalbėti, kad jam atlygintų dėl sumušimo padarytą žalą. Susitarimo apie tai, kad jie važiuos sumušti V. nuskriaudusius žmones, nebuvo. Neužilgo dar kartą paskambinęs V., pasakė, kad jau netoli (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar jis galės už 10 min. išeiti į gatvę. Maždaug po 10-15 min. V. M. atvažiavo prie jo namo pilkos spalvos automobiliu "Audi A6", kurį vairavo jam nepažįstamas vyras, šalia kurio dar sėdėjo ir dar vienas jaunesnis vaikinas. V. sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, už vairuotojo. M. R. įsėdus į automobilį, V. papasakojo, kad jam su šeima būnant prie ežero, jį sumušė kaimynas G. B. su savo draugais kaimiečiais bei S. B.. Pakėlęs dėvėtą maikutę, V. parodė įkandimo žymę nugaroje ir pasakė "pasižiūrėk, ką jo boba padarė". V. M. kairė akis buvo stipriai ištinusi, pamėlęs antakis. V. pasiūlė visiems nuvažiuoti į kaimą ir, jei ras jį mušusius asmenis, su jais pasikalbėti. Nežino koks jo vaidmuo turėjo būti tame pokalbyje, apie tai nesikalbėjo, tačiau ką nors sumušti jie nesitarė. Iš namų liudytojas išėjo avėdamas šlepetėmis, dėvėdamas šortus ir marškinėlius. Su savimi turėjo tik telefoną ir pakelį cigarečių. Jokių įrankių ar kitų daiktų neėmė. Automobilio salone taip pat nebuvo jokių žalojimui skirtų įrankių - kirvių, kūjų, pagalių ar pan..

Liudytojas M. R. taip pat patvirtino, jog jie atvažiavo į kažkokį kaimą, kuriame jis pamatė dvi ar tris sodybas. Kelią vairuotojui rodė V.. Jis ieškojo namo, kuriame galėjo būti G. B.. Privažiavus prie vienos sodybos, iš kiemo pro vartelius išbėgo moteris, kuri rankoje laikė kirvį. Jų automobilio vairuotojas padidino greitį ir pavažiavo į priekį. Atsisukęs, per galinį automobilio langą, liudytojas matė, kaip paskui moterį iš tos sodybos kiemo ant kelio išėjo dar trys vyrai. Vieną iš vyrų - G. B. jis atpažino. Šis rankose turėjo ir mojavo dideliu kūju su ilga rankena. Nematė, ar kiti du vyrai ką nors turėjo rankose. Automobiliu pavažiavę į priekį apie 1000 m, apsisuko ir tuo pačiu keliu grįžo link sodybos. Pravažiuodami pro ją, pamatė šalikelėje, prie tvoros stovinčius tuos pačius tris vyrus ir moterį. Automobilio langai buvo uždaryti, todėl pravažiuodami pro stovinčiuosius jokių replikų stovintiems prie tvoros nelaidė ir negrasino. Nesustodami prie jų, pavažiavo į priekį apie 200 m už kitos šalimais esančios sodybos ir sustojo. Jie visi išlipo iš automobilio, užsidegė cigaretes, o V. pasakė, kad eis su stovinčiais pasikalbėti. V. iš bagažinės išsiėmė ratams keisti skirtą raktą ir ėjo keliu link stovėjusių vyrų ir moters, o šie tuo pat metu ėjo link jų, stovinčių prie automobilio. Kadangi V. M. ėjo link ateinančių trijų vyrų ir moters, jie trise, atsilikę maždaug 10 m atstumu, ėjo paskui jį. V. pirmas su ateinančiais asmenimis susitiko ir pradėjo su jais aiškintis. Jis matė, kaip V. du jam nepažįstami vyriškiai suėmė už rankų ir laikė, o G. B. kūjo kotu sudavė V. į krūtinę. Tuo metu, kartu su tais vyrais buvusi moteris – S. B., ant peties nešdamasi kirvį, priėjo prie M. R., juos atvežusio vairuotojo bei jo draugo ir pareiškė: "O čia, aš, S.". G. B., nešdamasis rankoje žemyn nuleistą kūjį, taip pat priėjo prie jų, todėl jie visi trys pradėjo trauktis atgal. Jiems trims būnant maždaug 5 m atstumu nuo automobilio, G. B. ir S. B. apsikeitė rankose turėtais įrankiais, nes G. pasakė "bus smagiau pasimosikuoti". B. nuėjo prie V., kuris tuo metu su tais nepažįstamais dviem vyriškiais stovėjo šalimais kelio stovinčios kažkieno tai sodybos tvoros. Jie trise taip pat pradėjo eiti paskui G. su S.. Eidamas jis aplenkė S. ir ėjo prie G.. Tada šis ėmė vytis su kirviu rankose. Kai G. B. jį užsivijo, jis ėmė bėgti tolyn. V. ir tie du vyrai dar stovėjo, nesimušė. Pabėgęs keliu į priekį, M. R. sustojo ir atsisukęs į G. pasakė: "kas taip daro tarp draugų" Tada G. B. numetė kirvį ant kelio ir liko stovėti, o M. R. nubėgo prie V., kuris stovėjo tarp dviejų vyriškių. R. rankomis tuos vyrus nuo V. nustūmė į skirtingas puses. Vienas vyriškis lyg ir suklupo, o kitas suklupo su V. kartu. Tuo pačiu metu jis už kairės rankos sugriebė V. ir atsisuko pažiūrėti, ar prie jų neatbėga G. B. su kirviu, tačiau pažvelgęs pamatė, kad jis stovėjo ten pat, kur M. R. jį ir paliko - maždaug už 15 m. Žvilgterėjęs į G. B. pusę, o po to vėl pažvelgęs į V. pusę, pamatė, kad ir kitas vyriškis guli ant kelio. Šį V. dar peržengė, ir jiedu sparčiu žingsniu pradėjo eiti link automobilio. Nuėjus apie 10 metrų, juos pasitiko nuo automobilio pusės ateinanti S. B., kuri rankose jau neturėjo jokio įrankio, tačiau ji stvėrė V. M. už rankos. Jis neatsimena ar ji ką nors sakė, tačiau M. R. V. atplėšė nuo S. ir jie nubėgo į automobilį. Jis pats niekam iš įvykio vietoje buvusių asmenų smūgių nesudavė ir niekam jokių sužalojimų nepadarė. Nematė, kuriuo metu ir kokiu įrankiu V. M. sudavė smūgius tiems dviem jam nepažįstamiems G. B. draugams. Taip pat nematė nei pas nieką jokių pagalių ar pliauskų. Kai G. B. ant žemės numetė kirvį, jis kirvio tikrai neėmė, prie V. atbėgo tuščiomis rankomis. Ar jam pribėgus ką nors rankoje turėjo V., nematė. Bėgant link mašinos, kuria jie atvažiavo, atsisukęs atgal matė, kad tie du prie V. stovėję vyriškiai liko gulėti toje pat vietoje, kur prieš tai nukrito. Tuomet lyg iš šalimais esančios sodybos girdėjo šaukiančią moterį, kuri sakė "ką darot, aš iškviesiu policiją". Kai ta moteris taip rėkė, S. ėjo link tos sodybos, girdėjo kaip ji garsiai šaukė: "kvieskit greitąją", todėl suprato, kad tie gulintys du vyrai yra sužaloti. Pagalvojo, kad V. greičiausiai jiems kuo nors sudavė. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi“ vairuotojas pasakė, kad iš S. atėmė jos rankose turėtą "kuvaldą" ir ją vežasi bagažinėje. Gal po kelių dienų ar savaitės iš V. sužinojo, kad vienas iš tų G. B. draugų liko, kaip V. išsireiškė - "daržovė" ir dėl to labai pergyveno, sakė naktimis užmigti negali, stresavo, net atostogas pasiėmė, klausė patarimo ką daryti. Liudytojas teisme taip patvirtino, jog V. M. jam sakė, kad vieną jis sužalojo, nes galvą prakirto su pliauska, o kitam išmušė dantį.

Liudytojas K. B. patvirtino 2018-07-05 duotus tyrimo metu (1 t., b. l. 129-133) parodymus, jog 2018-06-03 vakare jam paskambinęs pažįstamas V. M. paprašė atvažiuoti automobiliu iki jo namų, tačiau kokiu tikslu nenurodė. Kadangi tuo metu kartu buvo ir jo draugas L. B., kartu su juo nuosavu pilkos sidabrinės spalvos automobiliu "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki V. M. namų. Atėjęs prie automobilio V. M. paprašė nuvežti jį į kaimą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, už (duomenys neskelbtini) kaimo. Kaimo pavadinimo nepamena. Matė, jog V. išgėręs, bet ne girtas, jo veide buvo sužalojimų žymės prie akies. V. M. įsėdus į automobilį, pastarojo prašymu jie dar nuvažiavo ir paėmė iš namų dar ir V. M. giminaitį, kurio liudytojas nepažinojo, tačiau V. jį pavadino "(duomenys neskelbtini)". Važiuodami į link kaimo, į kurį kelią rodė V., jokių pašalinių daiktų žmogaus žalojimui - kirvio, kūjo, pliauskos ar pan. jie nesivežė. Važiuojant iš V. pokalbio nuotrupų suprato, kad jį prie ežero kažkas sumušė. Atvažiavus į V. M. nurodytą kaimą, kelių sankryžoje, kur matė pastatytą kryžių, jie pasuko dešiniau ir važiavo keliu, kurio kairėje pusėje pamatė dvi sodybas. Jiems privažiavus antrą sodybą, prie jos tvoros netoli kelio, stovėjo G. B. su žmona S. B., o kitoje kelio pusėje stovėjo du nepažįstami vyriškiai. G. B. rankoje turėjo kūjį, S. B. laikė kirvį. Vienas iš tų dviejų nepažįstamų vyriškių abiejose rankose laikė po medžio pliauską, o antras vyras lyg turėjo rankose po akmenį. Važiuodamas pro juos jis padidino greitį, nes bijojo, kad stovintieji neapdaužytų automobilio. Pavažiavę gal kokius 300 metrų, jie apsisuko ir grįžo atgal. Pro sodybą, prie kurios stovėjo minėti keturi asmenys, jis automobiliu pralėkė apie 70 km/h greičiu. Pavažiavęs už antros sodybos į nuokalnę prie stovinčio kryžiaus, jis sustabdė automobilį, nes to paprašė V.. Jis pasakė, jog eis su stovinčiais B. ir jų draugais pasikalbėti. K. B. pasiūlė jam pasiimti iš bagažinės raktą a/m ratams atsukti, nes tie keturi asmenys buvo apsiginklavę kūju, kirviu bei pagaliais. Išlipęs iš jo vairuojamo automobilio bei pasiėmęs iš bagažinės raktą, skirtą ratams atsukti, V. M. nuėjo link stovinčiųjų. K. B. ir kartu važiavę L. B. bei „(duomenys neskelbtini)“ taip pat išlipo iš automobilio ir ėjo paskui V., kiek atsilikę. Stovėjusieji prie antrosios sodybos B. ir dar du vyrai taip pat ėjo - link M. ir jie susitiko prie pirmos sodybos, buvusios arčiau jų automobilio, maždaug ties vartų viduriu. Visi kalbėjo, kažką aiškinosi. Liudytojas matė, kaip G. B. kūju stuktelėjo į krūtinės sritį V. M., tačiau nuo to stuktelėjimo V. M. nenugriuvo. Tada G. B. paėmė iš S. B. kirvį, o ši paėmė iš jo kūjį ir abu pradėjo eiti link jų trijų, ėjusių paskui V. M.. G. B. ateidamas ir mosuodamas kirviu pasakė - "kentės tavo mašina". Tada jie trise pradėjo trauktis link automobilio, o V. liko su dviem vyriškiais. Ką jie ten visi darė, jis nematė. Kažkurioj vietoj G. sustojo ir pradėjo kalbėti su "(duomenys neskelbtini)", o jis su L. B., stovėdami nuo jų atokiau, beveik prie automobilio, kalbėjosi su S. B., kuri rankoje laikė kūjį ir raktą, kurį buvo atėmusi iš V. M.. S. ėmė klausė, ko jie atvažiavo, kam jis juos visus atvežė, pradėjo skųstis, verkti. Pasakojo, kad prie ežero jie su V. M. susipyko, susimušė. G. B., kalbėdamasis tuo metu su "(duomenys neskelbtini)", nuėjo keliu net iki sekančios sodybos. Kad „(duomenys neskelbtini)“ bėgtų nuo G. B., o pastarasis vytųsi "(duomenys neskelbtini)", liudytojas nematė. Tik matė, kaip ties pirma sodyba, arčiau vartų, V. susistumdė su tais dviem kartu su juo stovėjusiais vyrais. Po to pamatė, kaip V. vienam vyriškiui smogė ranka link galvos, tačiau kur pataikė nematė. Po suduoto smūgio vyriškis griuvo arčiau tvoros. Tuo metu išgirdo, kaip G. B. pradėjo rėkti, šaukdamas S.. Kai S. atsisuko į G. B. pusę, K. B. iš jos rankų ištraukė kūjį ir raktą iš savo mašinos, kuriuos sumetė į bagažinę. Kai atsisuko link V. M., pamatė, jog guli ant kelio jau ir kitas su V. M. buvęs vyras – abu vienas šalia kito. Prie jų stovėjo V., kuris rankoje laikė kažkokį apie 40 cm ilgio pagalį. Kadangi jis stovėjo nuo tos vietos iki 100 m atstumu, todėl detaliai to pagalio apibūdinti negali. "(duomenys neskelbtini)" pribėgo prie V. tuomet, kai abu vyriškiai jau gulėjo, todėl nei vieno jų jis negalėjo sužaloti. Tai galėjo padaryti tik V. M., nors ir nematė, kiek smūgių V. sudavė abiem vyrams. Ar mušė juos tik ranka, ar pagaliu bei kitais daiktais, jis nematė. V. M., išlipęs iš mašinos ir eidamas su vyriškiais aiškintis, turėjo tik raktą ratams montuoti, tačiau tą raktą kažkuriuo metu iš V. paėmė S.. Jis mano, kad pagalį, kurį matė pas V. M., šis atėmė iš kažkurio tai vyriškio, stovėjusio ir besistumdžiusio su V., ir juo sudavė smūgius. G. B. rankose turėjo kirvį, tačiau jis su "(duomenys neskelbtini)" stovėjo gerokai nutolęs nuo V. ir dviejų vyriškių, ir negalėjo kam nors iš jų suduoti smūgius. Tik kai vyrai jau gulėjo, o V. stovėjo šalimais jų, "(duomenys neskelbtini)" prie jų pribėgo, pastvėrė V. ir jie abu kartu atbėgo link automobilio. Tuo metu K. B. išgirdo už tvoros rėkiančią moterį: "kas čia daros, kviečiu policiją". Jie visi keturi suliko į automobilį, kuriuo atvažiavo. Lipant į automobilį, K. B. girdėjo, kaip prie gulinčių vyrų nubėgusi S. garsiai rėkė: "kvieskit greitąją". Jie skubiai išvažiavo ir jis parvežė vyrus į namus. Kūjį, kuri atėmė iš S. B., jis parsivežė į namus, išėmė iš bagažinės ir įmetė į savo rūsį, kad nesivežioti bagažinėje. Iškviestas į apklausą, atvežė kūjį ir automobilio raktą, kuriuos atėmė iš S. B.. Šiais įrankiais nei V., nei kuris nors kitas kartu buvęs asmuo, sužalojimų tiems dviem sužalotiems vyrams nepadarė.

Liudytojas L. B. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 136-140), kad 2018 m. birželio 3 d. vakare su draugu K. B. buvo namo kieme, kuomet šiam kažkas paskambino į mobilųjį telefoną ir paprašė kažkur pavežti. Jis važiavo kartu su K. B., šio vairuojamu pilkos spalvos automobiliu "Audi" nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje prie autobusų stotelės į K. B. vairuojamą automobilį įsėdo jam iš anksčiau nepažįstamas vyras, kurį K. B. vadino V.. Jis buvo neblaivus, po jo akimi matėsi mėlynė ir patinimas. Įsėdęs į mašiną dar paprašė pavažiuoti iki PC "Norfa", kur paėmė dar vieną žmogų – V. draugą ar giminaitį, kurio jis taip pat nepažinojo. Jau keturiese jie nuvažiavo į kažkokį kaimą (duomenys neskelbtini) rajone, iki kurio kelią rodė V.. V. pasakojo, kad tą pačią dieną prie ežero jį kažkas sumušė, dėl to buvo įtūžęs ir norėjo su tais sumušusiais asmenimis pasišnekėti, išsiaiškinti santykius. Atvažiavus į V. nurodytą kaimą, jie pravažiavo smėlio keliu pro dvi sodybas link kiek toliau stovinčios trečios sodybos, ties kuria apsisuko. Važiuojant atgal, prie artimesnės sodybos matė stovinčius moterį ir tris vyrus. Moteris rankoje laikė kirvį. Kartu stovėjęs vienas vyras laikė kūjį, o kiti du vyrai rankose kažką turėjo, bet jis nespėjo įsidėmėti ką. Pravažiuojant pro stovinčiuosius, jie jų nepuolė, tačiau ėjo automobiliui iš paskos. Jie dar kiek pavažiavo į priekį ir sustojo maždaug už 300 m. nuo sodybų, prie kaimo kelių sankryžos, kur stovėjo kryžius. Sustoti paprašė V., sakydamas, jog nori su stovėjusiais prie sodybos vyrais ir moterimi pasikalbėti. Jie visi trys dar bandė V. atkalbėti, kad neitų su jais aiškintis, bet jis jų neklausė. Išlipęs iš mašinos, V. atsidarė bagažinę, iš kurios pasiėmė K. B. priklausantį ratams sukti skirtą raktą, ir keliu nuėjo link tų keturių ir į jų pusę taip pat ateinančių asmenų. Jie trise taip pat išlipo iš automašinos ir kiek atsilikę, ėjo V. iš paskos. V. vienas nuėjo prie dviejų jam nepažįstamų vyrų, o prie jų trijų atėjo trečias vyras, kuris rankoje laikė kūjį, ir moteris, kuri laikė kirvį. Jie nuo jų pradėjo trauktis link automobilio. Artėdami šie apsikeitė įrankiais ir paspartino žingsnį, lyg davė suprasti, kad juos vejasi ir puls. Vyriškis su kirviu, šiek tiek pabėgėjęs apsisuko ir nuėjo link sodybos, prie kurios buvo likęs V. su dviem kitais vyrais. Jam nuėjus, prie jų priėjo ta moteris, kuri rankoje turėjo kūjį ir raktą, kurį kažkuriuo metu pasiėmė iš V. ir jiedu su K. B. su ja kalbėjosi arčiau automobilio. Moteris buvo neblaivi, dėl girtumo jai pynėsi liežuvis, todėl jos pasakojimo nelabai suprato, bet esmė lyg tokia, kad dienos metu prie ežero tarpusavyje su kažkuo susipyko, neminėjo, kad būtų susimušę. Nematė, kada tiksliai ir kur pasitraukė V. giminaitis, nematė, kad vyras su kirviu, jį būtų nusivijęs. Pokalbio su ta moterimi metu jis pamatė, kaip V. vienam iš su juo besikalbančių vyriškių, smogė link galvos. Kur tiksliai pataikė, jis nematė. Nežino, ar smūgį V. sudavė ranka ar kažkokiu daiktu, nes matė tik V. rankos mostą į priešais jį stovinčio vyriškio galvą. Taip pat nespėjo pamatyti, ar vyriškis nuo smūgio nugriuvo, ar ne, nes tuo metu šalia buvusi moteris, vardu S., pasisuko į V. pusę, todėl L. B. su K. B. puolė atiminėti iš jos turėtus rankose kūjį ir automobilio ratų raktą. Šiuos įrankius jiedu iš jos atėmė jėga ir įmetė į automobilio bagažinę. Atėmus įrankius, moteris nubėgo, o link mašinos atbėgo V. su tuo kartu su jais atvažiavusiu savo giminaičiu. Jie visi sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Liudytojas teigė, jog nespėjo pamatyti, o gal ir neįsidėmėjo, ar buvo nukritę liko tie du vyrai, su kuriais aiškinosi santykius V.. Dar iki išvažiuojant, iš arčiausiai esančios sodybos kiemo, iš už tvoros jis išgirdo moters riksmą: "kviesiu policiją" bei su jais kalbėjusios ir vėliau nubėgusios moters riksmą: "kvieskit greitąją". Nei jis, nei K. B. prie V., kuomet šis aiškinosi santykius su dviem vyriškais, arti priėję nebuvo ir nematė, kokius daiktus šie turėjo rankose, į kurias kūno vietas jie buvo sužaloti. V., atbėgęs prie mašinos, neatsinešė jokių daiktų ir nepasakojo, kaip ir su kuo sudavė smūgius dviem su juo kalbėjusiais vyrais.

Liudytoja R. J. teisme nurodė, jog 2018-06-03 vakare buvo su dukra J. Ž. ir anūke savo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. Apie 22 val. išėjo į kiemą gėlių palieti ir girdėjo pas kaimynus G. ir S. B. šurmulį, suprato, jog vyksta išgertuvės. Neužilgo išgirdo kažkokį tai šurmulį ar triukšmą už tvoros, ant kelio. Nematė, kas ten vyksta, nes jos sodyba užsodinta tujomis apie 4 metrų aukščio. Po to tik išgirdo S. B. šauksmą „neškit rankšluosčius, kvieskit greitąją“. Palipusi ant vartų, pamatė, kad ant kelio nejudėdami guli du vyrai - vienas ant tako, kitas prie žolės. B. vyrus bandė gaivinti. Vieną iš tų gulinčių vyrų - V. L. ji atpažino. Nubėgo į namus ir atnešė rankšluosčių ir padavė per tvorą S. B.. Užlipusi ant vartų matė, kad iš dešinės pusės atėjo kaimynas A. V.. Paskui atvažiavo policija, greitoji.

Apklausta liudytoja J. Ž. patvirtino, kad 2018-06-03 vakare buvo su mama ir dukromis sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Ruošėsi migdyti vaikus, todėl priėjo langą uždaryti. Išgirdo kažką einant kelių ir kalbant, moterišką balsą. Staiga kažkas pradėjo klykti - ką darai, mesk, ar tai slėpk. Kadangi jos mama buvo kieme, išsigando, kad jai kas neatsitiktų, todėl išbėgo į kiemą. Pamatė mamą prie vartų, pasilipusią, kad geriau matytų. Mama rėkė „ ką jūs jiems padarėt“. Liudytoja taip pat pribėgo prie vartų, pasilipo, kad matytų, kas darosi ant kelio. Pamatė vyrą ir moterį bei dviejų vyriškių, gulinčių ant kelio, siluetus. Moteris prie vieno gulinčio vyro tupėjo, o šalia buvęs vyras vaikščiojo susiėmęs už galvos. Toliau ji pamatė stovinčią šviesios spalvos mašiną. Jos durelės užsidarė ir mašina nuvažiavo. Vyras, kuris buvo susiėmęs už galvos, rėkė „ kvieskit greitąją“. Grįžusi į namą, ji pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir paskambino pagalbos telefonu 112. Grįžusi į kiemą prie vartų, matė, jog tupėjusi prie gulinčio vyriškio moteris, irgi kalbėjo telefonu. Gal ji irgi kvietė pagalbą.

Liudytojas A. V. paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir jo sodyba yra netoli B. ir J. sodybų. 2018-06-03 vakare išėjo pasivaikščioti, norėjo užsukti pas kaimynus. Išėjus iš savo kiemo į keliuką, pro jį pravažiavo mašina. Po kiek laiko jis išgirdo kažką kaiminystėje šaukiant ir prašant atnešti rankšluosčių. Priėjęs J. sodybą, pamatė ant kelio prie dviejų gulinčių vyrų tupinčius G. B. ir S. B.. Pastaroji buvo užspaudusi kažkokiam gulinčiam vyrui rankšluosčiais galvą. Paklausus, kas nutiko, ji pasakė, kad kažkas gulinčiam vyriškiui sudavė. Jis klausė, ar jie iškvietė G. B. sakė, kad iškvietė. Jis pamatė, kad be sąmonės guli kaimynai L. ir S.. L. dar kažką gulėdamas kalbėjo, o S. net nejudėjo. B. pasakė, kad eina keliu iki asfaltuoto kelio pasitikti greitosios pagalbos. Eidamas sutiko atvažiuojančius policijos darbuotojus, be to dar skambino telefonu 112, sakė, kad yra sužaloti žmonės. Atvyko greitosios pagalbos darbuotojai, kurie sužeistuosius išsivežė. Kitą dieną po įvykio, jis buvo nuėjęs pas S. į namus. Pastarasis sakė, kad tą vakarą, kai buvo sužalotas, su B. buvo prie ežero nuvažiavęs. Ten buvo dvi moterys su vaikais ir vyras, kuris pradėjo prie jų kabinėtis. B. jiems su L. sakė, geriau važiuojam namo. Jie susėdo ir išvažiavo. Atvažiavę pas B., pasiėmė dar alaus, išgėrė. Sakė prie tos sodybos juos kažkas pasitiko ir sumušė. Kalbėdamas apie nukentėjusiuosius, jis nurodė, kad negalėtų pasakyti, kad jie konfliktiški, niekad nėra nei su vienu susipykę, nors jam tekdavo su S. ir L. bendrauti. Jie niekad, nepriekabiaudavo, todėl jis nemano, kad nukentėję asmenys galėjo prieš ką nors pradėti konfliktą ar kabinėtis.

Liudytoja J. B. patvirtino tyrimo metu (1 t., b.l. 150-153) duotus parodymus, kad su V. M. ir jo žmona J. M. yra draugai. Su S. B. ji užaugo viename kieme, todėl palaiko su ja normalius santykius, nesipykdavo tarpusavyje. Jos sutuoktinį G. B. pažįsta apie 8 metus. Iki 2018 m. birželio 3 d. ji palaikė draugiškus santykius tiek su M., tiek su B. šeima, tačiau po 2018-06-03 su S. ir G. B. nebendrauja. 2018 m. birželio 3 d., apie 15.00 val. jai paskambino S. B. ir pakvietė ją atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) ežero. Pasiėmusi tris mažametes savo dukras ir draugę R. K., savo vairuojamu pilkos spalvos automobiliu "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 16.00 val. atvažiavo prie ežero, kur jau buvo atvykę J. ir V. M. su dukra bei G. ir S. B.. Joms atvažiavus, ant žemės jau buvo patiestas pledas, sudėta užkanda, alus, visi išskyrus J. M. buvo neblaivūs, o girčiausias atrodė G. B.. Netrukus po jų atvykimo, kažkas atvežė du G. B. draugus iš kaimo, kurių nė vieno ji nepažįsta. Vieną jų - vyresnį visi vadino V.. Tie du vyriškiai su savimi atsivežė 0,5 l talpos butelį degtinės, kurį visi išgėrė. Po to kažkoks vyras atvežė dar du butelius po 0,5 l talpos degtinės, kurią iš vienkartinių stiklinių gėrė tie du vyrai, V., G. ir S.. Jokių konfliktų ir muštynių nebuvo, o visos šios išgertuvės su pasimaudymu ir žaidimu kortomis truko apie tris valandas, po ko ji pradėjo rinktis daiktus ir ruoštis namo. Jai su dukromis ir R. išvažiavus namo, maždaug 20 min. nuo išvažiavimo, jai paskambino J. M. ir rėkdama į ragelį prašė atvažiuoti jų paimti. Sakė, kad muša V., girdėjo jų dukros spiegimą: "nemuškit tėtės". Palikusi (duomenys neskelbtini) R. K. ir savo dukras, grįžo paimti M.. Šie jos laukė miškelyje, netoli ežero. Matė, kad V. buvo sužalotas - jam kraujavo žemiau kairio antakio, buvo prakirsta oda ir ištinę, pamėlę apie akį. J. M. papasakojo, kad susiruošus važiuoti namo, S. B. atėmė iš jos automobilio raktelius, kadangi ji nesutiko B. draugų – tų dviejų atvažiavusių ir išgertuvėse dalyvavusių vyrų parvežt į kaimą. Įvyko konfliktas, ko pasėkoje V. sumušė B. su tais dviem vyrais iš kaimo, o S. jį bei J. M. dar ir sukandžiojo. Pati ji matė įkandimo žymes V. ant kojos ir nugaros srityje, taip pat J. M. rankoje. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), V. sakė, kad važiuos į kaimą pasikalbėti su jį sumušusiais asmenimis. Ji V. davė K. B. telefoną ir pasiūlė paskambinti jam, gal jis galės nuvežti jį į tą kaimą. Girdėjo, kaip V. skambino K. B. ir prašė atvažiuoti prie jo namų. Ką jie kalbėjo susitikę ji nežino, nes parvežusi M. prie namų, išleido ir išvažiavo. Dar tą patį vakarą J. M. telefonu jai pasakė, kad V. buvo nuvažiavęs į kaimą, kur juos pasitiko kirviais apsiginklavę kaimiečiai. Ji tik pasijuokė, nes nežinojo kokios pasekmės to konflikto. Praėjus maždaug savaitei laiko, iš draugų išgirdo, kad vienas vyras tą vakarą V. M. buvo stipriai sužalotas, jis liko tiesiog neįgalus, kaip jai pasakė -"daržovė", į nieką nereaguoja. V. M. dėl to labai pergyveno, nežinojo ką toliau daryti, kaip elgtis.

Apklausta liudytoja J. M., kad per tėvo dieną - 2018 m. birželio 3 d. su vyru V., savo vaikais bei S. ir G. B. pastarųjų automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) ežero. G. B. automobilį vairavo ji, nes abu B. buvo išgėrę. Jiems pasidengus stalą ir besivaišinant, atvažiavo J. B. su dukromis bei drauge K.. Ji su draugėmis maudėsi, V. vaikus žiūrėjo, viskas buvo gerai, kol kažkuriuo metu atvyko iš kaimo du G. B. draugai V. ir R.. Jie atsivežė butelį degtinės ir su G. gėrė tą degtinę. V. prie jų nueidavo, išgerdavo ir vėl prie moterų ateidavo. Vyrai buvo vienoje pusėje, o moterys su vaikais atokiau. Vėliau kažkoks vaikinas motoroleriu dar atvežė degtinės du butelius, kurią gėrė R., V., S., G.. Jie jau buvo girti. Kartas nuo karto V. nueidavo prie jų, išgerdavo. Paskui J. B. su K. išsiruošė išvykti. J. M. taip pat pradėjo krautis daiktus. Jau girta S. pasakė, kad J. M. jų mašina reikės ir V. bei R. iki kaimo nuvežti. Ji pasakiusi, kad neveš, kadangi automobilyje per daug žmonių bus. S. pasakė, kad mašina yra jos ir J. M. turės juos vežti. Jos susiginčijo, prie ginčo prisidėjo ir G. B.. Matė, kaip G. B. už kėdės galo patraukė ant jos sėdintį jaunesnį vyrą ir tas vyras nukrito ant žemės. Tarp jų konfliktas gavosi, tačiau jos vyras V. liepė jį užbaigti. Po to jie po truputį ruošėsi jau važiuoti namo, tačiau prie priėjo S. ir trenkė V. bei G.. Ji liepusi baigti, tačiau S. puolė ir ant jos. Vyras V. M. išlipo iš mašinos ir ją gynė. Tada visi keturi – B. ir V. su G. ėmė jos vyrą mušti. V. maikutė buvo suplėšyta, vaikai rėkė, kad nesimuštų. Tuomet ji paskambino J. B., paprašė atvažiuoti ir juos su vyru ir vaikais paimti ir išėjo pėsti link kelio. Atsisėdo sankryžoje ir laukė J.. Atvažiavusi J. B. ją su vyru ir vaikais parvežė į namus (duomenys neskelbtini). Tada prasidėjo skambučiai iš S. ar G., vyras V. su jais šnekėjosi. Ji girdėjo, kaip vyras kažkuriam iš jų pasakė, kad atvažiuos. Jis paskambino K. ir paprašė atvažiuoti ir jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur B. turi sodybą. Jis net neužėjo į butą ir iš karto išvažiavo pas B. į kaimą. Grįžęs į namus V. pasakojo, kad kartu su K., giminaičiu M. ir dar vienu vaikinu jam nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, juos pasitiko B. su V. ir G.. S. buvo su kažkokia kuvalda, G. su kirviu, ir juos puolė. Sakė, kad įvyko muštynės, kad jos vyrui kažkuris trenkė su kuvalda į pilvą. Pasakojo, kad giminaitį M. G. B. vijosi su kirviu, vienas jo draugų buvo su akmeniu rankoje, kitas su kažkokiu pagaliu. Sakė vyras, kad iš to žmogaus jis atėmė pliauską ir ja sudavė jam ar per galvą, ar per petį, ar per koją. Kitam nieko nedarė. Sakė, kad apsisukdamas trenkė tam vienam, bet kur pataikė, nematė. Tik vėliau jie sužinojo, kad tas žmogus ligoninėje. Sužalotasis po kiek laiko prašė 10000 eurų.

Apklaustas teisme liudytoju (duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus tyrėjas S. V. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 176-179), kad 2018 m. birželio 3 d. dirbo ekipaže su (duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus tyrėja R. K.. 2018-06-03, 22.20 val. gavo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra sumušti du vyriškiai. Gavus nurodymą ten nuvykti, abu su K. išvažiavo į įvykio vietą. Atvykus į vietą, prie kažkokio gyventojo sodybos, aptvertos tvora, pamatė nugara ant žemės gulintį vyriškį, kuris buvo sąmoningas, pasakė savo vardą ir pavardę, gimimo metus. Moteris, prisistačiusi S. B., nukentėjusiajam V. L. ant galvos spaudė du rankšluosčius. Suprato, kad žaizda galvoje stipriai kraujuoja, nes rankšluosčiai buvo persigėrę krauju, o ties galva ant žemės matėsi nemaža kraujo dėmė. Prie V. L., visiškai greta jo, pusiau sėdomis buvo dar vienas vyriškis, prisistatęs R. S., kuriam taip pat kraujavo žaizda, galvoje bei ant veido matėsi sumušimo žymės - mėlynės. Prie R. S. klūpėjo G. B. prisistatęs vyriškis. Akivaizdžiai matėsi, kad visi šie asmenys neblaivūs. Paklausus kas atsitiko, kas juos sumušė, abu nukentėjusieji aiškino, kad jie ėjo keliu, kai prie jų sustojo šviesios spalvos automobilis, iš kurio iššokę keturi asmenys be jokios priežasties jiems sudavė smūgius pagaliais į įvairias kūno vietas. Nukentėjusieji sakė, kad nespėjo pamatyti, keli asmenys juos mušė - ar visi keturi, ar kažkurie iš tų keturių. Taip pat sakė, kad nespėjo įsidėmėti automobilio markės, valstybinių numerių, nesugebėjo apibūdinti iš automobilio išlipusių asmenų. Atkreipė dėmesį, kad maždaug apie 2 m atstumu nuo V. L. galvos, arčiau sodybos tvoros, ant žolės gulėjo numestas pagalys - pliauska, apie 35-40 cm ilgio, apie 15 cm pločio ir apie 4-5 cm storio. Kiek prisimena, pagalys turėjo keturias briaunas. Kadangi jau buvo prieblanda, tai neatkreipė dėmesio ar ant pliauskos yra kraujo. Kadangi įtarė, kad šia pliauska galėjo būti sumušti V. L. ir R. S., jos į rankas neėmė, nevartė, o paliko ją apžiūrėti vėliau atvykusiai (duomenys neskelbtini) PK operatyvinei grupei. Jiedu išvyko atvykus šio komisariato patruliams bei GMP ekipažui, padėjo į automobilį ant neštuvų įkelti V. L., o R. S. įlipo pats. Įvykio vietoje buvę S. ir G. B. aiškino, kad jie nežino kas sumušė jų kaimynus, teigė, kad iš sodybos išėję į kelią, rado abu vyrus sumuštus ir gulinčius. Kol buvo įvykio vietoje, tai niekas iš sodybos, prie kurios buvo sumušti asmenys, priėjęs nebuvo, kieme nieko nesimatė dėl aukštos tvoros ir aukštų medžių. GMP ekipažui su nukentėjusiaisiais išvykus, įvykio vietą saugoti liko atvykęs (duomenys neskelbtini) PK patrulių ekipažas. Jie nelaukė operatyvinės tyrimo grupės ir išvyko.

Iš esmės analogiškus parodymus teisme davė ir liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) policijos komisariao, reagavimo skyriaus, tyrėja R. K., patvirtinusi jog 2018-06-03 su kolega V. po 22 valandos gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Atvykus į šį kaimą, prie vieno gyvenamo namo pamatė stipriai sužalotą ir ant žemės gulintį bei sunkiai kalbantį vyriškį – V. L.. Kitas sužalotas vyras – R. S. sėdėjo ant žemės, buvo sąmoningas. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Prie jų buvo G. ir S. B., kurie rankšluosčiais laikė užspaudę L. galvą, nes iš jo galvoje esančios žaizdos stipriai kraujavo. Jie iškvietė policijos pareigūnus iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato ir saugojo įvykio vietą, kol atvyko pareigūnai iš (duomenys neskelbtini). Nepamena, kuris iš buvusių asmenų paaiškino, kad sužalotus asmenis sumušė keturi vyrai, atvažiavę automobiliu. B. paaiškino, kad išėję iš savo sodybos, pamatė jau sumuštus tuos du vyrus. Nuo visų keturių įvykio vietoje buvusių asmenų sklido alkoholio kvapas. Netoli gulinčių vyrų jiedu rado pagalį. Atvykus patruliams iš (duomenys neskelbtini), perdavė jiems visą informaciją ir išvyko atgal į (duomenys neskelbtini).

Liudytoju apklausos metu V. B. patvirtino tyrimo metu (1 t., b.l. 188-191)

duotus parodymus, kad 2018 m. birželio 3 d. , jam dirbant policijos ekipaže, apie 22.15 val. gavo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur yra sumušti du asmenys. Jų ekipažą įvyko vietoje pasitiko (duomenys neskelbtini) PK pareigūnų ekipažas, kuris į įvykio vietą atvyko anksčiau. Jiems atvažiavus, nukentėjusieji jau buvo išvežti į gydymo įstaigą. (duomenys neskelbtini) PK pareigūnai parodė įvykio vietą, kur gulėjo sumušti žmonės ir išvažiavo, o jiedu su porininku liko laukti operatyvinės grupės pareigūnų. Įvykio vietoje be pareigūnų dar buvo trys asmenys - viena moteris ir du vyrai. Jų anketinius duomenis jie užsirašė ir vėliau juos perdavė operatyvinės grupės tyrėjui D. V.. Vyras ir moteris aiškino, kad išgirdo dejuojant ir einant pro šalį pamatė sužalotus du vyrus, kuriems bandė stabdyti kraujavimą. Trečias įvykio vietoje buvęs asmuo, prisistatęs A., paaiškino, kad jis išgirdo, jog kažkas ant kelio vyksta, prieš tai pamatė keliu dideliu greičiu nuvažiuojantį automobilį "Audi", lyg sidabrinės spalvos. Neprisimena ar įvykio vietoje matė kokį nors pagalį, panašų į pliauską. Jis asmeniškai nieko iš įvykio vietos neėmė, nes įvykio vietos apžiūrą turėjo atlikti ir atliko vėliau atvykęs operatyvinės grupės pareigūnas, kurio jie nesulaukė, nes buvo išsiųsti į ligoninę nustatinėti nukentėjusiems asmenims blaivumą. Prieš išvažiuojant į ligoninę, B. ir B. nuėjo namo, o vyriškis, vardu A., važiavo su jais iki pagrindinio kelio, kur jis laukė atvažiuojant operatyvinės grupės, kad parodytų įvykio vietą. Neprisimena, kad įvykio vietoje būtų buvusi kalba, jog asmenys buvo sužaloti pagaliu. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad kažkur įvykio vietoje galėjo mėtytis koks nors pagalys, nes jam asmeniškai neužsifiksavo, atminty neišliko, kad jį būtų matęs. Be to, jau buvo tamsu, įvykio vietą jie apšvietė prožektoriumi, kraujo dėmes lyg matė, bet neprisimena ar ant smėlėto kelio, ar ant pakelės žolės. Ligoninėje kolega alkotesteriu nukentėjusiems nustatė girtumą, tačiau apie įvykio aplinkybes jų neklausinėjo, nes medikai jiems teikė pagalbą.

Liudytojas D. V. patvirtino tyrimo metu (1 t., b.l. 194-197) duotus parodymus, kad nuo 2018 m. birželio 3 d. iki 2018 m. birželio 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Reagavimo skyriaus operatyvinės grupės vyresniuoju tyrėju. 2018-06-03, apie 22.30 val. tarnybiniame automobilyje įrengtoje darbo vietoje, pamatė užfiksuotą BPC pranešimą, kad (duomenys neskelbtini). guli du sumušti žmonės, o jų sužalojimo aplinkybės neaiškios. Matė, kad į įvykį buvo išsiųsti (duomenys neskelbtini) PK ir (duomenys neskelbtini) PK patrulių ekipažai. Tada susisiekė su (duomenys neskelbtini) PK patrulių ekipažu ir pasiklausė kokia situacija. Patruliai pasakė, kad yra įvykio vietoje du sumušti žmonės, kurie GMP automobiliu išgabenti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jie paprašė užsirašyti liudytojų duomenis. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestelį, dar kartą susisiekta su tuo pačiu patrulių ekipažu ir paprašyta nuvykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nustatyti girtumą nukentėjusiems asmenims. Įvykio vietoje, priešais sodybos tvorą, jis pamatė vieną kraujo dėmę ant smėlėto kelio ir vieną kraujo dėmę ant pakelės žolės. Įvykio vietą fiksavo fotografuodamas tarnybiniu telefonu, vėliau surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Apžiūrint įvykio vietą jokio pagalio nematė. Įvykio vietą apžiūrėjo pasišviesdamas prožektoriumi. Nuvyko į gretimą sodybą, kurios kieme, namo terasoje, rado vyrą ir moterį, kaip paaiškėjo S. ir G. B.. S. B. su G. B. paaiškino, kad prieš tai matė kaip pro jų namus pravažiavo sidabrinės spalvos "Audi" automobilis, kuris labai greitai apsisukęs, grįžo. Po to B. išgirdo kažkokius garsus, išėjo į kelią pasižiūrėti ir rado sumuštus abu kaimo gyventojus. Pabendravęs su B., iš karto nuvyko į ligoninę apklausti nukentėjusius. Paklausus, kas ir dėl ko juos sumušė, abu vieningai tvirtino, kad nežino, aiškino, kad jiems einant keliu, sustojo automobilis, iš kurio staigiai iššoko kažkiek asmenų ir juos sumušė. Negalėjo įvardinti, kiek asmenų juodu mušė. V. L. GMP automobilis išvežė į Kauno klinikas, o R. S. jie parsivežė į (duomenys neskelbtini) PK, kur apklausė dėl įvykio, jo parodymus užfiksavo apklausos protokole.

Liudytojas E. M. patvirtino, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" statybos darbų vadovu. Jo prižiūrimame statybos objekte apdailininku dirba V. M.. Objekte dirbo apie 10 statybininkų, juos matydavo kiekvieną rytą ir tikrai ant V. M. veido 2018 m. birželio mėnesį nematė jokių sužalojimų. Jei būtų buvusi kokia mėlynė prie akies, patinimas, kirstinė žaizda, tai tikrai būtų atkreipęs dėmesį ir greičiausiai paklausęs, kas jam atsitiko. Nei pats V. M., nei kas kitas kolektyve nekalbėjo, kad V. M. 2018 m. birželio 3d. savaitgalį būtų kažkas sumušęs. Nė vienas iš darbuotojų nieko nežinojo ir negirdėjo nei apie V. M. paties padarytą nusikaltimą, nei kad šio atžvilgiu kažkas kažką būtų padaręs.

Be aptartų įrodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti teisme ištirti duomenys:

2018-07-17 akistaton suvesti liudytojai G. B., S. B. ir M. R. liko prie savo parodymų, kuriuos davė apklausų metu, ką patvirtina akistatų protokolai (1 t., b.l. 121-126).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018-06-04 apžiūrint (duomenys neskelbtini) kaime esančią įvykio vietą, ant kelio, 5 m atstumu nuo V. J. sodybos tvoros vartų, rastos į kraują panašios dėmės (1 t., b.l. 22-28).

2018-06-25 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateikti trijų pokalbių garso įrašai patvirtina, kad Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus centro informacinėje sistemoje 2018-06-03buvo užfiksuoti trys su aptariamu įvykiu susiję pranešimai: 22:09:22 val. užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 22:10:11 val. ir 22:13:25 val. užfiksuoti pranešimai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 3), kurie perklausyti ir aprašyti 2018-07-04 daiktų apžiūros protokole (3 t., b.l. 4-7).

Iš 2018-07-05 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, jog J. M. savanoriškai pateikė V. M. marškinėlius, kuriuos, anot jos, vyras vilkėjo 2018-06-03 prie ežero, kur buvo sumuštas (3 t., b.l. 11-12). Marškinėliai prijungti prie baudžiamosios bylos (3 t., b.l. 13-17).

2018-07-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad K. B. pateikė tyrėjams kūjį ir raktą, apie kuriuos davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b.l. 18-19), kurie apžiūros protokoluose apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti (3 t., b.l. 20-26). Iš 2018-07-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tyrimui pateikto ir apžiūrėto kūjo žmogaus kraujo nerasta, o nuo jo nuimti objektai nėra žmogaus plaukai, bet galimai augalinės kilmės pluoštas (3 t., b.l. 33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto 2018-07-11 išvadoje Nr. G631/2018(06) patvirtinama, kad R. S. buvo padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, muštinė žaizda pakaušio dešinėje, odos nubrozdinimai juosmens kairėje, kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, I ir II dantų iš kairės viršutiniame žandikaulyje nuskėlimas. Jie galėjo būti padaryti tiek kietu buku, tiek kietu turinčiu ribotą paviršių daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Daugiau tikimybės, kad muštinė žaizda pakaušio dešinėje padaryta suduodant smūgius kūju, kirviu. Poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimai juosmens kairėje, kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, I ir II dantų iš kairės viršutiniame žandikaulyje nuskėlimas, galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b.l. 51-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto 2018-07-11 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. L. buvo padaryti sužalojimai: kirstinė kairės pusės kaktos - viršugalvio žaizda, atviras įspaustinis kairio kaktikaulio lūžimas, galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniojo galvos smegenų pusrutulio srityje, kairės kaktinės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu, turinčiu ribotą paviršių daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje galėjo būti padarytas kietu buku daiktu; kirstinė kairės pusės kaktos - viršugalvio žaizda, atviras įspaustinis kairio kaktikaulio lūžimas, galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniojo galvos smegenų pusrutulio srityje, kairės kaktinės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kūju, tiek kirviu, galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Anot specialisto, mažai tikėtina, kad sužalojimai padaryti suduodant kumščiu bei griūvant ant lygaus paviršiaus; odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje galėjo būti padarytas tiek suduodant kūju, tiek kirviu, tiek ir griūnant bei atsitrenkiant į kietą paviršių - ir vienu trauminiu poveikiu. Kirstinė kairės pusės kaktos - viršugalvio žaizda, atviras įspaustinis kairio kaktikaulio lūžimas, galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniojo galvos smegenų pusrutulio srityje, kairės kaktinės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b.l. 56-57).

Visi aptarti nuosprendyje duomenys neginčijamai patvirtina, kad smūgius nukentėjusiems sudavė ir kūno sužalojimus jiems padarė ne koks kitas asmuo, o būtent kaltinamasis V. M.. Šias teismo nustatytas aplinkybes patvirtina ne tik pats kaltinamasis V. M., bet ir kiti teisme apklausti įvykio vietoje buvę asmenys. Teismas, įvertinęs visumą aptartų duomenų, daro išvadą, jog V. M., būdamas piktas dėl dar dienos metu prie (duomenys neskelbtini) ežero kilusio konflikto ir grumtynių su nukentėjusiaisiais bei B., jausdamasis nukentėjęs, pasikvietęs grupę jam pažįstamų ar giminyste susijusių asmenų, atvyko automobiliu į (duomenys neskelbtini) kaimą pas B. ne tikslu draugiškai pasikalbėti su jais, o keršto tikslais. Tą aplinkybę patvirtina tai, jog jis, žinodamas, jog B.ubneliai sodyboje yra ne vieni, o su nukentėjusiais - keturiese, pasikvietė kartu važiuoti ne tik automobilio, kuriuo buvo vežamas, vairuotoją, bet ir jo draugą bei savo giminaitį. Net jei ir tikėti V. M. bei su juo kartu atvažiavusiais asmenimis, kad pamatę atvykusius keturis asmenis, B. bei nukentėjusieji pasiėmė įrankius, galinčius sužaloti kūną, akivaizdu, jog tai matydamas V. M. savo nusikalstamų tikslų neatsisakė. Priešingai, matydamas išėjusius iš savo sodybos G. ir S. B., V. L. bei R. S., V. M. savo nusikalstamų tikslų neatsisakė, o liepė automobilį vairavusiam K. B. sustoti. Sustabdžius automobilį, jis pasiėmė raktą automobilio ratams atsukti būtent tam, kad panaudoti jį žalojimo tikslu, tačiau jo nepanaudojo tik dėl to, kad šį raktą iš jo atėmė S. B.. Jis toliau konfliktavo tiek iš savo sodybos atėjusiais G. B., S. B., bet ir V. L. ir R. S.. Šio konflikto eigoje V. M. mediniu daiktu sudavė smūgius V. L. ir R. S. į galvas, taip padarydamas jiems kaltinime nurodytus kūno sužalojimus – V. L. sunkų sužalojimą, o R. S. – nežymų. Teismas netiki ir nesivadovauja V. M. teiginiais teisme, kad jis tokius veiksmus atliko gindamasis, nes tokių aplinkybių nepatvirtina nei vienas iš teisme apklaustų asmenų, todėl teismas V. M. tokius parodymus vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę. Byloje ištirti duomenys jokiu būdu nepatvirtina, kad V. L. bei R. S. atliko kokius tai tyčinius veiksmus, kuriais bandė ar siekė sužaloti V. M. jų pokalbio (duomenys neskelbtini) kaime metu. Tai, kad jie galimai laikė rankose medinius daiktus (ką, patvirtina M. R., K. B., L. B., tačiau neigia nukentėjusieji ir G. bei S. B., o šių prieštaravimų tiek tyrimo metu, tiek teisme negalima buvo pašalinti), jokiu būdu nepatvirtina, jog nukentėjusieji bandė tais daiktais suduoti V. M., o pastarasis, atėmęs iš V. L. medinę pliauską ir jausdamas galimą grėsmę sveikatai, sudavė abiems nukentėjusiems. Teismas tokiais kaltinamojo teiginiais netiki ir nesivadovauja, nes jų nepatvirtina ne tik nukentėję asmenys bei B., bet ir kartu su V. M. atvykę asmenys. Net pats kaltinamasis nurodė, jog jam su nukentėjusiaisiais besiginčijant, prasidėjo stumdymasis tarp jo ir S. su L., po ko V. M. ištraukė iš V. L. rankos jo turėtą pliauską – kulbę, trenkė ta pliauska jam į galvą ir R. S. nukrito. Tuomet V. L. ėmė į jį kabintis rankomis, jiedu susikibo ir abu parkrito. Jau gulėdamas ant V. L., grumtynių metu, jis ta pačia pliauska trenkė per galvą ir V. L.. Akivaizdu, jog tuo metu, kai jis sudavė R. S. bei V. L., jokios grėsmės V. M. sveikatai bei gyvybei nebuvo, įrankį kūnui sužaloti jis jau turėjo savo rankose, tad juo suduoti tariamos gynybos tikslu nukentėjusiems bei juos sužaloti, nebuvo jokio pagrindo.

Teismas tiki M. R., K. B. ir L. B. bei paties V. M. parodymų dalimi, kad nukentėjusieji bei B. turėjo rankose kūjį, kirvį, pagalius, nes šie liudytojai buvo visiškai blaivi, nėra nustatyta kokių tai objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad jie apie šią aplinkybę galėjo meluoti, iš esmės jokių prieštaravimų tarp šių asmenų ir kaltinamojo parodymų dėl įrankių buvimo nėra.

Teismas vadovaujasi šių asmenų teiginiais apie įrankius, kuriuos turėjo nukentėjusieji ir B. dar ir dėl to, kad nukentėjusiosios pusės parodymų nuoseklumas yra kur kas mažesnis. Nukentėjusiųjų V. L. bei R. S. parodymai aplamai nenuoseklūs, o G. B. ir S. B. labai panašiai nurodė tik aplinkybes, iš esmės atitinkančias kaltinamojo V. M., M. R., L. B. ir K. B. parodymus ta prasme, kad jie labai panašiai nurodė automobiliu atvykusių asmenų veiksmus, o būtent – kad V. M. pro S. B. prabėgo link V. L. ir R. S.; kad M. R. buvo arčiau G. B., tuo tarpu kiti vaikinai liko prie S. B. ir į įvykius nesikišo; kad K. B. jiems pasakė, kad jis tik atvežė V. M. ir į įvykius nesikišo, agresijos jokios nerodė; kad B. pamatė gulinčius V. L. ir R. S. jau sužalotus, o nuo jų nueidinėjo tik V. M., o M. R. ėjo kiek atokiau; kad M. R. visą laiką prie sužalojimų padarymą buvo su G. B. ir pan. Taigi, iš šių parodymų galima daryti tą pačią išvadą, kaip ir iš V. M., K. B., L. B. ir M. R. parodymų – kad V. L. ir R. S. sužalojo būtent V. M.. Bendra visų šių asmenų prodymuose ir tai, kad jie visi sužalojimo momento nematę, o kai jau pamatė sužalotuosius gulinčius – nuo jų nueidinėjo tik V. M.. Todėl neabejotina, jog sužalojimus nukentėjusiesiems padarė V. M..

Patys nukentėjusieji šioje byloje davė labai prieštaringus parodymus. R. S. dviejų pirmųjų apklausų metu teigė, kad jis tiesiog ėjo kaimo keliu su V. L., nei iš šio nei iš to prie jų sustojo automobilis, iš kurio išlipę nepažįstami asmenys be jokios priežasties juos sumušė ir išvažiavo, negali net tiksliai pasakyti keli asmenys jį mušė. Šiuose parodymuose jis nieko nenurodė apie dienos meto įvykius prie ežero, ten dalyvavusius asmenis – kaltinamąjį, jo šeimą, B. ir t.t. Tik trečią kartą apklaustas R. S. jau tiksliau nurodė dienos įvykius, tačiau ir toliau laikėsi versijos, kurią neigia kaltinamasis, automobiliu važiavę liudytojai ir patys B. – neva jis su V. L. tik dviese išėjo iš B. sodybos ir juos užpuolė netikėtai automobiliu atvykę nežinomi asmenys, sumušė už nieką ir pan.

Apklaustas V. L. pirmos apklausos metu parodė visiškai neįtikėtinas aplinkybes, kurių niekas nepatvirtino - kad jį sumušė G. B. brolis L. B., automobiliu atvykęs su G. B.. Šia apklausa negalima vadovautis pirmiausia dėl to, jog apklausa buvo atlikta gydymo įstaigoje, praėjus mažai laiko po sunkios V. L. galvos traumos ir operacijos. Papildomai, po mėnesio apklaustas liudytoju V. L. jau parodė panašiai kaip ir R. S. – papasakojo apie dienos įvykius prie ežero ir nurodė, kad jam einant dviese R. S. iš B. sodybos vakare į (duomenys neskelbtini) kaimą, juodu sumušė iš pravažiuojančio automobilio išlipę asmenys.

Nukentėjusiųjų bei G. ir S. B. parodymais dėl kirvio, kulbės, pagalio, kūjo neturėjimo teismas netiki ir nesivadovauja, kadangi, kaip minėta, jų parodymuose nebuvo nuoseklumo. V. L. ir R. S. aplamai įvykio aplinkybių negalėjo tiksliai nupasakoti. G. ir S. B. duodami parodymus, net neprisiminė automobiliu atvykusių asmenų skaičiaus - nurodė didesnį atvykusių asmenų skaičių – ne keturis, o penkis, skirtingai aiškino konflikto prie ežero kilimo aplinkybes. Teismas tai paaiškina ne tik dideliu alkoholio kiekio suvartojimu, bet G. B. ir S. B. siekiu kiek apsunkinti kaltinamojo atsakomybę, kadangi jų santykiai šiuo metu yra priešiški, bei siekiu pateisinti savo elgesį. Neįtikėtina, kad matydami ateinančius link jų sodybos keturis jaunus ir stiprius vyrus(trys iš kurių buvo visiškai blaivūs), tarp kurių buvo prieš tai su jais konflikte dalyvavęs V. M., akivaizdžiai atvykęs nedraugiškais kėslais, iš savo sodybos aiškintis su atvykusiais jie išėjo plikomis rankomis. Juo labiau, kai tarp jų keturių viena buvo moteris ir visi keturi buvo stipriai apgirtę. Tokias teismo išvadas sustiprina ir ta aplinkybė, kad nei vieno iš įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai nepatvirtina, kad būtent automobiliu atvykę asmenys turėjo kokius tai įrankius, skirtus žalojimui (išskyrus V. M. turėtą raktą), o įvykio vietoje, jau po įvykio, liudytojai matė medinę kulbę (pagalį), kuria, pagal apklaustųjų parodymus, ir buvo padaryti sužalojimai. Akivaizdu, kad tokio įrankio, kaip ir kirvio, kūjo, pagalio, iš (duomenys neskelbtini) miesto atvykę automobiliu asmenys neatsivežė, o tokia kulbė, kaip ir kūjis, kirvis, pagalys, galėjo būti tik kaimo sodyboje, kurioje ir gyveno B.. B. bei nukentėjusiųjų teiginiais, kad jie neturėjo jokių įrankių, negalima tikėti dar ir dėl to, jog jie tą dieną buvo gausiai vartoję alkoholį.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog B. su nukentėjusiaisiais nuo savo sodybos iki susitikimo su atvykusiais automobiliu asmenimis ėjo nešini kirviu, kūju, mediniais įrankiais – pagaliu ir kulbe, tačiau ne siekdami jais sužaloti atvykusius asmenis, o turėdami tikslą, esant poreikiui, nuo jų gintis. Tai patvirtina ir nustatytos aplinkybės, kad šių įrankių jie prieš V. M. bei jo draugus nepanaudojo iš karto muštynių tikslu, o tik laikė juos rankose. Todėl nebuvo būtinybės veikti kaltinamajam būtinosios ginties sąlygomis, t. y. sužaloti nukentėjusiuosius besiginant nuo kokių tai jų neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 28 straipsnį, kaip būtinąją gintį ar jos ribų peržengimą, nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. nesant tiesioginės grėsmės iš nukentėjusiųjų pusės V. M. ar su juo atvykusių asmenų sveikatai ir gyvybei, pastarajam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo panaudoti smurtą V. L. ir R. S. atžvilgiu, juos sužaloti. Tokių įrankių laikymas rankose, nors ir nebandant jais suduoti, pripažintinas tik kaip provokuojantis ir rizikingas nukentėjusių asmenų elgesys, kuris, nagrinėjamu atveju, laikytinas LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis V. M. būtent tai ir mėgino paaiškinti teismui, motyvuodamas kodėl ėmėsi smurto veiksmų prieš abu nukentėjusiuosius, kadangi jie buvo abu apsiginklavę, o iš kartu atvykusių asmenų paramos jis nesulaukė, liko vienas prieš du asmenis. Todėl, nors ir klysdamas, situaciją įvertino kaip sau pavojingą.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad V. M. iš esmės savo kaltę pilnai pripažino ir dėl padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reziumuojant tai, ką čia aptariau, manau, kad B. ir nukentėjusiųjų parodymai nesutampa ir tarpusavyje, ir su automobilio ekipažo parodymais ne dėl patirtų traumų ar girtumo, o būtent todėl, kad jie vengia pripažinti, jog toje situacijoje patys elgėsi pernelyg agresyviai, tuo patys įtakojo V. M. veiksmus. Būtent tai ir iliustruoja nukentėjusiųjų pradinis nenoras pasakoti dienos įvykius prie ežero, nenoras pasakyti, kad juos mušusį asmenį jie jau pažinojo, nenoras pripažinti, kad jie ne šiaip sau ėjo kaimo keliu į gretimą kaimą, o ėjo kartu su B., jau žinodami, kad bus vienoks ar kitoks konfliktas. Manau, kad būtent šią aplinkybę ir patvirtino liudytojos J. Ž. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodyta jos motinos R. J. išgirsta B. frazė „sakysim, kad atsitrenkė į akmenis“.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad kaltinamasis atlygino žalą nukentėjusiajam V. L., kuris tyrimo metu reiškė 7000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o teisme ją sumažino iki 4000 Eur, taip pat nurodė, kad dalį prašomo priteisti civilinio ieškinio jam kaltininkas padengė – atlygino 1000 Eur žalą, o dėl kitos dalies – 3000 Eur žalos atlyginimo jiedu susitarė, kad ji bus atlyginta vėliau. Kadangi nukentėjęs ir kaltininkas su ieškinio dydžiu sutinka, o teismo nuomone dėl patirtų sužalojimų, nedarbingumo V. L. patyrė neturtinę žalą, kuri tikrai nėra per didelė, iš V. M. V. L. priteistinas 3000 Eur civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis yra pakankamai aiškiai nustatyta, jog nukentėjusysis kaltininko veiksmais buvo sunkiai sužalotas, jo būklė buvo pavojinga gyvybei, jis buvo ilgai gydomas, patyrė galvos operaciją ir kitas medicinines procedūras, kurios jam sukėlė skausmą, išgyvenimus ir nepatogumus. Be to, kaip nurodė ir pats V. L., jo sveikata dėl šio sužalojimo pablogėjo, yra liekamųjų reiškinių. Todėl V. L. padaryta neturtinė žala yra pakankamai aiškiai įrodyta, o dydis, o juo labiau sumažintas, yra parinktas protingai ir teisingai, ieškinys įrodytas ir priteistinas pilnai.

Taip pat šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2311,73 Eur ieškinį dėl nukentėjusiųjų V. L. ir R. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Ši žala yra objektyviai nustatyta, patvirtinta pateiktais dokumentais ir, kadangi nustatyta, kad sužalojimus abiem nukentėjusiesiems padarė V. M., tai jis privalo šią žalą atlyginti. Šis ieškinys pilnai priteistinas iš V. M..

V. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas jo apsvaigimas nuo alkoholio, kas, teismo nuomone, neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui(BK 60 str. 1d. 9p.).

Kaip matyti iš byloje nustatytų ir aptartų duomenų, kaltinamasis V. M., būdamas asmeniškai supykęs ant G. B., S. B., V. L. ir R. S. dėl dieną prie ežero įvykusio konflikto ir jų tarpusavio grumtynių, tą patį vėlų vakarą su dar trimis asmenimis atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, turėdamas tikslą atkeršyti tariamiems jo skriaudikams, elgėsi įžūliai. Vėliu paros metu, pažeisdamas viešąją tvarką – sukeldamas triukšmą, sutrikdydamas ne tik nukentėjusiųjų, B., bei jų kaimynų rimtį ir viešąją tvarką, jis panaudojo smurtą prieš V. L. ir R. S. dėl chuliganiškų paskatų - sudavė jiems abiems į galvas smūgius, padarė abiems jiems sužalojimus, R. S. – nežymų sveikatos sutrikdymą, o V. L. – sunkų sveikatos sutrikdymą. Pasirinktas veikimo būdas buvo aiškiai pažeidžiantis viešąją tvarką ir įžūlus, vyko viešoje viešoje vietoje, aplinkiniams žmonėms jau rengiantis poilsiui, prie kitiems asmenims priklausančios sodybos. Šiais veiksmais kaltinamasis aiškiai pažeidė viešąją tvarką, išgąsdino sodyboje buvusias ir su įvykiu visiškai nesusijusias R. J., J. Ž. ir A. V.. Dėl jo veiksmų buvo iškviesta GMP, policija, aiškiai sutrikdyta pašalinių asmenų rimtis toje vietovėje. Sprendžiant pagal V. M. veiksmus, jų kryptingumą, pagal jo ankstesnį teistumą ir gyvenimišką patirtį, jis turėjo ir galėjo suvokti, kad savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką, tačiau jis kryptingai veikė savo pasirinktu būdu. Tai rodo, kad viešosios tvarkos pažeidimo atžvilgiu jis veikė tyčia – numatė ar bent aiškiai galėjo numatyti, kad savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką. Tačiau tokios pasekmės jį tenkino arba jis buvo joms abejingas. Taigi, dar iki smurtinių veiksmų kaltinamasis veikė chuliganiškai, tad jo veika atitinka BK 284 straipsnyje numatytos veikos požymius. Būtent dėl šios priežasties jo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Vykdydamas šią nusikalstamą veiką, V. M. tais pačiais veiksmais padarė R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikoma, kad viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis apima nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą tais pačiais veiksmais, į tai nurodo ir BK 284 str. 1 d. sankcija, kuri yra griežtesnė nei BK 140 str. 1 d. sankcija. Todėl V. M. veiksmai pažeidžiant viešąją tvarką ir sužalojant R. S., kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika - viešosios tvarkos pažeidimas, pagal LR BK 284 str. 1 d. V. M. veiksmai, kuriais sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas V. L., jau išeina už BK 284 str. 1 d. nusikaltimo sudėties ribų ir kvalifikuojami kaip atskira nusikalstama veika – pagal faktiškai sukeltas pasekmes. Teismo medicininio tyrimo metu nustatyta, kad dėl sunkios galvos traumos V. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šios veikos V. M. veiksmai kvalifikuotini ir pagal LR BK 135 str. Ši veika turi vieną kvalifikuojantį požymį –chuliganiškas paskatas, todėl veika kvalifikuotina ir pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos vienu metu, tais pačiais veiksmais ir turint vieningą tyčią, nėra abejonės, kad tai yra idealioji nusikaltimų sutaptis ir kaltinamojo V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Teismas kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintiems asmenims skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurio šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatytos kokios tai išimtinės aplinkybės, leidžiančios teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šis BK straipsnis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

Kaltinamasis V. M. Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turi vaikų, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" apdailininku, darbovietėje charakterizuojamas gerai, buvo jau teistas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2012-12-12, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, bet teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų įvykio metu neturėjo, priklausomybių ir psichiatrijos įskaitose neįrašytas.

Kaltinamojo viena iš padarytų veikų - nusikalstama veika numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Kaip matyti iš aptartų duomenų, V. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šią aplinkybę teismas pripažįsta atsakomybę sunkinančia. Nors byloje nustatytos net trys kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai nesudaro pagrindo taikyti teisiamajam BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas bei BK 75 straipsnį – atidėti paskirtos bausmės vykdymą, taikyti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta įstatyme, ar taikyti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei mažiausia įstatyme, už kurį teisiamas V. M., numatyta bausmė. Atsižvelgęs į visas šiame aptartas aplinkybes, kaltininko teigiamą charakteristiką, tai, jog jis turi šeimą, mažamečių vaikų, teismas randa galimybę taikyti V. M. tik minimalią įstatyme (BK 135 straipsnio 2 dalies 8p.) numatytą laisvės atėmimo bausmę, dėl tų pačių priežasčių ir taikant jam minimalią BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jas subendrinant apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1d., 2 dalies, 5 dalies 1 punkto, 2 punkto pagrindu, nes, teismo įsitikinimu, tik tokia bausmės rūšis atitinka padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitus BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301-308 straipsniais, teisėjas

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., ir paskirti jam bausmes:

- už veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d. – 3(tris) mėnesius laisvės atėmimo;

- už veiką numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p. – 2(du) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p., 2 p., subendrinti šias paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, bei paskirti V. M. galutinę 2(dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2018-07-03 iki 2018-08-03.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas 2018-08-03 Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtas kardomąsias priemones - 2000 Eur užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti su nustatytais įpareigojimais (3 t., b.l. 157-160), o nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjam pradėjus vykdyti bausmę, šias kardomąsias priemones panaikinti, gražinant jį įmokėjusiam asmeniui užstatą, įmokėtą į LR Generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas.

Priteisti iš V. M.:

- nukentėjusiajam V. L. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- LR Valstybinei ligonių kasai Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 2311,73 (dviejų tūkstančių trijų šimtų vienuolikos Eur 73 centų) ieškinį nukentėjusiųjų V. L. ir R. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Palikti iki civilinių ieškinių atlyginimo 2018-10-01 Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtą ir 2019-03-19 Kauno apygardos teismo nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. M. turtui – 1/6 daliai žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), o ieškinius atlyginus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. V. M. marškinėliai, saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (3 t., b.l. 58-59,60) – gražintini V. M.;

2. Liudytojo K. B. pateiktas kūjis ir raktas, saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (3 t., b.l. 58-59,60) – gražintini K. B.;

3. Nuo kūjo nuimti objektai biologiniam tyrimui, saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (3 t., b.l. 58-59,60) – sunaikintini;

4. Nukentėjusiojo R. S. seilių pavyzdys DNR tyrimui, perduotas saugoti Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (3 t., b.l. 58-59,60) – sunaikintinas;

5. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-07-04 daiktų apžiūros protokolo (3 t., b.l. 4-7) priedas) – gražintina Kauno apygardos prokuratūrai;

6. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-07-17 akistatos protokolo (3 t., b.l. 123-126) priedas) - gražintina Kauno apygardos prokuratūrai;

7. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-07-17 akistatos protokolo (3 t., b.l. 127-129) priedas) - gražintina Kauno apygardos prokuratūrai;

8. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-07-17 akistatos protokolo (1 t., b.l. 121-123) priedas) - gražintina Kauno apygardos prokuratūrai;

9. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-07-17 akistatos protokolo (1 t., b.l. 124-126) priedas) - gražintina Kauno apygardos prokuratūrai;

10. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-07-02 G. B. apklausos protokolo (1 t., b.l. 95-99) priedas) - gražintina Kauno apygardos prokuratūrai;

11. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-07-02 S. B. apklausos protokolo (1 t., b.l. 106-109) priedas) - gražintina Kauno apygardos prokuratūrai;

12. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-07-03 V. M. apklausos protokolo (3 t., b.l. 118-122) priedas) - gražintina Kauno apygardos prokuratūrai;

13. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-07-03 įtariamojo V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (3 t., b.l. 137-138) priedas) - gražintina Kauno apygardos prokuratūrai;

14. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-08-14 apžiūros protokolo (2 t., b.l. 149-151) priedas) - gražintina Kauno apygardos prokuratūrai;

15. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-07-10 pažymos Nr. 52-IL-5766 (2 t.,b.l. 79) priedas) - gražintina Kauno apygardos prokuratūrai;

16. Informacinė laikmena - kompaktinis diskas (2018-07-10 pažymos Nr. 52-IL-5767 (2 t.,b.l. 62) priedas - gražintina Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas