Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-03 · Administracinė byla Nr. I-3958-535/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
I-3958-535/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02124-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
M. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3958-535/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02124-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Pareiškėjas paaiškina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN jis už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą buvo gavęs nuobaudą - perkėlimą į drausmės grupę. Šią nuobaudą atliko drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 9D (laikotarpio, kuriuo pareiškėjas buvo laikomas šioje patalpoje skunde nenurodė). Pareiškėjo teigimu, jo buvimo drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 9D laikotarpiu šioje patalpoje trūko natūralaus bei dirbtinio apšvietimo, įrengti šviestuvai buvo netvarkingi, kas jam sukėlė nepatogumus, dėl ko patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 2 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 5-8) nurodo, kad visos Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosios patalpos (tame tarpe ir drausmės grupės gyvenamoji patalpa Nr. 9D) įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Pabrėžia, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.

Drausmės grupės gyvenamoje patalpoje Nr. 9D įrengtas tvarkingas langas, užtikrinantis natūralų patalpos apšvietimą. Nuteistieji turi galimybę prasidaryti langą, vėdinti patalpą. Drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje įrengtas tiek dieninis, tiek naktinis elektros apšvietimas.

Pareiškėjas argumentus, kad įrengti šviestuvai buvo netvarkingi, grindžia savo subjektyviais, abstrakčiais pamąstymais, nepateikdamas jokių jo žodžius patvirtinančių duomenų.

Paaiškina, kad Vilniaus PN patalpų būklė visų pirma priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose (ypatingai drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose), netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sąmoningai blogina patalpų būklę, tame tarpe nuolatos gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją (bandydami neteisėtai pasidaryti vandens kaitintuvus), gadina kitą gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija įvairiais būdais kovoja su šiais reiškiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau šalina atsirandančius trūkumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos būtų geriausios būklės.

Pabrėžia, kad pareiškėjas M. J. ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo) drausmės grupės gyvenamoje patalpoje. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, apšvietimo trūkumo Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 9D.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-01-09 iki 2019-06-04 pareiškėjas M. J. atliko jam paskirtą nuobaudą ir buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 9D (b. l. 14-15, 16).

Taisyklių 13.7. p. nustatyta, kad „Gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens lygaus paviršiaus plieninius strypus (taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas). Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje‘; 13.8 p. nustato, jog „Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas“.

Atsakovės atstovas Vilniaus PN pateikė paaiškinimus, kad drausmės grupės gyvenamoje patalpoje Nr. 9D įrengtas tvarkingas langas, užtikrinantis natūralų patalpos apšvietimą. Nuteistieji turi galimybę prasidaryti langą, vėdinti patalpą. Drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje įrengtas tiek dieninis, tiek naktinis elektros apšvietimas.

Vilniaus PN pateiktoje pareiškėjo asmens bylos kopijoje (b. l. 11-17) nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN veiklą prižiūrinčias institucijas dėl jo laikymo sąlygų ar dėl šios įstaigos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nereaguojant į pareiškėjo skundus bei prašymus. Byloje pateiktas Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019-07-03 pažyma Nr. 14-2463 patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-09 iki 2019-06-21 į Vilniaus PN Turto valdymo skyrių su skundais, prašymais (pareiškimais) dėl netinkamų drausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose, bendro naudojimo patalpose (dušo patalpose, tualetų patalpose, pasivaikščiojimo kiemuose ir kt.) netinkamo inventoriaus, pareigūnų iškvietimo mygtukų gedimų, ir švietimo, patalpų temperatūros, gyvenamųjų patalpų santykinės oro drėgmės, blogos ventiliacijos, pelėsio, higienos priemonių neišdavimo, skalbimo paslaugų nesuteikimo – nesikreipė (b. l. 18).

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl šviesos ir jos įrengimo reikalavimų pažeidimų laikytini abstrakčiais, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti Vilniaus PN administracijai. Taip pat ypač reikšminga šiuo atveju faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais, susijusiais su higienos normų reikalavimų pažeidimais. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namai, žinodami apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas nesikreipė ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris yra kompetentingas atlikti higienos normų reikalavimų laikymosi operatyvinius patikrinimus. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentas dėl patalpų įrengimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus PN laikėsi Taisyklių reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaJūratė Gaidytė-Lavrinovič