Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui R. Jurkevičiui, advokatams N. Kuznecovui ir A. Palamarčuk, nukentėjusiesiems I. S., E. M., L. G., S. N., V. Ž., V. J., V. K., specialistei R. Miliūnaitei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) prezidentu, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus dėl jų veiklos, o būtent:

S. V. laikotarpiu nuo 2008-12-02 iki 2009-05-28, siekdamas išreikšti nepagarbą teismui, parašė ir įvairioms valstybinėms bei kitoms institucijoms nusiuntė bei tokiu būdu paskleidė plačiam asmenų ratui, 6 raštus, kuriuose užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teisėjus dėl jų veiklos:

- 2009-05-04 rašte „Dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai V. J.“, adresuotame Lietuvos teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Akmenės rajono apylinkės teismo pirmininkui, parašė: „<...> balzakišką amžių perkopusi teisėja teisingumą pritaiko kaip vibratorių, užsiimant profesine masturbacija, procesinės kamasutros svaigulyje sadomazochistiniam-nekrofiliniam orgazmui pasiekti <...>“;

- 2009-05-13 rašte „Dėl drausmės bylos iškėlimo Utenos rajono apylinkės teismo teisėjai I. S.“, adresuotame Lietuvos teisėjų tarybai, Utenos rajono apylinkės teismo pirmininkui, Panevėžio apygardos teismui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, parašė: <...> „nė cento jiems, nes patikėkite, dauguma teisėjų dirbtų ir už minimumą, nes „pasidaro“ pinigų ir taip, - aš dirbau teisėju ir žinau <...>“;

- 2009-05-15 rašte „Dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui V. K.“, adresuotame Lietuvos teisėjų tarybai, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, dienraščiams „Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“ ir „Respublika“ parašė: „Skandalingai pagarsėjęs teisėjas V. K., mano nuomone, akivaizdžiai matosi, kad kai kurie teisėjai teisingumą naudoja kaip „guminę lėlę“ savo profesinės masturbacijos patenkinimui ir tokiems teisėjams turi būti duotas atkirtis; „kad šis teisėjas turi problemų – tai faktas“; „šalin tokius teisėjus, kaip V. K.“; taip pat pavadino teisėją V. K. „procesiniu reindžeriu“;

- 2009-05-18 rašte „Dėl drausmės bylos iškėlimo Utenos rajono apylinkės teismo pirmininkui ir šio teismo teisėjui E. M.“, adresuotame Lietuvos teisėjų tarybai ir Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, parašė: „<...> kvaili teisėjai priima kvailas nutartis <...>“;

- 2009-05-26 rašte „Dėl drausmės bylos iškėlimo V. J. ir neatsakingo biudžeto lėšų švaistymo“, adresuotame Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, Lietuvos teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Šiaulių apygardos teismui, parašė: „laukiu reakcijos iš visų adresatų ir pridedu įrodymus, patvirtinančius kai kurių teisėjų profesinę masturbaciją sunkmečio laikotarpiu <...>“.

Šiais veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str.

2008-12-02 asociacijos „Nacionalinio teisėjų drausminės atsakomybės centro“ prezidento S. V. prašyme adresuotame Lietuvos Respublikos Prezidentui, LR Seimo Pirmininkui, Kauno m. apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Teisėjų tarybai, Nacionalinei teismų administracijai, žiniasklaidos priemonėms: „Respublika“, „Vakaro žinios“, „Lietuvos žinios“, „Kauno diena“, „Klaipėda“ teigiama, kad „<...> Gerbiami teisėjai, - liaukitės skleisti melą apie neva nenorą eiti teisėjauti ir, kažkokį mistinį bėgimą iš teisėjo darbo. Tokią mistiką labai mėgsta skleisti p. L. G., teisėjų tarybos pirmininkė ir tas daroma, dar siekiant papildomai gauti daugiau lėšų iš vargano valstybės biudžeto mokėti teisėjams algą. <...>“ (1 t., b.l. 29).

2009-05-28 asociacijos „Nacionalinio teisėjų drausminės atsakomybės centro“ prezidento S. V. rašte „dėl drausmės bylos iškėlimo Klaipėdos m. apylinkės teismo pirmininkei“ adresuotam Teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei teigiama, kad „<...> manau, kad chamei su mantija – ne vieta užimti garbingą teismo pirmininko vietą <...>“ (1 t., b.l. 28).

2009-03-27 asociacijos „Nacionalinio teisėjų drausminės atsakomybės centro“ prezidento S. V. skunde Nr. ŠL-2-7 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Šiaulių rajono apylinkės teismo pirmininkės atžvilgiu...“ adresuotam Lietuvos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo pirmininkui, Lietuvos Teisėjų tarybai ir Nacionalinei teismų administracijai teigiama, kad „<...> mano nuomone, minėtos formos ir turinio nutartį gali priimti tik asmuo, esantis stipraus alkoholio ar narkotinio apsvaigimo būsenoje <...>“ (1 t., b.l. 21).

Lietuvių kalbos ekspertizėje Nr. E-12-03 nurodyta, kad byloje esantys raštai (skundai) pagal formą priskirtini administraciniam stiliui. Išnagrinėjus pateiktus raštus pagal raiškos atitikties administracinio stiliaus raštams kriterijus, matyti, kad į oficialius raštus gausiai įterpiama nepadorių frazių, kurios apskritai yra šiurkštus ne tik administracinio stiliaus, bet ir viešosios komunikacijos normų pažeidimas, įžeidžia ir žemina asmenis, kuriems jos taikomos, todėl galima teigti, kad raiškos priemonės autoriaus pasirinktos neadekvačiai. Neadekvačiu raiškos priemonių pasirinkimu ir vartojimu S. V. raštuose reiškiama: a) nepagarba atskiriems žmonėms, atstovaujantiems teismų sistemai, b) nepagarba adresatams, kuriems išsiuntinėti raštai ir kurie priversti juos skaityti, c) nepagarba visam teismui kaip valstybės teisingumo vykdomajam institutui (plg.: dauguma teisėjų dirbtų ir už minimumą, nes „pasidaro“ pinigų ir taip; dirbti teisėjais daugumoje atvejų einama ne vykdyti teisingumo, o gauti kuo daugiau kyšių), taip pat ir šio valstybės instituto diskreditavimas visuomenės akyse (skleidžiant raštus žiniasklaidos priemonėse) (3 t., b.l. 71-78).

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos (BK 232 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-385/2006) yra suformavęs praktiką, kad teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą (t. y. jo garbės ar orumo žeminimą) matė ar girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo. Įžeidime dalyvauja dvi pusės – kaltinamasis ir nukentėjusysis, kuomet kaltinamasis išsako žeminančius žodžius, o nukentėjusysis juos išgirsta. Tretysis asmuo gali būti bet koks kitas žmogus, išskyrus tą asmenį, kuris įžeidžia ir tą asmenį, kurį įžeidžia. Tretysis asmuo jokiu būdu nereiškia vieno pašalinio asmens, pašalinių žmonių, suvokusių įžeidimą gali būti neribotas skaičius. Jeigu apie nepagarbų atsiliepimą apie teisėją išgirsta bet koks pašalinis asmuo laikoma, kad įžeidimas padarytas viešai. Teismas nesutinka su advokato ir kaltinamojo motyvais, kad jeigu yra rašomas skundas institucijoms, kurios turi pareigą jį išnagrinėti, tai skundo išsiuntimas tokioms institucijoms nėra viešas skunde esančios informacijos paskelbimas. Tokiu motyvavimu advokatas ir kaltinamasis nepagrįstai susiaurina požymio „viešai“ turinį. Netgi rašydamas pagrįstą skundą institucijoms, kurios privalo jį išnagrinėti ir netgi gali nubausti teisėją, asmuo privalo laikyti etikos normų ir neįžeidinėti kitų asmenų. Priešingai teigiant susidarytų situacija, kuomet rašant skundus juose galima būtų nesilaikyti etikos reikalavimų. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad savo skundus kaltinamasis siuntė įvairioms institucijos: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Teisėjų tarybai, teismų pirmininkams, žiniasklaidos priemonėms. Byloje nustatyta, kad daugelio iš jų (tik laikraštis „Lietuvos žinios“ pranešė, kad S. V. skundų nėra gavęs) darbuotojai S. V. skundus yra gavę ir su jais susipažinę. Tai akivaizdžiai rodo, kad S. V. rašytuose skunduose esanti informacija buvo paskleista viešai.

Taikomame straipsnyje atsakomybė numatyta už teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą dėl jų veiklos. Tai sudėties požymis, apibūdinantis nukentėjusįjį. Šiame sudėties požymyje yra keli svarbūs aspektai, tai: teisėjo statusas, teisingumo vykdymas, teisėjo veikla. Visi šie aspektai yra susiję ir reguliuojami Teismų įstatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. ir Teismų įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Taigi, teisėjo veikla ir yra teisingumo vykdymas ir tai lemia teisėjo statusą. Teisingumo vykdymas yra administracinių, baudžiamųjų ir civilinių bylų nagrinėjimas. BK 232 str. nustato atsakomybę tik už viešą užgaulų pažeminimą teisėjo ar teismo, vykdančio teisingumą ir tik dėl teisingumo vykdymo veiklos. Kaip jau minėta, teisėjų veiklą reguliuoja Teismų įstatymas. Šis įstatymas numato teisėjo funkcijas, viena kurių, tačiau ne vienintelė, yra teisingumo vykdymas. Teismų įstatymas numato atskiras funkcijas teismų pirmininkams ar pavaduotojams, kurios priskiriamos prie administravimo, bet ne teisingumo vykdymo funkcijų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Teismų įstatymo 103 str. 1 d. „Vidinis teismo administravimas“, kurioje nurodyta, kad teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas yra teismo pareigūnai, kurie šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja teismo organizaciniam darbui. Be to, šis straipsnis yra Teismų įstatymo IV dalies „administravimas teismuose ir teismų savivalda“ XII skyriaus „administravimas teismuose“ pirmame skirsnyje „teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų įgaliojimai administravimo srityje“, kas irgi rodo, kad teismų pirmininkų įgaliojimai yra administravimo, bet ne teisingumo vykdymo įgaliojimai. Teismo nuomone, ne teisingumo vykdymas yra Teisėjų tarybos narių kompetencija, kurie savo veikloje bylų nenagrinėja, o sprendžia su teismų darbu susijusius klausimus (Teismų įstatymo 120 str.). Teismų sistemoje yra ir daugiau pilnai ar iš dalies iš teisėjų sudarytų institucijų, nesusijusių su teisingumo vykdymų, tai teisėjų garbės teismas, teisėjų etikos ir drausmės komisija, pretendentų į teisėjus egzaminų komisija, pretendentų į teisėjus atrankos komisija, nuolatinė teisėjų vertinimo komisija, tačiau šiuose institucijose dalyvaujančių teisėjų užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos šiose institucijose negali būti vertinamas kaip teisėjo ar teismo užgaulus pažeminimas dėl teisingumo vykdymo. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į BK 232 str. saugomas vertybes. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-385/2006).

Iš kaltinamojo akto matyti, kad S. V. rašė skundus dėl teisėjos V. Ž. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-318-291/2009, teisėjos V. J. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-609-672/2009, teisėjos I. S. nutarčių dėl „Skyrybų centro“ rašytų ieškinių, teisėjo V. K. nutarčių dėl „Skyrybų centro“ rašytų ieškinių, teisėjo E. M. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-879-567/2008, V. J. 2009-05-18 nutarties, taigi, dėl šių teisėjų nagrinėtų konkrečių bylų ir nutarčių jose, o tuo pačiu dėl šių teisėjų veiklos vykdant teisingumą. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad visus kaltinamajame akte nurodytus skundus jis rašė būdamas susirūpinęs dėl teismų autoriteto smukimo, būdamas paveiktas bendros neigiamos visuomenės nuomonės apie teismus, o rašydamas skundus veikė kaip asociacijos „Nacionalinis teisėjų drausminės atsakomybės centras“ prezidentas. Tokie parodymai yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Nors visi raštai yra rašyti ant asociacijos blanko ir pasirašyti kaltinamojo kaip asociacijos prezidento, tačiau visi jie rašyti dėl konkrečių civilinių bylų, kuriose ieškinius rašė „Skyrybų centras“. Pats kaltinamasis yra „Skyrybų centro“ vadovas. Tai leidžia teismui konstatuoti, kad skundai buvo rašyti siekiant išreikšti nepasitenkinimą dėl teisėjų priimtų konkrečių sprendimų su kaltinamojo įmone susijusiose bylose, tai yra dėl teisėjų teisingumo vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinimo trijuose epizoduose įstatymas pritaikytas netinkamai. Kaip jau minėta, BK 232 str. nustatyta atsakomybė už teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą tik jei jie vykdo teisingumą ir tik dėl jų veiklos. Tiek apklaustas teisme kaltinamasis, tiek nukentėjusiosios L. G. bei S. N. paaiškino, kad S. V. skundai, kuriuose jos buvo užgauliai pažemintos, nėra susiję su kokia nors konkrečia nukentėjusiųjų nagrinėta byla. Apklausta teisme S. N. paaiškino, kad S. V. skambino jai kaip teismo pirmininkei ir reiškė nepasitenkinimą Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo priimta nutartimi. Apklausta teisme L. G. paaiškino, kad ji nenagrinėjo jokių bylų, susijusių su S. V. vadovaujama įmone. Apie skundus ji žino kaip Teisėjų tarybos pirmininkė ir ji, kaip pirmininkė, gaudavo iš kitų institucijų skundus, kuriuose buvo užgauliai rašoma apie teisėjus. Taigi, nustačius, kad 2008-12-02, 2009-05-27 ir 2009-05-28 raštuose užgaulus teisėjų pažeminimas nėra susijęs su jų veikla vykdant teisingumą, šie epizodai iš kaltinimo šalinami.

S. V. yra kaltinamas tuo, kad rašydamas raštus įvairioms institucijoms apie teisingumą vykdančius teisėjus dėl jų veiklos, kai kuriomis frazėmis užgauliai pažemino teisėjus. Apklaustas teisme S. V. neigė užgauliai pažeminęs teisėjus. Savo raštais jis nieko įžeisti ar pažeminti nenorėjo. Tokie S. V. paaiškinimai yra paneigti byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiųjų ir liudytojo paaiškinimais, jo rašytų raštų turinio analize, specialistės išvada ir specialistės paaiškinimais. Apklausti teisme nukentėjusieji paaiškino, kad S. V. rašytų raštų turinys juos įžeidė ir pažemino. Taip pat S. V. raštų turinį įvertino specialistė. Tokio savo vertinimo motyvus specialistė motyvavo akte ir patvirtino apklausta teisme. Teismui nekyla nei menkiausių abejonių specialistės išvada ir jos vertinimais, išvada yra aiški ir motyvuota. Be specialistės išvados ir nukentėjusiųjų parodymų teismas ir pats išanalizavo raštų turinį ir kaltinamajame akte nurodytas frazes vertina kaip užgaulias ir žeminančias.

Apklaustas teisme kaltinamasis teigė, kad visuose raštuose rašytos frazės, kurios inkriminuotos kaltinamajame akte, yra parašytos ne apie konkrečius teisėjus, o bendrąja prasme, kad tokių atvejų pasitaiko. Teismas tokius S. V. paaiškinimus vertina kaip neteisingus. Nei vienas iš šešių analizuojamų skundų nėra susijęs su bendra situacija teismų sistemoje ar kokiais nors kitais bendrais dalykais. Visi nagrinėjami skundai yra kilę iš konkrečių civilinių bylų nagrinėjimo ir sprendimų jose. Netgi pačiuose skunduose yra nurodyti konkrečių civilinių bylų numeriai, kuriose priimtais sprendimais kaltinamasis yra nepatenkintas. Taip pat visi skundai yra susiję su konkrečiais teisėjais. Kaip pvz. 2009-05-04 skundas yra pavadintas „dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai V. J.“, 2009-05-15 raštas pavadintas „dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui V. K.“. Skunduose dėstomas tas pats klausimas, kad teisėjai nepriima „Skyrybų centro“ ruoštų procesinių dokumentų ir visas skunduose esantys pasipiktinimas yra kilęs iš šio klausimo. Todėl analizuojami skundai vertintini ne kaip bendro pobūdžio siekis atskleisti teismuose esančias problemas, o kaip kryptingas su konkrečiais įvykiais ir konkrečiais teisėjais susijęs užgaulus pažeminimas. Tokios išvados nepaneigia bandymas skunduose prisidengti kitų asmenų neva pasakytais žodžiais (2009-05-04 skunde bandymas prisidengti A. A.), arba bandymas manipuliuoti, kad tekstas parašytas ne apie konkretų žmogų ar įvykį (2009-05-18 rašte nurodyta, kad „apie kvailas ir idiotiškas nutartis ir kvailus teisėjus kalbama egzistencialistine – filosofine prasme, neteikiant šių apibūdinimų konkretiems teisėjams“). Akivaizdu, kad toks teksto dėstymas ir tokie prierašai yra padaryti siekiant išvengti galimos atsakomybės, tačiau teisiškai tai nėra reikšminga. Nors visi raštai yra rašyti ant asociacijos blanko ir pasirašyti kaltinamojo kaip asociacijos prezidento, tačiau visi jie rašyti dėl konkrečių civilinių bylų, kuriose ieškinius rašė „Skyrybų centras“, o tai rodo aiškų kaltinamojo privatų interesą, o tuo pačiu paneigia jo parodymus apie viešo susirūpinimo teismų sistemos ydomis buvimą.

Teismas kaip nepagrįstus vertina ir kaltinamojo argumentus, kad rašydamas kaltinamajame akte nurodytas frazes jis siekė sustiprinti problemos reikšmę, sustiprinti skaitančiajam įspūdį. Kiekvienas skundą rašantis asmuo gali pasirinkti tekste naudojamus žodžius ir sakinių konstrukciją, tačiau pasirinkti žodžiai neturi būti įžeidžiantys, užgaulūs ar žeminantys.

Kaltinamajame akte S. V. yra kaltinamas užgauliai pažeminęs teisingumą vykdžiusį teisėją V. K. dėl jo veiklos, tačiau V. K. byloje nukentėjusiuoju pripažintas nebuvo ir apklaustas teisme nurodė, kad dėl S. V. veiksmų jis neįsižeidė. Teismo nuomone, taikant BK 232 str. paties teisėjo ar teismo, kuris buvo užgauliai pažemintas, vertinimas įtakos neturi. Kaip jau minėta taikomo straipsnio saugoma vertybė yra teismų ir teisėjų garbė, orumas, juo siekiama ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Šią vertybę ginti nėra privataus asmens – teisėjo, interesas, o valstybės interesas ginti teisingumą vykdančią institucija. Todėl įrodymais nustačius, kad teisėjas buvo užgauliai pažemintas dėl savo veiklos vykdant teisingumą, tokią veiką padariusiam asmeniui taikytinas BK 232 str.

S. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę S. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta.

S. V. nėra teistas, duomenų apie administracinių nuobaudų paskyrimą teismas neturi, yra vedęs, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina du nepilnamečius vaikus.

BK 232 str. sankcijoje numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti S. V. paskyrus baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, vadovaudamasis BK 61 str. 2 d., teismas įvertina tai, kad nėra S. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. V. baudą lygią įstatyme nustatytam šios bausmės dydžio vidurkiui.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo atlikta specialisto išvada. Už specialisto išvados atlikimą Lietuvių kalbos institutas pateikė 1000 litų sąskaitą (t. 3, b.l. 79). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. 3 p. Lietuvių kalbos institutui išmokami pinigai, skirti atlyginti už specialistės R. Miliūnaitės darbą pateikiant šioje byloje išvadą, pripažintini proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, S. V. pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232 str., ir paskirti jam 6500 (50 MGL) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. proceso išlaidos – 1000 (vieną tūkstantį) litų išieškoti iš kaltinamojo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.