- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- I-710-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02159-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- R. K.-N.
- Atsakovas
- Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, A. B.
- Advokatai
- Aurimas Lazdauskas
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai R. K.-N., jos atstovui advokato padėjėjui Aurimui Lazdauskui, atsakovės atstovui Žydriui Mukuliui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei E. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K.-N. skundą atsakovei Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, A. B. projektavimo firmai, UAB „Letronas“, Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus regiono Švenčionių rajono agentūrai ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. K.-N. (toliau – pareiškėja) su skundu (b. l. 3-5), kurį patikslino (b. l. 122-127) (toliau – skundas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities administracinės ginčų komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2009-10-16 protokolą Nr. P-95-(A(G)-153 (toliau – Sprendimas), įpareigoti ją nustatyta tvarka išnagrinėti jos skundą bei įpareigoti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkciją (toliau – atsakovė, Direkcija) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. pasirašyti Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas“ – pavėsinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), lauko tualetų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), lieptų ir tilto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r., pripažinimo tinkamais naudoti aktą (toliau – Aktas).
Skunde nurodė, kad pareiškėjos prašymu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius, atsižvelgdamas į Direkcijos 2007-03-28 išduotas projektavimo sąlygas, 2007-03-29 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą. Šio sąvado pagrindu buvo parengtas objekto „Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas“ projektas. Atsakovė, įvertinusi projektą, 2007-10-24 raštu patvirtino, kad projektas atitinka sąlygas. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-11-16 išdavė statybų leidimą, kuriuo remiantis, buvo atlikti statybos darbai, pastatyti nesudėtingi statiniai (pavėsinės, lauko tualetai, lieptai ir tiltas (toliau – statiniai). Pareiškėja 2009-06-06 teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – Departamentas) dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti. Departamento direktorius 2009-06-25 potvarkiu sudarė Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją (toliau – Komisija) ir nurodė darbą baigti iki 2009-07-23. Komisija, 2009-07-02 apžiūrėjusi statinius, surašė Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas“ – pavėsinių, lauko tualetų, lieptų ir tilto, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r., Aktą. Tačiau Komisijos narys, Direkcijos direktorius T. T. nei tąkart, nei vėliau apžiūrėti statinių neatvyko. Nepaisant to, kad statiniai buvo pastatyti laikantis visų nustatytų reikalavimų, įskaitant ir 2007-03-28 išduotas projektavimo sąlygas, T. T. Akto nepasirašė, taip pat nepateikė Komisijos pirmininkui motyvuoto atsisakymo pasirašyti šį Aktą. Todėl pareiškėja mano, kad jis tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – Tvarka) 21 p. reikalavimus. Direkcijos direktoriui T. T. neatliekant jo kompetencijai priskirtų veiksmų, susijusių su statinių pripažinimu tinkamais naudotis, pareiškėja į jį ne kartą kreipėsi tiek žodžiu, tiek ir raštu, prašydama pasirašyti Aktą arba pateikti savo motyvuotus prieštaravimus. Direkcija pateikė pareiškėjai 2009-08-18 raštą, kuriame nurodė, kad ji negali pasirašyti Akto, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.7 p. (tokio punkto tuo metu galiojusioje STR redakcijoje nebuvo), prašomiems pripažinti tinkamais naudoti statiniams ši procedūra neatliekama. Nepaisant to, atsakovė Komisijos pirmininkui nepateikė motyvuotų raštiškų prieštaravimų pasirašyti Aktą. Taigi, pareiškėja laikydama, kad Direkcijos vadovas neatliko jo kompetencijai priskirtų viešojo administravimo veiksmų, laikydamasi ABTĮ 30 str. 2 d. nustatyto 2 mėnesių termino, skaičiuojamo nuo 2009-07-23, apskundė Direkcijos (jos vadovo) neveikimą (pareigos neįvykdymą) 2009-09-23 pateikdama skundą Ginčų komisijai, kuri 2009-10-16 išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, paliko jį nenagrinėtu, nes pareiškėja praleido 1 mėnesio terminą apskųsti Direkcijos 2009-08-18 raštą. Ginčų komisijos 2009-10-16 posėdžio protokolą (sprendimą) pareiškėja gavo 2009-11-18. Su šiuo Sprendimu pareiškėja nesutinka, nes ji nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti. Remiantis Tvarkos 21 p., Direkcija (jos vadovas ar jo įgaliotas asmuo) turėjo arba pasirašyti Aktą, arba Komisijos pirmininkui pateikti motyvuotą raštišką prieštaravimą pasirašyti šį Aktą. Kadangi Tvarka nenustato terminų minėtiems veiksmams atlikti, daro išvadą, kad vienas iš minėtų veiksmų turėjo būti atliktas iki Departamento direktoriaus 2009-06-25 potvarkyje nustatyto termino Komisijai baigti darbą, t. y. iki 2009-07-23. Pareiškėjos nuomone, ji pagrįstai vadovavosi ABTĮ 30 str. 2 d. reikalavimais ir skundą pateikė per 2 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai baigėsi nustatytas atitinkamo veiksmo atlikimo laikas. Ginčų komisija taikė ABTĮ 30 str. 1 d. nustatytą 1 mėnesio terminą skundui pateikti, skaičiuodama jį nuo Direkcijos 2009-08-18 rašto įteikimo pareiškėjai dienos, t. y. nuo 2009-08-19. Taigi, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėja skundė ne Direkcijos 2009-08-18 raštą, o šios institucijos neveikimą – Akto nepasirašymą ir motyvuotų raštiškų prieštaravimų Komisijos pirmininkui nepateikimą. Direkcijos 2009-08-18 raštas nėra individualus teisės aktas, priimtas statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūroje, jo pateikimas pareiškėjai nesukuria jokių teisinių pasekmių statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūroje. Remiantis Tvarkos reikalavimais, nepriklausomai nuo Direkcijos 2009-08-18 rašto pateikimo pareiškėjai, atsakovė (jos vadovas) vis tiek privalėjo arba pasirašyti Aktą, arba pateikti Komisijos pirmininkui motyvuotą raštišką prieštaravimą pasirašyti Aktą, tačiau iki šiol to nepadarė. Pabrėžė, kad tik Akto pasirašymas arba motyvuotų raštiškų prieštaravimų pateikimas Komisijos pirmininkui būtų sukėlęs vienokias ar kitokias teisines pasekmes statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūroje. Vienu atveju, statiniai būtų pripažinti tinkamais naudoti, kitu atveju, Komisijos pirmininkas būtų sprendęs dėl pateiktų prieštaravimo pagrįstumo. Kadangi Direkcija nei vieno iš reikalaujamų veiksmų neatliko, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra nebuvo užbaigta ir tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai. Todėl Sprendimas turi būti panaikintas. Be kita ko, nurodė, kad atsakovė netinkamai taiko ir aiškina Tvarkos nuostatas, jos pozicija prieštarauja Tvarkos ir kitų teisės aktų reikalavimams. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra ne tik gali būti taikoma nesudėtingiems statiniams, bet, šių statinių statytojui reikalaujant, ji privalo būti taikoma. Tvarkos 5 p. nedraudžia nesudėtingus statinius pripažinti tinkamais naudoti. Tai, kad nesudėtingiems statiniams gali būti atliekama pripažinimo tinkamais naudoti procedūra, o statytojo reikalavimu, ši procedūra privalo būti atlikta, patvirtina ir Tvarkos 10.4 p. nuostatos, nustatančios, kad nesudėtingų statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją sudaro Departamento (skyriaus) vadovas. Departamento direktoriaus 2009-06-25 potvarkiu sudarius Komisiją ir šiuo potvarkiu pradėjus statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą, ši procedūra turėjo būti atlikta iki galo, t. y. atsakovė privalėjo vykdyti Tvarkos 21 p. reikalavimus ir atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Jeigu Direkcija manė, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra neprivalo ir negali būti atlikta, ji turėjo teisę ABTĮ nustatyta tvarka skųsti Departamento direktoriaus 2009-06-25 potvarkį, tačiau to nepadarė. Taigi, atsakovė nevykdė jos kompetencijai priskirtų pareigų. Kadangi pareiškėjos prašomi pripažinti tinkamais naudoti statiniai buvo pastatyti Labanoro regioninio parko teritorijoje, todėl Departamento direktoriaus 2009-06-25 potvarkiu į Komisiją taip pat buvo paskirtas ir Direkcijos atstovas, vadovas T. T. Nuo atitinkamo Departamento direktoriaus potvarkio priėmimo dienos, potvarkiu patvirtintos Komisijos nariams atsiranda teisės ir pareigos, įtvirtintos Tvarkoje. Tvarka nenumato teisės paskirtam komisijos nariui atsisakyti šių pareigų ar jų nevykdyti. Tvarkos 21 p. nustato pareigą Komisijos nariui arba pasirašyti Aktą, arba pateikti Komisijos pirmininkui motyvuotus raštiškus prieštaravimus dėl Akto pasirašymo. Kadangi į Komisijos narius taip pat buvo paskirtas atsakovės atstovas, T. T., todėl jis arba jo įgaliotas kitas specialistas, privalėjo arba pasirašyti Aktą, arba Komisijos pirmininkui pateikti savo motyvuotus raštiškus prieštaravimus. To nepadarius, Direkcija pažeidė savo pareigas, neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūroje. Toks neveikimas pažeidžia pareiškėjos teises, nes užkerta kelią užbaigti statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą. Pareiškėjos pastatyti statiniai yra nekilnojamieji daiktai. Pareiškėja siekia įgyvendinti jai priklausančias nuosavybes teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus, jas naudoti prieš trečiuosius asmenis, o prireikus, jas apginti įstatymų nustatyta tvarka. Tam, kad galėtų tai padaryti, pareiškėja privalo apie savo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus viešai paskelbti – savo nuosavybės teises į statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau, neužbaigus jų pripažinimo tinkamais naudoti procedūros, negali būti atlikti statinių kadastriniai matavimai, jie negali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Tokiu neveikimu pažeidžiama pareiškėjos Konstitucijos 23 str. įtvirtinta teisė į nuosavybės teisių apsaugą. Be to, įgyvendindama projektą „Miško „Jonvabalių sala“ socialinės ir ekonominės vertės padidinimas“, pareiškėja naudojosi Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojama parama. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kontrolės departamento Vilniaus skyriaus 2010-02-19 patikros vietoje metu buvo surašyta Priežiūros patikros vietoje ataskaita, kurioje yra patvirtinama, kad yra reikalaujama pripažinti pastatytus Statinius tinkamais naudoti ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. To nepadarius, iš pareiškėjos gali būti pareikalauta grąžinti suteiktą paramą. Atkreipė dėmesį, kad „Miško „Jonvabalių sala“ socialinės ir ekonominės vertės padidinimas“ projektas buvo parengtas laikantis Direkcijos sąlygų. Atsakovė nereiškė jokių pastabų dėl to, kad projekto „Miško „Jonvabalių sala“ socialinės ir ekonominės vertės padidinimas“ pagrindu pastatyti statiniai neatitinka šio projekto, sąlygų ar kitų teisės aktų reikalavimų. Tai reiškia, kad pareiškėjos pastatyti statiniai yra pastatyti teisėtai, laikantis teisės aktų ir pačios atsakovės nustatytų sąlygų. Todėl atsakovės teiginiai dėl statinių statybos neteisėtumo, juos pripažinus tinkamais naudoti, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjos įsitikinimu, jeigu statiniai yra pastatyti teisėtai, tai jų pripažinimo tinkamais naudoti procedūros atlikimas ar neatlikimas, kai ši procedūra nėra privaloma, neturi įtakos tokių statinių teisėtumui. Akcentavo, kad pareiškėjos pagal projektą „Miško „Jonvabalių sala“ socialinės ir ekonominės vertės padidinimas“ pastatyti statiniai neprieštarauja žemės, ant kurios jie pastatyti, tikslinei naudojimo paskirčiai, būdui ir pobūdžiui. Statiniai (pavėsinės, lauko tualetai, lieptai ir tiltas) yra pastatyti ant miškų ūkio paskirties žemės. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. Dl-151 nustatytos Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžių specifikacijos 3 p. 1 lentelėje yra nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemė gali būti naudojama rekreacijai (rekreacinių miškų sklypai). Rekreacinių miškų sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio turinys yra miškų sklypai (miško parkai, miesto miškai, valstybinių parkų rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai, naudojami gyventojų poilsiui). Taigi, statiniai neprieštarauja nustatytam rekreacinių miškų sklypų naudojimo pobūdžiui.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos R. K.-N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 68-69, 141-143) nurodė, kad pareiškėjos teiginius, jog atsakovė vilkino sprendimo priėmimą, laiko nepagrįstais. Tvirtino, kad ginčo situacija nestandartinė, todėl sprendimui priimti reikėjo daugiau laiko nei įprastai. Pareiškėja 2009-07-27 pateikė prašymą pasirašyti Aktą, į prašymą atsakyta buvo 2009-08-18, nepraleidus jokių terminų. Atsakant į prašymą buvo vadovaujamasi STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kurio 12.7. p. nustatyta, kad nesudėtingiems statiniams neatliekami kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti, ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre. Ginčų komisija priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjai priklausantys žemės sklypai neįeina į rekreacinę teritoriją. Pareiškėjos sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama. Jeigu atsakovė būtų pasirašiusi Aktą, tokiu atveju, statiniams, pastatytiems miško ūkio paskirties žemėje, būtų taikomos procedūros, kurios reikalingos visiems statiniams, išskyrus įtrauktiems į I grupės nesudėtingų statinių sąrašą, būtų įteisinta pastatų statyba, nors jie negali būti statomi miško ūkio paskirties žemėje. Be to, tokiu būdu būtų nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir Konstitucinio Teismo išreikštų nuostatų, kuriose aiškiai pasakyta, kad yra draudžiama statyti statinius miško ūkio paskirties žemėje. Akcentavo, kadangi skundas Ginčų komisijai buvo paduotas praleidus 1 mėnesio terminą, kaip tai numatyta ABTĮ 30 str., todėl ji skundo nenagrinėjo pagrįstai.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino atliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Letronas“ atsiliepime į skundą (b. l. 71) nurodė, kad 2007-07-04 UAB „Letronas“ ir R. P. (pareiškėja) pasirašė statybos rangos sutartį dėl projekto „Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių raj.“ darbų atlikimo. Pagal šią sutartį UAB „Letronas“ ir A. B. projektavimo firma 2007-07-15 dėl minėto projekto sudarė projektavimo darbų sutartį. Darbai buvo vykdomi pagal minėtos projektavimo firmos parengtą techninį projektą, kurį 2007-10-30 Nuolatinės statybos komisija protokolu pripažino atitinkantį reikalavimams ir 2007-11-16 išdavė statybos leidimą. Statybos rangos darbai buvo baigti 2008 m. birželio mėn. Baigus statybos darbus, 2009-06-25 Departamento direktoriaus potvarkiu buvo sudaryta Komisija, kuri darbą turėjo baigti iki 2009-07-23. Komisija objektą apžiūrėjo 2009-07-02. Kadangi darbai buvo atlikti pagal projektą ir komisijos nariai pastabų neturėjo, Aktą pasirašė.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 164).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo A. B. projektavimo firma atsiliepime į skundą (b. l. 76) nurodė, kad A. B. projektavimo firma ir UAB „Letronas“ 2007-07-15 sudarė projektavimo darbų sutartį dėl „Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.“. Techninis projektas buvo parengtas pagal 2007-03-27 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus išduotą projektavimo sąlygų sąvadą. 2007-10-30 Nuolatinės statybos komisija protokolu pripažino techninį projektą atitinkantį projektavimo sąlygų sąvadui ir 2007-11-16 išdavė statybos leidimą. 2007-10-09 su R. P. (pareiškėja) buvo pasirašyta minėto objekto techninės statybos priežiūros sutartis. Visi statybos rangos darbai buvo baigti 2008 m. birželio mėn. Baigus statybos darbus, 2009-06-25 Departamento direktoriaus potvarkiu buvo sudaryta statinių Komisija, kuri darbą baigti turėjo iki 2009-07-23. Komisija objektą apžiūrėjo 2009-07-02. Kadangi projekto autorius ir techninės priežiūros vykdytojas pastabų neturėjo, Aktą pasirašė.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 165).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b. l. 79-80, 145-146) nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjos skundas būtų patenkintas. Teigė, kad 2007-03-28 atsakovė išdavė projektavimo sąlygas, pagal kurias tretysis suinteresuotas asmuo 2007-03-29 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą R. P. (pareiškėjai). Komisija 2007-10-30 patikrino objekto „Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.“ pateiktus dokumentus ir priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą projekte numatytų statyti objektų statybai.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo parengta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 166).
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė bylą pagal pareiškėjos R. K.-N. skundą atsakovei Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 87-88, 148-151) nurodė, kad T. T. 2009-11-19 buvo atleistas iš Labanoro regioninio parko direktoriaus pareigų. Pagal ABTĮ 32 str. 1 d., administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Ginčų komisija Sprendimą priėmė 2009-10-16, jį pareiškėja gavo 2009-11-19. Taigi, remiantis ABTĮ 32 str. 1 d., apskųsti Sprendimą buvo galima iki 2009-12-09. Teisme pareiškėjos skundas gautas 2009-12-16, t. y. praleidus skundo padavimo terminą. Be kita ko, teigė, kad Departamento direktoriaus potvarkiu buvo sudaryta Komisija, jos nariu buvo paskirtas ir T. T. Komisija darbą turėjo baigti iki 2009-07-23. Direkcija 2009-08-18 raštu informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į Labanoro regioninio parko reglamentą bei remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, negali pasirašyti Akte. Taigi, atsakovė raštiškai atsisakė pasirašyti Aktą ir nurodė atsisakymo motyvus. Šį raštą atsakovė pateikė ne Komisijos pirmininkui, kaip reikalauja Tvarka, o pareiškėjai, kuri buvo Komisijos narė. Nors atsakovė ne visai tiksliai, tačiau atliko pareigą, numatytą Tvarkos 21 p., todėl pagrindo teigti, kad atsakovė neatliko jos kompetencijai priskirtų viešojo administravimo veiksmų, nėra. Pažymėjo, kad pareiškėja Ginčų komisijai skundė būtent 2009-08-18 Direkcijos raštą, o ne atsakovės veiksmus, kuriais neva ji nevykdė savo pareigų. Atkreipė dėmesį, kad Tvarkos 21 p. nustatyta, kad jei pakviestas komisijos narys be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyksta ir nedalyvauja komisijos darbe, komisija gali spręsti apie statinio tinkamumą naudoti jam nedalyvaujant, Todėl teiginys, kad atsakovės nesutikimas pasirašyti Aktą pažeidžia pareiškėjos teises, nes užkerta kelią užbaigti statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą, yra nepagrįstas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p., nekilnojamojo turto kadastro objektais laikoma statinys (taip pat nebaigtas statyti), išskyrus nesudėtingą statinį, kuriam nereikia statybos leidimo. Įregistruoti gali būti ir nebaigti statyti statiniai, o statiniai, kuriems statybos leidimas neprivalomas, nėra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., nesudėtingų statinių statybai statybos leidimas neprivalomas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Ginčo statiniai yra nesudėtingi, todėl jie nėra nekilnojamojo turto kadastro objektai ir yra neregistruotini. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d., nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą, todėl ginčo statiniai negali būti registruojami ir nekilnojamojo turto registre. Ginčų komisija pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos skundo, nes pagal ABTĮ 30 str. 1 d., skundas administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos. 2009-08-18 Direkcijos raštas pareiškėjai išsiųstas 2009-08-19 faksu, taigi, apskundimo terminas baigėsi 2009-09-19. Sprendimas priimtas 2009-10-16, šį sprendimą pareiškėja gavo 2009-11-19. Apskųsti jį buvo galima iki 2009-12-09, o teisme pareiškėjos skundas gautas 2009-12-16, t. y. praleidus skundo padavimo terminą. Pareiškėjos atstovas 2010-03-17 pateikdamas prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pripažino, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą praleido ABTĮ nustatytą Ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminą. ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p. imperatyviai nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti. Ši teisės norma nesuteikia teismui diskrecijos spręsti, ar byla turi būti nutraukta. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad terminą praleido, nes Ginčų komisija nenurodė jo apskundimo tvarkos, o pareiškėja neturėdama teisinio išsilavinimo, nesinaudodama kvalifikuotų teisininkų pagalba, suklydo dėl skirtinguose ABTĮ straipsniuose, reglamentuojamų skundo dėl Ginčų komisijos sprendimo ir kitų skundų padavimo administraciniam teismui terminų. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad neturėjo galimybės naudotis kvalifikuotų teisininkų pagalba. Sprendimas nenagrinėti pareiškėjos skundo buvo priimtas dėl to, kad ji turėjo būti ypač atidi ir atsakingai įvertinti situaciją. Pareiškėja be kvalifikuotų teisininkų pagalbos tiek Ginčų komisijai, tiek teismui pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančius skundus, todėl suklydimas nepateisina termino skundui paduoti termino praleidimo. Sprendimas nepanaikintas, jis yra galiojantis bei teisėtas.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepsime išdėstytus argumentus, palaikė atsakovės atstovo poziciją ir prašė bylą nutraukti (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė bylą pagal pareiškėjos R. K. –N. skundą atsakovei Aukštaitijos nacionalinio parko ir (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijai spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 89) nurodė, kad pareiškėjos skunde keliami klausimai yra nepriskirtini trečiojo suinteresuoto asmens kompetencijai.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 167).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos R. K.-N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 153-155) nurodė, kad vadovaujantis Tvarka, statinius pripažįsta tinkamais naudoti šio reglamento nustatyta tvarka skiriamos komisijos (10 p.). Komisiją sudaro komisijos pirmininkas ir ji turi pradėti darbą ne vėliau kaip po 20 darbo dienų nuo statytojo prašymo gavimo. Taigi, iš Tvarkoje nustatyto teisinio reglamentavimo daro išvadą, kad nurodytos komisijos nėra nuolatinio pobūdžio, o turi būti sudaromos kiekvienu konkrečiu atveju kai statytojas kreipiasi dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Pažymėjo, kad Komisijos darbas nutrūko pasibaigus jos veiklos terminui dar nepriėmus Akto. Akcentavo, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34 ir 35 str. pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 231, 25, 27. 28, 32, 33, 34, 35 ir 42 str. pakeitimo ir įstatymo papildymo 45 str. įstatymui ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 str. pakeitimo įstatymui, Inspekcija nuo 2010-01-01 vykdo apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Taigi, ir pareiškėjos prašomų statinių pripažinimo tinkamais naudoti Komisijos skyrimo funkcijos nuo 2010-01-01 vykdomos trečiojo suinteresuoto asmens. Todėl, dėl šių priežasčių statytojo prašymu turi būti sudaroma nauja statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija. Mano, kad esant tokiai situacijai, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę pasirašyti Aktą nesukels teisinių pasekmių, nes šiuo metu nėra sudaryta komisija ir nustatyta jos sudėtis, kaip to reikalaujama Tvarkos nuostatose.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 168).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2009-10-16 protokolinio sprendimo Nr. P-95-(A(G)-153) (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjos R. K.-N. (toliau – pareiškėja) skundas dėl Labanoro regioninio parko direkcijos (toliau – atsakovė, Direkcija) direktoriaus atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, buvo paliktas nenagrinėtu (Ginčų komisijos byla, b. l. 5, 6-12, 23-25).
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – statinio pripažinimo tinkamu naudoti sąlygos ir tvarka.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad 2007-03-29 pareiškėjai buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas objektui Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas (b. l. 81). Direkcija 2007-10-24 rašte Nr. V1 (8.2)-528 „Dėl projekto išvadų“ nurodė, kad Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ekologinės ir socialinės vertės padidinimas“ projektas atitinka jos sąlygas (Ginčų komisijos byla, b. l.13; b. l. 84). Švenčionių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija 2007-10-30 protokolu Nr. N-31-4 pripažino, kad statinio projektas parengtas laikantis projektavimo sąlygų (b. l. 82). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-11-16 išdavė Statybų leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naujos statybos objektui (neypatingam statiniui) Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas (Ginčų komisijos byla, b.l. 26; b. l. 45-46).
Byloje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-06-25 potvarkiu Nr. (100)-11.1-170 buvo sudaryta Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija (toliau – Komisija) statiniui Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas pripažinti tinkamu naudoti (Ginčų komisijos byla, b. l. 27; b. l. 57). Komisija surašė Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas – pavėsinių (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), lauko tualetų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), lieptų ir tilto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r., pripažinimo tinkamu naudoti aktą (toliau – Aktas), kurio nepasirašė Komisijos nariai Direkcijos direktorius T. T.ir A. B. (Ginčų komisijos byla, b. l. 30-31; b. l. 9-10).
Pareiškėja 2009-07-27 su prašymu kreipėsi į Direkcijos direktorių T. T. prašydama minėtus statinius pripažinti tinkamais naudoti (Ginčų komisijos byla, b. l. 17, 28; b. l. 12). Atsakovė 2009-08-18 rašte Nr. V1(8.13)-521 „Dėl prašymo“ (toliau – Raštas) nurodė, kad Direkcija negali pasirašyti Akto, nes (duomenys neskelbtini) regioninio parko apsaugos reglamento 28 p. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) regioninio parko miškuose ir planavimo schemoje numatytose vietose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, išsaugant natūralią gamtinę aplinką. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.7 p. nustatyta, kad nesudėtingiems statiniams neatliekami kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre. Todėl, vadovaujantis šiuo teisės aktu, pripažinimo tinkamu naudoti procedūra ginčo statiniams neatliekama (Ginčų komisijos byla, b. l. 18, 29; b. l. 11).
R. K.-N., vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 str. 2 d., su skundu dėl Direkcijos (jos vadovo) neveikimo (pareigos neįvykdymo) 2009-09-23 kreipėsi į Ginčų komisiją (Ginčų komisijos byla, b. l. 23-25).
Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2009-10-16 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo jos skundą paliko nenagrinėtu, nes nusprendė, kad pareiškėja praleido 1 mėnesio skundo padavimo terminą dėl Direkcijos veiksmų (neveikimo) (Ginčų komisijos byla, b. l. 5, 6-12).
Dėl Ginčų komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Direkcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl asmuo, nesutinkantis su viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), remiantis Viešojo administravimo įstatymo 36 str.,
turi teisę juos apskųsti savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
ABTĮ 30 str. 1 d. nustatyta, kad skundas administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.
Kaip matyti iš Sprendimo, pareiškėja Ginčų komisijos posėdyje pripažino, kad Raštą, kuriame buvo nurodytos Akto atsisakymo pasirašyti priežastys, gavo 2009-08-19 faksimiliniu laišku (Ginčų komisijos byla, b. l. 19). Su skundu į Ginčų komisija ji kreipėsi 2009-09-23 (Ginčų komisijos byla, b. l. 23-25).
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sprendžia, kad Ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai nusprendė palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtu, nes ji su skundu kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą 1 mėnesio skundo dėl viešojo administravimo subjeketo veiksmų (neveikimo) padavimo terminą. Pati pareiškėja patvirtino, kad Raštą gavo 2009-08-19 faksimiliniu laišku. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai apie jos galimai pažeistas teises tapo žinoma būtent 2009-08-19, nuo šios dienos ir pradedamas skaičiuoti skundo padavimo terminas. Be kita ko, pažymi, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Asmeniui, kurio teises įtakoja administracinis aktas, sužinojus apie tokio akto priėmimą ir jam siekiant realizuoti teisę ginčyti administracinį aktą, jis pats turi būti apdairus ir veikti operatyviai siekiant savo teisių gynybos.
Dėl Direkcijos įpareigojimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. pasirašyti Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas“ – pavėsinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), lauko tualetų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), lieptų ir tilto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r., Aktą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje ginčo dėl to, kad ginčo statiniai yra nesudėtingi ir priklauso I grupei nesudėtingų statinių, nėra. Byloje kilo ginčas, ar šiems statiniams taikoma statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūra.
Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus nustato Statybos įstatymas.
Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 p.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 p., I grupės nesudėtingiems statiniams taikomos šios Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys: neprivalomas statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai neprivaloma skirti statinio projekto vadovą; nereikalingas statybos leidimas, (atskirais šio Reglamento priede nurodytais atvejais kai kurių statinių statybai vietoj statybos leidimo privalomas kitas minėtame priede įvardytas dokumentas, be kurio statyba, kaip ir be statybos leidimo, yra savavališka); neprivaloma skirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą; neprivaloma statinio projekto vykdymo priežiūra; neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra; nereikalingas statybos leidimas statinį griauti; neatliekami: statinio kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 5 p., I grupės nesudėtingų statinių pripažinimas tinkamais naudoti neatliekamas, Nekilnojamojo turto registre jie neregistruojami.
Nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma teisėjų kolegijai suponuoja, kad atsakovė anksčiau minėtais savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes jie nereikalauja I grupės nesudėtingus statiniams pripažinti tinkamais naudoti. Priešingai, įstatymų leidėjas imperatyviai yra įtvirtinęs, kad nesudėtingiems statiniams nereikalingas statybos leidimas, jiems neatliekami kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registracija.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo, naikinti, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, ir įpareigoti ją nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos skundą bei įpareigoti Direkciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. pasirašyti Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas“ – pavėsinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), lauko tualetų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), lieptų ir tilto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r., Aktą, nurodytais motyvais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos R. K.-N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.