- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- A-556-1109-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02159-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. K.-N.
- Atsakovas
- Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, A. B.
- Advokatai
- Jūratė Rusteikaitė-Bakšienė
- Kategorijos
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K.-N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K.-N. skundą atsakovui Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, A. B. projektavimo firmai, uždarajai akcinei bendrovei „Letronas“, Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus regiono Švenčionių rajono agentūrai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. K.-N. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (T 1, b. l. 3-5), kurį patikslino (T 1, b. l. 122-127), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2009 m. spalio 16 d. protokolą Nr. P-95-(A(G)-153), įpareigoti Ginčų komisiją nustatyta tvarka išnagrinėti jos skundą bei įpareigoti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkciją (toliau – atsakovas, Direkcija) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. pasirašyti Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas – pavėsinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lieptų ir tilto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamais naudoti aktą (toliau – ir Aktas).
Pareiškėja skundą grindė tuo, kad jos prašymu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius, atsižvelgdamas į Direkcijos 2007-03-28 išduotas projektavimo sąlygas, 2007-03-29 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą. Šio sąvado pagrindu buvo parengtas objekto „Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas“ projektas. Atsakovas, įvertinęs projektą, 2007-10-24 raštu patvirtino, kad projektas atitinka sąlygas. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-11-16 išdavė statybų leidimą, kuriuo remiantis, buvo atlikti statybos darbai, pastatyti nesudėtingi statiniai (pavėsinės, lauko tualetai, lieptai ir tiltas (toliau – ir statiniai). Pareiškėja 2009-06-06 teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Departamentas) dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti. Departamento direktorius 2009-06-25 potvarkiu sudarė Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją (toliau – ir Komisija) ir nurodė darbą baigti iki 2009-07-23. Komisija, 2009-07-02 apžiūrėjusi statinius, surašė Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas“ – pavėsinių, lauko tualetų, lieptų ir tilto, esančių (duomenys neskelbtini), Aktą. Tačiau Komisijos narys, Direkcijos direktorius T. T., nei tąkart, nei vėliau apžiūrėti statinių neatvyko. Nepaisant to, kad statiniai buvo pastatyti laikantis visų nustatytų reikalavimų, įskaitant ir 2007-03-28 išduotas projektavimo sąlygas, T. T. Akto nepasirašė, taip pat nepateikė Komisijos pirmininkui motyvuoto atsisakymo pasirašyti šį Aktą. Todėl, pareiškėjos manymu, jis tokiais veiksmais pažeidė LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir Tvarka) 21 punkto reikalavimus. Direkcijos direktoriui T. T. neatliekant jo kompetencijai priskirtų veiksmų, susijusių su statinių pripažinimu tinkamais naudotis, pareiškėja į jį ne kartą kreipėsi tiek žodžiu, tiek ir raštu, prašydama pasirašyti Aktą arba pateikti savo motyvuotus prieštaravimus. Direkcija pateikė pareiškėjai 2009-08-18 raštą, kuriame nurodė, kad ji negali pasirašyti Akto, nes vadovaujantis LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.7 punktu (tokio punkto tuo metu galiojusioje STR redakcijoje nebuvo) prašomiems pripažinti tinkamais naudoti statiniams ši procedūra neatliekama. Nepaisant to, atsakovas Komisijos pirmininkui nepateikė motyvuotų raštiškų prieštaravimų pasirašyti Aktą. Taigi pareiškėja laikydama, kad Direkcijos vadovas neatliko jo kompetencijai priskirtų viešojo administravimo veiksmų, laikydamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 2 dalyje nustatyto 2 mėnesių termino, skaičiuojamo nuo 2009-07-23, apskundė Direkcijos (jos vadovo) neveikimą (pareigos neįvykdymą) 2009-09-23 pateikdama skundą Ginčų komisijai, kuri 2009-10-16 išnagrinėjusi pareiškėjos skundą paliko jį nenagrinėtu, nes ji praleido 1 mėnesio terminą apskųsti Direkcijos 2009-08-18 raštą. Ginčų komisijos 2009-10-16 posėdžio protokolą (sprendimą) pareiškėja gavo 2009-11-18. Ginčų komisija nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti. Remiantis Tvarkos 21 punktu, Direkcija (jos vadovas ar jo įgaliotas asmuo) turėjo arba pasirašyti Aktą, arba Komisijos pirmininkui pateikti motyvuotą raštišką prieštaravimą pasirašyti šį Aktą. Kadangi Tvarka nenustato terminų minėtiems veiksmams atlikti, vienas iš minėtų veiksmų turėjo būti atliktas iki Departamento direktoriaus 2009-06-25 potvarkyje nustatyto termino Komisijai baigti darbą, t. y. iki 2009-07-23. Pareiškėjos nuomone, ji pagrįstai vadovavosi ABTĮ 30 straipsnio 2 dalies reikalavimais ir skundą pateikė per 2 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai baigėsi nustatytas atitinkamo veiksmo atlikimo laikas. Ginčų komisija taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą skundui pateikti, skaičiuodama jį nuo Direkcijos 2009-08-18 rašto įteikimo pareiškėjai dienos, t. y. nuo 2009-08-19. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėja skundė ne Direkcijos 2009-08-18 raštą, o šios institucijos neveikimą – Akto nepasirašymą ir motyvuotų raštiškų prieštaravimų Komisijos pirmininkui nepateikimą. Direkcijos 2009-08-18 raštas nėra individualus teisės aktas, priimtas statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūroje, jo pateikimas pareiškėjai nesukuria jokių teisinių pasekmių statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūroje. Remiantis Tvarkos reikalavimais, nepriklausomai nuo Direkcijos 2009-08-18 rašto pateikimo pareiškėjai, atsakovas (jo vadovas) vis tiek privalėjo arba pasirašyti Aktą, arba pateikti Komisijos pirmininkui motyvuotą raštišką prieštaravimą pasirašyti Aktą, tačiau iki šiol to nepadarė. Pabrėžė, kad tik Akto pasirašymas arba motyvuotų raštiškų prieštaravimų pateikimas Komisijos pirmininkui būtų sukėlęs vienokias ar kitokias teisines pasekmes statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūroje. Vienu atveju statiniai būtų pripažinti tinkamais naudoti, kitu atveju Komisijos pirmininkas būtų sprendęs dėl pateiktų prieštaravimo pagrįstumo. Kadangi Direkcija nei vieno iš reikalaujamų veiksmų neatliko, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra nebuvo užbaigta ir tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai. Pareiškėja taip pat nurodė, kad atsakovas netinkamai taiko ir aiškina Tvarkos nuostatas, jo pozicija prieštarauja Tvarkos ir kitų teisės aktų reikalavimams. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra ne tik gali būti taikoma nesudėtingiems statiniams, bet, šių statinių statytojui reikalaujant, ji privalo būti taikoma. Tvarkos 5 punktas nedraudžia nesudėtingus statinius pripažinti tinkamais naudoti. Tai, kad nesudėtingiems statiniams gali būti atliekama pripažinimo tinkamais naudoti procedūra, o statytojo reikalavimu ši procedūra privalo būti atlikta, patvirtina ir Tvarkos 10.4 punkto nuostatos, nustatančios, kad nesudėtingų statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją sudaro Departamento (skyriaus) vadovas. Departamento direktoriaus 2009-06-25 potvarkiu sudarius Komisiją ir šiuo potvarkiu pradėjus statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą, ši procedūra turėjo būti atlikta iki galo, t. y. atsakovas privalėjo vykdyti Tvarkos 21 punkto reikalavimus ir atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Jeigu Direkcija manė, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra neprivalo ir negali būti atlikta, ji turėjo teisę ABTĮ nustatyta tvarka skųsti Departamento direktoriaus 2009-06-25 potvarkį, tačiau to nepadarė. Taigi atsakovas nevykdė jo kompetencijai priskirtų pareigų. Kadangi pareiškėjos prašomi pripažinti tinkamais naudoti statiniai buvo pastatyti Labanoro regioninio parko teritorijoje, todėl Departamento direktoriaus 2009-06-25 potvarkiu į Komisiją taip pat buvo paskirtas ir Direkcijos atstovas, vadovas T. T. Nuo atitinkamo Departamento direktoriaus potvarkio priėmimo dienos potvarkiu patvirtintos Komisijos nariams atsiranda teisės ir pareigos, įtvirtintos Tvarkoje. Tvarka nenumato teisės paskirtam komisijos nariui atsisakyti šių pareigų ar jų nevykdyti. Tvarkos 21 punktas nustato pareigą Komisijos nariui arba pasirašyti Aktą, arba pateikti Komisijos pirmininkui motyvuotus raštiškus prieštaravimus dėl Akto pasirašymo. Direkcijos neveikimas pažeidžia pareiškėjos teises, nes užkerta kelią užbaigti statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą. Pareiškėjos pastatyti statiniai yra nekilnojamieji daiktai. Pareiškėja siekia įgyvendinti jai priklausančias nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus, jas naudoti prieš trečiuosius asmenis, o prireikus, jas apginti įstatymų nustatyta tvarka. Tam, kad galėtų tai padaryti, pareiškėja privalo apie savo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus viešai paskelbti – savo nuosavybės teises į statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau, neužbaigus jų pripažinimo tinkamais naudoti procedūros, negali būti atlikti statinių kadastriniai matavimai, jie negali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Tokiu neveikimu pažeidžiama pareiškėjos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės teisių apsaugą. Be to, įgyvendindama projektą „Miško „Jonvabalių sala“ socialinės ir ekonominės vertės padidinimas“, pareiškėja naudojosi Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojama parama. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Vilniaus skyriaus 2010-02-19 patikros vietoje metu buvo surašyta Priežiūros patikros vietoje ataskaita, kurioje yra patvirtinama, kad yra reikalaujama pripažinti pastatytus statinius tinkamais naudoti ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. To nepadarius, iš pareiškėjos gali būti pareikalauta grąžinti suteiktą paramą. Pareiškėjos įsitikinimu, jeigu statiniai yra pastatyti teisėtai, tai jų pripažinimo tinkamais naudoti procedūros atlikimas ar neatlikimas, kai ši procedūra nėra privaloma, neturi įtakos tokių statinių teisėtumui. Akcentavo, kad pareiškėjos pagal projektą „Miško „Jonvabalių sala“ socialinės ir ekonominės vertės padidinimas“ pastatyti statiniai neprieštarauja žemės, ant kurios jie pastatyti, tikslinei naudojimo paskirčiai, būdui ir pobūdžiui. Statiniai yra pastatyti ant miškų ūkio paskirties žemės. LR aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. D1-151 nustatytos Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžių specifikacijos 3 punkto 1 lentelėje yra nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemė gali būti naudojama rekreacijai (rekreacinių miškų sklypai). Rekreacinių miškų sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio turinys yra miškų sklypai (miško parkai, miesto miškai, valstybinių parkų rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai, naudojami gyventojų poilsiui). Taigi statiniai neprieštarauja nustatytam rekreacinių miškų sklypų naudojimo pobūdžiui.
Atsiliepimas
Atsakovas Direkcija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 68-69, 141-143) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos teiginius, jog atsakovas vilkino sprendimo priėmimą, laiko nepagrįstais. Tvirtino, kad ginčo situacija nestandartinė, todėl sprendimui priimti reikėjo daugiau laiko nei įprastai. Pareiškėja 2009-07-27 pateikė prašymą pasirašyti Aktą, į prašymą atsakyta buvo 2009-08-18, nepraleidus jokių terminų. Atsakant į prašymą buvo vadovaujamasi STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kurio 12.7. punkte nustatyta, kad nesudėtingiems statiniams neatliekami kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre. Ginčų komisija priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjai priklausantys žemės sklypai neįeina į rekreacinę teritoriją. Pareiškėjos sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama. Jeigu atsakovas būtų pasirašęs Aktą, tokiu atveju statiniams, pastatytiems miško ūkio paskirties žemėje, būtų taikomos procedūros, kurios reikalingos visiems statiniams, išskyrus įtrauktiems į I grupės nesudėtingų statinių sąrašą, būtų įteisinta pastatų statyba, nors jie negali būti statomi miško ūkio paskirties žemėje. Be to, tokiu būdu būtų nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos praktikos ir Konstitucinio Teismo išreikštų nuostatų, kuriose aiškiai pasakyta, kad yra draudžiama statyti statinius miško ūkio paskirties žemėje. Akcentavo, kadangi skundas Ginčų komisijai buvo paduotas praleidus 1 mėnesio terminą, kaip tai numatyta ABTĮ 30 straipsnyje, todėl ji skundo nenagrinėjo pagrįstai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Letronas“ atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 71) nurodė, kad 2007-07-04 UAB „Letronas“ ir R. P. (pareiškėja) pasirašė statybos rangos sutartį dėl projekto „Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas (duomenys neskelbtini) “ darbų atlikimo. Pagal šią sutartį UAB „Letronas“ ir A. B. projektavimo firma 2007-07-15 dėl minėto projekto sudarė projektavimo darbų sutartį. Darbai buvo vykdomi pagal minėtos projektavimo firmos parengtą techninį projektą, kurį 2007-10-30 Nuolatinės statybos komisija protokolu pripažino atitinkantį reikalavimams ir 2007-11-16 išdavė statybos leidimą. Statybos rangos darbai buvo baigti 2008 m. birželio mėnesį. Baigus statybos darbus, 2009-06-25 Departamento direktoriaus potvarkiu buvo sudaryta Komisija, kuri darbą turėjo baigti iki 2009-07-23. Komisija objektą apžiūrėjo 2009-07-02. Kadangi darbai buvo atlikti pagal projektą ir komisijos nariai pastabų neturėjo, Aktą pasirašė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. projektavimo firma atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 76) nurodė, kad A. B. projektavimo firma ir UAB „Letronas“ 2007-07-15 sudarė projektavimo darbų sutartį dėl „Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas (duomenys neskelbtini). Techninis projektas buvo parengtas pagal 2007-03-27 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus išduotą projektavimo sąlygų sąvadą. 2007-10-30 Nuolatinės statybos komisija protokolu pripažino techninį projektą atitinkantį projektavimo sąlygų sąvadui ir 2007-11-16 išdavė statybos leidimą. 2007-10-09 su R. P. (pareiškėja) buvo pasirašyta minėto objekto techninės statybos priežiūros sutartis. Visi statybos rangos darbai buvo baigti 2008 m. birželio mėnesį. Baigus statybos darbus, 2009-06-25 Departamento direktoriaus potvarkiu buvo sudaryta statinių Komisija, kuri darbą baigti turėjo iki 2009-07-23. Komisija objektą apžiūrėjo 2009-07-02. Kadangi projekto autorius ir techninės priežiūros vykdytojas pastabų neturėjo, Aktą pasirašė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 79-80, 145-146) nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos skundas būtų patenkintas. Teigė, kad 2007-03-28 atsakovas išdavas projektavimo sąlygas, pagal kurias trečiasis suinteresuotas asmuo 2007-03-29 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą pareiškėjai. Komisija 2007-10-30 patikrino objekto „Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus ir priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą projekte numatytų statyti objektų statybai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (T 1, b. l. 87-88, 148-151) prašė bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad T. T. 2009-11-19 buvo atleistas iš Labanoro regioninio parko direktoriaus pareigų. Teigė, kad Ginčų komisija sprendimą priėmė 2009-10-16, jį pareiškėja gavo 2009-11-19. Taigi, remiantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, apskųsti sprendimą buvo galima iki 2009-12-09. Teisme pareiškėjos skundas gautas 2009-12-16, t. y. praleidus skundo padavimo terminą. Atsakovas raštiškai atsisakė pasirašyti Aktą ir nurodė atsisakymo motyvus. Šį raštą atsakovas pateikė ne Komisijos pirmininkui, kaip reikalauja Tvarka, o pareiškėjai, kuri buvo Komisijos narė. Nors atsakovas ne visai tiksliai, tačiau atliko pareigą, numatytą Tvarkos 21 punkte, todėl pagrindo teigti, jog atsakovas neatliko jos kompetencijai priskirtų viešojo administravimo veiksmų, nėra. Pažymėjo, kad pareiškėja Ginčų komisijai skundė būtent 2009-08-18 Direkcijos raštą, o ne atsakovo veiksmus, kuriais neva ji nevykdė savo pareigų. Atkreipė dėmesį, kad Tvarkos 21 punkte nustatyta, kad jei pakviestas komisijos narys be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyksta ir nedalyvauja komisijos darbe, komisija gali spręsti apie statinio tinkamumą naudoti jam nedalyvaujant, todėl teiginys, jog atsakovo nesutikimas pasirašyti Aktą pažeidžia pareiškėjos teises, nes užkerta kelią užbaigti statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ginčo statiniai yra nesudėtingi, todėl jie nėra nekilnojamojo turto kadastro objektai ir yra neregistruotini. Nurodė, kad Ginčų komisija pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos skundo. Direkcijos 2009-08-18 raštas pareiškėjai išsiųstas 2009-08-19 faksu, taigi apskundimo terminas baigėsi 2009-09-19. Teisme pareiškėjos skundas gautas 2009-12-16, taip pat praleidus skundo padavimo terminą. Pareiškėjos atstovas 2010-03-17 pateikdamas prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pripažino, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą praleido ABTĮ nustatytą Ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminą. ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, jog skundas buvo priimtas praleidus nustatytus terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti. Ši teisės norma nesuteikia teismui diskrecijos spręsti, ar byla turi būti nutraukta. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad neturėjo galimybės naudotis kvalifikuotų teisininkų pagalba. Sprendimas nenagrinėti pareiškėjos skundo buvo priimtas dėl to, kad ji turėjo būti ypač atidi ir atsakingai įvertinti situaciją. Pareiškėja be kvalifikuotų teisininkų pagalbos tiek Ginčų komisijai, tiek teismui pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančius skundus, todėl suklydimas nepateisina termino skundui paduoti termino praleidimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (T 1, b. l. 89).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos skunde keliami klausimai yra nepriskirtini trečiojo suinteresuoto asmens kompetencijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 153-155) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, vadovaujantis Tvarka, statinius pripažįsta tinkamais naudoti šio reglamento nustatyta tvarka skiriamos komisijos (10 p.). Komisiją sudaro komisijos pirmininkas ir ji turi pradėti darbą ne vėliau kaip po 20 darbo dienų nuo statytojo prašymo gavimo. Nurodytos komisijos nėra nuolatinio pobūdžio, o turi būti sudaromos kiekvienu konkrečiu atveju kai statytojas kreipiasi dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Pažymėjo, kad Komisijos darbas nutrūko pasibaigus jos veiklos terminui dar nepriėmus Akto. Akcentavo, kad įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymui, Statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23¹, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35 ir 42 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymui ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymui, Inspekcija nuo 2010-01-01 vykdo apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Taigi ir pareiškėjos prašomų statinių pripažinimo tinkamais naudoti Komisijos skyrimo funkcijos nuo 2010-01-01 vykdomos trečiojo suinteresuoto asmens. Todėl dėl šių priežasčių statytojo prašymu turi būti sudaroma nauja statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija. Esant tokiai situacijai, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą pasirašyti Aktą nesukels teisinių pasekmių, nes šiuo metu nėra sudaryta komisija ir nustatyta jos sudėtis, kaip to reikalaujama Tvarkos nuostatose.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (T 1, b. l. 172-176) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-10-16 protokolinio sprendimo Nr. P-95-(A(G)-153) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjos skundas dėl Labanoro regioninio parko direkcijos direktoriaus atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus buvo paliktas nenagrinėtu. Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – statinio pripažinimo tinkamu naudoti sąlygos ir tvarka. Pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 30 straipsnio 2 dalimi, su skundu dėl Direkcijos (jos vadovo) neveikimo (pareigos neįvykdymo) 2009-09-23 kreipėsi į Ginčų komisiją. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2009-10-16 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo jos skundą paliko nenagrinėtu, nes nusprendė, kad pareiškėja praleido 1 mėnesio skundo padavimo terminą dėl Direkcijos veiksmų (neveikimo). Teismas nurodė, kad kaip matyti iš Sprendimo pareiškėja Ginčų komisijos posėdyje pripažino, jog raštą, kuriame buvo nurodytos Akto atsisakymo pasirašyti priežastys, gavo 2009-08-19 faksimiliniu laišku. Su skundu į Ginčų komisiją ji kreipėsi 2009-09-23. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad Ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai nusprendė palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtu, nes ji su skundu kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą 1 mėnesio skundo dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) padavimo terminą. Pati pareiškėja patvirtino, kad raštą gavo 2009-08-19 faksimiliniu laišku. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai apie jos galimai pažeistas teises tapo žinoma būtent 2009-08-19, nuo šios dienos ir pradedamas skaičiuoti skundo padavimo terminas. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Asmeniui, kurio teisėms daro įtaką administracinis aktas, sužinojus apie tokio akto priėmimą ir jam siekiant realizuoti teisę ginčyti administracinį aktą, jis pats turi būti apdairus ir veikti operatyviai siekiant savo teisių gynybos. Dėl Direkcijos įpareigojimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. pasirašyti Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas“ – pavėsinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lieptų ir tilto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Aktą teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje ginčo dėl to, jog ginčo statiniai yra nesudėtingi ir priklauso I grupei nesudėtingų statinių, nėra. Byloje kilo ginčas, ar šiems statiniams taikoma statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūra. Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus nustato Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 punkte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 punktu, I grupės nesudėtingiems statiniams taikomos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys (pvz., neatliekami statinio kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 5 punktą, I grupės nesudėtingų statinių pripažinimas tinkamais naudoti neatliekamas, Nekilnojamojo turto registre jie neregistruojami. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma suponuoja, kad atsakovas anksčiau minėtais savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes jie nereikalauja I grupės nesudėtingus statiniams pripažinti tinkamais naudoti. Priešingai, įstatymų leidėjas imperatyviai yra įtvirtinęs, kad nesudėtingiems statiniams nereikalingas statybos leidimas, jiems neatliekami kadastriniai matavimai, statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registracija. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pagal ABTĮ 89 straipsnio nuostatas ir įpareigoti ją nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos skundą bei įpareigoti Direkciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. pasirašyti Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas“ – pavėsinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lieptų ir tilto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Aktą, nurodytais motyvais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 1, b. l. 180-185) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą – skundą patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai sprendė, jog statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra nesudėtingiems statiniams negali būti atliekama. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Tvarkos nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti netaikymo nesudėtingiems statiniams. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu ir patikslintame skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų, akivaizdžiai patvirtinančių, jog statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra, nors ir nėra privaloma, tačiau taip pat gali būti taikoma ir nesudėtingiems statiniams. Tvarkos 5 punktas numato, kad „Nesudėtingų statinių, nesudėtingų laikinų statinių <...> pripažinimas tinkamais naudoti neprivalomas“. Terminas „neprivalomas“ nėra tapatus terminui „draudžiamas“ ar „neatliekamas“, todėl darytina išvada, jog Tvarkos 5 punktas nedraudžia nesudėtingus statinius pripažinti tinkamais naudoti. Tuo tarpu teismas, taikydamas ir aiškindamas šio punkto nuostatas, terminą „neprivalomas“ nepagrįstai prilygina terminui „neatliekamas“. Pabrėžtina, jog nei Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nei LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 punktas, nei LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 punktas, nei Tvarkos 5 punktas, kurių nuostatomis remiasi teismas, neįtvirtina draudimo atlikti statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą nesudėtingiems statiniams. Tai, jog nesudėtingiems statiniams gali būti atliekama pripažinimo tinkamais naudoti procedūra, o statytojo reikalavimu - ši procedūra privalo būti atlikta, taip pat patvirtina Tvarkos 10.4 punkto nuostatos, numatančios, jog nesudėtingų statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją sudaro apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) vadovas. Ginčų komisija ir teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja praleido terminą skundui pateikti. Pareiškėja pagrįstai vadovavosi ABTĮ 30 straipsnio 2 dalies reikalavimais ir skundą pateikė per 2 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai baigėsi nustatytas atitinkamo veiksmo atlikimo laikas. Pareiškėja skundė ne Labanoro regioninio parko direkcijos 2009-08-18 raštą, o šios institucijos (jos vadovo) neveikimą - Akto nepasirašymą ir motyvuotų raštiškų prieštaravimų Komisijos pirmininkui nepateikimą. Labanoro regioninio parko direkcijos 2009-08-18 raštas nėra individualus teisės aktas, priimtas statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūroje. Šio rašto pateikimas pareiškėjai nesukuria jokių teisinių pasekmių statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūroje. Remiantis Tvarkos reikalavimais, nepriklausomai nuo Labanoro regioninio parko direkcijos 2009-08-18 rašto pateikimo pareiškėjai, Labanoro regioninio parko direkcija (jos vadovas) vis tiek privalėjo arba pasirašyti Aktą, arba pateikti Komisijos pirmininkui motyvuotą raštišką prieštaravimą pasirašyti Aktą, tačiau iki šiol to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovas Direkcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 4-5) prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad Labanoro regioninio parko direkcijos darbo reglamente (patvirtintame 2003-03-25 direktoriaus įsakymu Nr. V-12) 36 punkte, nustatyta, jog prašymai skundai ir pasiūlymai turi būti išnagrinėti per 30 dienų nuo jų gavimo dienos. Esant reikalui prašymo ar skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas informavus apie tai pareiškėją. Teiginiai, jog Labanoro regioninio parko direktorius vilkino sprendimo priėmimą, nepagrįsti, ši situacija buvo nestandartinė, todėl sprendimui priimti reikėjo daugiau laiko nei įprastai. Juo labiau, kad pareiškėja pateikė prašymą pasirašyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą 2009-07-27, atsakyta į prašymą buvo 2009-08-18, nepraleidus jokiu terminų. O pati pareiškėja skundą Ginčų komisijai padavė praleidusi terminus. Pažymi, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra vykdyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir Labanoro regioninio parko direktorius neprivalėjo nei dalyvauti tokioje komisijoje, nei pasirašyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti akte.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 1-3) prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog pareiškėja skundė ne Labanoro regioninio parko direktoriaus T. T. neveikimą, o 2009 m. rugpjūčio 18 d. raštą, todėl pagrįstai taikė ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį. Tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius, sudarydamas statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisiją, tiek šios komisijos nariai, tiek pareiškėja, tiek kiti proceso dalyviai, tiek teismas vadovavosi Tvarkos V skyriaus nuostatomis, nors nesudėtingų statinių pripažinimui tinkamais naudoti turėjo būti taikomos Tvarkos VI skyriaus nuostatos. VI skyriuje, 28 punkte nustatyta, kad baigus statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) nesudėtingą I grupės statinį, jo pripažinimas tinkamu naudoti neprivalomas, tačiau, statytojui prašant, Tvarkos VI skyriuje nustatyta tvarka gali būti atliktas. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas surašytas naudojant Tvarkos 1 priede nustatytą formą, nors pagal Tvarkos 30 punktą pripažįstant tinkamais naudoti nesudėtingus statinius pripažinimas tinkamu naudoti įforminamas aktu pagal Tvarkos 6 priedą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek sudarant komisiją statinių pripažinimo tinkamais naudoti, tiek surašant statinių pripažinimo aktą buvo vadovautasi Tvarkos nuostatomis, kurios netaikomos nesudėtingų statinių pripažinimui tinkamais naudoti. Nepaisant to, kad teismas neteisingai įvertino nuostatas, reglamentuojančias nesudėtingų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, tačiau pareiškėjos skundą atmetė pagrįstai, nes kreipiantis į Ginčų komisiją buvo praleistas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. spalio 16 d. protokolinio sprendimo Nr. P-95-(A(G)-153), kuriuo pareiškėjos skundas dėl Labanoro regioninio parko direkcijos direktoriaus atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus buvo paliktas nenagrinėtu.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 m. kovo 17 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi priėmė minėtą prašymą, tačiau byloje nėra duomenų, kad teismas būtų išsprendęs klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui ginčo šalis gali skųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad Ginčų komisijos 2009 m. spalio 16 d. protokolinį sprendimą Nr. P-95-(A(G)-153) paštu gavo 2009 m. lapkričio 18 d. Skundas teismui paduotas 2009 m. gruodžio 16 d., t. y. praleidus ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, byloje esant pakankamai duomenų spręsti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, taip pat remdamasi operatyvumo ir teisingumo principais, nutaria savo iniciatyva išspręsti termino atnaujinimo klausimą.
Pagal ABTĮ 34 straipsnį, praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas yra siejamas su svarbių priežasčių buvimu.
Pareiškėja termino praleidimą iš esmė grindė tuo, kad Ginčų komisijos sprendime nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, terminai.
Kaip matyti iš skundžiamo Ginčų komisijos 2009 m. spalio 16 d. protokolinio sprendimo Nr. P-95-(A(G)-153) jame nebuvo nurodyta akto apskundimo tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Taip pat sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (LVAT 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008).
Įvertinus nurodytas pareiškėjos termino praleidimo priežastis, pripažintina, jog šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad Ginčų komisija 2009 m. spalio 16 d. protokoliniame sprendime neišaiškino šio sprendimo apskundimo tvarkos, galėjo suklaidinti pareiškėją dėl skundo teismui padavimo tvarkos ir termino.
Atsižvelgiant į teisės į teisminę gynybą užtikrinimo konstitucinę reikšmę, į tai, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių ir operatyvių veiksmų realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, vertintina, kad objektyvi aplinkybė sukliudė pareiškėjai laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas paduoti skundą atnaujintinas ir tikrintinas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad skundė ne Labanoro regioninio parko direkcijos 2009-08-18 raštą, o šios institucijos (jos vadovo) neveikimą - Akto nepasirašymą ir motyvuotų raštiškų prieštaravimų Komisijos pirmininkui nepateikimą, todėl pagrįstai vadovavosi ABTĮ 30 straipsnio 2 dalies reikalavimais ir skundą pateikė per 2 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai baigėsi nustatytas atitinkamo veiksmo atlikimo laikas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2009 m. birželio 25 d. potvarkiu Nr. (100)-11.1-170 buvo sudaryta Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija ir nurodyta darbą baigti iki 2009 m. liepos 23 d. Komisija surašė Miško „Jonvabalių sala“ ekonominės ir socialinės vertės padidinimas – statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurio nepasirašė Direkcijos direktorius. Pareiškėja 2009 m. liepos 27 d. su prašymu kreipėsi į Direkcijos direktorių prašydama minėtus statinius pripažinti tinkamais naudoti. Atsakovas Direkcija 2009-08-18 rašte Nr. V1(8.13)-521 „Dėl prašymo“ nurodė, kad Direkcija negali pasirašyti Akto ir paaiškino nepasirašymo motyvus. Pareiškėja su skundu 2009 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Ginčų komisiją prašydama įpareigoti Direkcijos direktorių atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat įpareigoti Direkcijos direktorių užbaigti naujų statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą. Pareiškėja skunde Ginčų komisijai tarp kitų argumentų nurodė, kad Direkcijos direktorius vilkina atlikti viešojo administravimo veiksmus ir trukdo pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą. Teigė, kad 2009-08-18 raštas visiškai neatitinka nei realios situacijos, nei teisinio reglamentavimo. Taip pat Direkcija rašte nenurodo pagrįstų motyvų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, Direkcijos 2009-08-18 raštą Nr. V1(8.13)-521 „Dėl prašymo“, pareiškėjos prašymo Direkcijai ir skundo Ginčų komisijai argumentus, daro išvadą, kad pareiškėja skundžia atsakovo atsisakymą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o ne neveikimą (vilkinimą). Priešingai nei teigia pareiškėja, būtent Direkcijos 2009-08-18 raštas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūroje.Todėl pareiškėjos atveju taikytinas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui (prašymui) administracinių ginčų komisijai pateikti.
Pareiškėja neginčija, kad Direkcijos 2009-08-18 raštą, kuriame buvo nurodytos Akto atsisakymo pasirašyti priežastys, gavo 2009-08-19 faksimiliniu laišku. Pareiškėja su skundu į Ginčų komisiją kreipėsi tik 2009 m. rugsėjo 23 d., t. y. praleidusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio skundo dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų padavimo terminą. Todėl Ginčų komisija pagrįstai nusprendė palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtu.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimui priimti pakankama sąlyga buvo teismo konstatavimas, jog pareiškėja į Ginčų komisiją kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Kiti (papildomi) teismo argumentai šiai bylai išspręsti neturėjo esminės reikšmės. Todėl nagrinėjant šią bylą buvo apsvarstyti tik tie pareiškėjos argumentai, kurie susiję su teismo išvada, kad pareiškėja į Ginčų komisiją kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams, konstatuoja, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas pirmosios instancijos teismo išspręstas iš esmės teisingai. Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. K.-N. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.