- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-16
- Bylos Nr.
- e2-1731-1191/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11024-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Greta Osinovskienė
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tomadas“ (toliau – ir ieškovė) 2024 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (Reg. Nr. DOK-72093, e. b. l. 55–58), kuriame prašo priteisti iš atsakovo M. V. (toliau – ir atsakovas) 6 370 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.1. Nurodė, kad ieškovė su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurios 1 ir 2 punktų nuostatas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 4.1 punkte buvo numatyti ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, (duomenys neskelbtini). ieškovė gavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę (DUOMENYS NESKELBTINI), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini). priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad ji niekada nebuvo subjektas savarankiškai priimantis sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar dėl jų grąžinimo savininkams ar teisėtiems valdytojams. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo tvarką aiškiai numato Sutarties 3.9 ir 3.10 punktai bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 19 punkto nuostatos. Kaip yra išaiškinęs Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. procesiniame sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2580-577/2015 tuo atveju, jeigu asmuo, net raginamas pasiimti transporto priemonę to nepadaro, jis pripažintinas nerūpestingu, o kartu ir atsakingu už išlaidų atsiradimą, nes jeigu tos išlaidos ženkliai viršija transporto priemonės vertę, kadangi saugotojas negali nustoti saugoti jam perduotą transporto priemonę. Nuvežus automobilį saugoti, atsakovas ne vieną kartą buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą ir raginamas atsiskaityti. Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) pranešimas bei pakartotiniai pranešimai, adresuoti atsakovui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) datomis. Atsakovas nepasiėmė automobilio iš aikštelės, todėl ieškovė buvo priversta toliau automobilį saugoti. Ieškovės darbuotojas (duomenys neskelbtini) buvo nuvykęs pas atsakovą įteikti pranešimą gyvenamosios vietos adresu, tačiau rasti atsakovo nepavyko. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas į kurį atsakovas sureagavo bei buvo siūlomi įvairūs išsimokėjimo variantai, įskaitant taikos sutarties sudarymą, tačiau išspręsti ginčo taikiu būdu nepavyko. Prašomas priteisti įsiskolinimas yra už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. eL2-31700-1043/2019 įsiteisėjimo dienos) iki 2023 m. birželio 29 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje e2A-372-370/2023 priėmimo).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas yra patrauktas, kaip paskutinis žinomas automobilio savininkas. Atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė, kad automobilis jam nepriklauso. Atsakovui buvo žinoma už ką yra skola, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad stabdyti skolos susidarymą, atsiimti transporto priemonę ir susimokėti už susidariusias paslaugas. Kasacinis teismas civilinėje byloje e3K-3-127-1075/2021 pasisakė dėl valdytojo civilinės atsakomybės. Pripažinimo bešeimininkiu procedūra yra detaliai reglamentuota ir policija negali inicijuoti pripažinimo bešeimininkiu daiktu procedūros. Ieškovė neturi kitų priemonių priversti atsakovą atsiimti transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime yra pasisakęs, kad išlaidos turi būti atlyginamos už visą saugojimo laikotarpį. Ieškovė negali atsisakyti nuvežti ir saugoti daiktą, nors šis daiktas yra menkavertės reikšmės. Pats atsakovas turi dėti pastangas dėl automobilio disponavimo, ieškovė tik nuo 2023 metų, po priimto Lietuvos apeliacinio teismo procesinio teismo sprendimo, turi teisę transporto priemonę realizuoti, ieškovė nėra suinteresuota kuo ilgiau laikyti automobilį. Ieškovė nėra transporto priemonės savininkė ir šios transporto priemonės pati parduoti negali.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. V. 2024 m. gruodžio 18 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (Reg. Nr. DOK-150873, e. b. l. 104–108), kuriame prašė atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad:
3.1. atsakovas automobilį buvo pardavęs dar (duomenys neskelbtini), tačiau automobilio pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo registruotas akcinėje bendrovėje „Regitra“ ir atitinkamai nebuvo pakeistas automobilio savininkas (valdytojas), bet realiai automobilio savininkas buvo kitas asmuo ir prievolinio santykio dalyvis yra ne atsakovas, bet asmuo nupirkęs automobilį, taigi nagrinėjamu atveju yra netinkamas atsakovas.
3.2. Atsakovas nėra gavęs ieškovės ieškinyje minimų pranešimų, išskyrus pranešimą, atsakovui datuotą (duomenys neskelbtini), ankstesnių laiškų atsakovas nebuvo ir nėra gavęs, todėl ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be to, atsakovas buvo sumokėjęs ieškovei 1 550 Eur saugojimo mokestį, tačiau ir vėliau ieškovė elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su atsakovu, o papildomai skaičiavo skolą. Toks ieškovės elgesys nesiderina su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
3.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad jei prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės ar abiejų šalių kaltės, skolininkas gali būti atleistas nuo prievolės ar ji mažintina.
3.4. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilis buvo pirktas už 270 Eur, tačiau, kaip matyti iš ieškinio, tokio menkaverčio turto saugojimo kaina padidinta daugiau nei 20 kartų, o tai neteisinga ir neprotinga, juolab kai dalis kainos 1 550 Eur buvo ieškovei sumokėta.
3.5. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovė 2024 m. vasario 19 d. automobilį perdavė utilizavimui, todėl buvo aišku ir suprantama, jog automobilis buvo bevertis ir apskritai saugojimo pareigos negalėjo kilti, juolab reikalauti iš atsakovo daugiau kaip 9 500 Eur.
4. Atsakovas 2025 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas prasidėjo 2019 metų pradžioje, kai atsakovas per socialinį tinklą „Facebook“ nusprendė parduoti automobilį. 2019 metų gale atsakovas gavo iš antstolio dokumentus, kad automobilis yra saugomas aikštelėje ir kad yra susidariusi apie 2 000 Eur suma. Vėliau vyko bendravimas su Šiaulių apskrities komisariato tyrėja A. R., kuri susisiekė su atsakovu, kad su automobiliu yra padarytas administracinis nusižengimas, tyrėja prašė pateikti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovas per savo aplaidumą šios sutarties negalėjo surasti. Aplinkybės, ar atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena. Siekdamas išvengti turto arešto, atsakovas sumokėjo 2 000 Eur sumą, kuri ženkliai viršijo automobilio vertę. Atsakovas laisva forma tyrėjai parašė prašymą, kad daugiau turėti reikalų su automobiliu nenori, kad šis automobilis būtų pripažintas bešeimininkiu daiktu, tikėjosi, kad viskas pasibaigs. Vėliau apie automobilio likimą atsakovas nesidomėjo. 2024 metų vasarą atsakovas gavo laišką, kad yra susidariusi 6 000 Eur dydžio suma už automobilio saugojimą. Taip pat atsakovas nurodė, kad bandė ištraukti iš socialinio tinklo „Facebook“ duomenis apie automobilio pardavimą, tačiau ištraukti duomenų iš socialinio tinklo „Facebook“ platformos apie automobilio pardavimą nepavyko.
5. Atsakovo atstovas advokatas G. K. teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Nurodė, kad šioje byloje yra faktų klausimai ir sąžiningumas. Atsakovas de fakto nebuvo automobilio nei valdytojas nei naudotojas. Atsakovas pasielgė aplaidžiai dėl savo jauno amžiaus. Atsakovas per apklausą tyrėjai aiškiai pasakė, kad automobilis atsakovui nepriklauso. Atsakovas nesąžiningai paskaičiavo automobilio saugojimo mokestį už 4 metus. Civilinė atsakomybė atsakovui jau yra pritaikyta, atsakovas jau yra sumokėjęs 2 000 Eur. Formalus teismo procesinis sprendimas nebūtų teisingas. Ieškovė yra stipresnioji šalis, pelno siekiantis privatus juridinis asmuo.
Liudytojos parodymai
6. Liudytoja D. J. 2025 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės administratorė, dirba pas ieškovę nuo 2022 metų. Taip pat liudytoja 2025 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu bendravo nuo 2022 metų, iki tol su atsakovu bendravo kita ieškovės darbuotoja. Liudytoja paaiškino, kad 2024 m. birželio mėnesį, buvo išaiškinta atsakovui telefonu, kokiu pagrindu susidarė skola. Atsakovas paprašė šią informaciją atsiųsti raštu, atsiųsti išankstinę sąskaitą apmokėti sakė, kad pasitars su advokatu. Nuo 2024 m. liepos mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio visas bendravimas su atsakovu vyko elektroniniu paštu, buvo siūlomi įvairūs taikos sutarties variantai, tačiau taikos pasiekti nepavyko. Niekada pokalbiu telefonu su liudytoja atsakovas neminėjo, kad automobilis yra parduotas, atsakovas siūlė sumokėti 500 Eur. Duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad automobilis yra parduotas atsakovas ieškovei nepateikė. Į pasiūlymą sudaryti taikos sutartį atsakovas nieko neatsakė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl faktinių aplinkybių nustatymo
7. Byloje esančiais duomenis nustatyta, kad ieškovė su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 3 punkto nuostatas įgijo teisę į automobilio nuvežimą, pervežimą, perkėlimą ir saugojimą (e. b. l. 14–19).
8. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo automobilį (e. b. l. 69).
9. (duomenys neskelbtini). automobilis priverstinai nuvežtas, surašytas (duomenys neskelbtini). priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10).
10. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešimu „Dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą“ kreipėsi į atsakovą (e. b. l. 62–63). Ieškovė pakartotiniais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pranešimais „Dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą“ kreipėsi į atsakovą (e. b. l. 64–67, 72).
11. Byloje pateiktas UAB „Tomadas“ (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas, kad rasti atsakovo gyvenamosios vietos adresu ir įteikti jam pranešimo apie susidariusį įsiskolinimą nepavyko, paliktas pranešimas atsakovo pašto dėžutėje (e. b. l. 71).
Dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojamas transporto priemonės priverstinis nuvežimas, esant įstatyme numatytiems pagrindams, į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo (byloje – ieškovės) ir davėjo (byloje – Šiaulių apskrities VPK) teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko (byloje – atsakovo) ir valdytojo bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas) (Lietuvos A. T. 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑183‑969/2021, 15 ir 16 punktai; Lietuvos A. T. 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011).
13. Lietuvos A. T. praktikoje pažymima, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant klausimą dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos A. T. 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigė, kad automobilis, kurio saugojimo išlaidas prašo priteisti ieškovė, jam nepriklauso nuo 2019 metų, tačiau atsakovas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat atsakovas 2025 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu neįvardino asmens (vardo, pavardės), kuriam automobilį pardavė, nurodydamas, kad šio asmens neprisimena (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas 2025 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad automobilis buvo parduotas per socialinį tinklą „Facebook“, tačiau taip pat nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
15. Nors atsakovas nurodė, kad po susirašinėjimo su Šiaulių AVPK tyrėja A. R. turėjo lūkestį, kad automobilis bus pripažintas bešeimininkiu, tačiau teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kaip atsakovo subjektyvią nuomonę ir atsakovo nerūpestingumą, kadangi pats atsakovas patvirtino, kad po susirašinėjimo su tyrėja automobilio tolesnis likimas jam nebuvimo žinomas, t. y. atsakovas nesidomėjo, ar automobilio pripažinimo bešeimininkiu inicijavimo procedūra apskirtai pradėta ir automobilis teismo procesiniu sprendimu pripažintas bešeimininkiu daiktu.
16. Taip pat atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra gavęs ieškovės pranešimų, jog automobilis yra saugomas ieškovės aikštelėje, išskyrus (duomenys neskelbtini) pranešimą. Viena vertus, aplinkybes, kad atsakovui buvo žinoma, jog automobilis yra saugomas ieškovės aikštelėje patvirtina atsakovo byloje pateiktas susirašinėjimas su Šiaulių AVPK tyrėja A. R.. 2019 m. kovo 6 d. atsakovas tyrėjai rašė: „kokio dydžio bauda ir suma taikoma tokiu atveju? Kitos išeities nelabai ir yra tada... Laukimas tik padidins mokestį už aikštelę“ (e. b. l. 108–109). Be to, atsakovas 2025 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš atsakovo buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. procesinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-31700-1043/2019, už to paties automobilio saugojimą. Taigi akivaizdu, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės, jog automobilis yra ieškovės aikštelėje ir skaičiuojamas šio automobilio saugojimo mokestis. Kita vertus, vien pranešimų apie susidariusį įsiskolinimą pateikimas byloje nepatvirtina jų išsiuntimo fakto atsakovui, juolab jų įteikimo. Pažymėtina, kad ieškovė galėjo imtis kitų aktyvių veiksmų, siekdama įteikti pranešimus atsakovui, pavyzdžiui, pranešimus apie susidariusį įsiskolinimą atsakovui įteikti per antstolį, ar atsakovo darbovietę. Be to, 2025 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja ieškovės administratorė D. J. patvirtino bendravimą su atsakovu telefonu tik nuo 2022 metų, nes tik nuo tada pradėjo dirbti pas ieškovę administratorės pareigose.
17. Atsakovas taip pat teigė, kad jam apskirtai nekyla pareiga mokėti už automobilio saugojimą, kadangi 1 550 Eur dydžio sumą atsakovas už automobilio saugojimą jau yra sumokėjęs ieškovei, tačiau teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad piniginė suma už automobilio saugojimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. procesiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-31700-1043/2019, priteista iš atsakovo už skirtingą laikotarpį nei prašoma priteisti ieškiniu šioje civilinėje byloje.
18. Pažymėtina, kad Sutarties 4.4 punktas nustato, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kai 6 mėnesius paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti iš paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Gavęs iš paslaugos gavėjo informaciją (išduotą leidimą asmeniui atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, patvirtintą įgalioto policijos pareigūno parašu, arba teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą grąžinti transporto priemonę) apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės daugiau nereikia, savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą nuo sprendimo grąžinti jam transporto priemonę įsiteisėjimo dienos ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis. <...>. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į paslaugos gavėją dėl poreikio saugoti automobilį ilgiau kaip 6 mėnesius ir dėjo pastangas, kad įsiskolinimas nedidėtų.
19. Taigi, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesys neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų.
20. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma, paskaičiuota daugiau nei už tris metus (6 370 Eur skolos už suteiktas automobilio priverstinio saugojimo paslaugas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-31700-1043/2019, kuris, ieškovės tvirtinimu, yra procesinio sprendimo įsiteisėjimo diena, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gruodžio 13 d. yra teismo įsakymo priėmimo diena, o minėto procesinio sprendimo įsiteisėjimo diena yra 2020 m. kovo 10 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis) iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-370/2025 priėmimo (2023 m. birželio 29 d.). Tokia susidariusi skola už automobilio saugojimą pripažįstama akivaizdžiai per didele ir yra mažinama, priteisiant iš atsakovo skolą už transporto priemonės saugojimą ieškovės aikštelėje už vienerių metų laikotarpį (už 6 mėnesių laikotarpį, numatytą ieškovei Sutartyje ir tokios pat trukmės laikotarpį, nes jokių veiksmų nesiėmė ir pats atsakovas) nuo teismo procesinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. eL2-31700-1043/2019, įsiteisėjimo dienos 2020 m. kovo 10 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. už 365 dienas, skaičiuojant po 5 Eur už dieną (Sutarties 4.1.2 punktas), kas sudaro 1 825 Eur skolos. Teismo vertinimu, toks priteistos skolos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų
21. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 825 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės patenkintas 28,65 proc. o likusioje dalyje 71,35 proc. atmestas. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 143 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 59–60). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 40,97 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
24. Atsakovas 2025 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą dėl 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (e. b. l. 144–148), pateikė šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Nors atsakovas nedetalizavo už kokias konkrečias paslaugas prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo teiktas atsiliepimas į ieškinį, civilinėje byloje buvo du teismo posėdžiai, kuriuose atsakovo interesus atstovavo tas pats atstovas, laikytina, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) tokių paslaugų maksimalaus dydžio ir yra įvertintos pagal Rekomendacijų 2 punktą. Atsižvelgiant, kad ieškovės ieškinys atmestas 71,35 proc. apimtyje, atsakovui iš ieškovės priteistina 863,34 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
25. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 825 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 825 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,97 Eur (keturiasdešimt eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, adresas Kaunas, Rytų g. 22A, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 863,34 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 34 ct) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.