Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Aušrai Sedekerskienei, Justinai Antanaitienei, Jūratei Juknevičienei, Editai Zlatarinskaitei, Eglei Šiugždinytei,

nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai I. N., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti Kauno klinikose pagalbine darbuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. D. 2012 m. spalio 12 d. pareiškimu Kauno miesto 5 – ojo notarų biuro, esančio Lietuvių g. 30 – 1, Kaune, notarei R. P. pranešė, kad I. N. klastoja dokumentus ir dėl klastojimo pastarosios laukia teismai, tokiu būdu ji apie I. N. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri nukentėjusiąją pažemino ir pakirto pasitikėjimą ja.

Be to, ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 22 d., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto brokeriui A. T. atvedus į namų valdą potencialius pirkėjus, kurių asmens tapatybės nenustatytos, norinčius pirkti likusią dalį šios namų valdos, priklausančios I. N., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad I. N. yra suklastojusi žemės ir pastato dalių dokumentus, ragindama pirkėjus nepirkti parduodamo turto ir aiškindama, kad I. N. laukia teismai, tokiu būdu ji paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie I. N., kuri nukentėjusiąją pažemino ir pakirto pasitikėjimą ja.

Kaltinamoji L. D. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jai, jos buvusiam sutuoktiniui V. D. ir I. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), parodė, kad ji 2012 m. rugsėjo 10 d. gavo notarės raštą, kuriame buvo rašoma apie tai, jog 9/12 valdos priklauso I. N., jai ir V. D. priklauso po 1/8 dalį valdos ir siūloma nustatyti gyvenamojo namo dalis pagal pateiktus dokumentus - brėžinį 1A.1M, , 2012 08 30 VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo parengtą pastatų dalių apskaičiavimo projektą ir žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo tvarkos planą. Nurodė, kad ji su I. N. daug metų bylinėjosi dėl gyvenamojo namo naudojimo tvarkos, dalies žemės sklypo pirkimo, ginčai buvo sprendžiami teisme, šie ginčai jau baigti. 2012 10 12 gavusi notarės pranešimą, ji paskambino notarei, pasakė, kad su pasiūlymu nesutinka, notarė nurodė parašyti nuomonę raštu. Ji notarei parašė savo nuomonę, aprašė anksčiau buvusius įvykius, nurodė, kad jokių parašų nei, ji nei V. D. nepasirašys, kad dėl klastojimo laukia teismai, pripažino, kad ji I. N. apkaltino, kad žemės sklypo ir pastatų dalių dokumentų klastojimo. Parodė, kad ji notarei parašė tą, ką norėjo. Parodė, kad ji nežino, ar I. N. anksčiau klastojo dokumentus, tačiau kada gavo notarės raštą ji pamanė, kad melagingai ir apgaulingai duoda dokumentus, kad vėl prasidės problemos ir bylinėjimasis teismuose. Nurodė, kad I. N. pateiktame žemės plane jai ir V. D. nepaliktas pravažiavimas į savo valdas, garažą ir ūkinį pastatą, o pastato dalių projekte suklastota tai, kad pirmame aukšte bendro naudojimo plote po laiptais nurodytas tualetas, kurį I. N. įsirengė prieš pora metų. Nurodė, kad ji neskiria pasiūlymo projekto nuo tikro žemės sklypo plano, tačiau supranta, kad projektas negalioja, nes jame nėra savininkų parašų. Vėliau, gavusi šaukimą į teismą, ji kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, kuri paaiškino, kad tai buvo tik pasiūlymas. Gavusi dokumentus dėl projekto, kuriame paskaičiuotos naujos dalys, ji į Registrų centrą nesikreipė, ar būtų pasikeitęs namų valdos plotas ar naudojimosi tvarka pagal pateiktą projektą ji nežino, plotas nepasikeitė, nors ji neskaičiavo, dėl įrengto tualeto ji parašė pareiškimą policijai, tačiau į teismą nesikreipė. Parodė, kad 2012 12 22 ji jokio nekilnojamojo turto brokerio A. T. nematė, su juo nekalbėjo, jokių pirkėjų nematė, ji dirba kiekvieną dieną nuo 7.30 val. iki 15.30 val., o tokiu laiku žiemą jau tamsu ir ji nieko negalėjo matyti. Nurodė, kad ji 2012 m. lapkričio mėnesį matė merginą, kuri fotografavo namą, todėl pamanė, kad namą fotografuoja dėl pardavimo. Pareiškė, kad ji rašte notarei tik išreiškė savo nuomonę, tikrovės neatitinkančios informacijos apie I. N. neskleidė, tvirtina, kad ji 2012 m. gruodžio 22 d. nieko nematė ir niekam nieko apie I. N. nesakė, jokio nusikaltimo nepadarė, todėl prašo ją išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji bei privati kaltintoja I. N. nurodė, kad jai ir kaltinamajai L. D. bei V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), parodė, kad ji, tai yra I. N., 2012 metais nutarė jai priklausančią nuosavybės dalį parduoti, padalinti turimą valdą į du butus, todėl registrų centras padarė jai priklausančios namų valdos atskyrimo į du butus paskaičiavimą, o UAB „Geometra“ padarė tik jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo tvarkos paskaičiavimą atitinkamai dviems jos butams. Dėl turto naudojimo tvarkos ji ir L. D. keletą metų bylinėjosi, tačiau ginčai teismuose buvo baigti 2011 metais. Parodė, kad ji nutarė savo namų valdos nuosavybę suformuoti į du butus su atskirais įėjimais. Kadangi, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 str. nuostatomis, bendraturčiai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą turtą, priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ji 2012 m. rugsėjo 20 d. pareiškimu per notarę kreipėsi į bendraturčius L. D. ir V. D. siūlydama jiems pasinaudoti jiems priklausančia pirmumo teise įsigyti parduodamą turtą. Atsakydama į šį pasiūlymą L. D. 2012 m. spalio 12 d. pareiškimu Kauno miesto 5 – ojo notarų biuro notarei nurodė, kad „...(duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta 1978.10.27 su planu ir visais kitais dokumentais. Visi naudojamės pagal dokumentus 34 metai iki šios dienos. I. N. tai žino ir turi 5 – kių teismų sprendimus. Visus teismus I. N. pralaimėjo. Tačiau ir toliau klastoja dokumentus, sklypo planą, pastato dalis. Todėl nei V. D. nei L. D. parašų nebus. Dėl klastojimo laukia teismai ...“. Parodė, kad L. D. negalėjo įsigyti jos valdos dalies, nes neturėjo pinigų, todėl po vieno mėnesio bendrasavininkiams nepareiškus noro pirkti nuosavybės, ji susirado pirkėjus, jie jai paliko avansą, ji kreipėsi į notarę, prašydama sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau notarė išėjo atostogų ir liepė susirasti kitą notarą. Parodė, kad ji ilgą laiką negalėjo surasti notaro pirkimo – pardavimo sutarčiai suforminti, kadangi pamatę prie dokumentų prisegtą L. D. pareiškimą, kuriame grasinama teismais, notarai atsisakydavo suteikti jai paslaugas ir sudaryti sutartį. Šiame kaltinamosios pareiškime nurodyti teiginiai, kad ji „... ir toliau klastoja dokumentus, sklypo planą, pastato dalis. Dėl klastojimo laukia teismai...“ neatitinka tikrovės, žemina ją, tai yra nukentėjusiąją I. N. bei galėjo pakirsti pasitikėjimą ja, kadangi ji buvo apkaltinta nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str., padarymu. Šį L. D. raštą ji vertina kaip šmeižtą, kadangi ji niekada jokių dokumentų neklastojo, kad jos pateikiami dokumentai tvarkingi tvirtino visos notarės, į kurias ji kreipėsi, tačiau nesutiko bendradarbiauti dėl vienintelio minėto L. D. rašto, todėl ji nuolat jautėsi labai pažeminta. Kauno miesto 1 – ojo notarų biuro notarė R. S. sutiko sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. 2012 10 18 buvo sudaryta vieno jos buto pirkimo – pardavimo sutartis su pirkėja K. V., notarė prieš tai perskaitė L. D. notarei pateiktą raštą ir išaiškino pirkėjai, kad viskas teisine prasme teisinga ir jokių grėsmių jai nėra. Tokiu būdu, L. D. šią informaciją ji perdavė Kauno miesto 5 – ojo notarų biuro notarei R. P., ši informacija, esą ji suklastojo dokumentus ir laukia teismai, tapo žinoma Kauno rajono 1 – ojo notarų biuro notarei R. S., jos namo dalies pirkėjai K. V. ir pas notarę sudarant pirkimo – pardavimo sutartį dalyvavusiam pirkėjos tėvui J. S. V. Vėliau ji norėjo parduoti ir antrąjį butą. Nekilnojamojo turto prekybos agentas A. T. 2012 m. gruodžio 22 d., apie 17 val. atvedė prie namo potencialius pirkėjus - vyrą ir moterį. Tuo metu ji dar gyveno tame name. Kieme jai ir A. T. kalbantis su pirkėjais, prie jų priėjo L. D., įsiterpė į pokalbį teigdama, kad jiems čia nieko neapsimoka pirkti, nes nėra pravažiavimo, suklastoti žemės dokumentai, laukia teismai, sakė „tave žino visa gatvė, kaip tu viską klastoji“. Pirkėjai tylėjo, klausėsi jų pokalbio ir jos buto nepirko. Vėliau A. T. dar buvo atvedęs keletą pirkėjų, tačiau L. D. kiekvieną kartą stengėsi atkalbėti juos nuo to buto pirkimo. Tvirtina, kad ji niekada jokių dokumentų neklastojo, L. D. 2012 m. gruodžio 22 d., nekilnojamojo turto brokerio A. T. atvestiems pirkėjams paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ji, tai yra I. N., yra suklastojusi žemės ir pastato dalių dokumentus, kad jos laukiai teismai, ragindama pirkėjus nepirkti parduodamo turto. Šie kaltinamosios teiginiai, kad ji, tai yra I. N., yra suklastojusi žemės ir pastato dalių dokumentus neatitinka tikrovės, žemina ją bei galėjo pakirsti pasitikėjimą ja, kadangi ji buvo apkaltinta nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. padarymu. Ši tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista tretiesiems asmenims – nekilnojamojo turto brokeriui A. T. ir pirkėjams, kurių vardų ir pavardžių ji nežino, ir kurie, išgirdę tokią informaciją, jos parduodamos namų valdos dalies nepirko. Dėl tokių L. D. veiksmų ji patyrė pažeminimą, buvo apšmeižta, apkaltinta nusikaltimo padarymu, dokumentų klastojimu, buvo paniekinta ir pažeminta, sugniuždyta, neteko orumo, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę įtampą, sumažėjo jos bendravimo galimybės, ji neteko dalies asmenų pasitikėjimo, tokiu būdu, ji patyrė neturtinę žalą ir prašo pripažinti kalta L. D. dėl jos šmeižto ir priteisti iš kaltinamosios 5 000,00 Lt neturtinės žalos.

Liudytoja K. V. parodė, kad ji norėjo pirkti namo dalį, 2012 m. rugpjūčio pabaigoje internete rado skelbimą apie tai, kad parduodama namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, savininke buvo nurodyta I. N.. Jie nuvažiavo, apžiūrėjo namo dalį, sklypą, jai patiko, todėl ilgai nesvarstę sumokėjo avansą, o 2012 m. spalio 18 pasirašė buto pirkimo – pardavimo sutartį, kartu buvo ir jos tėvas J. S. V. Forminant pirkimą notarė R. S. jiems pasakė, kad gautas namo bendrasavininkės L. D. raštas, kuriame nurodyta, kad esą I. N. klastoja žemės sklypo ir pastato dalių dokumentus, jie dėl šio rašto sunerimo, tačiau notarė juos užtikrino, kad dokumentai tvarkingi ir jiems jokių problemų nekils. Jie apie dokumentų klastojimą klausė ir I. N., pastaroji paaiškino, kad ji jokių dokumentų neklastojo, sakė, kad praeityje su L. D. buvo nesutarimų.

Liudytojas A. T. nurodė, kad jis vykdo individualią veiklą, yra nekilnojamojo turto agentas, parodė, kad pamatęs skelbimą apie parduodamą namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, jis paskambino I. N. pasiūlė savo paslaugas, ji sutiko, dėl parduodamos namo dalies apžiūrėjimo neprieštaravo. 2012 m. gruodžio 22 d., apie 16.30 val., jis atsivedė potencialius pirkėjus vyrą ir moterį apžiūrėti šios parduodamo namo dalies. Jie visi trys atvažiavo, atėjo į vidinį kiemą, atėjo I. N., jie pradėjo rodyti parduodamą valdos dalį. Tuo metu į vidinį kiemą išėjo kaimynė, kurią atpažįsta kaip salėje esančią kaltinamąją L. D., kuri pradėjo gąsdinti pirkėjus, jiems pasakė, kad yra klastojami dokumentai, kad nėra gerai su tuo sklypu, nėra įvažiavimo į tą kiemą. Jie toliau rodė parduodamą turtą, taigi kaimynė kiek pasiginčijusi nuėjo. Nors apie klastojimą buvo pasakyta bendrai, tačiau jie visi suprato, kad kaimynė pasakė, jog būtent I. N. klastoja dokumentus, galėjo ją įvardinti ir savininke. Tiems klientams šios namo dalies parduoti nepavyko, jis iš pastarųjų kalbos suprato, kad jie išsigando.

Liudytojas J. S. V. nurodė, kad jis yra K. V. tėvas, parodė, kad jis kartu su dukterimi 2012 m. spalio 18 d. pirko dukteriai butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Notarė jiems perskaitė vieną raštą apie tai, kad kažkas atsisako pasirašyti ir kad suklastoti perkamos namo dalies dokumentai. Jie paklausė notarės, ar iš tiesų taip gali būti, ar gali būti kažkas suklastota. Notarė parodė jiems dokumentus ir pasakė, kad viskas teisiškai teisingai, jiems jokių grėsmių nėra. Nurodė, kad su L. D. jie susipažino neseniai, parodė, kad ji nėra geranoriška kaimynė, susiklostė nelabai geri santykiai, tačiau plačiau nenori apie tai kalbėti.

I. N. prašymas Kauno miesto 5-ajam notarui biurui patvirtina, kad ji prašė persiųsti L. D. pasiūlymą nusistatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2012 08 03 Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo parengtą pastato dalių apskaičiavimo projektą bei siūlo nusistatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (b.l. 8).

2012 10 18 pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 2-10766, patvirtina, kad pardavėja I. N. ir pirkėja K. V. sudarė 7/20 dalies pastato – gyvenamojo namo, 7/20 dalių kitų statinių – kiemo statinių ir 18/61 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 9- 19).

2012 10 12 notarės R. S. pranešimas patvirtina, kad 2012 m. spalio 18 d. sudarant pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-10766, pirkėja K. V. buvo supažindinta su bendraturtės L. D. pareiškimu Kauno miesto 5-ajam notarų biurui pasiūlymu bendraturčiams pirkti I. N. priklausančią turto dalį (b.l. 20).

2012 10 12 notarės R. P. liudijimas patvirtina, kad I. N. pasiūlymas bendraturčiams nusistatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir pasiūlymas pirkti I. N. priklausančią gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį L. D. buvo įteiktas 2012 09 15, apie įteikimą V. D., duomenų neturi (b.l. 21).

2012 10 12 L. D. raštas notarei R. P. patvirtina, kad L. D. šiame rašte notarei nurodo, jog I. N. ir toliau klastoja dokumentus – sklypo planą ir pastato dalis, dėl klastojimo jos laukia teismai (b.l. 22).

2012 09 15 I. N. raštas L. D. patvirtina, kad I. N. siūlė L. D. pasirašyti naudojimosi tvarkos dokumentus, kadangi pagal dalis, kurios nurodytos jų nuosavybės dokumentuose, jos neteisingai naudojasi namo plotu. Pridėtas ir pastato dalių skaičiavimo projektas, kuriame nurodyta, kad I. N. priklauso 9/12 pastato Nr. 1993-0015-5017, V. D. priklauso 1/8 pastato Nr. 1993-0015-5017, L. D. priklauso 1/8 pastato Nr. 1993-0015-5017 (b.l. 73).

2012 08 29 Žemės sklypo planas patvirtina, kad UAB „Geometra“ pateikė projektą dėl žemės sklypo, priklausančio L. D., V. D. ir I. N., naudojimosi tvarkos. Dokumentus žemės sklypo savininkų parašų nepatvirtintas (b.l. 99).

2012 08 30 Valstybinės įmonės registrų centro Kauno filialo Pastato dalių apskaičiavimo projektas patvirtina, kad buvo surašytas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio I. N., V. D. ir L. D., apskaičiavimo projektas, nurodant, jog šis projektas nėra dokumentas, kurio pagrindu būtų keičiama asmenų teisė į nekilnojamąjį turtą (b.l. 100-101).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo objektas – asmens (žmogaus) garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, tikrovės neatitinkanti informacija. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi, šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, t.y. kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori – supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės

Pati kaltinamoji nepripažįsta tos aplinkybės, kad ji paskleidė tikrovės neatitinkančią ir nukentėjusiąją žeminančią informaciją, teigdama, jog ji neatskyrė pateikto pasiūlymo projekto nuo esamo tikro žemės sklypo plano, taigi tikėdama, kad I. N. šiuos dokumentus suklastojo. Šis jos teiginys yra nepagrįstas ir vertintinas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, kadangi, kaip nurodė pati kaltinamoji, tarp jos ir nukentėjusiosios I. N. yra susiklostę konfliktiški santykiai, ginčai dėl nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos buvo sprendžiami teisme. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2430-615/2011 dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, L. D. ir V. D. pateikė 2006 07 31 UAB „Geodezininkai“ specialistų paruoštą sklypo vidinio pasidalijimo planą – projektą ir prašė pagal tai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji, kuri keletą metų bylinėjosi teisme su nukentėjusiąja I. N. dėl bendrosios nuosavybės ir jos naudojimo tvarkos, pati pateikė teismui paruoštą nuosavybės naudojimo tvarkos projektą ir prašė teismo pagal jį nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, taigi žino ir supranta, kuo projektas skiriasi nuo tikrojo patvirtinto dokumento, ir, teigdama, kad I. N. suklastojo nurodytus dokumentus, žinojo, kad tretiesiems asmenims pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir kad ši informacija neatitinka tikrovės. Ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad kaltinamosios paskleista informacija nepagrįsta jokiais konkrečiais ar nekonkrečiais faktais, kad ši informacija žemina žmogų ir menkina jo prestižą, todėl darytina išvada, kad tokią tikrovės neatitinkančią informaciją kaltinamoji skleidė tyčia, neturėdama jokių jos tikrumą patvirtinančių duomenų, suvokdama, kad tokios žinios yra žeminančios bei niekinančios nukentėjusiąją ir gali pakirsti pasitikėjimą ja.

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši – individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija – konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki šiol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip peržengiantys ribas. Kadangi kaltinamoji keletą metų bylinėjosi teisme su nukentėjusiąja I. N. dėl bendrosios nuosavybės ir jos naudojimo tvarkos, pati pateikė teismui paruoštą nuosavybės naudojimo tvarkos projektą ir prašė pagal jį nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, darytina išvada, kad kaltinamoji žino ir supranta, kuo projektas skiriasi nuo tikrojo patvirtinto dokumento, todėl ji, teigdama, kad I. N. suklastojo nurodytus dokumentus, žinojo, kad tretiesiems asmenims pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir kad ši informacija neatitinka tikrovės, tokiu būdu ji notarei ir liudytojams pateikė ne prielaidas, nuomonę, o konkrečiai ir kategoriškai pareiškė, kad I. N. suklastojo dokumentus, tokiu būdu, kaltinamoji paskleidė informaciją, turinčią konstatuojamąjį pobūdį, nors ši informacija neatitiko tikrovės.

Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. įtvirtina asmens saviraiškos laisvę t.y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Viena iš apribojimo formų – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmonių teises bei viešuosius interesus. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji I. N. nėra viešas asmuo, kurių atžvilgiu toleruotinos kritikos ribos yra platesnės, todėl baudžiamoji atsakomybė šiuo atžvilgiu yra adekvati priemonė ginant asmens garbę ir orumą.

Atsakomybė pagal baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. atsiranda, jei asmuo, šiuo atveju kaltinamoji L. D., paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, t.y. veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad skleidžia melagingas žinias ir sąmoningai tai daro. Šiuo atveju nusikaltimas yra baigtas, nes šmeižimas laikomas baigtu nusikaltimu paskleidus atitinkamą informaciją, t. y. kai su tokia informacija supažindinamas bent vienas asmuo (išskyrus nukentėjusįjį). Kaltinamoji ne tik raštu notarei nurodė, kad I. N. klastoja dokumentus, tačiau tuos pačius žodžius sakė ir atėjusiam nekilnojamojo turto agentui A. T. ir kartu atėjusiems potencialiems pirkėjams, kurie po tokio kaltinamosios pareiškimo atsisakė pirkti nukentėjusiajai priklausančią valdos dalį.

Nors kaltinamoji neigia apie dokumentų klastojimą kalbėjusi su nekilnojamojo turto agentu, nurodydama, kad ji 2012 12 22 jokio nekilnojamojo turto brokerio A. T. nematė, su juo nekalbėjo, jokių pirkėjų nematė, ji dirba kiekvieną dieną nuo 7.30 val. iki 15.30 val., o tokiu laiku žiemą jau tamsu ir ji nieko negalėjo matyti, tačiau faktą, kad ji nurodytą dieną buvo išėjusi į kiemą ir kalbėjo su nekilnojamojo turto agentu, apkaltindama I. N. dokumentų klastojimu, patvirtina tiek nukentėjusiosios I. N. nuoseklūs parodymai, tiek paties liudytojo A. T. parodymai, kad jis 2012 m. gruodžio 22 d., apie 17 val. atvedė prie namo potencialius pirkėjus - vyrą ir moterį, ir, kieme jam ir I. N. kalbantis su pirkėjais, prie jų priėjo L. D., kuri įsiterpė į pokalbį ir pasakė, kad jiems čia nieko neapsimoka pirkti, nes nėra pravažiavimo, kad suklastoti žemės dokumentai, kad dėl to laukia teismai. Pokalbis vyko jau po kaltinamosios nurodyto darbo laiko, namo kiemas buvo apšviestas, todėl nukentėjusiosios teiginiai, kad buvo tai buvo jos darbo laikas ir kad buvo tamsu vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pasak nukentėjusiosios, kaltinamoji taip elgėsi ir vėliau, A. T. dar atvedus keletą pirkėjų, tačiau L. D. kiekvieną kartą tokiu pačiu būdu stengėsi atkalbėti juos nuo to buto pirkimo. Pažymėtina, kad L. D. ir taikinamojo posėdžio metu kategoriškai teigė, kad I. N. suklastojo dokumentus, nors jai jos atstovė advokatė jau buvo išaiškinusi ir keletą kartų posėdžio metu aiškino, kad pateikti projektai, o ne suklastoti dokumentai, tačiau kaltinamoji nekreipė į tai dėmesio ir toliau tvirtino, kad I. N. suklastojo dokumentus. Vėliau kaltinamoji pareiškė, kad čia tik jos nuomonė.

Faktiniais duomenimis – nukentėjusiosios I. N., liudytojų A. T., K. V. ir J. S. V. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji L. D. 2012 m. spalio 12 d. pareiškimu Kauno miesto 5 – ojo notarų biuro, esančio Lietuvių g. 30 – 1, Kaune, notarei R. P. pranešė, kad I. N. klastoja dokumentus ir dėl klastojimo pastarosios laukia teismai, tokiu būdu ji apie I. N. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri nukentėjusiąją pažemino ir pakirto pasitikėjimą ja. Be to, ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 22 d., prie namo, esančio M. Jankaus g. 43, Kaune, nekilnojamojo turto brokeriui A. T. atvedus į namų valdą potencialius pirkėjus, kurių asmens tapatybės nenustatytos, norinčius pirkti likusią dalį šios namų valdos, priklausančios I. N., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad I. N. yra suklastojusi žemės ir pastato dalių dokumentus, ragindama pirkėjus nepirkti parduodamo turto ir aiškindama, kad I. N. laukia teismai, tokiu būdu ji paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie I. N., kuri nukentėjusiąją pažemino ir pakirto pasitikėjimą ja.

Kaltinamoji padarė tęstinį nusikaltimą, jos kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji ir privati kaltintoja I. N. pareiškė 5 000,00 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamoji su ieškiniu nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta nusikalstamais veiksmais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji L. D. apšmeižė nukentėjusiąją I. N., dėl ko nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas.

Tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios L. D. padaryto nusikaltimo pobūdį į tai, kad kaltinamoji yra senatvės pensininkė, nors dirba, tačiau dirba pagalbine darbuotoja, gauna mažas pajamas, į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusiosios prašoma 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str. ir 61 str. nuostatomis.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji yra senatvės pensininkė, dirba, padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskiriant įstatymo sankcijose nustatytą bausmę – baudą.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Iš kaltinamosios išieškotinos nukentėjusiosios I. N. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis (BPK 103 str. 6 d., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir paskirti bausmę - 10 (dešimt) MGL, t.y. 1 300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios L. D. 3 000,00 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios I. N. naudai.

Pripažinti nukentėjusiosios I. N. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios L. D. 2 800,00 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus litų) nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos I. N. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.